Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. ir jo gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. A.:

- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (A. S. turto vagystė) ir jam paskirtas laisvės atėmimas penkiems mėnesiams;

- pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. D. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

- pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. P. turto vagystė) ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams;

- pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. J. turto vagystė) ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta L. A. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas L. A. laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausme, ir paskirta L. A. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytas L. A. laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 18 d. laikas (dvi dienos), laikino sulaikymo nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. laikas (dvi dienos) ir faktinis suėmimo nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios laikas.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

D. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. A. bei K. G. ir M. R., nuteistų baudžiamojoje byloje Nr. N1-351-791/2019 priimtu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, solidariai D. D. 1500 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

J. P. civilinis ieškinys dėl 2505 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš L. A. bei K. G. ir M. R., nuteistų baudžiamojoje byloje Nr. N1-351-791/2019 priimtu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, solidariai J. P. 2505 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 21 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 15.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. G., M. R. ir nepilnamečiu J. S., kurių atžvilgiu 2019 m. balandžio 29 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išlaužę negyvenamo namo, priklausančio nukentėjusiajam A. S., duris, įsibrovė į vidų bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą - 300 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl“, 100 eurų vertės įrankių rinkinį, 100 eurų vertės televizorių „Sharp“, tris meškeres, bendros 150 eurų vertės, tris komplektus suktuvų, bendros 90 eurų vertės, 50 eurų vertės elektrinį gręžtuvą, 100 eurų vertės kampinį šlifuoklį, tuo nukentėjusiajam A. S. padarė 890 eurų turtinę žalą.

2. Be to, L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. G. ir M. R., kurių atžvilgiu 2019 m. balandžio 29 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išdaužę sodybos, priklausančios nukentėjusiajai D. D., lango stiklą, įsibrovė į vidų bei pagrobė 200 eurų vertės elektrinį trimerį, 300 eurų vertės muzikinį centrą „AIWA“ su kolonėlėmis, 50 eurų vertės radiją, 20 eurų vertės stalo padėkliukų rinkinį, 30 eurų vertės laistymo žarną, tuo nukentėjusiajai D. D. padarė 600 eurų turtinę žalą.

3. Be to, L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. 17.30 val. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 10.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. G. ir M. R., kurių atžvilgiu 2019 m. balandžio 29 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, sugadinę ūkinių pastatų, priklausančių nukentėjusiajam J. P., spynas, įsibrovė į vidų bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą - 440 eurų vertės keturratį „Kreidler“ be valstybinio numerio ženklų; 110 eurų vertės trimerį „Suptec BC-530“, 100 eurų vertės benzininę vandens pompą „Straus“, 200 eurų vertės motorinį purkštuvą „Fuxtec“, 550 eurų vertės moto kultivatorių „(duomenys neskelbtini) 250 eurų vertės savaeigę žoliapjovę „HONDA“, 100 eurų vertės motorinį pjūklą „Loder“, 70 eurų vertės virtuvinį elektrinį pjaustymo-tarkavimo prietaisą „ETB-2“, 40 eurų vertės žvejybinę meškerę, 60 eurų vertės 4 m ilgio juodos spalvos karpinę teleskopinę meškerę su rite, 40 eurų vertės 5 m ilgio pilkai melsvos spalvos teleskopinę meškerę su rite, 30 eurų vertės 3,60 m ilgio teleskopinę meškerę „Daiva“ su rite, 20 eurų vertės juodos spalvos spininginę teleskopinę meškerę su rite, 50 eurų vertės anglies pluošto iš dalių sudedančią meškerę su rite, 40 eurų vertės mėlynos spalvos meškerę su automatiniu mechanizmu, skirtu žuviai pagauti, rite, 20 eurų vertės 1,80 ilgio teleskopinę juodai pilkos spalvos meškerę su rite, tuo nukentėjusiajam J. P. padarė 2120 eurų turtinę žalą.

4. Be to, L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. G. ir M. R., kurių atžvilgiu 2019 m. balandžio 29 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išlaužę ūkinio pastato, priklausančio nukentėjusiajam J. J., durų pakabinamą spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą - 61,65 euro vertės elektrinę žoliapjovę, tuo nukentėjusiajam J. J. padarė 61,65 euro turtinę žalą.

6.1. Skunde nurodė, jog nuteistasis sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis bei nusikalstamų veikų kvalifikavimu, tačiau L. A. nesutinka su jam paskirta bausme. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas L. A. bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė pačią griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą. Gynybos nuomone, L. A. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus.

6.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nusikalstamas veikas dėl kurių padarymo kaltinamas L. A., jis padarė būdamas nepilnamečiu. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis buvo tik 18 metų amžiaus, po paskutinės veikos padarymo nuteistasis nepadarė nei vienos naujos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, todėl akivaizdu, jog teismo išvada apie nuteistojo antivisuomeniškas pažiūras bei polinkį daryti nusikaltimus yra skubota ir nepagrįsta. Skunde taip pat pažymima, jog nuteistasis yra itin jauno amžiaus, jo asmenybė nėra galutinai susiformavusi ir subrendusi. Kadangi veikos padarytos bendrininkų grupėje, tikėtina, jog nuteistajam poveikį turėjo ir netinkama draugų kompanija.

7. Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą nepateikta.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo L. A. ir jo gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinis skundas atmestinas.

10. Nuteistasis L. A. ir jo gynėja apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikų teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą L. A. atidėti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

11. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

12. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. A. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, parinkdamas L. A. skirtinų bausmių rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. L. A. padarė keturis apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis), nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vertino ir tai, kad L. A. visus jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, prieš tai jau būdamas teistas du kartus, teistumai neišnykę, be to, jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau daro naujus nusikaltimus L. A. taip pat buvo du kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis, iki suėmimo nedirbo. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydžiai parinkti artimi minimaliems straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmės dydžiams. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo L. A. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis L. A. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad L. A. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo L. A. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bei jų subendrinimas nėra aiškiai per griežti, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. L. A. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

14. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra

14.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14.2. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

14.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors L. A. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, L. A. šis teistumas yra trečias, nors yra jauno amžiaus, tačiau jis dar būdamas nepilnametis, buvo teistas du kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiuo atveju nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ankstesniu nuosprendžiu jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pažymėtina, jog L. A. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

14.4. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam L. A. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad L. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti L. A. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo L. A. ir jo gynėjos apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. A. ir jo gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.