- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-446-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00128-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- A. B., V. B.
- Ieškovas
- A. K., L., L. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo bei ieškovų A. K. ir L. (L.) K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovams V. B. ir A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir L. K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. B. bei A. B. ieškovui L. K. 100 226,92 Eur, ieškovei A. K. – 5 530,66 Eur žalos atlyginimą; po 5 proc. dydžio metines palūkanas už̌ priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas A. B. buvo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aravis“ vadovas nuo 1998 m. spalio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d, o atsakovas V. B. – nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. liepos 12 d. BUAB „Aravis“ ir K. S. M. 2006 m. lapkričio 22 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis), kuria K. S. M. suteikė̇ BUAB „Aravis“ 1 170 750 Lt paskolą. Paskolos sutartį BUAB „Aravis“ vardu pasirašė̇ A. B. Ieškovas L. K. 2006 m. lapkričio 22 d. pasirašė̇ garantinį raštą̨ (toliau – garantinis raštas), kuriuo užtikrino paskolos sutarties vykdymą̨ ir įsipareigojo, UAB „Aravis“ netinkamai vykdant paskolos sutartį, sumokėti K. S. M. ne didesnę kaip 1 170 750 Lt sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016 pripažino BUAB „Aravis“ bankrotą̨ tyčiniu ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeista. Skola pagal paskolos sutartį nebuvo išmokėta.
4. (duomenys neskelbtini) K. S. M. mirė, jos teisės perėjo paveldėtojams G. T., H. M. ir D. M. Kadangi BUAB „Aravis“ buvo likviduota dėl bankroto, ieškovui, remiantis garantiniu raštu, kilo pareiga padengti skolą pagal paskolos sutartį K. S. M. paveldėtojams ir antstoliui A. N., dėl to ieškovas patyrė 100 226,92 Eur žalą̨. Ieškovas L. K. įvykdė iš paskolos sutarties kilusią prievolę ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus, todėl solidariai prašo atlyginti patirtą 100 226,92 Eur žalą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė A. K. dėl prašomo priteisti 5 530,66 Eur žalos atlyginimo nurodė, kad jį sudaro ieškovės BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje nepadengto finansinio reikalavimo suma. Todėl ieškovai pareikštu ieškiniu siekia iš atsakovų (buvusių BUAB ,,Aravis“ vadovų), kaip asmenų̨, atsakingų už BUAB ,,Aravis“ tyčinį̨ bankrotą̨, prisiteisti žalos atlyginimą, kuris susidarė̇ BUAB ,,Aravis“ negalint patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovui L. K. 91 979,79 Eur žalos atlyginimą; priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovei A. K. 5 530,66 Eur žalos atlyginimą; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui L. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už jam priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei A. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už jai priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas vertino, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, atsižvelgdamas į tai, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-5-413/2021 pripažino BUAB „Aravis“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, todėl išieškojimas pagal paskolos sutartį K. S. M. (jos paveldėtojams G. T., H. M. ir D. M.) iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto baigtas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012, tik įsiteisėjus 2021 m. liepos 20 d. teismo sprendimui, ieškovui L. K. atsirado pareiga sumokėti 91 979,79 Eur sumą ir tik po jos sumokėjimo ieškovas L. K. galėjo būti laikomas žalą patyrusiu asmeniu. Todėl, net laikant, jog L. K. turėjo pareigą sumokėti K. S. M. paveldėtojams atitinkamas sumas 2021 m. liepos 21 d., senaties terminas nagrinėjamiems reikalavimams pareikšti ieškinio pareiškimo dieną, t. y. 2022 m. sausio 31 d., nebuvo suėjęs.
8. Įvertinęs bylos medžiagą bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad priežastinio ryšio prezumpcija nėra paneigta ir yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad ieškovas L. K. už skolininką BUAB „Aravis“ įvykdė iš paskolos sutarties kilusią prievolę K. S. M. (jos paveldėtojams) ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į BUAB „Aravis“ bei įgijo visas finansinį reikalavimą į BUAB „Aravis“ turinčio kreditoriaus teises. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad įmonės vadovams tyčia neprivedus bendrovės prie bankroto, L. K. nebūtų turėjęs pareigos už įmonę sumokėti skolą K. S. M. paveldėtojams.
9. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos negalima daryti prielaidos, jog atsakovai aktyviais veiksmais būtų dėję visas įmanomas pastangas, jog kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti. Pažymėjo, kad iš varžytynių buvo parduotos ne K. S. M. reikalavimo teisės į bendrovę, kylančios iš paskolos sutarties, ar konkrečiai A. K. reikalavimas – parduotos buvo būtent bankrutuojančios bendrovės reikalavimo teisės į atsakovus, kylančios iš atsakovų delikto, neteisėtais veiksmais sukeliant bendrovei žalą.
10. Teismas konstatavo, kad A. B., valdydamas 80 proc. BUAB „Aravis“ akcijų ir žinodamas, jog BUAB „Aravis“ vadovai veikia prieš įmonės interesus, nesiėmė veiksmų atšaukti įmonės vadovus ir neužkirto kelio sukeliant tyčinį BUAB „Aravis“ bankrotą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. buvo nesąžiningas ir yra atsakingas už BUAB „Aravis“ bankrotą ir kaip šios įmonės akcininkas, tai sąlygoja, jog BUAB „Aravis“ neįvykdė prievolių pagal paskolos sutartį ir prievolės ieškovei A. K..
11. Pasisakydamas dėl priteistinos žalos atlyginimo dydžio, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti 91 979,79 Eur, t. y. būtent tą sumą, kurią atsakovai būtų turėję sumokėti K. S. M. pagal paskolos sutartį. Ieškovų reikalavimo dėl kitos ieškinio reikalavimo dalies, kuria prašoma atlyginti ieškovo L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 bei vykdymo išlaidas, atsiradusias vykdant paminėtoje civilinėje byloje priimtą sprendimą, tenkinti nėra pagrindo, nes ieškovas L. K. priėmė sprendimą nevykdyti savo, kaip garanto pareigų, dėl šios priežasties buvo pradėta civilinė byla ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, dėl to ir susidarė skolos išieškojimo išlaidos, už kurias perkelti atsakomybę atsakovams nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad ieškovas L. K. savo elgesiu sudarė sąlygas žalai didėti, todėl tenkinti šią ieškinio dalį nėra pagrindo.
12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016 konstatuota, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia, o atsakovai neįrodė, kad jų veiksmai nedarė įtakos žalos ieškovams atsiradimui, apsiribodami tik teismo sprendimu priteistomis skirtingomis sumomis. Šiuo atveju teismas konstatavo objektyvųjį bendrininkavimą, kai kiekvieno iš atsakovų neteisėti tyčinio bankroto byloje įvertinti veiksmai iš esmės lėmė žalos atsiradimą ieškovams. Pagrindo paneigti atsakovų objektyvųjį bendrininkavimą šios bylos kontekste nėra, todėl ginčo suma priteista solidariai iš atsakovų ieškovams kartu su procesinėmis palūkanomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo esmė
13. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų A. K. ir L. K. patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai nustatė solidariosios atsakomybės apimtį, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą visa apimtimi solidariai iš abiejų atsakovų. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms atsakovu turėtų būti tik apeliantas A. B., kadangi būtent jo vadovavimo laikotarpiu įmonė tapo nemokia. V. B. veiksmai negalėjo lemti fakto, kad BUAB „Aravis“ negalėjo atsiskaityti su K. S. M. ir A. K., kadangi šie finansiniai reikalavimai jau buvo susiformavę iki jo valdymo pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas ignoravo faktą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu jau buvo išspręstas atsakovų atsakomybės už neteisėtus veiksmus dėl tyčinio bankroto klausimas ir iš apelianto priteistas 185 919,91 Eur žalos atlyginimas, kurį sudarė BUAB „Aravis“ bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų suma, į kurią patenka ir ieškovų reikalavimai. Šie reikalavimai 2020 m. vasario 13 d. varžytynių metu buvo parduoti UAB „Epularis“ už bendrą 105 000 Eur. Tokiu būdu patys kreditoriai nusprendė atsisakyti reikalavimo dalies, o apeliantas turi grąžinti 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistą sumą naujajam kreditoriui. Įvykęs reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti apelianto, kaip skolininko, teisių. Negali būti reikalaujama vykdyti išieškojimą iš apelianto antrą kartą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo, kad tariama žala kilo iš tyčinio bankroto ir teismo sprendimo nevykdymo, kadangi ieškovų reikalavimas kildinamas iš varžytynių rezultatų.
13.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad žala padaryta vien tuo, jog nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo įsiteisėjimo (2019 m. birželio 27 d.) iki varžytynių praėjo 4 mėnesiai, tai yra ne tik neteisinga, nepagrįsta, bet ir nelogiška. Būtent palūkanų dydžio nuostolių priteisimo ir tegalėjo reikalauti ieškovai, jei apskritai būtų pagrindas reikšti ieškinį. Be to, varžytynių metu buvo perleistas visas reikalavimas kartu su palūkanomis. Varžytynių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teisme pagal A. K. skundą. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. siekia bankroto bylos vilkinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reiškiamas reikalavimas yra ne dėl to, kad atsakomybės klausimas nebuvo išspręstas, o dėl to, jog bankroto byla buvo vilkinama pačių ieškovų veiksmais.
13.5. Teismas nepagrįstai L. K. priskyrė BUAB „Aravis“ kreditoriaus statusą, nes jis tokiu nebuvo, o tuo pačiu nepagrįstai nusprendė dėl jo žalos atlyginimo reikalavimo dydžio ir pagrindo. Apeliantui nebuvo sudaryta galimybė ginčyti L. K., kaip kreditoriaus, reikalavimo apimties, kadangi jis nėra pagrįstas. Įvykusios varžytynės ir K. S. M. dalies reikalavimo patenkinimo atsisakymas reiškia, kad neliko garanto prievolės apimtyje dėl varžytynių sumažintos kainos.
Šalies argumentai
14. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų A. K. ir L. K. patikslintą ieškinį, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. V. B., BUAB „Aravis“ vadovavo itin trumpą laiką, kai, nemokumo administratoriaus teigimu, net veikla nebuvo vykdoma, neteisėtų veiksmų atlikimu nebuvo apkaltintas ir jo atžvilgiu nebuvo atliekamas tyrimas, kurio metu būtų kokie nors veiksmai kvalifikuoti kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo faktą, jog dėl tų pačių neteisėtų veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo patikslintame ieškinyje šioje byloje, iš tų pačių materialiųjų teisinių santykių kildinamos žalos (visų kreditorių reikalavimų sumos) jau buvo priimtas teismo sprendimas ir žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir teismo sprendimas įvykdytas.
14.3. BUAB ,,Aravis“ pardavus reikalavimo teises į atsakovus tretiesiems asmenims varžytynėse ir šioje byloje patenkinus ieškovų ieškinį, atsakovams ne tik tektų pareiga sumokėti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 priteistą sumą, tai V. B. jau yra įvykdęs, bet ir antrą kartą reikėtų sumokėti tas pačias sumas, o tai prieštarautų teisei, nes reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
14.4. Iš tų pačių neteisėtų veiksmų kildinamas žalos atlyginimas skundžiamu sprendimu negalėjo būti priteistas kitokiomis proporcijomis nei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, o privalėjo bent jau būti tapačiai individualizuota.
Atsiliepimas
15. Atsakovas V. B. atsiliepime į atsakovo A. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. B. apeliacinio skundo argumentai sutampa su V. B. apeliaciniu skundu, todėl detaliau dėl jų nepasisako.
16. Atsakovas A. B. atsiliepime į atsakovo V. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.
17. Ieškovai A. K. ir L. K. atsiliepime prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Tyčinio bankroto byloje priimtu sprendimu nustatyti neteisėti ir tyčiniai atsakovų veiksmai, dėl kurių bendrovė neatsiskaitė su kreditore K. S. M.. Bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nustatyti didžiausią žalą bendrovei sukėlę, neteisėti veiksmai padaryti V. B. vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir A. B. valdant 80 proc. bendrovės akcijų.
17.2. Žalą ieškovams sukėlė trejopo pobūdžio atsakovų neteisėti veiksmai: 1) tyčinio bankroto bendrovei sukėlimas; 2) įsipareigojimų K. S. M. nevykdymas; 3) netiesioginio ieškinio byloje priimto sprendimo tyčinis nevykdymas. Neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėti nereikia, kadangi atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti ir pripažinti tyčinio bankroto byloje, sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi res judicata (įsiteisėjusio sprendimo) galią. Jeigu atsakovai savo tyčiniais veiksmais nebūtų sukėlę bendrovės bankroto, bendrovė būtų moki ir būtų įvykdžiusi įsipareigojimus K. S. M. (pagrindinei kreditorei), pagrindinė kreditorė nebūtų nukreipusi reikalavimo į garantą (ieškovą) ir ieškovas nebūtų dėl to patyręs žalos, kurią prašo atlyginti.
17.3. Jeigu atsakovai būtų įvykdę įsiteisėjusį teismo sprendimą netiesioginio ieškinio byloje, visų bendrovės kreditorių, tarp jų – ir K. S. M., reikalavimai būtų patenkinti, dėl to K. S. M. nebūtų nukreipusi reikalavimo į ieškovą ir ieškovas nebūtų patyręs žalos, kurią prašo šioje byloje atlyginti.
17.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad įvykdęs prievolę už bendrovę ieškovas įgijo visas kreditoriaus teises, tarp jų – ir teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui – atsakovams. Atsisakymas tenkinti ieškinio reikalavimus prieštarautų pamatiniam visiško nukentėjusios šalies patirtų nuostolių kompensavimo principui.
17.5. Ieškovai nereikalauja iš atsakovų tos pačios žalos atlyginimo antrą kartą. Netiesioginio ieškinio byloje žalos atlyginimo prievolės šalys buvo bendrovė (jos vardu veikiantis kreditorius) ir atsakovai. Šioje byloje šalys yra ieškovai ir atsakovai. Netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ieškovas dar nebuvo bendrovės kreditoriumi. Be to, skiriasi prievolės pagrindas ir dalykas. Šiuo ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, kuris atsirado jam, kaip garantui, įvykdžius paskolos sutartį ir įgijus atgręžtinio reikalavimo teisę. Tuo tarpu netiesioginio ieškinio dalykas – reikalavimas bendrovei priteisti padarytą žalą.
17.6. Varžytynių metu buvo parduotos ne K. S. M. reikalavimo teisės į bendrovę, kylančios iš paskolos sutarties, bet bendrovės reikalavimo teisės į atsakovus, kylančios iš atsakovų delikto, neteisėtais veiksmais sukeliant bendrovei žalą. Vadinasi, bendrovei nevykdant prievolių K. S. M., teismas sprendimu įpareigojo skolą išieškoti iš bendrovės turto. Taigi šiuo atveju bendrovė, ne K. S. M. ar ieškovai, priėmė sprendimus parduoti bendrovės reikalavimo teises į atsakovus iš varžytynių. Bendrovės reikalavimo teisių pardavimas iš varžytynių nereiškia K. S. M. reikalavimo teisių į bendrovę pardavimo ar atsisakymo, nes tai yra dvi skirtingos prievolės.
17.7. Bendrovės turto pardavimo iš varžytynių negalima tapatinti su kreditoriaus savanorišku reikalavimo teisės atsisakymu ir dėl to, kad visos pajamos, gautos pardavus įmonės turtą, atitenka ne konkrečiam įmonės kreditoriui, bet visiems kreditoriams proporcingai jų reikalavimo dydžiui į įmonę, prieš tai atskaičius bankroto administratoriaus atlygį bei kitus mokėjimus.
17.8. Priešingai, nei teigia atsakovai, šioje byloje nėra pagrindo taikyti netiesioginio ieškinio bylos analogiją sprendžiant dėl kiekvieno iš atsakovų atsakomybės ribų ir dydžio, kadangi bylos iš esmės skirtingos. Šioje byloje pakanka įrodyti, kad atsakovų veiksmų bendrumas net ir nesant susitarimo sukėlė ieškovams žalą. Kadangi šios aplinkybės yra įrodytos, teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė pagrindą solidariai atsakomybei taikyti, todėl atsakovų teiginiai atmestini kaip klaidinantys ir nepagrįsti.
Šalies argumentai
18. Ieškovai A. K. ir L. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašo patvirtinti jų ir atsakovo V. B. 2023 m. gegužės 31 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl taikos sutarties tvirtinimo
20. 2023 m. birželio 9 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovų pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašoma patvirtinti ieškovų L. K., A. K. bei atsakovo V. B. 2023 m. gegužės 31 d. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis; civilinę bylą pagal ieškovų L. K. bei A. K. ieškinio reikalavimus atsakovui V. B. nutraukti; grąžinti ieškovams 75 proc. nuo pusės sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 679 Eur. Ieškovai nurodo, kad atsakovas įvykdė taikos sutartyje nustatytą reikalavimą ir sumokėjo dalį teismo sprendimu priteistos sumos, todėl taikos sutartis laikoma įsiteisėjusia.
21. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje šalių procesines teises ir pareigas, be kita ko, yra numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo, o tokia savo teise šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis, 302 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties 3.1 punkte šalys patvirtino, kad joms yra žinomos civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, procesinės pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartį pasirašė tam įgaliojimus turintys asmenys, t. y. ieškovai L. K. bei A. K. ir atsakovas V. B..
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos taikos sutarties turinį, pripažįsta, kad šios sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl taikos sutartis patvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Tvirtinamos (įtraukiamos į nutarties rezoliucinę dalį) visos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, išskyrus įžanginę jos dalį (preambulę) bei tas nuostatas, kuriose užfiksuoti atitinkami šalių patvirtinimai bei aptariami išskirtinai procesinio pobūdžio klausimai bei prašymai, kuriuos išspręsti diskrecijos teisė yra suteikta teismui, o ne šalims, t. y. pareiškiama apie šalių valią baigti civilinę bylą taikos sutartimi, prašoma teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą atitinkamoje dalyje nutraukti, nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius ir kt.
24. Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo V. B. ieškovui L. K. priteista 91 979,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos, ieškovei A. K. priteista 5 530,66 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos, taip pat dalis, kuria iš atsakovo V. B. ieškovams L. K. ir A. K. priteista 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinama bei ši civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
25. Atsakovas V. B. 2023 m. birželio 16 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau prašyme nenurodo, iš ko prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutartyje šalys susitarė nereikalauti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2.2 punktas), todėl teisėjų kolegija V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
26. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundus, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.
27. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad, jeigu taikos sutartis sudaroma aukštesnės instancijos teisme (bylą nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka), tai sumokėtas žyminis mokestis šalims gali būti grąžinamas tik už tos instancijos teismui paduotus procesinius dokumentus. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-916/2017).
28. Kadangi šiuo atveju taikos sutartis sudaryta ir prašymas ją patvirtini pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme, jau po to, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, teisėjų kolegija ieškovų pirmosios instancijos teisme sumokėto 679 Eur žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendžia.
29. Atsakovas V. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 688 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis tarp šalių sudaryta iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pradžios, atsakovui V. B. grąžinama 100 proc. už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų A. B.
30. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo A. B., kaip buvusio BUAB „Aravis“ vadovo ir akcininko, atsakomybės už neįvykdytus BUAB „Aravis“ įsipareigojimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016, kurioje BUAB „Aravis“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Visgi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime ignoravo faktą, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, lėmusių BUAB „Aravis“ tyčinį bankrotą, atsakovų atžvilgiu jau taikyta civilinė atsakomybė ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iš apelianto priteistas 185 919,91 Eur žalos atlyginimas, kurį sudaro BUAB „Aravis“ bankroto byloje patvirtintų nepatenkintų visų kreditorių finansinių reikalavimų suma, į kurią patenka ir ieškovės reikalavimas, taip pat reikalavimas pagal paskolos sutartį.
31. Taigi po to, kai BUAB ,,Aravis“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, BUAB ,,Aravis“ kreditorė ir ieškovė šioje byloje A. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, paduodama netiesioginį ieškinį BUAB ,,Aravis“ vardu, kuriuo prašė iš atsakovų BUAB ,,Aravis“ naudai priteisti iš viso 185 919,91 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje likę nepatenkinti finansiniai reikalavimai, tarp jų – ir A. K. bei K. S. M. paveldėtojų G. T., H. M. ir D. M..
32. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-967-390/2018, 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nutarė netiesioginį ieškinį patenkinti ir iš atsakovų priteisti padarytą žalą BUAB „Aravis“: iš atsakovo A. B. – 120 100,58 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų A. B. ir V. B. solidariai – 65 819,33 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d.
33. BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriai, tarp jų – ir A. K. bei K. S. M. paveldėtojai G. T., H. M. ir D. M., nusprendė finansinį reikalavimą pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą parduoti iš varžytynių. Dėl tokio kreditorių sprendimo 65 819,33 Eur reikalavimo teisė į A. B. ir V. B. buvo parduota UAB „Epularis“ 2020 m. vasario 13 d. varžytynėse už 45 000 Eur, o 120 100,58 Eur reikalavimo teisė į A. B. parduota 2020 m. spalio 28 d. varžytynėse už 60 000 Eur.
34. Apeliantas A. B. teigia, kad šiuo atveju jam yra taikoma dviguba atsakomybė, kadangi iš atsakovo jau yra priteista žala (nepatenkintų A. K. ir G. T., H. M. ir D. M. finansinių reikalavimų pagrindu), tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, kad žala ieškovams galbūt kilo ne dėl to, jog neteisėtais atsakovo veiksmais BUAB „Aravis“ tyčia privesta prie bankroto, o dėl to, kad nebuvo tinkamai įvykdytas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas. Jei minėtas sprendimas būtų įvykdytas, t. y. sprendimu priteista žala būtų išieškota iš abiejų atsakovų, būtų patenkinti tiek ieškovės A. K. reikalavimai, tiek G. T., H. M. ir D. M. reikalavimai ir ieškovui L. K. nebūtų atsiradusi prievolė pagal garantijos raštą. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos kilimo būtent šiuo aspektu t. y., ar atsakovas gali būti laikomas atsakingu už bankrutavusios ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto įmonės kreditorių sprendimą ne vykdyti išieškojimą iš atsakovų pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, o perleisti šią reikalavimo teisę už mažesnę sumą, kurios neužteko teismo patvirtintiems finansiniams kreditorių reikalavimams padengti.
35. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių dėl galimos dvigubos atsakomybės, nenustatė atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp žalos kilimo ir atsiradusios žalos, todėl neatskleidė bylos esmės.
36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
37. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovams reiškiamo reikalavimo pobūdžio, tinkamai nenustatė teisinio santykio, iš kurio yra kildinama žala ir dėl to nevertino atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su žalos atsiradimu.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino atsakovo A. B. atsikirtimuose nurodytų aplinkybių dėl dvigubos atsakomybės, nenustatė neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos kilimo, taigi šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Nustačius nurodytus skundžiamo teismo sprendimo trūkumus, byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
40. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas klausimą dėl ieškovų reikalavimo atsakovui A. B. pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. Be to, šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet byloje pareiškus reikalavimą solidariems skolininkams (atsakovams) ir pirmosios instancijos teismui šį reikalavimą patenkinus, su vienu iš skolininkų apeliacinės instancijos teisme sudaryta taikos sutartis, kurią apeliacinės instancijos teismas patvirtina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovui L. K. 91 979,79 Eur žalos atlyginimą, ieškovei A. K. – 5 530,66 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už ieškovams priteistas sumas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimu iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovams priteista po 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu taikos sutartimi atsakovas V. B. įsipareigojo sumokėti ieškovams 51 755,22 Eur sumą, kuri, kaip nurodoma taikos sutartyje, yra 50 proc. 2023 m. kovo 1 d. teismo sprendimu priteistos sumos, taip pat ir dalį priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas solidarus reikalavimas, be to, reikalavimą reiškė du ieškovai, patvirtinus taikos sutartį nėra galimybės nustatyti ieškovų reikalavimų atsakovui A. B. apimties, taip pat kiekvieno iš ieškovų reikalavimų apimties konkrečiam atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovai turėtų patikslinti savo reikalavimus atsakovui A. B., tačiau ieškinio tikslinimo institutas apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovai galbūt turėtų patikslinti atsakovui A. B. keliamus reikalavimus, įvertinus tai, jog su kitu atsakovu sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo atsakovui A. B. esmės, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo A. B. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ieškovams priteisimo iš atsakovo A. B. panaikinti. Įvertinus tai, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi (vertinti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas), galbūt patikslinti reikalavimą apeliacinės instancijos teisme, tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priimtą apelianto A. B. atžvilgiu, dėl netinkamai nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės taikymo atsakovui A. B. sąlygų nustatymu (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos dydžio), bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. B. ieškovui L. K. priteistas 91 979,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, iš atsakovo V. B. ieškovei A. K. priteistas 5 530,66 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, taip pat dalį, kuria iš atsakovo V. B. ieškovams L. K. ir A. K. priteistos 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.
Patvirtinti ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 31 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2A-446-467/2023 šiomis sąlygomis:
Civilinės bylos dalį pagal ieškovų L. K. ir A. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo nutraukti.
Grąžinti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 1 688 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2023 m. kovo 30 d., mokėjimo užduoties kodas (ID): ZL70791.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovui L. K. priteistas 91 979,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, ieškovei A. K. priteistas 5 530,66 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, taip pat dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovams L. K. ir A. K. priteistos 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.