Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. vasario 2 d., apie 16.54 val., (duomenys neskelbtini), sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. vasario 2 d., 17.13 val. pirmuoju testavimu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, o 2024 m. vasario 2 d., 17.32 val. antruoju testavimu buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. V. nurodė, kad pasivijo automobilį ir sankryžoje buvo raudona šviesa, pradėjo stabdyti, o prieš jį automobilis sustojo, greitis buvo nedidelis apie 10 km/h, jis užkabino automobilį, atvažiavo policija ir jis pripūtė. Paėmė automobilį ir jį paleido namo. Įvykis buvo apie 16 val. tikslios datos neprisimena, gali būti kaip nurodyta pareiškime. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) g. Alkoholį vartojo garaže, dar namuose. Iki įvykio alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Vartojo degtinę, išgėrė neprisimena kiek, su vyrukais gėrė. Sutinka su alkoholio koncentracija. Suprato, jog sėdo už vairo išgėręs. Savijauta buvo gera, nejautė, jog yra išgėręs. Transporto priemonė buvo mikroautobusas, Mercedes Sprinter, jis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gailisi dėl padarytos veikos. Nedažnai vartoja alkoholį, kartą per mėnesį. Tą dieną gėrė, prieš tai dieną negėrė. Važiavo į stotį, paimti keleivius, turėjo vežti keleivius. Įvykio metu važiavo vienas. Prieš įvykį konflikto su įmone dėl alkoholio vartojimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. vasario 2 d. liudytojo apklausos protokole J. S. nurodė, kad jis pradėjo pamainą (duomenys neskelbtini) 15.00 val. Jų ekipažas buvo (duomenys neskelbtini). Patruliuodami kartu su (duomenys neskelbtini) I. T., jiems iš anksto numatytame maršrute, apie 16.48 val. gavo iš (duomenys neskelbtini) budėtojo pranešimą, kad tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), susidūrė BMW valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)v. n. (duomenys neskelbtini), a/m (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Atvyko į nurodytą adresą apie 16.54, kur juos pasitiko pranešėja V. K., kuri jiems paaiškino, kad važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo, kad priekyje susidarė spūstis ir jai stabdant, į jos vairuojamą BMW automobilį įvažiavo kita transporto priemonė, kuri buvo Mercedes Benz. Jai vairuotojas buvo įtartinas, manė, jog jis yra neblaivus. Jie pradėjo bendrauti su kitu vairuotoju, kuris buvo A. V., jis buvo (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Kalbėdami su A. V., jis kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas. A. V. jiems aiškino, kad pripažįsta savo kaltę, paklausus, ar vartojo alkoholio, jis teigė, kad vakar t. y. 2024 m. vasario 1 d. vartojo alkoholį, tačiau negalėjo nurodyti tiksliai kiek suvartojo ir kelintą valandą. Jie su kolega nusprendė patikrinti abiejų asmenų blaivumą naudojant alkotesterį. V. buvo blaivi, alkotesterio parodymai rodė 0.00 promilių, tuo tarpu patikrinus A. V., alkotesterio parodymai rodė, kad asmuo yra neblaivus, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,18 prom. Po 15 minučių, patikrinus A. V. blaivumą dar kartą, antru pūtimu, įpūtė 2,03 prom. Dėl šio įvykio supildė procesinius dokumentus (b. l. 13-15).

2024 m. vasario 6 d. liudytojo apklausos protokole V. K. nurodė, kad 2024 m. vasario 2 d. apie 16.40 val. ji važiavo automobiliu „BMW“ v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini), link viaduko. Važiavo pirma juosta, po to stovėjo kamštyje prie šviesoforo. Jai stovint prie šviesoforo, į jos vairuojamo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, kai paaiškėjo, tai buvo keleivinis mikroautobusas „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini). Ji išlipo iš automobilio, iš minėto automobilio „Mercedes Benz“ išlipo jai nepažįstamas (duomenys neskelbtini) vyras, jis automobilyje buvo vienas. Matėsi, kad vyras judėjo nekoordinuotai, svyravo, priėjus artų, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Šis vyras pradėjo aiškinti, kad nesustabdė, nes neveikia stabdžiai. Vyro kalba buvo nerišli. Ji pasakė, kad kvies policiją, vyras sakė, kad nereikia kviesti policijos, siūlė jai sumokėti pinigus vietoje, sakė, kad jis skuba į darbą, o iškvietus policiją viskas užtruks ir jam nėra kada laukti. Tačiau ji iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai įformino įvykį, tikrino jos ir to vairuotojo blaivumą. Nori pažymėti, kad dėl įvykio yra apgadintas jos vairuojamo automobilio „BMW“ v. n. (duomenys neskelbtini), bamperis (įbrėžimai, įskilę dažai), įlenkta bagažinės apatinė dalis, blogai atsidaro bagažinę, nesklandžiai veikia parktronikai. Automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra apdraustas (b. l. 20-22).

2024 m. vasario 7 d. liudytojo apklausos protokole A. J. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo įmonė veiklos sritis – (duomenys neskelbtini). Automobilis (mikroautobusas) „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio salonas nėra filmuojamas. 2024 m. sausio mėn. jų įmonė sudarė darbo sutartį su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Jis asmeniškai beveik nebendravo su šiuo asmeniu, bet kiek žino, tai problemų dėl jo nebuvo. Jis įvykio dieną A. V. asmeniškai nematė, kiek žino, 2024 m. vasario 2 d. A. V. iš ryto turėjo paimti mikroautobusą „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ garažo, kur jis buvo taisomas, po to turėjo nuvažiuoti į įmonės ofisą paimti kelialapį ir važiuoti į reisą, t. y. paimti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir vežti juos į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, o po to paimti keleivius iš (duomenys neskelbtini) ir vežti į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, vairuotojų blaivumas prieš reisą paprastai tikrinamas garaže, ar buvo tikrintas tą dieną A. V. blaivumas, jis nežino, nes jis vairuotojų blaivumo pats netikrina, tačiau tą dieną A. V. turėjo matyti daug žmonių - garaže, ofise, bet niekas nepranešė, kad jis atrodė neblaivus. Jis nežino, kaip šis (duomenys neskelbtini) galėjo būti neblaivus ir kada jis galėjo pavartoti alkoholį. 2024 m. vasario 2 d. vakare jo tėvui A. J. (jis irgi dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) paskambino A. V. ir pranešė, kad jį sustabdė pareigūnai, nustatė jo neblaivumą ir paėmė automobilį. Tėvas pranešė apie tai jam, jis sakė, kad irgi nieko nežinojo apie tai, kad šis (duomenys neskelbtini) galėjo būti neblaivus ir kada jis galėjo pavartoti alkoholį. Daugiau dėl šio įvykio jis nieko nežino. Prašo grąžinti jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24-26).

2024 m. vasario 7 d. įtariamojo apklausos protokole A. V. nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmė jam aiški, supranta, kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 2 d. jis važiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu (keleiviniu mikroautobusu) „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus autobusų stotį paimti keleivius, vežti juos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jam privažiuojant (duomenys neskelbtini), prie sankryžos (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., kur prieš jį kamštyje prie šviesoforo stovėjo eilė automobilių, jis pradėjo mažinti greitį, važiavo mažu greičiu, apie 10 km/val. Ir tuo metu pas jį nukrito piniginė ant grindų, jis pasilenkė ją pakelti ir tuo metu atsitrenkė į galą prieš jį kamštyje prie šviesoforo stovėjusio automobilio „BMW“ raudonos spalvos. Iš „BMW“ automobilio išėjo jo vairuotoja, apžiūrėjo savo automobilio galą, jis irgi išėjo, ji jam parodė įlenkimą ant jos automobilio bagažinės dangčio, virš valstybinio numerio, tačiau jis pagalvojo, kad tas įlenkimas yra aukščiau, negu jis galėjo padaryti įvažiavęs į jos automobilio galą, galimai jis buvo iš anksčiau. Jis pasakė, kad jis negalėjo padaryti jai šio įlenkimo, pasiūlė išsiskirti, tačiau ta moteris iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, pareigūnai patikrino tos moters ir jo blaivumą alkotesteriu. Patikrinus jo blaivumą, alkotesteris abu kartus parodė virš 2 promilių (tikslaus skaičiaus jau neatsimena). Pareigūnai nurodė, kad jis vairavo neblaivus, išdavė jam šaukimą, automobilį paėmė. Nori parodyti, kad įvykio dieną jis alkoholio nevartojo, bet vartojo alkoholį dieną prieš tai (t. y. 2024 m. vasario 1 d.) vakare, išgėrė apie 0,5 ar 0,7 ml degtinės. Automobilis „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo įvykio metu, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra A. J. Su padarytu pažeidimu jis sutinka, dėl padaryto labai gailisi (b. l. 74-76).

2024 m. vasario 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. vasario 2 d. policijos pareigūnai nustatė A. V. neblaivumo požymius: sklindantis iš burnos alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo buvo patikrintas alkotesteriu: pirmu bandymu 2024 m. vasario 2 d. 17.13 val. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas; antru bandymu 2024 m. vasario 2 d. 17.32 val. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Patikrinimas buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 49-52).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-45).

2024 m. vasario 2 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz“ modelio „Sprinter (duomenys neskelbtini)“, 2009-2011 m. gamybos, autobuso kėbulu, kaina su PVM 24520 Eur (b. l. 46).

2024 m. vasario 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), modelio „Sprinter (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini). Automobiliui nustatyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekyje esantys v. n (duomenys neskelbtini), smulkūs kėbulo apgadinimai (b. l. 30-40).

2024 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2024 m. vasario 2 d. policijos pareigūno mobiliosios vaizdo fiksavimo priemonės - Kūno kameros vaizdo įrašai.

- Vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240202-165508UTC+0200. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano kairėje pusėje viršuje matome užrašą PSS-20240202-165508UTC+0200. Įrašo pradžia – 00.00.00 val. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matome, kad policijos pareigūnai, atvyksta į įvykio vietą, kur kelyje įvyko eismo įvykis. Juos pasitinka šviesiaplaukė moteris, apsirengusi šviesiu paltu (V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras suakiniais, su kepure ant galvos (A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m.). Ant kelio stovi du automobiliai: mikroautobusas „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ant kėbulo ir automobilis „BMW“ v. n. (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškina, kad ji yra tai ji kvietė policiją, kadangi į jos vairuojamą automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovint kamštyje prie šviesoforo (duomenys neskelbtini), iš galo atsitrenkė mikroautobusas „Mercedes Benz“, vairuojamas minėto vyro (A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m.). Į klausimą, ar turi dokumentus ir ar kalba lietuviškai, vyras atsako, kad dokumentus turi, lietuviškai kalba, sako, jog sutinka, kad yra kaltas dėl įvykio, paaiškina, kad automobilis įmonės, registruotas (duomenys neskelbtini), jis pats yra iš (duomenys neskelbtini). Moteris pasakoja, kad minėtas vyras jai siūlė duoti 100 eurų ir išsiskirti. Ji paaiškina, kad jos vairuojamas automobilis registruotas įmonės vardu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai patikrina abiejų automobilių dokumentus. Po to pareigūnai patikrina alkotesteriu abiejų eismo įvykių dalyviu blaivumą. 00.01.57 val. kameros laiku patikrinamas automobilio „BMW“ vairuotojos blaivumas, patikrinimo rezultatas: 0,00 promilių. 00.15.15 val. kameros laiku patikrinamas mikroautobuso „Mercedes Benz“ vairuotojo blaivumas, patikrinimo rezultatas: 2,18 promilės. Pareigūnai paaiškina vyrui, kad po 15-20 min. dar kartą patikrins jo blaivumą. Vyras į klausimą ar šiandien vartojo alkoholį, atsako, kad šiandien nevartojo, kad jam šiandien leido vaistus nuo nugaros, o alkoholį vartojo vakar. Į pareigūnų klausimą, ar gali mikroautobuso „Mercedes Benz“ savininkas valandos bėgyje atvažiuoti ir pasiimti automobilį, vairuotojas atsako, kad ne, tada pareigūnai paaiškina, kad automobilis bus išvežtas į aikštelę. Po to pareigūnai prašo abiejų įvykio dalyvių parašyti paaiškinimus. Po to pareigūnai pildo dokumentus tarnybiniame automobilyje Vaizdo įrašo pabaiga – 00.30.00 val.

- Vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240202-172509UTC+0200. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano kairėje pusėje viršuje matome užrašą PSS-20240202-172509UTC+0200. Įrašo pradžia – 00.00.00 val. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matome, kad policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje įformina įvykį. Po to, 00.03.34 val. kameros laiku pareigūnas antrą kartą patikrina mikroautobuso „Mercedes Benz“ vairuotojo blaivumas, patikrinimo rezultatas: 2,03 promilės. Vairuotojui pareigūnas sako, kad nustatytas jo neblaivumo faktas ir kad jis vairuoti negali, prašo jo palaukti automobilyje, patys toliau pildo dokumentus. Vaizdo įrašo pabaiga – 00.08.35 val.

- Vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240202-173901UTC+0200. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano kairėje pusėje viršuje matome užrašą PSS-20240202-173901UTC+0200. Įrašo pradžia – 00.00.00 val. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnai įformina įvykį, paima iš įvykio dalyvių paaiškinimus, fotografuoja įvykio vietą ir automobilius, atlieka automobilio „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, po to iškviečia tralą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga – 00.09.00 val. (b. l. 27-28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi parodė, jog įvykio dieną jis alkoholio nevartojo, bet vartojo alkoholį dieną prieš tai (t. y. 2024 m. vasario 1 d.) vakare, išgėrė apie 0,5 ar 0,7 ml degtinės. Teisiamojo posėdžio metu A. V. nurodė vartojęs alkoholį 3 valandas iki įvykio. Duodamas parodymus teisme paaiškino, kad alkoholį vartojo garaže, taip pat namuose, vartojo degtinę, tikslaus suvartoto alkoholio kiekio neatsimena. Žinojo, jog sėdo už vairo išgėręs. Savijauta buvo gera, nejautė, jog yra išgėręs. Mikroautobusu priklausančiu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiavo į stotį, paimti keleivių, įvykio metu važiavo vienas. Kaltinamojo parodymų neatitikimai dėl laiko, kada buvo vartotas alkoholis nepaneigia, jog A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Be A. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. S., V. K. duoti parodymai. Liudytoja V. K. nurodė, kad važiavo automobiliu „BMW“ jai stovint prie šviesoforo, į jos vairuojamo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, iš minėto automobilio „Mercedes Benz“ išlipo jai nepažįstamas (duomenys neskelbtini) vyras. Matėsi, jog vyras judėjo nekoordinuotai, svyravo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog patruliuojant apie 16.48 val. gavo pranešimą, kad tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), susidūrė automobiliai, vairuotojas galimai neblaivus. Kalbant su A. V., jis kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas. A. V. jiems aiškino, kad pripažįsta savo kaltę, paklausus, ar vartojo alkoholio, jis teigė, kad vakar t. y. 2024 m. vasario 1 d. vartojo alkoholį, tačiau negalėjo nurodyti tiksliai kiek suvartojo ir kelintą valandą. Patikrinus A. V., alkotesterio parodymai rodė, jog asmuo yra neblaivus, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,18 prom, antru pūtimu, įpūtė 2,03 prom. Minėtus liudytojų parodymus papildo 2024 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūno mobiliosios vaizdo fiksavimo priemonės – kūno kameros vaizdo įrašai. Įvykio metu sukeltus transporto priemonės apgadinimus patvirtina 2024 m. vasario 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai. Aplinkybę, jog A. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina ir 2024 m. vasario 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, 2024 m. vasario 2 d. alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys. Aptarti įrodymai, patvirtina esmines A. V. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo, detalizuoja bei neprieštarauja vieni kitiems. Teismas nesiremia liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes liudytojas nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios būtų susijusios su A. V. neteisėtais veiksmais.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. V. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį vakar (vasario 1 d.), tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino alkoholį vartojęs 3 valandas iki įvykio), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. vasario 2 d., apie 16.54 val., (duomenys neskelbtini), sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. V. ankščiau Lietuvos Respublikoje neteistas (2022 m. rugsėjo 2 d. teistas užsienyje už vairavimą esant neblaiviam) (b. l. 58), (duomenys neskelbtini), dirba, administracine tvarka nebaustas (b. l. 60). Duomenų apie A. V. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, teismo vertinimu, būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. V. skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilių). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis įmonei priklausantį keleivinį autobusiuką vairavo dienos metu, apie 17 val., kai eismas yra itin intensyvus, padarė eismo įvykį, atsitrenkė į kito automobilio galą. Įvykio metu automobiliu važiavo vienas, bet darbo reikalais planavo vežti keleivius. Taigi nėra abejonių, kad A. V. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį) bei į tai, kad kaltinamasis už tokį elgesį teistas užsienyje, Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, dėl savo veiksmų gailėjosi. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. V. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 7 d., t., y. nuo dienos, kai A. V. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 77-78).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

A. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis keleiviniu autobusu Mercedes-Benz Sprinter, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas keleivinis automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad keleivinio autobuso Mercedes-Benz Sprinter (duomenys neskelbtini), 2011 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 24 520 Eur (b. l. 46). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 24 520 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamasis ir jo gynėjas dėl automobilio vertės konfiskavimo baigiamųjų kalbų metu jokios pozicijos neišsakė.

Nagrinėjamu atveju A. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė, kad kaltinamasis anksčiau teistas užsienyje už vairavimą esant neblaiviam, Lietuvos Respublikoje neteistas, nėra baustas administracine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pripažinus asmenį kaltu jam paskirta bauda. Šiuo metu A. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne (duomenys neskelbtini) pareigose. A. V. (duomenys neskelbtini), vaikų neturi. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Taigi, teismui nusprendus tenkinti prokurorės prašymą ir taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (24 520 Eur), kaltinamasis patirtų pernelyg dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad keleivinio automobilio Mercedes-Benz Sprinter vertę atitinkančios visos pinigų sumos (24 520 Eur) išieškojimas iš A. V. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. V. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 10 000 Eur (nežymiai daugiau nei 40 procentų transporto priemonės vertės). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos ir aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Nustatyti mažesnę pinigų sumą šiuo atveju nėra pagrindo. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja darbovietei priklausantį keleivinį autobusiuką, ir jam buvo žinoma, kad tokio pobūdžio transporto priemonių vertė paprastai yra didelė. Taigi A. V. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką. A. V. yra (duomenys neskelbtini), bet dar (duomenys neskelbtini) amžiaus, yra dirbantis, gauna atlyginimą. Svarbu ir tai, kad kaltinamajam už nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą yra paskirta bauda ir jis dėl to patirs neigiamas turtines pasekmes.

Pažymėtina, kad A. V. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2024 m. vasario 7 d. nutarimu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Tuo pačiu nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. Tuo pačiu nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (laikomas bylos medžiagoje) perduotinas saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu, 432

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2024 m. vasario 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – keleivinio autobuso Mercedes-Benz Sprinter (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) – valstybės naudai.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomą bylos medžiagoje) perduoti saugoti Valstybės įmonei „Regitra“. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme numatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.