Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-317/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-12-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
1-92-317/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00225-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
R. S., L. J.
Advokatai
Adomas Liutvinskas, Eduardas Zaleskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-317/2014Proceso Nr. 1-10-9-00225-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.;1.2.19.2.; 1.2.19.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui - advokatui Adomui Liutvinskui, kaltinamajam L. J., jo gynėjui - advokatui Eduardui Zaleskiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1961-05-24 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 226 str. 2d., 225 str. 2d.;

L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978-10-20 Vilniuje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2 kartus:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-10-17 nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. 40 MGL (5 000 Lt) bauda;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;

kaltinamas pagal LR BK 226 str. 1d., 226 str. 1d., 227 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. S., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: dirbdamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju - Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku V. D., 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val. kabinete Nr. 250, esančiame Vilniaus apygardos teisme Gedimino pr. 40/1 Vilniuje, savo naudai tiesiogiai iš advokato V. P., atstovavusio L. J. interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį bei paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, reikalavo duoti ir susitarė priimti 2 000 litų kyšį, pažadėjęs paveikti V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d. apie 12.30 val., Vilniaus apygardos teismo patalpose Gedimino pr. 40/1 Vilniuje, R. S. savo naudai tiesiogiai priėmė iš V. P. 2 000 litų kyšį, pažadėjęs paveikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S..

Be to, būdamas valstybės tarnautoju - Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: dirbdamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val. kabinete Nr. 250, esančiame Vilniaus apygardos teisme Gedimino pr. 40/1 Vilniaus mieste, advokatui V. P., atstovavusiam L. J. interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 30 000 litų kyšį už savo, kaip valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent - už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant apeliacine tvarka L. J. baudžiamąją bylą Nr.1-40-270/2011.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio 10 dienos, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniaus apygardos teismo patalpose Gedimino pr. 40/1 Vilniuje, metu, tiesiogiai aptarė ir suderino su V. P. kyšio priėmimo aplinkybes.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio 10 d. apie 12.08 val., tarpduryje kabineto Nr. 250, esančio Vilniaus apygardos teisme Gedimino pr. 40/1 Vilniuje, tiesiogiai savo naudai iš V. P. priėmė 30 000 litų kyšį už pageidaujamą savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent - už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka.

Kaltinamasis L. J. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį advokatui, siekdamas, kad advokatas, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: siekdamas, kad advokatas V. P., atstovavęs jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju - Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S., ir už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio, veikdamas Vilniaus mieste, telefoninių pokalbių bei susitikimų, vykusių „Advokato V. P. kontora“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje metu, L. J. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su V. P. duoti pastarajam kyšį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2011 m. gruodžio - sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, advokato V. P. kontoros patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiesiogiai davė V. P. 3 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2012-03-09 apie 7.50 val. ir 2012-04-05 apie 7.43 val., advokato V. P. kontoros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per du kartus tiesiogiai davė V. P. 10 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka. Tokiu būdu L. J., siekdamas, kad advokatas V. P., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė V. P. 13 000 Lt kyšį.

Be to, L. J., veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., netiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį teisėjui, siekdamas, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: L. J., veikdamas bendrininkų grupėje su advokatu V. P., atstovavusiu jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas R. S., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju - Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku V. D., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr.1-40-270/2011 apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S., 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, netiesiogiai - per V. P., pažadėjo ir susitarė su R. S. duoti pastarajam 2 000 litų kyšį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d. apie 12.30 val., Vilniaus apygardos teismo patalpose, esančiose Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, L. J. netiesiogiai - per V. P., perdavė R. S. 2 000 litų kyšį už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku V. D., paveiktų pastarąjį, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent - kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S..

Be to, veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., L. J. netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su advokatu V. P., atstovavusiu jo interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniaus mieste, netiesiogiai - per V. P., pasiūlė ir susitarė duoti 30 000 litų kyšį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent-už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio 10 dienos, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniaus apygardos teismo patalpose Gedimino pr. 40/1 Vilniuje, metu, netiesiogiai – per V. P., su R. S. aptarė ir suderino kyšio davimo aplinkybes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2012 m. balandžio 10 d. apie 12.08 val., tarpduryje kabineto Nr. 250, esančio Vilniaus apygardos teisme Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, netiesiogiai - per V. P. - davė 30 000 litų kyšį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent-už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. 1-40-270/2011 apeliacine tvarka.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. S. savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad nuo 1978 metų yra pažįstamas su Vilniaus mieste advokatu dirbančiu V. P., kadangi jiedu kartu mokėsi Vilniaus universitete, pastarasis yra jo kurso draugas. Judviejų santykiai visą laiką buvo draugiški, jie pabendraudavo kaip kolegos teisininkai. Jis nepamenantis kada tiksliai, tačiau tai buvo iki 2011 metų gruodžio mėnesio 19 dienos, pas jį atėjęs V. P. ėmė pasakoti apie vieną savo ginamą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo L. J.. Minėjo, jog Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje su šiuo V. P. ginamuoju tiesiog norima susidoroti ir jam akivaizdu, jog apylinkės teismo teisėjas, toje byloje priimdamas nuosprendį, tik perrašys kaltinamąjį aktą. R. S. juokais V. P. pasakęs, kad bylai patekus į Vilniaus apygardos teismą, „ištaisysime visus brokus“. Praėjus kuriam laikui, V. P. pakvietė jį susitikti. To susitikimo metu jis pasakė, kad anksčiau jo minėtos L. J. bylos nagrinėjimas eina prie pabaigos, ir, kad L. J. nuteisus, toje byloje V. P. būtinai parašys skundą Vilniaus apygardos teismui. Po to karto buvo dar vienas judviejų susitikimas, kurių metu V. P. klausinėjo R. S. apie L. J. bylą. Kadangi R. S. nebuvo susipažinęs su L. J. byla, tai negalėjo jam nieko konkrečiai patarti. P. skundėsi, kad, jo manymu, apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas. Tuo pat metu tarp jų prasidėjo ir pokalbiai dėl pinigų. P. vieno susitikimo metu paminėjo, kad priėmus palankų sprendimą L. J. byloje, galima būtų užsidirbti 30 000 litų. Jis paprašė R. S. pažiūrėti, ką galima toje byloje padaryti L. J. naudai. Paminėjo, jog jeigu tam reikėtų kokių tai papildomų išlaidų, jam suorganizuoti dar lėšų nebūtų jokių problemų. R. S. tuo metu juokais atsakęs, kad nėra nemokamas advokatas, todėl V. P. jam nurodė, jog už tai susimokės. 2011 m. gruodžio mėn. viduryje jis nagrinėjęs įvairias bylas ir buvęs labai užsiėmęs, tačiau V. P. atnešęs jam L. J. bylos pirmos instancijos nuosprendį ir jie apie jį jiedu vėl kalbėję. Nors byla nebuvo jo žinioje, jis peržiūrėjęs nuosprendį. Jam susidarė nuomonė, jog pagal faktines bylos aplinkybes nuosprendis galėjo būti taisomas L. J. naudai, tačiau vėl pasakęs V. P., kad nėra nemokamas advokatas. V. P. pasiūlymu, jis iš anksto paėmė už tai dalį pinigų - jo atneštus 2000 litų bei pasakęs V. P., kad jei gaus pats tą bylą, tai ją tinkamai pažiūrės. Po kiek laiko jis sužinojo, kad gavo jam kaip kolegijos pirmininkui paskirtą L. J. bylą, ir pamatė, jog kolegijos nariais yra paskirti teisėjai A. K. ir V. Š.. Bylą jis pats smulkiai peržiūrėjo, tačiau dėl būsimo sprendimo su kolegomis nesitarė, nes žinojo, jog yra ruošiamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) apibendrinimas bei išaiškinimas dėl panašaus pobūdžio bylų t.y. su pridėtinės vertės mokesčio grobstymu susijusių bylų apibendrinimas. Jis pasakė šioje byloje pranešimą bei sprendimo projektą turinčiai parengti padėjėjai, kad reikia sulaukti Aukščiausiojo teismo (LAT) išaiškinimo. Paminėjo jai, kad priklausomai nuo to, koks bus LAT išaiškinimas, toks turėtų būti ir sprendimas L. J. byloje. Kaip paaiškėjo vėliau, Aukščiausiojo teismo sprendimo priėmimas buvo atidėtas. Sulaukus šio teismo išaiškinimo, paaiškėjo, jog jis labai mažai liečia L. J. bylą, todėl buvo nutarta nagrinėti ją apeliacine tvarka pagal faktines bylos aplinkybes. Su kolegijos nariais 2012 m. kovo mėnesį jis išnagrinėjo bylą, tačiau sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2012 m. balandžio 20d.

2012-04-10 pas jį atėjo V. P., kuris perdavė jam voką su 30000 litų. Jis paėmė voką su pinigais pagal jų susitarimą už palankų sprendimą L. J. byloje, ir dėl to labai gailisi. Tačiau su kolegijos nariais jis nebuvo kalbėjęs apie galutinį sprendimą L. J. byloje, tokio sprendimo jie nebuvo nei aptarę, nei priėmę. Tiksliai jis ir pats nežinojo, koks bus tas galutinis jų sprendimas, nes apie jį nusprendžia visa kolegija, arba jos dauguma. Jo manymu, atsižvelgus į bylos medžiagą, tas sprendimas nelabai galėjo būti ne L. J. naudai. Jei vis tik kiti du kolegijos nariai būtų nusprendę kitaip, gautus iš V. P. pinigus-30000 litų jis būtų grąžinęs V. P..

Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad prasidėjus jo atžvilgiu ikiteisminiam tyrimui, 2012 m. gegužės mėn. jis buvo pakviestas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kur buvo surengta jo akistata su V. P.. Šios akistatos metu V. P. teigė, kad R. S. reikalavęs iš jo 2000 litų, kuriuos jis turėjęs perduoti baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui D. už tai, kad šis R. S. neteisėtai paskirtų nagrinėti L. J. bylą. R. S. akistatoje tai paneigęs. Jis prisipažįsta, kad 2011 m. gruodžio 22d. paėmė iš V. P. 2000 litų, tačiau tai daręs ne dėl to, kad juos perduotų baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui V. D. už L. J. bylos paskyrimą jam, o už tai, kad konsultavo V. P. dėl L. J. bylos. R. S. teigia, jog būtent V. D. perduoti, pinigų jis iš V. P. nereikalavęs ir neėmęs, o tiesiog jį suklaidinęs. Jie dar iki pinigų perdavimo, 2011 m. gruodžio 22d. apie tą bylą buvo kalbėję ir V. P. buvo prašęs paimti tą bylą ir susipažinti su ja. To pokalbio metu jis tiesiog pasakęs V. P., kad nėra nemokamas advokatas. Būtent po to V. P. atnešė jam 2000 Lt. Šiuos pinigus jis paėmė tik dėl to, kad susipažinęs su byla bei pasikonsultavęs su kolegomis, galėtų toliau konsultuoti V. P., pasakyti savo nuomonę apie šios bylos perspektyvas.

Nepripažįsta jis tik kaltinimo dalies, kad reikalavo duoti ir susitarė priimti 2 000 litų kyšį, pažadėjęs paveikti V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus t.y. kad į trijų teisėjų kolegiją nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent R. S.. Kaltinamojo teigimu, tie 2000 litų byloje yra nepagrįstai siejami su V. D. pavarde, nes jis jokių pinigų V. D. nesiūlė, nepažadėjo, nesirengė perduoti ir neperdavė. Jeigu jis būtų turėjęs tokį tikslą ir bandęs paveikti V. D., tai L. J. byla jau pačioje pradžioje t.y. kuomet buvo gauta Vilniaus apygardos teisme, nebūtų buvusi paskirta jo kolegei-teisėjai L. U., o iš karto būtų paskirta jam. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. byla jam buvo perduota tik L. U. išvykus į JAV.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad yra perdavęs L. J. bylos kaltinamojo akto pirmą lapą V. D., kaltinamasis parodė, jog tokio fakto nepamena, tačiau tokios galimybės neatmeta. Jis pažadėjo V. P. pasikonsultuoti dėl L. J. bylos su kitais teisėjais, paklausti jų nuomonės. Konsultavosi apie tą bylą ir su V. D. t.y. klausė jo nuomonės apie ją, taigi tuo metu galėjo perduoti ir L. J. bylos kaltinamojo akto pirmą lapą būtent dėl to, kad V. D. galėtų visą kaltinamąjį aktą pažiūrėti LITEKO sistemoje. Kategoriškai neigia prašęs V. D., kad šis paskirtų L. J. bylą būtent jam. Taigi pripažįsta, kad paėmė 2000 lt., tačiau tikrai ne tam, kad paveikti V. D., jog šis paskirtų L. J. bylą jam. V. D. jis nei pinigais, nei kitu būdu, nepapirkinėjo. 2011 metais savo kabinete jis yra perdavęs V. D. voką su pinigais, tačiau ne su kaltinime nurodytais 2000 litų., o su 7000 litų, kuriuos buvo jam trumpam paskolinęs tais pat metais, ir kuriuos 2012 metų pradžioje Viktoras jam sugražino. Todėl manantis, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose, darytuose jo kabinete, galėjo būti užfiksuota, kaip buvo perduoti V. D. jo jam paskolinti pinigai, arba, kaip jis perdavė V. D. L. J. bylos kaltinamojo akto pirmąjį lapą.

Apie tai, kad L. J. byla buvo paimta iš L. U. ir paskirta jam kaip pranešėjui, jis sužinojęs baudžiamųjų bylų raštinėje 2012 m. pradžioje, datos nepamena. Tai sužinojęs, V. P. pranešė, kad byla yra paskirta jam. Kitais kolegijos nariais buvo paskirti teisėjai V. Š. ir A. K.. Savo padėjėjai I. J. jis perdavė tik paskutinį L. J. bylos tomą su apeliaciniu skundu, kad ši ruoštų pranešimą teismo posėdžiui. Iki pirmojo posėdžio jis su kitais kolegijos nariais apie šią bylą nekalbėjo, neaptarinėjo bylos duomenų ir galimo rezultato. Net ir išnagrinėjus L. J. bylą, dėl procesinio sprendimo su kolegijos nariais jis dar nebuvo taręsis t.y. nebuvo aptarę, kokį procesinį sprendimą jie priims. Tai jie būtų padarę vėliau, po Aukščiausiojo teismo išaiškinimų, kurių jis tikėjosi ir laukė. Lietuvos Aukščiausias teismas artimiausiu laiku turėjo priimti vieną nutartį dėl praktikos apibendrinimo panašaus pobūdžio bylose. Tačiau 2012-04-10 V. P. atnešus pinigus, kuriuos už palankų V. J. bylos išsprendimą buvo žadėjęs dar pirmo jų pokalbio metu t.y. 30 000 litų, R. S. šiuos pinigus iš V. P. paėmė savo darbo kabinete, po ko ir buvo sulaikytas. Jeigu kolegijos sprendimas būtų buvęs nepalankus L. J., jis būtų grąžinęs tuos pinigus V. P.. Jis prisipažįsta, kad paėmė kyšį, dėl to nuoširdžiai pergyvena ir galisi.

Kaltinamasis L. J. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino pilnai. Jis prisipažino kaltu, kad davė kyšį advokatui V. P. ir teisėjui R. S., nors teigia, kad perduodamas jam per V. P. pinigus, nežinojo, jog perduoda pinigus būtent šiam teisėjui. Žinojo, jog pinigai skirti teisėjui papirkti, tik nežinojo kokiam konkrečiam teisėjui. Tačiau jis nepripažįsta tos aplinkybės, kad papirkinėjo būtent baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką V. D..

Žemesnės instancijos teismas

L. J. patvirtino teisme perskaitytus jo tyrimo metu duotus parodymus (tomas 16 b.l.137-141, 147-151), kad nuo 2006 metų bendravo su advokatu V. P., kuris buvo jo gynėjas keliose baudžiamosiose bylose, tirtose Alytaus ir Vilniaus FNTT skyriuose. Vėliau V. P. kaip gynėjas dalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje jis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal BK 182 str., 300 str. Su V. P. jiedu sutarė, kad šis apskųs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimtą nuosprendį apeliacine tvarka. Tuo pat metu užsiminė V. P., kad jei būtų galimybė už pinigus kažką padaryti, kad išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, jis surinktų būtiną pinigų sumą. V. P. pažadėjo ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti už pažadėtą atlygį per Vilniaus apygardos teismą. Jis paminėjo, kad ieškos tam reikalui konkretaus jam palankaus teisėjo. Tokie pokalbiai su V. P. vyko keletą kartų dar iki apeliacinio skundo padavimo. Kuomet buvo paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, jis periodiškai paskambindavo V. P., paklausti, kaip jam sekasi. Jiedu susitikdavo ir kalbėjosi apie galimybę už pinigus išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. V. P. minėjo, jog reikia, kad byla Vilniaus apygardos teisme pakliūtų pas vieną konkretų teisėją, tačiau jo pavardės neminėjo. V. P. pasakė, jog tam jam pradžioje reikalingi 5 000 litų. Šią sumą pinigų jis perdavė V. P. jo kabinete 2011 m. gruodžio pabaigoje. Jokių raštelių ar raštų V. P. su juo nepasirašė, kvitų neišdavė, tačiau iš V. P. pasakymo buvo aišku, kad tie pinigai reikalingi tam, kad byla pakliūtų pas reikiamą teisėją. 2012 m. vasario mėnesį iš Vilniaus apygardos teismo internetinio puslapio jis sužinojo, kad jau yra paskirti trys jo bylą nagrinėsiantys teisėjai. V. P. jam užtikrino, kad viskas bus gerai ir paminėjo, jog realios laisvės atėmimo bausmės išvengimui reikės apie 50 000 - 60 000 litų. V. P. neįvardijo, kiek pinigų reikės jam pačiam, o kiek teisėjams. 2012 m. kovo antroje pusėje, jų susitikimo su V. P. pastarojo kontoroje metu, šis užrašė jam ant lapelio 40 000 litų sumą ir paaiškino, kad tokios sumos reikės norint pasiekti pageidaujamą rezultatą-išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Pusę tos sumos liepė jam kuo skubiau jau atnešti. L. J. supratęs, kad visi nurodyti pinigai skirti tam, kad jis išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės. Po kelių dienų, iš anksto sutaręs su V. P., atvažiavo pas jį į kontorą ir ten perdavė jam 20 000 litų. Jokie pinigų perdavimo-priėmimo dokumentai nebuvo rašomi. Dar iki pinigų peravimo V. P. jam buvo sakęs, kad iki apeliacinio teismo posėdžio jis turėsiąs atnešti jam visus likusius pinigus-dar 20 000 litų. Nors pinigų ir turėjo, šią pinigų sumą jis pažadėjęs atvežti V. P. vėliau, nurodę, jog juos dar reikia surinkti. Nenorėjo, jog V. P. pamanytų, kad jis turintis daug pinigų, todėl likusius 20 000 litų jis jam perdavė tik 2012-04-06 ryte V. P. kontoroje. Tą kartą taip pat nebuvo surašomi jokie pinigų priėmimo-perdavimo kvitai. Perdavus antrą pinigų dalį, V. P. jam pažadėjo paskambinti. Po jo skambučio jiedu susitiko 2012-04-11 ryte 7.30 val. V. P. darbovietėje. V. P. jam tada sakė, kad yra viena teisėja - moteris, kurią jis vadino „raudonveide“, kuri trukdo jų planams padaryti taip, kad jis išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.

Apklaustas teisme liudytoju V. P., pareiškė, jog nepamena visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, tačiau iš esmės patvirtino teisme perskaitytus tyrimo metu ( t. 15 b. l. 78-104) duotus parodymus, kad seniai pažįstantis L. J., nes pagal sudarytą susitarimą buvo gynėju jam iškeltose baudžiamosiose bylose. Jo gintas L. J. buvo kaltinamas finansiniais nusikaltimais ir nuteistas laisvės atėmimu Alytaus rajono apylinkės teisme bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtose bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio mėnesio nuosprendžiu L. J. buvo nuteistas 3 metų 6 mėnesių realia laisvės atėmimo bausme. Po nuosprendžio L. J. ne kartą klausė V. P., ar šis negalėtų kažką padaryti, kad L. J. nebūtų nuteistas laisvės atėmimo bausme. Jis minėjo, kad galėtų už tai sumokėti apie 40-50 tūkstančių litų. V. P. pažadėjęs pasidomėti, tačiau nurodė, jog pradžioje reikia parašyti apeliacinį skundą. Jis susiskambino su savo bendramoksliu-Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., su kuriuo mokėsi viename kurse, ir pasiūlė susitikti. Susitikęs, R. S. paaiškino, jog vienas jo klientas yra neteisingai nuteistas Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjo realia laisvės atėmimo bausme, kad teisėjas praktiškai į nuosprendį perrašė kaltinamąjį aktą, nors reali situacija yra kiek kitokia. Nepamena tiksliai, bet gali būti, jog jau to pokalbio metu užsiminė R. S., kad priėmus jo klientui palankų apygardos teismo nuosprendį t.y. jo klientui išvengus realios laisvės atėmimo bausmės, galima būtų paimti iš kliento 30000 litų. R. S. jam atsakęs, kad neaišku, pas ką paklius ta byla ir kokia bus kolegija, bet pasiūlė atvežti paskaityti priimtą apylinkės teismo nuosprendį. To pokalbio metu jiedu iš esmės sutarė, kad už L. J. palankų sprendimą R. S. bus sumokėti 30 000 Lt. Be to, R. S. jam pasakęs, jog už tai, kad byla būtų paskirta būtent jam, reikės iš anksto sumokėti dar 2000 Lt. Tuo tikslu iš L. J. jis paėmė 5000 litų, iš kurių 3 000 Lt pasiliko sau už pastangas ir darbą, o 2000 Lt perdavė R. S. Vilniaus apygardos teismo kavinėje „T.“, kartu perduodamas ir kopiją L. J. byloje priimto pirmos instancijos teismo nuosprendžio. Padavęs Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą dėl L. J. nuosprendžio, jis telefonu pranešė apie jo padavimą R. S.. Šis atsakęs, kad viskas bus tvarkoje. Vėliau teismo internetinėje svetainėje sužinojo, kad R. S. jau yra paskirtas pranešėju nagrinėjant L. J. bylą, o kolegijos nariais paskirti V. Š. ir A. K.. Neužilgo jis liepė L. J. atnešti bent dalį pažadėtų pinigų. Šis pristatęs 20000 litų. 2012 metų kovo mėnesį įvyko teismo posėdis L. J. byloje, kur R. S. buvo pranešėjas bei kolegijos pirmininkas, o kolegijos nariais buvo V. Š. bei A. K.. Po to R. S. išėjo atostogų. Jiedu susitiko prieš Šv. Velykas, jau po jo atostogų, Vilniaus apygardos teismo kavinėje. Susitikimo metu R. S. pasakė, kad gali būti problemų dėl V. Š., nes pastaroji gali prieštarauti tokiam sprendimui. Tačiau patvirtino, kad viskas gerai ir skundą bus galima tenkinti, kad L. J. nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Po šio susitikimo jis pasakė L. J., kad galima bus padaryti taip, kaip šis nori. Jis iš L. J. gavo likusius pinigus t.y. dar 20 000 Lt, iš kurių 10000 pasiliko sau.

V. P. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad už palankų rezultatą jo byloje t.y. už laisvės atėmimo bausmės išvengimą, iš L. J. jis yra paėmęs 45000 litų: 5 000 Lt jam buvo perduoti jo darbovietėje 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje arba 2012 m. sausio mėn. pradžioje, o po to du kartus jis paėmė po 20000 litų. 5000 litų iš L. J. jis paėmė tuomet, kai R. S. pasakė, jog jam reikės 2000 litų, kad L. J. byla būtų paskirta nagrinėti būtent R. S.. Vėliau L. J. jam į darbovietę atnešė 20 000 litų, o prieš pat Velykas L. J. jam į darbovietę atnešė dar 20 000 Lt.

V. P. patvirtino ir tai, kad gavęs visus pinigus, jis paskambino R. S. susitarė su juo susitikti po Velykų švenčių. 2012-04-10 jis vėl paskambino R. S. ir sutarė tą dieną susitikti. Pasiėmęs 30 000 Lt, perrišo juos gumute, suvyniojo į popieriaus lapą ir paketą įsidėjo į lietpalčio kišenę. Po to nuvažiavo pas R. S. į Vilniaus apygardos teismą. Jo darbo kabinete pradžioje pakalbėjo su R. S. bendromis temomis, o po to, išeidinėdamas iš kabineto, prie durų perdavė R. S. tuos pinigus. R. S. paketą su 30000 litų įsidėjo į švarko kišenę. Išėjęs iš R. S., jis paskambino L. J. ir susitarė susitikti su juo sekančią dieną. Dalį iš L. J. gautų pinigų t.y. 13 000 Lt jis yra pasilikęs sau už visas paslaugas t.y. už tai, jog perdavė pinigus teisėjui, siekiant palankaus L. J. sprendimo jo byloje.

Apklaustas liudytoju V. D. patvirtino, jog dirbo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku Vilniaus apygardos teismo, kuriame teisėju dirbo ir R. S.. Jo santykiai su R. S. visą laiką buvo geri. 2011 metais jis statėsi namą ir skolinosi iš kai kurių savo kolegų pinigų. Buvo prašęs ir R. S. paskolinti 7000 litų. Šis jam skolino nurodytą sumą pinigų, pinigus perdavė savo kabinete. 2011 metų gruodžio mėnesį, tai galėjo būti 22d. ar 23d. R. S. pasikvietė jį į savo kabinetą apygardos teisme, pasveikino su Šv. Kalėdomis ir įteikė dovaną - japoniško „sake“ gėrimo rinkinį su 4 taurėmis ir buteliuku gėrimo bei padavė jam voką su 7000 Lt. Šią sumą pinigų jis buvo prašęs R. S. jam paskolinti. Jo įsitikinimu, būtent šis pinigų perdavimas ir buvo užfiksuotas filmuotoje medžiagoje, kurią jam tyrimo metu davė peržiūrėti STT pareigūnai. Jis tiksliai nepamena, apie ką tą kartą su R. S. jiedu kalbėjosi, tačiau prisimena, jog R. S. jo klausė, ar nebūtų galimybės paskirti jam vieną bylą pagal apeliacinį skundą. Jis atsakęs, kad bylos yra skirstomos apylinkės teismo, ten yra nustatoma kiekvienos jų nagrinėjimo data ir tuo jų pokalbis baigėsi. Konkrečiai apie L. J. bylą jie tą kartą nekalbėjo. Nepamena, kad R. S. jam būtų perdavęs kokio tai nuosprendžio pirmąjį lapą, tačiau tikrai žino, jog nėra pažadėjęs R. S. paskirti jam L. J. bylą, nėra gavęs jokio atlygio už šios bylos paskyrimą šiam teisėjui. Negali tiksliai pasakyti, ar R. S. yra jam kada perdavęs nuteistojo L. J. nuosprendį ar kitą jį liečiantį dokumentą. Tačiau gali patvirtinti, kad pas juos teisme buvo praktika, jog teisėjai, jo paprašyti, pateikdavo nuosprendžius, kuriuose buvo padarytos kokios tai apylinkių teismų klaidos, netikslumai. Tai buvo reikalinga praktikai apibendrinti ir padarytas klaidas susirinkimuose aptarti. Be to, kiekvienais metais vykdavo apžvalginis susirinkimas su apylinkių teisėjais, todėl jam buvo reikalinga tokia medžiaga.

Dėl L. J. bylos paskyrimo R. S., liudytojas V. D. paaiškino, jog gavus ją apygardos teisme, ši byla buvo paskirta teisėjai L. U.. Pagal jau iš anksto nustatytą grafiką kolegijos nariais buvo paskirti R. S. ir V. Š.. Teisėja L. U. jį iš karto informavo, kad tuo metu, kada apylinkės teismo buvo paskirtas L. J. bylos nagrinėjimo posėdis, ji bus išvykusi atostogauti į Jungtines Amerikos valstijas. Todėl jis turėjęs imtis priemonių, kad L. J. byla būtų paskirta iš naujo, kitam teisėjui. Kadangi apylinkės teismo paskirtą L. J. bylos nagrinėjimo dieną kitas bylas turėjo nagrinėti R. S. ir V. Š., jis nusprendė paskirti šią bylą vienam iš jų. Pagal nustatytas taisykles V. Š. negalėjo gauti šios bylos, nes turėjo už pusės valandos nagrinėti kitą bylą, todėl L. J. byla kaip pranešėjui ir kolegijos pirmininkui buvo paskirta R. S., tačiau ne automatiniu būdu, o rankiniu. Tai leido daryti nustatytos bylų skirstymo taisyklės. Kita-pagal laiką vėliau nagrinėjama byla, buvo paskirta V. Š.. Trečiu kolegijos nariu, pagal galiojančias taisykles - ne automatiniu būdu per LITEKO sistemą, o rankiniu būdu - jis paskyrė teisėją A. K.. Su R. S. jis nėra kalbėjęs, kad būtent jam būtų paskirta L. J. byla, šis jo to neprašęs, jokio atlygio nežadėjęs ir 2000 litų jam neperdavęs. Jis iš R. S. yra gavęs tik 7000 litų paskolą, daugiau niekad jokių pinigų nėra gavęs.

Teisme kaip liudytoja apklausta V. Š. patvirtino, jog dirba Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Tame pat skyriuje teisėju dirbo ir R. S., su kuriuo jai ne kartą teko dirbti vienoje kolegijoje, nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka. 2012-03-13 kaip kolegijos narei jai teko dalyvauti nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo L. J. bylą pagal jo apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo posėdis vyko įprastine tvarka. Pranešėju ir kolegijos pirmininku nagrinėjant šią bylą skyriaus pirmininko patvarkymu buvo paskirtas R. S., o kitas kolegijos narys buvo A. K.. Įvyko apeliacinės instancijos teismo posėdis, įrodymai nebuvo tiriami, tik išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos. Byla tą dieną buvo baigta nagrinėti, tačiau sprendimas nebuvo priimtas ir nebuvo paskelbtas. Buvo nurodyta sprendimo paskelbimo data - 2012-04-20. Kolegijos nariai po posėdžio nesitarė, kokį sprendimą priims. Dėl būsimo sprendimo byloje jie būtų taręsi vėliau. Toks pasitarimas taip ir neįvyko, nes byla vėliau buvo perduota nagrinėti iš naujo. Prieš posėdį su L. J. bylos medžiaga ji nebuvo susipažinusi, visas bylos aplinkybes paprastai kolegijos nariai aptardavo po bylos išnagrinėjimo. Su pranešėju kolegijos nariai aptardavo visas bylos aplinkybes, derindavo pozicijas dėl sprendimo priėmimo ir priimdavo sprendimą arba vienbalsiai, arba kolegijos narių balsų dauguma.Apie L. J. bylos sprendimą su kolegomis R. S. ir A. K. ji nesitarė ir nebuvo nustatyta data, kada jie turės aptarti sprendimą šioje byloje.

Liudytojas A. K. patvirtino, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu kaip kolegijos narys buvo paskirtas nagrinėti apeliacine tvarka 2012-03-13 nagrinėjamas bylas. Jam su kolegija teko nagrinėti ir L. J. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio. Kolegijos pirmininku buvo paskirtas R. S.. Posėdyje be A. K., kaip kolegijos narė, dalyvavo ir teisėja V. Š., taip pat teismo sekretorė, šalys bei prokuroras. Išnagrinėjo bylą jie tą pačią dieną, nes įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, o skunde buvo prašoma tik švelninti bausmę. Išklausytos buvo proceso dalyvių baigiamosios kalbos ir nuspręsta skelbti sprendimą 2012-04-20, nes teisėjas R. S. turėjo po kelių dienų išeiti atostogų. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama antradienį, o nuo penktadienio jis turėjo išeiti atostogų. Sprendimo dėl šios bylos jie kolegijoje nesvarstė, nieko nesitarė, nes buvo nuspręsta pasitarti vėliau t.y. R. S. sugrįžus iš atostogų. Aptarimas paprastai vykdavo maždaug savaitė iki sprendimo priėmimo. Sugrįžus R. S. iš atostogų, nebuvo svarstomas sprenimas šioje byloje, nes neužilgo byla buvo perduota kitai kolegijai nagrinėti iš naujo.

Apklausta liudytoja L. U. patvirtino, jog dirba Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Jai 2012 m. sausio mėnesį buvo paskirta apeliaciniam nagrinėjimui nuteistojo L. J. byla, susijusi su PVM grobstymu. Kadangi bylos nagrinėjimo data skiriama apylinkės teisme, jis buvo paskirta nagrinėti 2012 m. kovo mėnesiui. L. J. bylos nagrinėjimo laikotarpiu ji buvo suplanavusi atostogas ir turėjo vykti į Jungtines Amerikos valstijas. Todėl iš karto su byla nuėjo pas skyriaus pirmininką V. D. ir pranešė, kad negalės nagrinėti minėtos bylos dėl suplanuotos kelionės į JAV. Tą pačią dieną ji parašė prašymą dėl atostogų suteikimo laikotarpiui nuo 2012-03-09 iki 2012-03-20 ir prašymą perdavė skyriaus pirmininkui V. D.. Pastarasis pažadėjo pakeisti ją kitu kolegijos nariu. Ji nesidomėjusi, kas buvo paskirtas nagrinėti bylą vietoje jos.

Liudytoja J. J. K., dirbanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurore, parodė, kad nuo 2009 m. sausio mėnesio kontroliavo ikiteisminį tyrimą sukčiavimu įtarto ir vėliau už tai nuteisto L. J. byloje. Ji tyrimo veiksmų pati neatliko, tik rašė kaltinamąjį aktą byloje, dalyvavo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. L. J. toje byloje gynė advokatas V. P.. Su juo ji pirmą kartą susidūrė tik apylinkės teisme nagrinėjant šią bylą. Apkaltinamasis nuosprendis L. J. atžvilgiu buvo priimtas 2011 metais. Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė nuteistasis L. J.. Ji taip pat parašė apeliacinį skundą, nes pirmos instancijos teismas nepritaikė senaties BK 203 str. numatytai veikai. Vilniaus apygardos teisme apeliacinio skundo nagrinėjimas buvo paskirtas 2012-03-13. Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko R. S. bei teisėjų V. Š. ir A. K.. Tame posėdyje dalyvavo ir ji bei nuteistasis L. J. su gynėju-advokatu V. P.. Įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, todėl byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, o sprendimas šioje byloje turėjo būti skelbiamas 2012-04-20. Jis nebuvo paskelbtas dėl vėliau išaiškėjusio kyšio fakto, todėl vėliau buvo sudaryta kita kolegija, kuri išnagrinėjusi bylą iš naujo, palaikė prokuratūros poziciją, o nuteistojo siundą atmetė. Vėliau bylą apskundus kasacine tvarka, ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame teisme 2013-10-15 buvo sudaryta išplėstinė kolegija iš septynių kolegijos narių.

Liudytoja I. J. teisme paaiškino, kad dirbo Vilniaus apygardos teismo teisėjo R. S. padėjėja. Nuteistojo L. J. pavardė jai žinoma, kadangi teisėjui S. buvo paskirta nagrinėti apeliacine tvarka jo byla. Su byla ji nebuvo susipažinusi, joje jokių dokumentų projektų nerengė ir teisėjui R. S. neteikė. Tik pamena, jog R. S. jai kalbėjo apie L. J. bylą ir minėjo, jog reikia sulaukti kažkokios Lietuvos Aukščiausio teismo nutarties, kuri gali turėti reikšmės L. J. bylos nagrinėjimui. Teisėjas, kalbant apie būsimą sprendimą L. J. byloje, sakė, kad „iš balto nepadarysime juodo, iš juodo nepadarysime balto“. Teisėjo pavedimu Liteko sistemoje ji žiūrėjusi, ar nėra priimta R. S. minėta Aukščiausiojo teismo nutartis, tačiau pamatė, jog sprendimo paskelbimas buvo atidėtas. Ji apie tai informavo R. S..

Liudytoja L. G. patvirtino, jog dirbo Vilniaus apygardos teismo teisėjo R. S. teismo posėdžių sekretore. Jai kaip posėdžio sekretorei teko dalyvauti apygardos teismo kolegijai nagrinėjant apeliacine tvarka L. J. baudžiamąją bylą. Ją apeliacine tvarka 2012 m. kovo mėnesį nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. S. ir kolegijos narių teisėjų A. K. bei V. Š.. Dar prieš posėdį teisėjas R. S. prašė jos pasižiūrėti teisėjo padėjėjos I. J. kompiuteryje, ar nėra parengtas toje byloje pranešimo projektas. Ji pažiūrėjo, tačiau I. J. kompiuterį, tačiau šiai bylai pranešimo projekto nerado.

Žemesnės instancijos teismas

Be aptartų kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, R. S. bei L. J. kaltę byloje patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.

Iš byloje esančių dokumentų, vaizdo ir garso įrašų (t. 1, b. l. 92, 93, 167-169; t. 3, b. l. 57-160, 166-198; t. 4, b. l. 1-38, 102, 103; t. 5, b. l. 1-62) matyti, jog pagrįstai ir teisėtai ikiteisminio tyrimo metu, pritaikius LR BPK 154 str., 158 str., 160 str. numatytas procesines prievartos priemones, laikotarpyje nuo 2011-12-18 iki 2012-04-10 buvo užfiksuoti vaizdo ir garso įrašuose susitikimai, telefoniniai pokalbiai, kiti įrašai ir veiksmai, patvirtinantys R. S. bei L. J. padarytas nusikalstamas veikas:

Iš jų turinio matyti, kad 2011-12-19 R. S. 10.31 val. savo kabinete susitiko su V. P.. Šio pokalbio metu V. P. pasakoja R. S. apie pirmos instancijos teismo sprendimą, priimtą 12-tą dieną, nurodo „manau, kad čia kokį trisdešimt mes galėsim paimti“. R. S. liepia V. P. ruošti popierius, nurodo, kad jam reikės dar suderinimo ir kad „...dvi štukos ir aš kai atvažiuoja ir atiduodu“ (t. 3, b.l. 64-67). Šis įrašas patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad R. S. reikalavo iš V. P. 2000 litų, kad L. J. byla būtų paskirta jam.

2011-12-22 d. 12.30 val. V. P. skambino R. S. ir pasakė, kad yra „apačioj“, o R. S. pasiūlė V. P. pakilti į viršų. (t. 3, b. l. 73-75)

Po kelių minučių t.y. 2011-12-22 apie 12.35 val. R. S. grįžo į kabinetą, rankoje nešinas popieriaus lapais, įdėtais į plastikinę įmautę. Neišimdamas popierių iš įmautės, R. S. paskaitė pirmą lapą ir padėjo popierius ant savo darbo stalo. 12.43 val. R. S., sėdėdamas prie darbo stalo, išsiėmė iš švarko vidinės kišenės piniginę, perskaičiavo joje buvusius pluoštą kupiūrų ir įsidėjo piniginę su pinigais atgal į vidinę švarko kišenę. 13.50 val. R. S. mobilaus ryšio telefonu paskambino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui V. D.. Užfiksuoto telefoninio pokalbio metu R. S. klausė V. D., ar šis bus teisme. V. D. jam atsakė, kad tik važiuoja į darbą, o kai bus teisme, užeis pas R. S.. R. S., baigęs telefonu kalbėti su V. D., paėmė nuo savo darbo stalo popierius, kuriuos atsinešė po susitikimo su V. P., išėmė juos iš įmautės, išėmė iš susegtų lapų pluošto pirmąjį viršutinį lapą, jį sulankstė ir, atsistojęs su sulankstytu lapu rankoje, nuėjo prie rūbų spintos. Ką jis ten veikė nesimatė, tačiau R. S. atsisukus, popieriaus lapo jo rankose jau nebebuvo. Po to R. S. iš kitos spintos išėmė krepšelį ir peržiūrėjo jo turinį. 13.52 val. R. S. priėjo prie savo darbo stalo, paėmė įmautėje buvusius likusius lapus. Trumpai juos paskaitęs, suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę. 13.57 val. pas R. S. į kabinetą įėjo V. D.. Pokalbio pradžioje R. S. įteikė V. D. prieš tai apžiūrėtą krepšelį kaip dovaną. Po kelių minučių R. S. rusiškai sakydamas „Nu dėl to, ką aš sakiau“, iš vidinės švarko kišenės išsiėmė sulankstytą popieriaus lapą ir padavė jį V. D.. V. D., paėmęs lapą, įsidėjo jį į savo švarko vidinę kišenę. Po to R. S. pasakė, „aš gi tavęs prašau..., kad tu paskirtum man...“. Po to jie abu kalbasi apie apeliacinį skundą, kad jį reikia paduoti per apylinkės teismą, mini sausio 2 d. pasibaigiantį terminą. R. S. pamini, kad buvo atėjęs advokatas (t. 3, b. l. 76-89).

Tą pačią 2011-12-22 dieną apie 14.21 val. R. S. paskambina telefonu V. P. ir patikslina, kad „viską reikia per apylinkę“. V. P. sutinka ir klausia „Tai iki ar po?“. R. S. atsako, kad jokio skirtumo, tada V. P., kad pasako, jog paskui (t. 3, b. l. 90-93).

2011-12-22 d. apie 19.00 val. į R. S. darbo kabinetą įėjusi valytoja, išvalė kabinetą, išėmė ir išsinešė su savimi šiukšliadėžėje buvusias šiukšles. 2011-12-22 d. apie 20.30 val. Vilniaus apygardos teismo vidiniame kieme pastebėta pagal išorinius požymius į valytoją panaši moteris, kuri į vieną iš kieme esančių šiukšliadėžių išmetė polietileninį šiukšlių maišą. Apžiūrėjus šio šiukšlių maišo turinį, buvo rasta suplėšyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011 kopija be pirmojo lapo (t. 1, b. l. 167-169; t. 3, b. l. 94; t. 5, b. l. 1-62)

2012-01-02 d. 15.25 val. R. S. paskambino V. P. ir pasakė, kad viskas gerai, „ten pasirašyta, nebus jokių problemų“ (t. 3, b. l. 95, 96).

2012-01-20 apie 8.07 val. V. P. savo kontoroje kalbasi su L. J. apie apeliacinį skundą, mini R. S.. L. J. jam pasako, kad 2000 litų anksčiau nei antradienį neturės, o V. P. jam liepia nepamiršti (t. 3, b. l. 97-106).

2012-01-25 d. 13.37 val. V. P. skambina L. J. ir teiraujasi, kur pastarasis dingo. L. J. atsako „tik vakar po pietų gavau“ ir pažada užsukti rytoj (t. 3, b. l. 107, 108).

2012-01-26 d. 8.25 val. savo kontoroje prie kompiuterio V. P. su L. J. ieško teismo posėdžio datos internetiniame tinklalapyje. V. P., suradęs garsiai perskaito teisėjų L. U., R. S. ir V. Š. pavardes, pasako: „...tai aš tada susitiksiu nu, bet čia kitą savaitę“ (t. 3, b. l. 111-117).

2012-03-05 d. 14.00 val. advokato V. P. kontoroje L. J. klausia V. P. kokios reikės sumos. V. P. atsako, kad pradžiai užteks 20 000 litų, pataria apie tai su niekuo nesikonsultuot ir nekalbėti apie pinigus (t. 3, b. l. 138-145).

2012-03-06 d. 16.23 val. L. J. paskambino V. P. ir pranešė, kad „viskas tvarkoj“, bet paduoti galės ne anksčiau, kaip rytoj vakare, susitaria ryt susiskambinti ir susiderinti (t. 3, b. l. 146, 147).

2012-03-08 d. 7.30 val. L. J. paskambino V. P. ir paklausė ar negalėtų privažiuoti rytoj iš ryto, nes tik po pietų turės visus dokumentus. V. P. sutiko. (t. 3, b. l. 148, 149)

2012-03-09 d. 7.47 val. advokato V. P. kontoroje V. P. susitiko su L. J. ir paklausė „čia gi kaip ir kalbėjom?“. L. J. patvirtino. Tada V. P. pasakė, kad „pirmadienį susitiksiu aš su juo“ ir, kad „ten turėtų būt viskas gerai. [...] jeigu kas nepakiš kojos, ta prasme, jeigu nebus nuleidimo iš viršaus“ (t. 3, b. l. 150-160).

2012-03-13 d. 11.55 val. L. J. telefonu praneša S. J., kad „Vilnius baigėsi“, viską išnagrinėjo, sprendimas bus balandžio 20 d., o jis sužinos po savaitės (t. 3, b. l. 175, 176)

2012-03-16 d. 10.44 val. R. S. savo kabinete teisėjo padėjėjai I. J. išaiškina L. J. bylos esmę ir nurodo, kad dėl sukčiavimo „...greičiausiai, kad reikės išteisinti.“, o dėl dokumentų klastojimo veiką iš BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 1 dalį (t. 3, b. l. 177, 178).

2012-04-04 d. užfiksuota, kad iš Vilniaus apygardos teismo patalpose Gedimino pr. 40/1, Vilniuje esančios kavinės į koridorių (holą) 15.27 val. išėjo R. S. ir V. P., trumpai pasikalbėję jiedu išsiskyrė (t. 3, b. l. 196).

2012-04-05 d. 7.42 val. advokato V. P. kontoroje V. P. susitiko su L. J. ir jam pasakė, kad vakar gavo teigiamą atsakymą ir, kad „jie nori penktadienį matyti viską prie to, ką L. J. yra davęs“. Vėliau V. P. pamini „raudonveidę“ kaip kliūtį, prie kurios bus bandoma prieiti. Pokalbio gale L. J. įvardija pinigų sumas, pamini pusę milijono su civiliniu ieškiniu, V. P. pažada pasikalbėti, L. J. sako, kad sprendimas dar tik po dviejų savaičių „dvidešimto“ ir abu susitaria susitikti sekančią dieną iš ryto (t. 4, b. l. 1-9).

2012-04-05 d. 12.42 val. L. J. skambina V. P., sako, kad visko tikrai nesurinks bei mini „...tą šitą sumą“, užsimena apie dokumentus. V. P. atsako, kad suprato ir, kad apie tai jie pasikalbės kitą dieną (t. 4, b. l. 12, 13).

2012-04-06 d. 7.35 val. V. P. kontoroje L. J. pasako V. P., kad tas žmogus, kuris žadėjo jam pagelbėti, išvyko. V. P. perspėja L. J. nepamiršti iki 20 dienos, o L. J. sako, kad „septynioliktą, aštuonioliktą“. Pokalbio pabaigoje L. J. dar kartą pakartoja „...dėl likusių, nu tikrai anksčiau aš negalėsiu...“ ir jiedu sutaria susitikti po švenčių (t. 4, b. l. 14-19).

2012-04-10 d. 12.04 val. į R. S. kabinetą įėjo V. P.. Jis atsisėdo ant kedės priešais R. S. darbo stalą, o R. S. sėdi už savo darbo stalo. Abu šnekasi bendromis temomis. Po to V. P. bando kažką išsitraukti iš palto vidinės kišenės, tačiau R. S. jam liepia palaukti bei paklausia, ar tai visa suma. V. P. išsitraukia stačiakampio formos baltos spalvos paketą, nori jį padėti ant R. S. darbo stalo prie kompiuterio monitoriaus, tačiau įsideda atgal į kišenę. Dar pora minučių pakalbėję, R. S. ir V. P. atsistoja ir prieina prie kabineto durų. Tuomet V. P. išsitraukia iš kairės vidinės kišenės paketą ir perduoda jį R. S.. Abu išeina iš kabineto. Neužilgo R. S. grįžta į kabinetą, prieina prie spintos, atidaro duris ir kažką daro (t. 4, b. l. 29-34).

Kratos bei daiktų apžiūros protokolai (t. 17 b. l. 42, 43, 45-181; t. 18 b. l. 1-91, 93-97, 100-142, 172-182, 184-186) patvirtina, jog tuoj po to 2012-04-10 R. S. darbo kabinete Nr. 250, esančiame Vilniaus apygardos teisme Gedimino pr. 40/1, Vilniuje buvo rasti ir paimti į baltą popieriaus lapą suvynioti 30 000 litų.

Tuo pačiu protokolu paimti daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - baudžiamoji byla Nr. 1A-295/12, kurioje nuteistas L. J., R. S. darbo kompiuteris „Komparsa IS61“, kurio inventorinis Nr. 14031 (1), su jame rasta nebaigta Vilniaus apygardos teismo 2012-03-13 nutartimi apeliacinėje byloje pagal nuteistojo L. J. ir jo advokato V. P. bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus. Paimta 2012 metų kalendorius-užrašų knygutė, judriojo ryšio telefono aparatas „NOKIA“ 1680c-2, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparatas „NOKIA“ C1-01, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Visi paminėti rasti daiktai apžiūrėti ir prijungti prie bylos.

Iš kitų kratos bei daiktų ir dokumentų apžiūros protokolų (t. 16, b.l. 11-16, 18-24, 26, 27, 49-74) matyti, kad 2012-04-10 L. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje kratos metu buvo paimti, o vėliau apžiūrėti ir prie bylos prijungti, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti daiktai - dokumentai, susiję su L. J. baudžiamųjų bylų nagrinėjimu teismuose, judriojo ryšio telefono aparatas „NOKIA 6070“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparatas „NOKIA X6-00“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Atlikus 2012-04-10 kratą V. P. kontoroje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 15, b. l. 11-14, jos metu buvo rasti ir paimti dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuteris „Lenovo 6473-PTG“, kurio serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame rasti dokumentai, susiję su L. J. baudžiamųjų bylų nagrinėjimu teismuose; judriojo ryšio telefono aparatas „NOKIA 6120c-1“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); judriojo ryšio telefono aparatas „BlackBerry 9700“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-12-19 teisinių paslaugų sutartis Nr. B/44 AI-2011, sudaryta tarp L. J. ir V. P.-dėl gynybos Vilniaus apygardos teisme ir apeliacinio skundo paruošimo, kurioje nurodytas sutarties mokestis – 1 000 litų. Paimti daiktai apžiūrėti daiktų ir dokumentų apžiūros protokolu bei prijungti prie bylos (t. 15, b. l. 17-42).

2011-12-22 Teismų informacinės sistemos LITEKO kaupiamų duomenų apžiūros metu buvo nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011 L. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 2 d. ir jam paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 4, b. l. 142-193)

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO informacinių išrašų matyti duomenys apie L. J. atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos, kurios numeris Vilniaus apygardos teisme 1A-295-376-2012, teisminio nagrinėjimo eigą bei rezultatus Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, L. J. atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-13-791/2012 teisminio nagrinėjimo eigą bei rezultatus Alytaus rajono apylinkės teisme (t. 5, b. l. 63-202; t. 6, b. l. 1-8).

2012-04-10 poėmių protokolais (t.6, b. l. 130-178) Vilniaus apygardos teisme buvo paimti Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašai, iš kurių matyti, kad R. S. paskirtas nagrinėti nuteistojo L. J. apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-295-376-2012; paimti įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo R. S. bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti R. S. suteiktų atostogų laikotarpiai 2011-2012 m.

Prie bylos prijungti turintys reikšmės bylai dokumentai, pateikti Vilniaus apygardos teismo 2011-04-17 raštu Nr. TR-327 bei Iš Vilniaus apygardos teismo 2011-04-23 raštu Nr. TR-355 (t. 9, b. l. 57-111): Teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo modulio suformuotą teisėjo paskyrimo protokolas, kuriame nurodyti visi duomenys baudžiamosios bylos Nr. 1A-295-376-2012, kurioje nuteistas L. J.; Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2009-03-05 įsakymu Nr. V-137 patvirtintos „Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės“; Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010-04-27 įsakymas Nr. V-71 „Dėl atsakingo darbuotojo paskyrimo“; Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2011-08-29 įsakymas Nr. V-85 „Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių patvirtinimo“; Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. U. 2012-01-24 prašymas bei teismo pirmininko 2012-02-23 įsakymas Nr. A-52 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ teisėjai nuo 2012-03-09 iki 2012-03-20; baudžiamosios bylos Nr. 1A-295-376-2012 perdavimo teisėjui R. S. registro kopiją; 2012-01-24 ir 25 d. sudarytų kolegijų sąrašas, pildytą Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V. D..

Iš Nacionalinės teismų administracijos 2012-05-03 rašte Nr. 4R-926-(1.13) pateiktos informacijos (t. 9, b. l. 3-22) matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. D. 2012-01-25 skirdamas baudžiamąją bylą Nr. 1A-295/2012 teisėjui R. S. ne automatizuotu atrankos būdu, nesilaikė: Teisėjų tarybos 2011-03-25 d. nutarimu Nr. 13P-29-(7.1.2) patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše įtvirtintų teisėjo pakeitimo principų; Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2011-12-13 įsakymu Nr. V-137 patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių 21 punkto nuostatų, reglamentuojančių pranešėjo pakeitimo apeliacinėse baudžiamosiose bylose, procedūrų.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-05-24 raštu Nr. TR-437 pateikto 2012-05-07 patikrinimo akto „Dėl neeilinio bylų skirstymo baudžiamųjų bylų skyriuje patikrinimo“, matyti (t. 9 b. l. 141-207; t. 10 , b. l. 1-24), jog Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. D., 2012-01-25 iš naujo paskirdamas bylą Nr. 1A-295/2012 teisėjui R. S., nesinaudojant teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo moduliu automatizuotu atrankos būdu, nesilaikė Taisyklių 21.2; 21.3 ir 24.2 punktų reikalavimų, reglamentuojančių pranešėjo pakeitimo apeliacinėse baudžiamosiose bylose procedūrą.

Vilniaus apygardos teismas 2012-05-04 raštu Nr. BR-1510 pateikė skaitmeninį kompaktinį diską su teismo posėdžio garso įrašo kopija apeliacine tvarka nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-295-376/2012, kurioje nuteistas L. J. ir kuri buvo apžiūrėta ir prijungta prie bylos (t. 9, b. l. 133, 136, 137)

Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-10-10 rašto Nr. S-1679-(7.5) bei privačių interesų deklaracijų kopijų (t.9, b. l. 121-126) matyti, jog R. S. ir V. D. nėra deklaravę artimų tarpusavio ryšių bei suteiktų 2011-2012 metais vienas kitam paskolų.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-31 specialisto išvados Nr. 11-2262(12) matyti, jog tyrimo metu buvo patikslintos tirti pateiktų garso įrašų stenogramos. (t. 2, b. l. 175-183; t. 3, b. l. 1-55)

Iš Vilniaus apygardos teismas 2013-02-14 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-209-2013 matyti, jog išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J., jo gynėjo advokato V. P. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio, kuriuo nuteistas L. J., Vilniaus apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą L. J. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 203 str. 2 d.- suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendį dalyje dėl L. J. pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. (t. 17, b. l. 27-40).

LR Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo kolegijos 2013-02-14 nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio dalis dėl L. J. paskirtų bausmių subendrinimo ir naujai subendrintos jam paskirtos bausmės, o bylos dalį dėl L. J. nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2d. ir 300 str. 2d. perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka(t.20 b. l. 34-37 ).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos prokuratūra 2013-03-13 nutarimu atskyrė ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu į atskirą tyrimą (t. 19, b. l. 60-79).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados:

Kolegija, įvertinusi visumą teisme ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų, pripažįsta, kad R. S. pagrįstai kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį bei 226 straipsnio 2 dalį, o L. J. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį (du veikos epizodai), 227 straipsnio 2 dalį.

Nors L. J. teisme ir teigė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau jo parodymai teisme duoda kolegijai pagrindą pripažinti, jog šis kaltinamasis savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pilnai pripažino.

Žemesnės instancijos teismas

L. J. teisme pripažino tai, kad papirko V. P. bei teisėją R. S., tačiau tvirtino, jog nepripažįsta tos kaltinimo dalies, kurioje teigiama, jog jis papirko teisėją V. D.. Iš jam pareikšto kaltinimo matyti, jog L. J. nėra kaltinamas papirkęs teisėją V. D.. Jis šiame epizode kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., netiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį teisėjui R. S., siekdamas, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, paveiktų kitą valstybės tarnautoją-V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. Taigi jis kaltinamas ne kyšio perdavimu V. D., o jo perdavimu advokatui V. P. bei teisėjui R. S., o dėl šių kaltinimų L. J. savo kaltę pripažino pilnai.

Nors kaltinamasis R. S. teisme teigė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, tačiau analizuojant jo teisme duotus parodymus, darytina išvada, jog R. S. ne visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje. Jis nepripažino ir esminio jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje požymio – kad pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl laikytina, kad kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies.

Nors kaltinamasis R. S. teisme teigė, kad iš V. P. 2 000 litų paėmė už tai, kad šį konsultavo dėl L. J. bylos, tačiau tyrimo metu surinkti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent šios pinigų sumos iš L. P. pareikalavo nurodęs, jog juos perduos baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui V. D., kad būtų įtrauktas į L. J. bylą nagrinėsiančios kolegijos sudėtį. Taigi, jis reikalavo duoti ir susitarė priimti bei priėmė 2 000 litų kyšį, pažadėjęs paveikti kitą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. Įrodymais pagrįsta išvada, kad kaltinime nurodytą 2 000 litų sumą įvardijo ir jos reikalavo būtent R. S.. Kad šią pinigų sumą R. S. žadėjo perduoti V. D. ir už siekiamą rezultatą, patvirtina vaizdo ir garso įrašas, kuriame ši suma įvardijama kaip „dvi štukos“, nurodoma, kaip tie pinigai bus perduoti („dvi štukos, ir aš kai atvažiuoja ir atiduodu“). Kokiu būdu tai bus padaryta, kad R. S. patektų į kolegijos sudėtį, V. P. nebuvo svarbu - jo tai nedomino. Kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. perduoti 2 000 litų buvo perduoti kokiam tai kitam valstybės tarnautojui, R. S. padarytos veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės.

V. P. tyrimo metu ir teisme duotus parodymus patvirtina ne tik kaltinamojo L. J. parodymai apie pinigų sumą, reikalingą tam, kad bylą nagrinėti būtų paskirtas reikiamas teisėjas, bet ir 2011-12-19 apie 10.31 val. R. S. darbo kabinete užfiksuotas V. P. ir R. S. susitikimas. Byloje esantis ir nuosprendyje aptartas vaizdo ir garso įrašas patvirtina, jog šio susitikimo metu V. P. aiškina R. S. apie L. J. bylą, o V. P. jam pasiūlo kyšį sakydamas, kad „...tai aš manau, kad čia kokį trisdešimt mes galėsim paimt“. Į tai R. S. atsako „Tai gerai, už“. V. P. pasitikslinus „Tai tu pats?“, R. S. atsako „Paruošk popierius, ten suderinimo man turbūt reikės ...dvi štukos ir aš, kai atvažiuoja, ir atiduodu“.

Išanalizavusi šio pokalbio turinį ir jį vertindama visų kitų įrodymų kontekste, kolegija daro neabejotiną išvadą, kad būtent V. P. aptariamo susitikimo metu pasiūlė R. S. 30 000 litų kyšį už teigiamą sprendimą L. J. byloje, o R. S. su jam pasiūlytu kyšiu sutiko. V. P. paklausus, ar sprendimą toje byloje priims jis pats, šis liepia V. P. paruošti popierius ir 2 000 litų, būtinų R. S. suderinti, kad byla būtų paskirta būtent jam. Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad neužilgo V. P. perdavė R. S. apylinkės teismo priimtą L. J. atžvilgiu nuosprendį bei 2 000 litų t.y. dalį iš 5000 litų, kuriuos V. P. gavo iš L. J.. Faktiniai duomenys, esantys byloje rodo, jog už baudžiamųjų bylų paskirstymą Vilniaus apygardos teisme tuo metu buvo atsakingas buvo Baudžiamųjų bylų skyriaus primininkas V. D., į kurį, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, R. S. ir kreipėsi, pateikdamas jam pirmą L. J. nuosprendžio lapą, kurio prašė paskirti jam L. J. bylą ir kuris, pažeisdamas nustatytą tvarką, vėliau paskyrė baudžiamąją bylą R. S..

Jau aptarti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad 2000 litų sumą įvardino ne V. P., o R. S., nurodęs, kad jie jam būtini tam, kad L. J. baudžiamoji byla būtų paskirta būtent jam. Tad kolegija netiki ir nesivadovauja kaltinamojo parodymais, jog 2 000 litų sumą jis paėmė kaip užmokestį už V. P. konsultacijas L. J. byloje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki šios pinigų sumos reikalavimo ir jos paėmimo, R. S. V. P. būtų teikęs kokias tai konsultacijas L. J. ar kokio tai kito asmens byloje. Priešingai, būtent šio susitikimo metu R. S. apie bylą pasakojo t.y. visą informaciją teikė V. P., kas rodo, jog R. S. iki 2 000 litų sumos įvardinimo, nebuvo nei matęs L. J. bylos dokumentų, nei žinojo kokius tai konkrečius duomenis apie šią bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teisme ištirtų ir nuosprendyje jau aptartų įrodymų akivaizdu, kad R. S. ir V. P. susitarus dėl 30 000 litų kyšio, tačiau R. S. dar nežinant faktinių bylos aplinkybių ar kokių tai konkrečių jos duomenų, kaltinamasis net neužsiminė apie tai, kad jis gali organizuoti ir priimti tik teisėtą sprendimą byloje. Jis nei karto nenurodė, jog tuo atveju, jeigu V. P. bei jo kliento - L. J. netenkins kolegijos priimtas sprendimas, jis grąžins pinigus V. P.. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo R. S. teiginius, kad susipažinęs su byla, jis būtų priėmęs tik teisingą ir teisėtą sprendimą, būtų grąžinęs pinigus, jeigu toks sprendimas nebūtų teigiamas L. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal susitarimą tarp R. S. ir V. P., bei tarp pastarojo ir L. J., visą kyšio sumą kaltinamasis L. J. turėjo perduoti iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos. Galimo sprendimo rezultatas, nekėlė nei vienam iš jų abejonių, nes dėl jo buvo sutarta, nepriklausomai nuo to sprendimo teisingumo ir jo teisėtumo.

Tiek V. P. parodymais, tiek ir kitais šiame nuosprendyje aptartais įrodymais patvirtinta ir tai, kad po susitikimo, kuomet buvo iš V. P. pareikalauta 2 000 litų, jau kito susitikimo metu V. P. perdavė R. S. jo reikalautą 2 000 litų sumą bei kopiją apylinkės teismo nuosprendžio, priimto L. J. byloje. V. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kad iš L. J. jis paėmė 5 000 litų, iš kurių 3 000 litų pasiliko sau už tai, kad padeda L. J. gauti palankų sprendimą byloje, o 2 000 litų perdavė R. S. su L. J. bylos nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo kavinėje. Šiuos V. P. parodymus patvirtina garso bei vaizdo įrašai: 2011-12-22 7.85 val. V. P. paskambino R. S. ir pasiteiravo, ar galėtų atvykti. R. S. jam atsakė, kad pusę devynių jis eina skelbti nuosprendį. Sutaria, kad V. P. tuoj atvyks. Apie 8.20 val. V. P. skambina R. S. ir pasiūlo susitikti teismo kavinėje. Apie 12.30 val. V. P. vėl paskambina R. S. ir praneša, kad yra teisme, apačioje. R. S. pakviečia V. P. pakilti į viršų. Po šio pokalbio 12.31 val. R. S. išėjo iš savo kabineto. Po keturių minučių R. S. grįžo į kabinetą, rankoje nešdamasis į plastikinę įmautę įdėtus popierius. Neišimdamas popierių iš įmautės, jis perskaitė pirmąjį nuosprendžio lapą ir padėjo popierius ant stalo. R. S., sėdėdamas prie darbo stalo, 12.43 val. išsiėmė iš švarko vidinės kišenės piniginę, perskaičiavo joje esančius banknotus, ir įsidėjo piniginę atgal į vidinę švarko kišenę. Apie 13.50 val. R. S. paskambino V. D.. Pastarasis jam pasakė, kad važiuoja į darbą ir jau greit ten bus. R. S. pasako, kad jis yra darbe, o V. D. pažada grįžęs į teismą užeiti pas R. S.. Po pokalbio su V. D. R. S., iš atsineštos po susitikimo su V. P. įmautės, išėmė susegtus popieriaus lapus, nuplėšė pirmąjį lapą, sulankstė jį ir nuėjo prie spintos. Grįžęs prie stalo, R. S. paėmė likusius lapus, trumpai juos paskaitė, suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Po kelių minučių pas R. S. į kabinetą užeina V. D.. R. S., rusiškai jo klausia, ar V. D. geriantis „sake“. Šiam atsakius, kad vieną kartą gyvenime gėrė, R. S., sakydamas, kad dabar teks gerti dažniau, įteikė V. D. maišelį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo „sake“ gėrimo rinkinys. R. S. pasako V. D.: „nu dėl to, ką aš sakiau...“, išsiima iš vidinės švarko kišenės prieš tai iš įmautės paimtą ir sulankstytą popieriaus lapą. Paduodamas V. D. lapą, jis rusiškai pasako „...Aš tavęs prašau ...kad paskirtum man“. Toliau jiedu kalba apie apeliacinio skundo padavimą: R. S. mini, kad jo padavimo terminas baigiasi sausio 2 dieną, pasako, kad buvo užėjęs advokatas, o V. D. jam aiškina, kad apeliacinį skundą vis tiek reikia paduoti per apylinkės teismą. Po to V. D. jam pasako, kad „jokių problemų“, kad R. S. dėl to „nesuktų smegenų“.

Po šio pokalbio su V. D., R. S. paskambina V. P. ir pasako „Be jokio skirtumo. Į apylinkę neši, paduodi ir viskas...“. V. P. jo klausia „Tai iki ar po?“, R. S. atsako, kad jokio skirtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, buvo užfiksuota, kad 2011-12-22 apie 19.00 val. į R. S. darbo kabinetą užėjusi valytoja, išvalo kabinetą, paima iš šiukšliadėžės joje buvusias šiukšles ir jas išneša. 2011-12-22 apie 20.30 val. Vilniaus apygardos teismo vidiniame kieme į vieną iš kieme esančių šiukšliadėžių valytoja išmetė polietileninį šiukšlių maišą. Apžiūrėjus šio šiukšlių maišo turinį, rasta kopija suplėšyto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, priimto L. J. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-270/2011, be pirmojo lapo.

Visi aptarti įrodymai dar kartą patvirtina, kad būtent 2011-12-22 V. P. atnešė R. S. teismo nuosprendžio L. J. byloje kopiją bei 2 000 litų. Tai, kad iš to nuosprendžio R. S. paėmė tik jo pirmąjį lapą, o patį nuosprendį, su juo net nesusipažinęs, išmetė į šiukšlių dėžę, rodo, jog bylos esmė jo tuo metu net nedomino, o pirmasis nuosprendžio lapas buvo perduotas V. D.. Būtent visuma aptartų duomenų, leidžia kolegijai daryti išvadą, jog R. S., nurodęs V. P., jog jam reikia 2000 litų, kad juos perduoti, o juos gavęs iš V. P., pasinaudodamas savo pažintimi su V. D., paprašė pastarojo, kad L. J. baudžiamoji byla nagrinėti apeliacine tvarka būtų paskirta būtent jam.

Žemesnės instancijos teismas

Tokias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina V. P. parodymai, kad po apeliacinio skundo pridavimo, perdavus R. S. 2000 litų ir kaltinamojo akto kopiją, R. S. jam telefonu pranešė, kad viskas tvarkoje. Po to jis pranešęs L. J., kad jam jau reikalingi sutarti 30 000 litų. L. J. patvirtino tokius V. P. parodymus. Jie patvirtinti ir įrašu V. P. bei R. S. telefoninio pokalbio, vykusio 2012-01-02 d. 15.25 val. Šio pokalbio metu V. P. pranešė R. S., kad apeliacinį skundą padavė priešpaskutinę praeitų metų darbo dieną. R. S. jam atsakė, kad „ten pasirašyta jau, nebus problemų jokių, žiūrėsim“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO informacinių išrašų matyti, kad V. P. apeliacinį skundą L. J. byloje pateikė 2011-12-30.

V. D. savo parodymuose patvirtino, kad R. S. 2011 metais, prieš Kalėdas, savo kabinete pasveikino jį su Kalėdomis, įteikė jam dovaną - „sake“ gėrimų rinkinį ir prašė jo paskirti nagrinėti jam kažkokią tai bylą apeliacine tvarka. Jis jam paaiškinęs, kad viskas turi būti daroma per apylinkės teismą t.y. skundas turi būti paduotas ten, kur ir bus paskirta skundo nagrinėjimo data.

Tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. J. byla, nagrinėti ją apeliacine tvarka, buvo paskirta teisėjai L. U.. Po R. S. pokalbio su V. D., šiam pažeidžiant Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles, byla rankiniu būdu buvo paskirta R. S.. Šias aplinkybes patvirtina ir Nacionalinės teismų administracijos 2012-05-03 raštu Nr. 4R-926-(1.13) pateikta informacija bei Vilniaus apygardos teismo pateiktas 2012-05-07 patikrinimo aktas. Skiriant šią bylą nagrinėti apeliacine tvarka automatizuotu būdu, laikantis nustatytų taisyklių, ji nebūtų buvusi paskirta R. S..

Aptarti įrodymai leidžia kolegijai daryti neginčijamą išvadą, kad R. S. visiškai pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas 2 000 litų kyšio priėmimu iš V. P., už pažadą pasinaudojant savo tarnyba ir pažintimi, paveikti V. D., kad į trijų teisėjų kolegiją L. J. apeliacinės bylos nagrinėjimui būtų paskirtas būtent jis.

Visuma šiame nuosprendyje aptartų duomenų patvirtina ne tik R. S. pareikštą kaltinimą tuo, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju-V. D., savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bet ir L. J. pareikštą kaltinimą pažadėjus, susitarus ir davus kyšį advokatui V. P., siekiant, kad šis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju-teisėju R. S., paveiktų jį taip, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bei, pareikštą kaltinimą dėl 2 000 litų kyšio perdavimo, veikiant bendrininkų grupėje su V. P..

Žemesnės instancijos teismas

Pagal LR BK 226 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

LR BK 226 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

LAT Senato „Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje“ nurodyta, kad prekyba poveikiu (tuometinis veikos pavadinimas – tarpininko kyšininkavimas) pasireiškia už kyšį duotu pažadu paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Pažymėtina, kad ar duodamas tokį pažadą tarpininkas jau gavo kyšį, ar tik pažadėjo ar susitarė jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 str. reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 str. 2 d., o L. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 226 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

LR BK 225 straipsnio 2 dalis ir 227 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti arba kyšis duodamas, pasiūloma, pažadama arba susitariama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz.: savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t.t., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis Nr. 2K-207/2013).

Dar 2006-02-21 nutartyje Nr. 2K-22/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantys žodžiai „už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus“ rodo, kad atsakomybė už kyšininkavimą siejama su tam tikru kaltininko už kyšį realiai daromu ar žadamu neteisėtu poelgiu. Motyvuotai konstatavus tokio susitarimo buvimą, visiškai pakankamą minėtam požymiui inkriminuoti. Aiškintis kokias nors tokio poelgio detales, taip pat ir teisėtumo požiūriu, BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis nereikalauja.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, jog R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 str. 2 d., o L. J. veika – pagal BK 227 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. ir R. S. dėl 30 000 litų kyšio už palankių L. J. sprendimų priėmimą baudžiamojoje byloje susitarė dar 2011-12-19 d. susitikimo metu.

V. P. parodė, o L. J. šių aplinkybių taip pat neneigė, kad abu buvo sutarę, jog L. J. atveš dalį pinigų. Šią aplinkybę patvirtina taikant procesines prievartos priemones užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai.

2012-03-05 d. 14.00 val. V. P. susitikimo savo kontoroje su L. J. metu į klausimą-kokios pinigų sumos reikės, atsakė, kad pradžiai užteks 20 000 litų. 2012-03-06 16.23 val. L. J. telefonu V. P. praneša, kad viskas tvarkoje, bet paduoti galės ne anksčiau kaip rytoj vakare. 2012-03-08 d. 7.30 val. L. J. paskambino V. P. ir paklausė, ar šis negalėtų atvažiuoti rytoj iš ryto, nes tik po pietų turės visus „dokumentus“. Kaltinamasis L. J. duodamas parodymus, patvirtino, kad pokalbyje su advokatu V. P. įvardinti „dokumentai“ reiškė pinigus, skirtus kyšiui. 2012-03-09 d. 7.47 val. savo kontoroje V. P. susitiko su L. J. ir paklausė „čia gi kaip ir kalbėjom?“. L. J. patvirtino. Tada V. P. pasako „pirmadienį susitiksiu aš su juo... .Ten turėtų būt viskas gerai, jeigu kas nepakiš kojos, ta prasme, jeigu nebus nuleidimo iš viršaus. Kol kas nėra...“. Toliau abu kalbėjosi apie galimus teismo sprendimo paskelbimo terminus- apie mėnesį laiko nuo bylos išnagrinėjimo. Tačiau V. P. pasakė, kad sprendimą jis sužinos jau po dviejų trijų dienų po bylos išnagrinėjimo.

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO informacinių išrašų, Vilniaus apygardos teismo 2012-05-04 raštu Nr. BR-1510 pateikto kompaktinio disko, liudytojų A. K., V. Š., J. J. K. parodymų matyti, jog L. J. baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir išnagrinėta 2012-03-13, o sprendimo paskelbimo data nustatyta – 2012-04-20.

2012-03-13 d. 11.55 val. L. J. telefonu praneša savo žmonai S. J., kad bylą Vilniuje išnagrinėjo, jos sprendimas bus paskelbtas balandžio 20 d., tačiau jis tą sprendimą jis sužinos jau anksčiau - po savaitės.

Šie aptarti įrodymai taip pat paneigia kaltinamojo R. S. teiginius, kad jis nieko nesirengė daryti neteisėto, būtų priėmęs tik teisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Tokius R. S. paaiškinimus tyrimo metu ir teisme paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje esantys ir jau aptarti garso ir vaizdo įrašai rodo, jog 2012-03-13 d. 9.00 val., prieš eidamas į posėdžių salę nagrinėti L. J. bylos, R. S. savo kabinete aiškina teisėjui A. K., ką savo nuosprendyje surašė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z.. Jis tai vadina cirku, teigia, kad nuosprendyje grynai perrašytas kaltinamasis aktas. 2012-03-16 d. 10.44 val. R. S. savo kabinete padėjėjai I. J. aiškina L. J. bylos esmę. R. S. jai nurodo, kad „...greičiausiai, kad reikės teisinti.“, o dėl dokumentų klastojimo veiką iš BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 1 dalį.

Apklausta liudytoja I. J. parodė, kad su L. J. byla ji nebuvo susipažinusi, nes tuo metu, kai ši byla buvo nagrinėjama, ji sirgo. Iš jai parodyto vaizdo įrašo ji prisiminė, kad kalbėjo su R. S. apie šią bylą. Pastarasis jai sakęs, kad dėl PVM grobstymo L. J. greičiausiai reikės išteisinti, o veiką pagal BK 300 straipsnį iš 2 dalies perkvalifikuoti į 1-ą dalį.

Liudytojais teisme apklausti A. K. ir V. Š., kurie kartu su R. S. nagrinėjo L. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patvirtino, kad iki 2013-04-10 jie dar nebuvo susipažinę su L. J. bylos medžiaga, nebuvo visi kartu aptarę galimo procesinio sprendimo. Akivaizdu, kad jog pagal Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą tvarką, procesinį sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje turi teisę priimti ir priima ne vienas kolegijos pirmininkas, ar jos narys, o visa kolegija, prieš tai pasitarimų kambaryje aptarusi ir priėmusi sprendimą balsų dauguma. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, R. S. iš anksto išreiškė ne bendrą kolegijos nuomonę, o tik savo sprendimą. Tas sprendimas turėjo būti būtent toks, kokio siekė jį neteisėtai įtakoje-kyšį perdavę L. J. su V. P..

Kad kaltinamasis L. J. kaltinamajam R. S. 30 000 litų kyšį davė už neteisėtą šio veikimą vykdant įgaliojimus, o kaltinamasis R. S. tokio dydžio kyšį dėl neteisėto veikimo priėmė, patvirtina byloje surinkti ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi V. P. buvo nurodęs L. J., jog jis sprendimo byloje rezultatą tiksliai žinos jau po savaitės, praėjus tokiam laiko tarpui t.y. 2012-03-20 apie 18.13 val. L. J. paskambino V. P. ir klausė, ar nėra kokių tai naujienų iš Vilniaus. V. P. jam atsakė, kad dar ankstoka, kad jei jis nesulauks tokių žinių, savaitės pabaigoje pabandys pats pasidomėti. 2012-03-28 d. 11.15 val. paskambinus L. J., V. P. jam vėl sako, kad „...žinok, šiandien arba rytoj turiu, turiu jau informaciją turėt“. 2012-03-29 d. 12.39 val. V. P. skambina R. S., tačiau pastarojo žmona-T. S. jam praneša, kad R. S. atostogauja ir bus tik antradienį.

2012-04-03 apie 17.09 val. R. S. telefonu savo padėjėjos I. J. prašo surasti kovo pabaigoje LAT paskelbtą nutartį dėl sukčiavimų, teigia, jog tada bus matyti ką daryti su byla-ar teisinti, kaip jie planavo, ar priimti kažkokį kitą variantą. 2012-04-04 11.36 val. V. P. skambino R. S. ir susitarė tą dieną susitikti. 2012-04-04 d. 15.06 val. V. P. paskambino R. S. ir pranešė, kad randasi kavinėje. Tą pačią dieną 15.27 val. užfiksuota, kad R. S. ir V. P. išėjo iš Vilniaus apygardos teismo kavinės į holą , trumpai pasikalbėjo ir išsiskyrė. Iš karto po šio susitikimo V. P. paskambino L. J., pranešė, kad jiems reikia pasimatyti ir susitarė susitikti kitos dienos ryte.

Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad pagal susitarimą kitą dieną t.y. 2012-04-05 d. 7.42 val. V. P. savo kontoroje susitiko su L. J. ir jam pranešė, kad dieną prieš kalbėjosi ilgai ir nuobodžiai su teisėju, bet gavo teigiamą atsakymą, nors ir ne konkretų, kad teisėjas penktadienį nori matyti visus pinigus. To paties pokalbio metu V. P. aiškina L. J., kad „strigis“ gali būti tik viena iš kolegijos narių, jo įvardinta kai „raudonveidė“. L. J. pasiteiravus, kas vis dėl to bus padaryta už jo duotus pinigus, V. P. atsako, kad „...viskas priklauso nuo „raudonveidės“, gali būti netgi padaryta, kad pripažins, bet... teisingumo užtikrinimui nebaus tenais ..., kad turėtum galimybę patenkinti įsiskolinimą...“. Toliau V. P. aiškina, kad „sakau jeigu nebūtų va šitos va, tai tada būtų viskas paprasta, būtų tas straipsnis iš karto...“. V. P. nurodo L. J., kad bus bandoma prieiti ir iki tos teisėjos, nors jinai yra labai „zarazna“, nežino dėl ko. L. J. atsako, kad „...gal žmogus nori būti plius minus teisingas profesionalas“.

V. P. neneigė, kad po to, kai R. S. grįžo iš atostogų, prieš Šv. Velykas, jiedu susitiko Vilniaus apygardos teismo kavinėje. Šio susitikimo metu R. S. jam pasakęs, kad viskas gerai, galima bus tenkinti apeliacinį skundą toje apimtyje, kad L. J. nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Anot jo, R. S. jam paminėjęs, kad problemų gali būti tik dėl V. Š., kad pastaroji gali prieštarauti reikalingam sprendimui. Kaltinamasis L. J. taip pat parodė, kad su V. P. buvo kalba, jog kolegijoje esanti teisėja- moteris gali trukdyti pasiekti jų norimą rezultatą.

Daromas išvadas patvirtina teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti duomenys (kaltinamųjų, liudytojų parodymai, vaizdo ir garso įrašai), patvirtinantys, kad L. J. V. P. į darbovietę iš anksto atnešė 20 000 litų, o prieš Šv. Velykas jis atnešė dar 20 000 Lt. Gavęs visą sumą, prieš pat Velykas V. P. paskambino R. S. ir jiedu sutarė susitikti po švenčių. 2012-04-10 ryte V. P. vėl paskambino R. S. ir sutarė susitikti. 30 000 Lt jis buvo surišęs gumele ir suvyniojęs į popieriaus lapą, pinigus laikė lietpalčio kišenėje. V. P. užėjo pas R. S. į kabinetą, kur abu pasikalbėjo apie V. Š.. Sėdėdamas prie stalo, V. P. įkišo ranką į kišenę, norėdamas ištraukti ir paduoti R. S. pinigus, tačiau šis ranka jį sustabdė. Po pokalbio, išeidinėdamas iš kabineto, prie durų V. P. vėl išsitraukė paketą su pinigais ir padavė jį R. S.. Pastarasis įsidėjo paketą į švarko kišenę. Po pinigų perdavimo jie abu išėjo iš kabineto. Vaizdo įrašai patvirtina, kad neužilgo R. S. grįžo į kabinetą, iškart priėjo prie spintos, atidarė ją bei kažką joje darė. Kratos metu R. S. darbo kabinete, esančiame Vilniaus apygardos teisme, šio kabineto spintoje buvo rasti į baltą popieriaus lapą suvynioti 30 000 litų. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog V. P. tuoj pat paskambino L. J. ir susitarė dėl susitikimo sekančią dieną. Šiuos duomenis pilnai patvirtina ir kaltinamasis L. J., nurodęs, kad 2012 m. pavasarį jis V. P. du kartus perdavė po 20 000 litų, nes 2012-04-20 turėjo būti skelbiamas sprendimas jo byloje, o V. P. buvo jam sakęs, kad iki tos datos jis turi atnešti visą pinigų sumą.

Aptarti įrodymai tik patvirtina, kad R. S. kyšį priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, kaltinamasis R. S. buvo numatęs du galimus L. J. interesų patenkinimo būdus – išteisinti jį dėl sukčiavimo, o epizode dėl dokumentų klastojimo veiką perkvalifikuoti į pirmą dalį, kas automatiškai leistų teismui skirti L. J. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Arba, nepavykus gauti visų kolegijos narių sutikimo tokiam sprendimui, veikos kvalifikaciją palikti tokią pačią, tačiau neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, pritaikant BK 54 str. 3 d., t.y. paskiriant švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Šie faktai duoda kolegija pakankamą pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. S. 30 000 litų kyšį priėmė už neteisėtą veikimą.

R. S. neteisėtą veikimą patvirtina ir tai, kad jau 2011-12-19 susitikimo metu, kuomet V. P. papasakojo R. S. apie L. J. bylą. R. S., dar net nematęs jokių šios bylos dokumentų – pačios bylos medžiagos, apylinkės teismo nuosprendžio, kaltinamojo akto, apeliacinio skundo ir pan. t.y. nežinodamas faktinių bylos aplinkybių, jau tada pažadėjo pasirūpinti tuo, kad būtų priimtas palankus L. J. sprendimas, pažadėjo priimti jam siūlomą kyšį už veikimą, jam vykdant įgaliojimus. Nors dar net nebuvo surašytas ir perduotas Vilniaus apygardos teismui apeliacinis skundas, nebuvo paskirta kolegija tam skundui nagrinėti, o R. S. nebuvo paskirtas tos kolegijos nariu ir pirmininku t.y. dar neturėdamas teisėtų įgalinimų - įgaliojimų nagrinėti L. J. bylą bei priimti joje palankų sprendimą, jau šio susitikimo metu jis sutiko paimti pinigus už tai, kad išnagrinėtoje byloje nuteistam L. J., būtų netaikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Tokio pažado jis neišsižadėjo vėliau tapęs L. J. skundą nagrinėjančios kolegijos pirmininku.

Kolegijos įsitikinimu, toks R. S. veikimas negali būti pripažįstamas teisėtu veikimu tarnybos interesais ir negali būti kvalifikuojamas pagal LR BK 225 str. 1d., nes jo veiksmuose yra LR BK 225 str. 2d. numatytą veiką kvalifikuojantis požymis. BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti žodžiai „už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus“ rodo, kad atsakomybė už kyšininkavimą siejama su tam tikru už kyšį realiai daromu ar žadamu kaltininko neteisėtu poelgiu. Akivaizdu, jog negali būti pripažįstamas teisėtu veikimas, kuomet teisėjas, nors ir turėdamas procesinius įgaliojimus priimti sprendimą byloje, tačiau net nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nežinodamas jos aplinkybių, nesilaikydamas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų aptarti galimo sprendimo su kitais kolegijos nariais, negavęs visų ar bent vieno kolegijos nario pritarimo savo nuomonei- taigi negalėdamas iš anksto žinoti galimo būsimo sprendimo, tiesiogiai ar netiesiogiai pažada ir susitaria paimti atlygį (kyšį) už veiksmus, kuriuos jis pagal pareigas galėjo atlikti.

Kolegijos įsitikinimu, vertinant tą aplinkybę, ar R. S. kyšį paėmė už teisėtą, ar neteisėtą veikimą, neturi reikšmės veikų kvalifikavimui tokios aplinkybės, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Vilniaus apygardos teismas 2013-02-14 nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą L. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 str. 2 d. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendį dalyje dėl L. J. pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. ir nuteisimo 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Neturi reikšmės veikų kvalifikavimui ir tai, kad LR Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo kolegijos 2013-02-14 nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio dalis dėl L. J. paskirtų bausmių subendrinimo ir naujai subendrintos jam paskirtos bausmės, o bylos dalį dėl L. J. nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2d. ir 300 str. 2d. perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t.20 b. l. 34-37 ). Kolegijos nuomone, galutinis sprendimas aptariamoje byloje neturi reikšmės vertinant R. S. ir L. J. veiksmus, kvalifikuojant jų veikas, nes dėl visų aukščiau aptartų aplinkybių yra akivaizdu, jog pats R. S. veiksmų pobūdis, nepriklausomai nuo galimo L. J. bylos likimo, buvo nepateisinamas ir neteisėtas.

Bausmių skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Įstatymų leidėjas už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinami kaltinamieji, numatė ne vien tik laisvės atėmimo bausmes, bet ir kitas - alternatyvias bausmių rūšis. Už R. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatytą LR BK 226 str. 2d. yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už R. S. inkriminuojamą LR BK 225 str. 2d. numatytą veiką įstatyme nustatyta taip pat alternatyvi bausmė-už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą, kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Savo ruožtu už L. J. pareikštame kaltinime nurodytas ir LR BK 226 str. 1d. numatytas veikas gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už LR BK 227 str. 2d. numatytą veiką - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų

Tuo atveju, kai sankcija baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, be laisvės atėmimo bausmės numato ir alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas.

Kolegija, parinkdama kaltinamiesiems R. S. bei L. J. bausmės rūšį ir jos dydį, laikosi aukščiau aptartų reikalavimų, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Viena iš R. S. padarytų nusikalstamų veikų, numatytoji LR BK 226 str. 2d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą net ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė skirti ne įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, o alternatyvią bausmę - 60 parų areštą. Prašydamas skirti būtent tokią bausmės rūšį, kaltintojas nemotyvavo, kodėl prašė skirti būtent šią bausmės rūšį, o ne kitas-dar švelnesnes bausmės rūšis-baudą ar laisvės apribojimą.

Analogiška situacija ir prašant skirti bausmę R. S. už veiką numatytą LR BK 225 str. 2d. Nors pats įstatymų leidėjas numatė šio įstatymo sankcijoje galimybę skirti kaltinamam asmeniui ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir kitą bausmės rūšį - baudą, kaltinimą palaikęs prokuroras prašė skirti R. S. ne švelnesnę bausmės rūšį, o būtent laisvės atėmimą.

Prašant skirti laisvės atėmimo bausmę, akcentuota, jog kaltinamasis savo kaltės pilnai nepripažino. Kolegijos nuomone, motyvuojant bausmę, apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, kad veiką R. S. padarė pasinaudodamas užimamomis pareigomis, ją padarė dėl savanaudiškumo; kad veika buvo padaryta itin didelė neturtinė žala teismui kaip teisingumą vykdančiai institucijai, visai teismų sistemai ir apskritai valstybei; kad pakirstas jau ir taip nedidelis pasitikėjimas teismais ir teisingumu valstybėje ir, kad tokios nusikalstamos veikos padariniai sunkiai pašalinami. Nėra objektyvaus pagrindo laikyti tokius teiginius vien tik deklaratyviais ar jiems prieštarauti. Tačiau visiškai sutikti su tokiu bausmės motyvavimu, taip pat negalima.

Iš tikrųjų R. S. padarytos veikos padarė didelę žalą ne tik teismų sistemai, bet ir visai valstybinės valdžios sistemai. Tačiau LR BK 54 str. 2d. įpareigoja teismą, skiriant bausmę, atsižvelgti pirmiausiai į įstatyme numatytus bausmių skyrimo pagrindus bei įvertinti, ar kita bausmės rūšimi nebus pasiekti bausmės tikslai.

Kolegijos nuomone, parenkant ir siūlant nuteistajam R. S. griežčiausią bausmės rūšį, visiškai nepagrįstai esminė reikšmė suteikta ne LR BK 54 str. nurodytiems bausmių skyrimo pagrindams, o pernelyg sureikšmintos R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu užimtos teisėjo pareigos. Prašydamas skirti būtent laisvės atėmimo bausmę, prokuroras akcentavo, jog skiriant būtent šią bausmės rūšį, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikalstamą veiką padarė būtent teisėjas.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent kaltinamojo R. S. užimtos teisėjo pareigos apsprendė jo, kaip Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjekto statusą (Lietuvos Respublikos BK 230 str.). Todėl priimdama sprendimą dėl R. S. skiriamos bausmės, daro išvadą, jog prokuroras nepagrįstai dar kartą atsižvelgė į kaltininko užimtas pareigas. Kolegija vadovaujasi ne aptartais prokuroro nurodytais bausmės skyrimo motyvais, o teismų praktikoje jau suformuota nuostata, jog nusikaltimo sudėties požymis, apibūdinantis nusikaltimo subjektą, neturėtų nulemti bausmės griežtumo (LR Apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-342/2011, LR AT 2012-02-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2012).

Laikydamasi teismų praktikoje jau įtvirtintų nuostatų, kolegija pažymi, jog galiojančios teisės normos jokiu būdu neįpareigoja ir net neleidžia teismui, skiriant bausmę, atsižvelgti į asmens specialybę, užimamas pareigas, jų lygį valstybės tarnyboje, asmens socialinį statusą ir panašias aplinkybes. Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei kiti galiojantys įstatymai draudžia teismams parinkti bausmes, atsižvelgus į asmenų socialinį statusą, tautybę, religiją, pilietybę ir pan. Asmenų lygybės prieš įstatymą principas netgi draudžia teismams skirti griežtesnes bausmes, ar netaikyti įstatyme numatytų švelnesnių bausmių, atsižvelgiant į asmenų specialybę ar užimamas pareigas. Taigi, nėra įstatymuose numatyta, jog draudžiama taikyti švelnesnes įstatyme numatytas bausmes tam tikrų specialybių asmenims, ar asmenims, einantiems kokias tai pareigas – tame tarpe prokurorams, Seimo ar Vyriausybės nariams, notarams, advokatams ir pan. Įstatymai tokiu būdu nedraudžia taikyti įstatyme numatytas švelnesnes bausmes ir nusikaltimus padariusiems teisėjams.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, spręsdamas asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitus klausimus, teismas (teisėjas) privalo vadovautis tik įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, kuris susiformuoja išnagrinėtų baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių pagrindu. Būtina atkreipti dėmesį ir akcentuoti, jog teismo (teisėjo) negali įtakoti niekas, išskyrus įstatymą t.y. nei politikų, nei žiniasklaidos veiksmai, nei viešoji nuomonė ar kiti panašūs veiksniai. Svarstydamas bausmės skyrimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti konkrečia bausme, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir atsiriboti nuo pašalinių, sprendimą įtakojančių, veiksnių. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).

R. S. nusikalto pirmą kartą. Byloje surinkti faktiniai duomenys nepaneigia to, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis ir atsitiktinio pobūdžio veiksmas. Materialinė žala neteisėtais kaltininko veiksmais nebuvo padaryta. R. S. ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka, o charakterizuojamas teigiamai (T.19 b.l.43-48). 2012-12-11 jam nustatytas neįgalumas ir tik 35 procentų darbingumas (T.19 b. l. 182-185). Tuoj po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis buvo atleistas iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo ir iki šiol nedirba. Akivaizdu ir visiškai teisiškai pateisinama, kad pripažintas kaltu padarius sunkią nusikalstamą veiką, jis jau negalės ateityje dirbti jokio teisinio darbo valstybės institucijoje, užsiimti advokato praktika. Tad realiai jis neturės ir galimybės ateityje padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Visos aptartos aplinkybės bei tai, jog kaltinamasis neteko stabilių pajamų valstybės tarnyboje, o visuomenė buvo plačiai informuota apie jo padarytą nusikaltimą, duoda kolegijai pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, skiriant R. S. įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę - baudą. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei LR BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, nėra jokio įstatyminio pagrindo netaikyti R. S. šios bausmės rūšies.

Skirdama bausmę R. S., kolegija vadovaujasi LR BK 61 str. 2d. nuostatomis, įpareigojančiomis skirti asmeniui bausmę, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

Atsižvelgusi į aptartas įstatymo nuostatas, kolegija konstatuoja, jog R. S. skirtinas artimas vidurkiui įstatymų sankcijoje numatytos baudos dydis, nes nėra kaltinamojo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Kadangi LR BK 226 str. 2d. numatyta veika priskirtina prie apysunkių, o LR BK 225 str. 2d. numatyta veika-prie sunkių, už LR BK 226 str. 2d. R. S. skirtina ne mažesnė nei 500 MGL dydžio bauda, o už veiką numatytą LR BK 225 str. 2d.- ne mažesnė nei 750 MGL dydžio bauda.

Skirdama bausmę L. J., kolegija pripažįsta, jog tais pat bausmių skyrimo pagrindais vadovaujantis, L. J. būtų paskirta švelnesnė bausmės rūšis, jei jis šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis nebūtų padaręs jau būdamas padaręs kitus nusikaltimus ir, jei už juos jis jau nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka. Būtent dėl šios priežasties nėra objektyvaus pagrindo skirti L. J. ne laisvės atėmimo bausmes už padarytas veikas, o kitą bausmės rūšį.

Skirdama bausmes L. J., kolegija taip pat atsižvelgia į visas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2d., į kurias privaloma atsižvelgti skiriant bausmę nuteistajam. Atsižvelgti į tai, kad L. J. anksčiau jau teistas du kartus, įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu L. J. nuteistas už veikas numatytas LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d. realia 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu ir atlieka. Nors tai ir neturi lemiamos reikšmės bausmės dydžiui, tačiau būtina pažymėti, kad teismui yra perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje L. J. šiuo metu dar yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais. Tiesa, nors pirmos instancijos teismo nuosprendis toje byloje yra priimtas, tačiau jis nėra įsiteisėjęs – byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka iš naujo, tačiau tai dar kartą neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Už nusikaltimus, dėl kurių teisiamas L. J. šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis padarė būdamas padaręs kitas nusikalstamas veikas ir už jas dar neatlikęs bausmės. Visos šios aplinkybės rodo, kad L. J., jau padaręs nusikalstamas veikas, reikiamų išvadų nepadarė ir neketino daryti. Tikėdamasis išvengti bausmės, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, ieškojo būdų kyšiais išvengti teismo skirtų bausmių. Visa tai rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą ir panaikina galimybę taikyti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Todėl L. J. taikytina reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymų sankcijose.

Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad L. J. padarytos veikos nepriskiriamos prie sunkių nusikaltimų, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs veiksmus, dėl kurių yra teisiamas. Dėl nurodytų aplinkybių jam skirtina žemesnė bausmė, nei prašyta prokuroro, ir mažesnė, nei įstatymų sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

Skirdama bausmę L. J., kolegija taip pat vadovaujasi LR BK 61 str. 2d. nuostatomis, įpareigojančiomis skirti kaltinamajam bausmę, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio.

Kadangi nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, o tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgusi į aptartas įstatymo nuostatas, kolegija konstatuoja, jog L. J. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos mažesnės bausmės nei įstatymų sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

Iš nuteistojo R. S. konfiskuotini 2000 litų, įgyti nusikalstamu būdu ( LR BK 72 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 297 str., 301-307 str. kolegija

nusprendė:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 226 str. 1d., 226 str. 1d., 227 str. 2d. bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:

-už veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio davimo advokatui) – 8(aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-už veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio davimo teisėjui) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

-už veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje-1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, paskirti L. J. subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu L. J. paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti L. J. galutinę 4(keturių) metų 3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią L. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmės laiką bausmę, atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

-už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje-750 MGL t.y. 97500 Lt baudą;

-už veiką numatytą LR BK 226 straipsnio 2 dalyje-500 MGL t.y. 65000 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. S. galutinę bausmę-1000 MGL t.y. 130 000 Lt ( šimto trisdešimties tūkstančių litų) baudą.

Vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2d., 4d., išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo sumokėti šiuo nuosprendžiu priteistą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą - 1(vienerių) metų laikotarpį bei įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti R. S. nepakeistą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš R. S. konfiskuoti 2 000 litų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui - prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos - turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai ir dokumentai:

-saugomi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime procesinių prievartos priemonių atlikimo protokolų priedai: kompaktinė plokštelė MAXELL CD-R Nr.18-06-04; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-049-11; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-050-11; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-055-12; kompaktinė plokštelė MAXELL CD-R Nr.18-06-25; kompaktinė plokštelė „Imation“ CD-R Nr. CD-1-005-12; kompaktinė plokštelė MAXELL CD-R Nr.18-06-14; kompaktinė plokštelė MAXELL CD-R Nr.18-06-22; kompaktinė plokštelė „Imation“ CD-R Nr. CD-1-008-12; kompaktinė plokštelė „Imation“ CD-R Nr. CD-1-009-12; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-010-12; kompaktinė plokštelė SONY CD-R Nr.18-06-21; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-014-12; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-015-12; kompaktinė plokštelė MAXELL CD-R Nr.18-06-29; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-016-12; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-021-12; kompaktinė plokštelė MAXELL CD-R Nr.18-06-26; kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-024-12; kompaktinė plokštelė „digidata“ CD-R Nr. 3-05-23 (11) B.B. 10-9-225-11 2011-11-18 garsas (kopija); kompaktinė plokštelė „digidata“ CD-R Nr. CD-1-001-12 (kopija); kompaktinė plokštelė Nr. CD-1-048-11 (kopija); kompaktinė plokštelė „digidata“ CD-R Nr. CD-1-051-11 (kopija); kompaktinė plokštelė Nr. CD-1-054-12 (kopija); kompaktinė plokštelė Nr. CD-1-026-12 (kopija); kompaktinė plokštelė „imation“ CD-R Nr. CD-1-025-12; kompaktinė plokštelė „digidata“ CD-R „Nr. 3-05-24(11) B.B. 10-9-225-11 2011-11-21 garsas“ (kopija); kompaktinė plokštelė „digidata“ CD-R „2011-09-16 protokolo priedas 860000009 2/2“ (kopija); kompaktinė plokštelė „digidata“ CD-R Nr. 1.22 „2011-11-15 protokolo priedas M. T., S.P. J. ir R. Š. pokalbis 2011-11-09“ (kopija);

- 2011-12-23 (08.00-09.00 val.) apžiūros protokolo, 2012-02-01 (8.25-9.40 val.) apžiūros protokolo, 2013-01-24 (10.10-11.40 val.) apžiūros protokolo, 2012-05-21 (14.50-16.05 val.) apžiūros protokolo, 2012-05-22 (13.15-15.30 val.) apžiūros protokolo, 2012-04-12 (13.25-15.00 val.) apžiūros protokolo, 2012-05-24 (09.25-13.15 val.) apžiūros protokolo priedas-skaitmeninio kompaktinio disko „ACME CD-R“ Nr.TCA910101833B21 kopija, saugoma prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-02-01 (8.25-9.40 val.) apžiūros protokolo priedas - suplėšytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo O. Z. priimtas teismo nuosprendis L. J. atžvilgiu, saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-04-11 (10.50-12.00 val.) apžiūros protokolo priedas - skaitmeninis kompaktinis diskas „Maxell CD-R“ Nr. HR033607063150C04, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-08-20 (13.00-14.00 val.) apžiūros protokolo priedas - kompaktinė plokštelė „Maxell“ (identifikacinis Nr. GA106051859A19), – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-05-29 (10.05-12.00 val.) apžiūros protokolo priedai - dokumentai, kurie buvo gauti pagal 2012-04-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš UAB „L. s.“, – saugomi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-04-10 (16.20-19.00 val.) kratos protokolo priedas - skaitmeninis kompaktinis diskas „Verbatim“ DVD+R DL Nr. CD-1-017-12 su filmuota kratos medžiaga, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2013-01-24 (10.10-11.40 val.) apžiūros protokolo priedai: vokas ir gumelė, kurie įpakuoti į specialiai įpakavimams skirtą polietileninę pakuotę, kuri užpakuota (užklijuota), o šis užklijavimas pažymėtas vienetiniu identifikaciniu Nr. HB1024359, – saugomi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų, kurie įpakuoti į specialiai įpakavimams skirtą polietileninę pakuotę, kuri užpakuota (užklijuota), o šis užklijavimas pažymėtas vienetiniu identifikaciniu Nr. HB1024358, – saugomi LR STT Finansų skyriuje, (duomenys neskelbtini), Vilnius;

- 2012-05-21 (14.50-16.05 val.) apžiūros protokolo priedas- skaitmeninis kompaktinis diskas „Imation“ Nr.111437REB15634, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-05-23 (9.30-12.00 val.) apžiūros protokolo dokumentai, aprašyti protokolo punktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr.3 ir Nr.4, – saugomi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-05-22 (13.15-15.30 val.) apžiūros protokolo priedas- skaitmeninis kompaktinis diskas „ACME CD-R“ Nr. TCA910101741B21, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- įtariamojo R. S. bei liudytojo (BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais) V. D. apklausų protokolų priedas- skaitmeninis kompaktinis diskas „Imation“ Nr. 111437REB16648, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-04-12 (13.25-15.00 val.) apžiūros protokolo bei 2012-11-08 (11.00-11.40 val.) apžiūros protokolo priedas - skaitmeninis kompaktinis diskas „ACME CD-R“ Nr.TCA910101801A21, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- įtariamojo L. J. apklausos protokolo priedas - skaitmeninis kompaktinis diskas Nr. TCA910101758B21, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- liudytojo (BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais) V. D. apklausos protokolo priedas - skaitmeninis kompaktinis diskas Nr. TCA910101923F19, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- Vilniaus apygardos teismo 2012-05-04 raštu Nr. BR 1510 pateiktas ir 2012-05-15 (13.00-16.25 val.) apžiūros protokole apžiūrėtas priedas - skaitmeninis kompaktinis diskas, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- priedas prie Nacionalinės teismų administracijos 2012-05-29 rašto Nr. 4R-1100-(1.13)- skaitmeninis kompaktinis diskas, – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012-12-31 išvados Nr. 11-2262(12) tiriamoji medžiaga (skaitmeninių įrašų kopijos) skaitmeninėje kompaktinėje plokštelėje „Imation DVD+R/16x“, saugoma prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime;

- 2012-05-07 (8.00-12.00 val.) apžiūros protokolo priedų originalai, – saugomi prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-225-11 medžiagos atskirame įpakavime.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų per tą patį laikotarpį nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas: Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Kęstutis DargužisGiedrius Endriukaitis