Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovų A. K. ir L. K. atstovui advokatui R. K., atsakovo A. B. atstovei advokatei J. I., trečiajam asmeniui V. B. ir jo atstovui nesant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui V. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2.6. ieškovo žalos atsiradimą̨ lėmė̇ paties ieškovo rizika atlikti veiksmai: vykdomąjį̨ raštą̨ pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą̨ civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 teismas išdavė̇ 2014 m. kovo 13 d., antstolis 2014 m. spalio 23 d. patvarkymu priėmę̇ vykdomojį dokumentą̨ vykdyti, o ieškovas nusprendė̇ skųsti antstolio veiksmus ir stabdyti vykdymo procesai, tai lėmė̇, jog likvidavus bendrovę ieškovas neteko teisės reikšti atgręžtinį reikalavimą̨ bendrovei - prarado galimybę būti išrašytas į bendrovės kreditorių̨ sąrašą̨. Ieškovas galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus kreditorei dar vykstant įmonės bankroto procesui ir galėjo būti įtrauktas į bendrovės kreditorių̨ sąrašą̨.

2.7. ieškovai nenurodo jokių konkrečių̨ atsakovo A. B. kaip akcininko nesąžiningų̨ veiksmų, priežastinio ryšio, todėl civilinė atsakomybė vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi jam negali būti taikoma.

2.8. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybes sąlyga neegzistuoja, negali būti kaltinama dėl to, kad nevykdytas išsiteisėjęs sprendimas, kadangi įvykdyti sprendimą tuo metu atsakovas neturėjo objektyvios galimybės, be to buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, kreditoriai turėjo visas galimybes pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, tačiau nusprendė̇ kreditorinį reikalavimą̨ perleisti už̌ mažesnę̨ kainą nei reikalavimo vertė, šio kreditorių sprendimo priėmimui atsakovai įtakos negalėjo daryti.

2.9. ieškinys pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą̨, nes teismo procesinis sprendimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjo 2016 m. balandžio 14 d.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovo L. K. naudai 91 979,79 Eur žalos atlyginimą, priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovės A. K. naudai 5 530,66 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų A. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo bei ieškovų A. K. ir L. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. B. ieškovui L. K. priteistas 91 979,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, iš atsakovo V. B. ieškovei A. K. priteistas 5 530,66 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, taip pat dalį, kuria iš atsakovo V. B. ieškovams L. K. ir A. K. priteistos 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidos; Patvirtino ieškovų L. K., A. K. ir atsakovo V. B. 2023 m. gegužės 31 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2A-446-467/2023 (šiomis sąlygomis: atsakovas V. B. sumoka ieškovams 51 755,22 Eur sumą (50 proc. 2023 m. kovo 1 d. teismo sprendimu priteistos sumos, įskaitant dalį priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos) nustatyta tvarka ir terminais; taikos sutartis įsigalioja atsakovui V. B. nustatytu laiku sumokėjus 20 000 Eur į L. K. banko sąskaitą; įsigaliojus taikos sutarčiai, ieškovai atsisako visų savo ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovo V. B. atžvilgiu; Šalys pažymi, ši taikos sutartis neturi įtakos ieškovų reikalavimams atsakovo A. B. atžvilgiu) ir civilinės bylos dalį pagal ieškovų L. K. ir A. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo nutraukė; Grąžino atsakovui V. B. iš valstybės biudžeto 1 688 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovui L. K. priteistas 91 979,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, ieškovei A. K. priteistas 5 530,66 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, taip pat dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovams L. K. ir A. K. priteistos 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių dėl galimos dvigubos atsakomybės, nenustatė atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp žalos kilimo ir atsiradusios žalos, todėl neatskleidė bylos esmės.

6. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog taikos sutartimi atsakovas V. B. įsipareigojo sumokėti ieškovams 51 755,22 Eur sumą, kuri, kaip nurodoma taikos sutartyje, yra 50 proc. 2023 m. kovo 1 d. teismo sprendimu priteistos sumos, taip pat ir dalį priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas solidarus reikalavimas, patvirtinus taikos sutartį nėra galimybės nustatyti ieškovų reikalavimų atsakovui A. B. apimties, taip pat kiekvieno iš ieškovų reikalavimų apimties konkrečiam atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovai turėtų patikslinti savo reikalavimus atsakovui A. B., įvertinus tai, jog su kitu atsakovu sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis.

7. Iš naujo nagrinėdamas nurodytąją bylos dalį naujos sudėties teismas nustatė ieškovams terminą patikslinti atsakovui A. B. keliamus reikalavimus, atsakovo V. B. procesinę padėtį teismas pakeitė į trečiojo asmens.

8. Teismo nustatytu terminu byloje buvo gautas ir priimtas ieškovų pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2023-08-25 DOK-30761 dokumento pavadinimas procese - patikslintas ieškinys), kuriuo prašoma priteisti: 1) iš atsakovo A. B. ieškovės A. K. naudai 2 765,33 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovo A. B. ieškovo L. K. naudai 45 989,90 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei patirtas šioje bylos stadijoje bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai dar bus pateikti. Ieškovai nurodo, jog atsižvelgdami į tai, kad V. B. Taikos sutarties 1.1 p. įsipareigojo atlyginti ieškovei pusę žalos, ieškovė prašo iš atsakovo A. B. priteisti likusią pusę - 2 765,33 Eur žalos; kadangi V. B. Taikos sutarties 1.1 p. įsipareigojo atlyginti ieškovui pusę žalos, sumos, t. y. 45 989,90 Eur, ieškovas prašo iš atsakovo A. B. likusią pusę - 45 989,90 Eur; kadangi V. B. Taikos sutartimi ieškovams atlygino 3 000,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovai prašo iš atsakovo A. B. priteisti likusią pirmosios instancijos teisme patiktą 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 11 d. nutartį, ieškovai nurodė šiuos papildomus argumentus:

8.1. Neteisėta veika: Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nevykdydamas teismo sprendimo atsakovas tikėjosi išvengti atsakomybės. Ieškovas nukentėjo dėl atsakovo neteisėtais veiksmais sukelto tyčinio bendrovės bankroto ir dėl sprendimo nevykdymo.

8.2. Kaltė: atsakovas žinojo ir suprato turintis pareigą vykdyti teismo sprendimą, tačiau sąmoningai ir tyčia to nedarė žinodamas, kad sprendimo nevykdymas yra viešosios tvarkos pažeidimas ir kad nevykdant sprendimo kreditoriams nieko kito neliks, tik reikalavimus į jį parduoti.

8.3. Žala: ieškovas patyrė žalą – išmokėjo garantijos sumą už pagrindinės prievolės šalį BUAB „Aravis“, kuri nesugebėjo įvykdyti pagrindinės prievolės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

8.4. Priežastinis ryšys: atsakovai nevykdė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, jei minėtas sprendimas būtų įvykdytas, būtų patenkinti tiek ieškovės reikalavimai, tiek K. S. M. paveldėtojų reikalavimai ir ieškovui nebūtų atsiradusi prievolė pagal garantijos raštą. Būtent atsakovas yra atsakingas, kad teismo sprendimas įvykdytas nebuvo, vadinasi, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

8.5. Ieškovas nebuvo kreditoriumi bendrovės bankroto byloje ir reikalavimo teisių į atsakovą Kauno žalos atlyginimo byloje neturėjo, negalėjo įtakoti žalos jam ne/kilimo, ieškovui, įvykdžiusiam prievolę už BUAB „Aravis“, kilo atgręžtinio reikalavimo teisė reikšti ieškinį skolininko skolininkui (CK 6.87 straipsnis ir 6.90 straipsnio 3 dalis).

8.6. Ieškovų atžvilgiu turi būti laikomasi visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), jei žala nebūtų atlyginta, reikštų, kad neteisėtus veiksmus atlikęs ir žalą sukėlęs asmuo patyrė ekonominę naudą – praturtėjo, o ieškovai, kurie nepadarė neteisėtų veiksmų ar kitokių viešosios teisės pažeidimų patyrė didelį nuostolį, kuris liktų neatlygintas.

8.7. Patirtą žalą ieškovai pagrindžia ne tik delikto pagrindu, tačiau taip pat ir CK 6.90, 6.87, 6.251 straipsnių pagrindais, kadangi kreditorės M. skolos išieškojimas buvo nukreiptas į garantą – ieškovą, o įvykdęs prievoles už skolininką, ieškovas įgijo visas teises, tame tarpe reikšti ieškinį dėl skolos išieškojimo skolininko skolininkui.

9. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą, prašo ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovas atsikerta šiais papildomais argumentais:

9.1. iš karto po to, kai 2019 m. spalio 21 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje kreditoriai, įskaitant A. K. ir K. S. M. paveldėtojus, pradėjo procedūras ir nusprendė šį reikalavimą parduoti iš varžytinių – jie sutiko perleisti reikalavimo teises už mažesnę nei reikalavimo teisių vertė kainą, tokiu būdu prisiimdami riziką ir tuo pačiu sutikdami su tuo, jog kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti pilna apimtimi.

9.2. buvo įgyvendintas CPK 596 straipsnyje numatytas teisių perėmimas vykdymo procese, kai pasikeitė A. B. kreditorius, o pati prievolė išliko nepakitusi, vadinasi patys kreditoriai nusprendė atsisakyti savo reikalavimo dalies, o atsakovo A. B. prievolė nepakito - jis privalo grąžinti civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 priteistą sumą jau naujajam kreditoriui.

9.3. kreditorių valia įvykęs reikalavimo teisės perleidimas į atsakovą negali pažeisti jo, kaip skolininko, teisių ir labiau suvaržyti prievolės - ieškinio tenkinimas sukeltų labiau varžančias pasekmes, nes dėl tų pačių jo veiksmų, dėl tapačių kreditorinių reikalavimų būtų priverstas atlyginti ne tik naujajam kreditoriui, bet dar tos pačios prigimties reikalavimą iš naujo turėtų tenkinti ir tiems patiems BUAB „Aravis“ kreditoriams.

9.4. įvykdęs garantinį įsipareigojimą paskolos UAB „Aravis“ davėjos paveldėtojų naudai, ieškovas galėjo naudotis tik atgręžtinio reikalavimo teise į skolininką - BUAB „Aravis“. Atsakovo atsakomybė bendrovei UAB „Aravis“ pasibaigė varžytinių sandoriu, kurio įtakoti jis negalėjo, ieškovas nepagrįstai siekia perkelti atgręžtinio reikalavimo teisę į jį, o ne į skolininką UAB „Aravis“. iš atsakovo priteista suma apėmė M. paskolos kildinamą BUAB „Aravis“ reikalavimą, dėl įvykusių varžytinių nebeliko garanto prievolės apimtyje atitinkamai dėl varžytinių sumažintos kainos.

9.5. Pagal CK 6.92 straipsnio 5 dalį garantas neturi prievolės vykdyti garantiją, jei sužino, kad pagrindinė prievolė pasibaigė kažkokiais pagrindais, vadinasi ieškovas savo apsisprendimu ir rizika įvykdė nepagrįstai didelės apimties garantiją, už tai atsakovas negali būti atsakingas.

9.6. atsakovo neteisėti veiksmai, padariusius žalą tyčiniu teismo sprendimo nevykdymu, privertusiu kreditorius parduoti kreditorinį reikalavimą, neįrodyti. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nebuvo nustatytas sprendimo vykdymo terminas, nebuvo ir sprendimo perdavimo vykdyti skubiai. Atsakovas pats geranoriškai įvykdyti teismo sprendimo nedelsiant po jo įsiteisėjimo neturėjo galimybės, kadangi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, turtą uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, kreditoriai turėjo visas galimybes pasinaudoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis kreipiantis į antstolį ir išsiieškoti priteistą žalą iš areštuoto atsakovo turto, galiojant sprendimo vykdymo užtikrinimui atsakovas neturi imtis dar kokių nors papildomų veiksmų. Varžytinių metu laikinosios apsaugos priemonės tebegaliojo. BUAB „Aravis“ nebuvo priversta reikalavimo teises į atsakovus parduoti varžytynėse, kreditoriai patys savo apsisprendimu atsisakė vykdymo proceso vadinasi neegzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, vykdymo proceso jis nesutrukdė, o kreditorių reikalavimai padengti nepilna apimtimi dėl pačių kreditorių apsisprendimo.

9.7. Ieškovai neįrodė skolininko veiksmų neteisėtumo, todėl iš jų kildinti žalos padarymą reikalaujant žalos atlyginimo antrą kartą, yra nepagrįsta, vedamose vykdomosiose bylose jokie neteisėti atsakovo veiksmai nenustatyti, jis jokių pažeidimų nėra padaręs. Ieškovams neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir jos dydžio, nėra ir priežastinio ryšio. Atsakovo pozicija tokia, kad ieškovų prašoma priteisti žala, jei tokią būtų, kilo dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių.

10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašo ieškinį tenkinti, atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, šalių atstovai palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Bylos šalys vieningai nurodė, kad skolininkė BUAB „Aravis“ (Bendrovė), kurios vadovu nuo 1998 m. spalio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. (įgaliojimų pabaigos data) buvo atsakovas A. B. (vėliau – iki bankroto bylos iškėlimo – V. B.) ir jos akcininke buvusi kreditorė K. S. M. 2006 m. lapkričio 22 d. sudarė paskolos sutartį, kuria kreditorė suteikė Bendrovei 1 170 750 Lt paskolą.

12. Tą pačią 2006 m. lapkričio 22 d. dieną ieškovas L. K. pasirašė garantinį raštą, kuriuo užtikrino minimos paskolos sutarties vykdymą ir įsipareigojo BUAB „Aravis“ (Bendrovei) netinkamai vykdant paskolos sutartį, įvykdyti jos prievolę, o būtent - ieškovas (garantas) įsipareigojo skolininkei (Bendrovei) per 20 dienų po reikalavimo gavimo neįvykdžius savo prievolių, per 10 darbo dienų kreditorei pareikalavus sumokėti tiek, kiek skolininkė neįvykdė prievolių pagal Paskolos sutartį, bet ne didesne kaip 1 170 750 Lt suma.

13. Minėta, jog atsakovas A. B. buvo BUAB „Aravis“ vadovas nuo 1998 m. spalio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d, o trečiasis asmuo V. B. - nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. liepos 12 d. Atsakovas A. B. taip pat buvo Bendrovės UAB „Aravis“ akcininkas, nuo 2006 m. lapkričio 12 d. turėjęs 560 vnt nematerialiųjų paprastųjų vardinių 100 Lt nominarios vertės akcijų iš 700, likusių 140 vnt. akcijų savininke buvo K. S. M..

14. Tarp bylos dalyvių nėra ginčo, jog skolininkė BUAB „Aravis“ prievolės kreditorei K. S. M. jos pareikalavimu neįvykdė, dėl ko kreditorė dar 2010 m. kreipėsi į teismą, jos ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė bylą Nr. 2-8009-553/2010 ir Bendrovei teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skolos suma iš Bendrovės (skolininkės) kreditorei buvo priteista 2011 m. birželio 3 d. teismo sprendimu.

15. 2011 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Aravis“ (Bendrovei) buvo iškelta bankroto bylą.

16. Nustatyta, jog kreditorė K. S.M. pareikalavo, kad garantas (ieškovas) ir jo sutuoktinė (ieškovė) įvykdytų prievolę pagal garantinį raštą, o šiems prievolės neįvykdžius, kreditorė 2012 m. balandžio mėn. kreipėsi į teismą reikalaudama, kad ieškovas sumokėtų jai BUAB „Aravis“ pagal paskolos sutartį vėluojamas mokėti sumas, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 kreditorės ieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo L. K. jos naudai 550 000 Lt (159 291,01 Eur) skolą, 9 500 Lt (2 751,39 Eur) žyminio mokesčio ir 3 000 Lt (868,86 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė sprendimo vykdymo tvarką - 550 000 Lt skolos išieškojimas iš L. K. (garanto) turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė.

17. Vykdomasis raštas pagal šį Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą išieškotojos prašymu teismo buvo išduotas 2014 kovo 13 d. ir pateiktas vykdyti antstoliui A. N., tačiau privestinis vykdymas nebuvo atliekamas.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016 pripažino BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ši nutartis taip pat palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nesant tam patvirtinto pagrindo, buvo atliktas didelės vertės Bendrovės turto (klijuotų rąstų, kuro) nurašymas 154 742 Eur sumai (2010 m. rugsėjo 24 d. nurašymo aktu – 114 206,59 Lt sumai, 2010 m. lapkričio 30 d. aktu – 17 826,84 Lt sumai, 2011 m. sausio 31 d. aktu – 22 708,90 Lt sumai, 2010 m. lapkričio 14 d. Bendrovei gavus prievolės įvykdymą iš VĮ Miškų urėdija sumos buvo nukreiptos kitiems kreditoriams, pažeidžiant įstatymų nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.930¹ straipsnio 1 dalis), Bendrovės apskaita buvo vedama nerūperstingai ar apgaulingai, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19. Ieškovė A. K. 2017 m. balandžio mėn. Kauno apygardos teisme kaip Bendrovės kreditorė pareiškė netiesioginį ieškinį Bendrovės vadovams A. B. ir V. B. dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprenimu ieškinį tenkino (civilinė byla Nr. e2-967-390/2018, priteisė BUAB „Aravis“ naudai iš atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimą, priteisė BUAB „Aravis“ naudai solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. 65 819,33 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo sienos (2017 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo cvisiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš šio teismo sprendimo matyti, jog Bendrovei iš vadovų priteistą žalos sumą sudaro bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų 185 919,91 Eur suma pagal 2017 m. sausio 23 d. likvidacinį balansą ir likvidacinį aktą.

20. Byloje nėra ginčo, kad šio teismo sprendimo 19 punkte nurodyta Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių ir jų reikalavimo sąrašo viso 185 919,91 Eur suma taip pat apėmė Bendrovės kreditorės K. S. M. reikalavimus Bendrovei pagal 2011 m. birželio 3 d. teismo sprendimą, kylantys iš Bendrovės prievolės kreditorei pagal 2006 m. lapkričio 22 d. jų sudarytą paskolos sutartį, taip pat ir kreditorės ieškovės A. K. reikalavimus Bendrovei.

21. Byloje taip patį nėra ginčo, jog likviduojamos dėl bankroto Bendrovės kreditorių 2019 m. lapkričio 4 d. susirinkimo sprendimu 2019 m. birželio 27 d. įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprenimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, pagrindu atsiradusi Bendrovės reikalavimo teisė į atsakovus dėl žalos atlyginimo iš varžytinių 2020 m. buvo parduota uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Eds projects“ (2020 m. vasario 13 d. už 45 000 Eur parduota Bendrovės reikalavimo teisė solidariai į abu atsakovus 65 819,33 Eur žalos atlyginimo sumai, o 2020 m. spalio 28 d. už 60 000 Eur parduota Bendrovės reikalavimo teisė į atsakova A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimą parduota).

22. BUAB „Aravis“ bankroto proceso metu paskirsčius gautas lėšas kreditoriams, dalis skolininkės (Bendrovės) skolos kreditorei K. S. M., o taip pat ir ieškovei A. K. buvo padengta, Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti patikslinti BUAB „Aravis“ kreditorių reikalavimai, iš jų – K. S.M. reikalavimas 91 979,79 Eur sumoje, ieškovės A. K. kreditorinis reikalavimas 5 530,66 Eur sumoje.

23. (duomenys neskelbtini) Bendrovės kreditorė K. S.M. mirė, Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi bankroto byloje (Nr. B2-5-413/2021) pakeitė dėl mirties iš šio civilinio santykio pasitraukusią kreditorę jos teisių perėmėjais - paveldėtojais G. T., H. M. ir D. M. ir patvirtino kiekvieno iš jų 30 659,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

24. 2021 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje bankroto byloje pripažino BUAB „Aravis“ veiklą pasibaigusia likvidavus Bendrovę dėl bankroto, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

25. Antstolis A. N. 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu dėl išieškojimo iš skolininko vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01629 nusprendė vykdyti likusios nepadengtos skolos 91 979,79 Eur sumai išieškojimą iš ieškovo L. K. (garanto) pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą, kadangi antstoliui buvo pateikti duomenys apie tai, kad Bendrovė likviduota dėl bankroto.

26. 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu antstolis A. N. minimoje vykdomojoje pakeitė pradinę išieškotoją jos įpėdiniais G. T., H. M. ir D. M..

27. Išieškant likusią nepadengtą skolą ieškovas L. K. 2021 m. gruodžio 1 d. sumokėjo į antstolio A. N. sąskaitą 95 964,60 Eur (mokėjimą jo vardu atliko ieškovė - sutuoktinė A. K.). Antstolis A. N. iš ieškovo kreditorių naudai taip pat išieškojo 3 620,25 Eur skolos ir 642,07 Eur vykdymo išlaidų (iš viso: 4 262,32 Eur). Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 iš ieškovo (garanto) kreditorės (jos įpėdinių) naudai bei antstoliui išieškota 95 964,60 Eur ir 4 262,32 Eur bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų, viso - 100 226,92 Eur. Šį faktą patvirtina antstolio 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-157-29847.

28. Dėl šių nurodytų aplinkybių ieškovas nurodo, jog jam yra padaryta 100 226,92 Eur žala.

29. Ieškovė nurodo, kad Bendrovės bankroto byloje nebuvo padengtas jos 5 530,66 Eur dydžio kreditorinis reikalavimoas, dėl to jai padaryta 5 530,66 Eur žala.

III. Teismo teisinis vertinimas ir išvados

30. Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo kaip vieno iš įgalinimų netekusių bendrovės vadovų civilinės atsakomybės, bendrovei esant likviduotai dėl bankroto (išregistruota), kreditoriams bei garantui reikalaujant priteisti žalos atlyginimą. Ieškovai nurodo, jog atsakovas taip pat buvo bendrovės dalininkas (akcininkas), ir dėl to pagal ieškinį turi atsakyti.

38. Kaip teisingai nurodė ginčo šalys, bankroto procesas reguliuojamas specialiomis teisės normomis. Teismas atkreipia dėmesį, jog bankroto proceso esmė – veiksmingas juridinio asmens nemokumo (taip pat bankroto) procesas, užtikrinant kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyrą.

39. Tiek pagal galiojusios redakcijos Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ), tiek pagal dabar galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) nuostatas, juridinio asmens bankroto procesas tai yra visuma įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis nustatyta tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.

40. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šis procesas kolektyvinis, pagrįstas kreditorių bankroto proceso bei įmonės turto valdymo teise priimant kolektyvinius sprendimus atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą kompetenciją. Taigi, kreditoriai bankroto procese turi atitinkamas teises, viena kurių – taip pat spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (JANĮ 44 straipsnis).

41. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ši teisė ieškovės kaip kreditorės buvo realizuota. Prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 10 d. sprenimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 (CPK 182 straipsnis), buvo nustayta, jog egzistavo visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys atsakovo (taip pat ir trečiojo asmens - dalyje) civilinei atsakomybei taikyti ir, kadangi Bendrovės bankrotas įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pripažintas tyčiniu - buvo konstatuotas neteisėtas Bendrovės turto nurašymas bei netinkamas apskaitos tvarkymas, atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai, teismas sprendė, jog Bendrovei šiais veiksmais buvo padaryta žala, kurios dydį teismas nustatė nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma - 185 919,91 Eur ir šią sumą iš vadovų Bendrovės naudai priteisė. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas jo kaip Bendrovės vadovo veiksmais Bendrovei padarytą žalą atlyginti.

42. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas teismo sprendimo neįvykdė, o Bendrovės reikalavimo teisės į priteistą žalos atlyginimą kreditorių sprendimu buvo parduotos iš varžytinių, gauta suma proporcingai dengiant dalį kreditorių reikalavimų.

43. Teismas pažymi, jog CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

44. Taigi, kaip teisingai nurodyta atsakovo procesiniuose dokumentuose, reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Nagrinėjamu atveju Bendrovės reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – Bendrovės (o ne bendrovės kreditorių) pakeitimas kitu asmeniu, tačiau pati prievolė išlieka nepakitusi.

45. Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017, 16 punktas). Svarbu nurodyti, jog taisyklė, sauganti skolininko interesus, įtvirtinta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje – o būtent informavimo pareiga. Šios taisyklės tikslas – apsaugoti skolininko interesus ir išvengti dvigubo apmokėjimo.

46. Taigi, nagrinėjau atveju įvykus cesijai, bankrutuojanti Bendrovė kaip pradinė kreditorė nustojo būti žalos atlyginimo prievolės šalimi, o vietoj jos prievolėje atsirado naujoji kreditorė – UAB „Eds projects“. Vadinasi atsakovo vykdytina prievolė atlyginti Bendrovei žalą, kuri buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, šiuo metu priklauso naujajai kreditorei. Atsakovas, siekdamas išvengti dvigubo apmokėjimo, į ieškinį atsikerta jog ši prievolė ir toliau yra vykdoma – iš jo turto yra vykdomas išieškojimas priverstine tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės ieškovai neginčijo (be to, iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog naujoji kreditorė yra prisijungusi prie vykdymo, kuriame ieškovas iš atsakovo išieško skolą).

47. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, todėl Bendrovės kreditorei K. S. M. pareikalavus, jog ieškovas kaip garantas vykdytų prievolę, garantijoje nurodytais terminais, ieškovo prievolės įvykdymo terminas teismo vertinimu taip pat buvo suėjęs.

48. Minėta, jog garantui nevykdant prievolės geranoriškai, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu atitinkama suma iš ieškovo Bendrovės kreditorei buvo priteista su Bendrove subsidiariai, o sprendimo vykdymas atidėtas.

49. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, jog ieškovas (garantas) mažų mažiausiai turėjo teisę įvykdyti iš garantijos sandorio kylančia prievole geranoriškai ir nukreipti reikalavimo teisę Bendrovei, tokiu atveju ieškovas būtų tapęs Bendrovės kreditoriumi ir, turėdamas regreso teisę, būtų pakeitęs pirminę kreditorę K. S. M.. Ieškovas pasirinko geranoriškai prievolės nevykdyti – dėl to atitinkama suma kreditorei buvo priteista teismo sprendimu, ieškovas toliau rinkosi nevykdyti iš garantijos sandorio kylančios prievolės iki pat priverstinio vykdymo aktyvavimo – jau po Bendrovės likvidavimo. Teismo vertinimu, šioje įvykių grandinėje ieškovas pats pasirinko savo teisių gynimo būdą, kokį manė esant tinkamu, o atsakovas šiuo atveju niekaip neįtakojo nei ieškovo elgesio, nei padarinių. Šią teismo poziciją papildomai sustiprina garanto kaip civilinėje prievolinėje teisėje egzistuojančio instituto analizė.

50. Garantijos samprata įtvirtinta CK 6.90 straipsnyje - garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje (garantiniame rašte) nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

51. Taigi, garantija - tai yra vienas iš skolininko prievolių vykdymo kreditoriui užtikrinimo būdų, o garanto atsakomybė kreditoriui su skolininku yra subsidiari (CK 6.70 straipsnis, 6.90 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

52. Tačiau labai svarbu pažymėti, jog minimo Kodekso 6.90 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, jog garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog esant pagrindui (garankijoje nurodytoms sąlygoms ir sumomis) kreditoriui pareikalavus garantas privalo prievolę vykdyti, nors skolininkas jos ir neįvykdė, tai yra nėra privaloma laukti skolininko prievolės įvykdymo pabaigos – privalo nedelsdamas imtis veiksmų – pranešti apie tai skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo kopijas.

53. Atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą garantas turi teisę tik jei kreditoriaus reikalavimas neatitinka garantijos sąlygų ar pateikti pasibaigus garantijos terminui arba jei garantija užtikrinta - pgrindinė prievolė įvykdyta ar pasibaigė kitais pagrindais (CK 6.92 straipsnio 4 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, nepagrįsta atsakovo pozicija, jog garantas neturėjo prievolės vykdyti kreditoriams nusprendus reikalavimo teisę į atsakovą bankroto procese dėl žalos atlyginimo parduoti varžtyinėse. Taigi, teismo vertinimu ieškovas kaip garantas prievolę turėjo vykdyti kreditorei pareikalavus, minėta, jog garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta, taip pat minėta, jog įvykdęs už skolininką prievolę, garantas (ieškovas) įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (Bendrove), kaip nustatyta CK 6.90 straispnio 3 dalyje, o ne skolininko skolininkui. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, atsakovas nėra skolininko skolininkas, kadangi įvykus cesijai, atsakovas yra naujojo kreditoriaus UAB „Eds projects“ skolininkas.

54. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieškovės reikalavimas Bendrovės bankroto proceso eigoje nebuvo patenkintas pilnai, o ieškovo kaip garanto reikalavimas galėjo būti nukreiptas Bendrovei, jei ieškovas garantijos pagrindu prievolę būtų įvykdęs iki Bendrovės likvidavimo. Bendrovei esant likviduotai dėl bankroto jos kaip juridinio asmens prievolės pasibaigė (skolos nurašomos). Ši aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovai gali nukreipti nepatenkintus savo reikalavimus, kilusius iš prievolinių teisinių santykių su Bendrove į juridinio asmens organą (vadovą), o visų keturių civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų teismo vertinimu ieškovai nagrinėjamu atveju neįrodė nepaisant to, kad Bendrovės bankrotas teismo buvo pripažintas tyčiniu. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu butų buvę nukreipti būtentį į ieškovus kaip esamus (galimus) Bendrovės kreditorius). Ieškovų argumentai, jog atsakovas privalėjo vykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą yra teisingi, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko kokius nors tyčinius kaltus veiksmus ir taip teismo sprendimo neįvykdė iki Bendrovės likvidavimo, o turto ar lėšų neturėjimas vykdymo procese savaine nėra laikytinas neteisėta veika. Minėta, jog atsakovo prievolė vykdyti teismo sprendimą dabar yra perkelta naujajam kreditoriui. Vertinant priešingai reikštų, jog atsakovui taikoma dviguba atsakomybė. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui dėl ieškovams kilusios žalos nepagengimo po Bendrovėss likvidavimo (CPK 178 straipsnis).

55. Šiais argumentais ieškovų ieškinys atmetamas. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai teismo vertinimu nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

56. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovams nėra priteisiamos, iš ieškovų proporcingai jų reikalavimų dydžiams atsakovo naudai priteistinos 2 674 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas laiko pagrįstomis, t. y. iš ieškovės 161 Eur (6 proc), iš ieškovo 2 513 Eur (94 proc).

57. Išieškotinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 161 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt vienas euras 00 cnt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 513 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trylika eurų 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.