Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria apeliacinį skundą atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. e2-325-262/2017 pagal ieškovo Y. H. (Y. H.) ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 75 301,20 Eur skolos, 17 018,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1561 Eur žyminio mokesčio bei išlaidas už advokato pagalbąVilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 14 d. gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. R. apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio peržiūrėjimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, buvo priimtas 2017 m. vasario 1 d. Dėl to teismas konstatavo, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2017 m. kovo 3 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatė, kad apeliacinis skundas buvo paduotas 2017 m. kovo 14 d., t. y. jau pasibaigus terminui paduoti apeliacinį skundą, kad atsakovas neprašo atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti, nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas.Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra advokatas, todėl jam keliami aukštesni teisinio informuotumo (teisės normų žinojimo) bei rūpestingumo reikalavimai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo žinoti apie pareigą domėtis bylos eiga, apie terminus apeliaciniam skundui paduoti, taip pat tų terminų praleidimo pasekmes bei reikalavimus, kurie keliami prašymams atnaujinti praleistus terminus.Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo numatytas 2017 m. vasario 1 d. 16.50 val., taip pat pažymėjo, kad ši byla - elektroninė, todėl sprendė, kad atsakovas, prisijungęs prie Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), turėjo galimybę nuolat stebėti bylos eigą, gauti įvairius procesinius dokumentus, įskaitant ir teismo sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl savo neveikimo laiku nepateikė teismui apeliacinio skundo. Teismo vertinimu, tai nėra pateisinama priežastis.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. R. (apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Apeliacinis skundas buvo įteiktas kurjeriui 2017 m. kovo 3 d. Tai patvirtina byloje esantis vokas, kuriame teismas gavo apeliacinį skundą, bei prie atskirojo skundo pateikta kurjerio šaknelės kopija. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Taip pat nėra pagrindo prašyti atnaujinti praleistą procesinį terminą, nes jis nebuvo praleistas (CPK 74 straipsnis).Nors teismas nutartyje nurodė, kad byla elektroninė, tačiau niekada nesiuntė atsakovui pasiūlymo prie jos prisijungti ir neprijungė atsakovo prie jos savo iniciatyva, o visus procesinius dokumentus atsakovui teismas visada (ir šiuo atveju) siuntė tik registruotu paštu. Atsakovas nėra prijungtas prie elektroninės bylos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo galimybę nuolat stebėti bylos eigą, gauti procesinius dokumentus, įskaitant teismo sprendimą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Y. H. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Yra pagrįsta abejonė, ar apeliacinis skundas apelianto buvo tikrai išsiųstas kurjerių paštu 2017 m. kovo 3 d., t. y. ar pašto kurjerio paslaugas teikiančios bendrovės spaudas su 2017 m. kovo 3 d. data ant apelianto minėtų kvito ir voko uždėtas būtent 2017 m. kovo 3 d., o ne vėliau, nustačius atgalinę datą. Apeliacinis skundas surašytas 2017 m. kovo 3 d. Tai buvo paskutinė termino apeliaciniam skundui paduoti diena. Lietuvos pašto skyriai Vilniuje vėliausiai dirba iki 22 val. Tačiau apeliacinis skundas nebuvo siųstas registruotu pirmenybiniu paštu, o apeliantas nurodo, kad jį 2017 m. kovo 3 d. pateikė siųsti pašto kurjerio paslaugas teikiančiai UAB „MEGATOMAS“. Pagal internete nurodomus duomenis nurodyta bendrovė kiekvieną dieną dirba tik iki 15 val. Šios bendrovės atstovas telefonu ieškovo atstovą informavo, kad pašto kurjerio paslaugas UAB „MEGATOMAS“ teikia pagal sutartis. Apeliantas nepateikė duomenų – ar jis, ar advokato kontora, kurioje yra jo, kaip advokato, darbo vieta, yra sudarę sutartį su UAB „MEGATOMAS“ dėl pašto kurjerio paslaugos teikimo, ar pašto kurjeris siuntą su apeliaciniu skundu priėmė siųsti advokatų kontoroje ar kitoje vietoje, ar apeliantas, ar kitas asmuo ją pristatė į UAB „MEGATOMAS“ buveinę. Abejonė dėl to, kad pašto paslaugas teikiančios bendrovės kurjeris siuntą priėmė siųsti 2017 m. kovo 3 d. kyla ir todėl, kad ant nurodytų spaudų nėra jokių duomenų apie konkretų kurjerį, jo parašo. Ant kvito yra įrašas, kad tai registruotas laiškas, tačiau nenurodytas jos registracijos numeris. Apeliantas nepateikė jokių siuntos registravimo faktą ir laiką UAB „MEGATOMAS“ ir apmokėjimo už šią paslaugą patvirtinančių dokumentų kopijų ar kitų duomenų. Abejonė dėl apelianto apeliacinio skundo išsiuntimo laiko ypatingai kyla dėl to, kad apeliacinis skundas (registruota siunta) kurjerių paštu tame pačiame Vilniuje buvo siunčiamas net 12 dienų, kai įstatymai nustato apibrėžtus skundų padavimo terminus, ką žino ne tik advokatai, bet ir pašto paslaugas teikiantys asmenys, todėl registruotos siuntos turi būti pristatomos operatyviai. Dėl to konstatuotina, kad apeliantas atskirajame skunde nepagrindė ir neįrodė, kad nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti.Apeliantas visą laiką žinojo, kad civilinė byla elektroninė (tai turėjo žinoti vien tik iš jos registracijos numerio – Nr. e2-325-262/2017), tačiau prie Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP) iki šiol neprisijungė, todėl teismas buvo priverstas visus dokumentus siųsti registruotu paštu. Atsakovas nurodydavo skirtingus gyvenamosios vietos adresus, todėl į 2015 m. birželio 4 d. ieškinį atsiliepimą pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., nepateikė tripliko, nepaisant pakartotinių teismo pranešimų. Atskiruoju skundu skundžiamą 2017 m. kovo 16 d. nutartį apeliantas pašte atsiėmė tik 2017 m. kovo 27 d. Atskirasis skundas vėl paduotas ne per Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP). Atsakovo apeliacinis skundas nepriimtinas taip pat todėl, kad jis, paduodamas apeliacinį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodęs, kad jo turtui taikomas areštas, nors areštas taikomas tik į jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir netaikomas į pinigines lėšas. Atsakovas yra advokatas nuo 2006 m. ir galimai gauna pinigines lėšas už teisinių paslaugų teikimą grynais pinigais ir į sąskaitą banke.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo priėmimo

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 74 straipsnyje nustatyti procesinių terminų pabaigos momentai. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis).Minėta, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas 2017 m. vasario 1 d., todėl termino paduoti apeliacinį skundą eiga prasidėjo 2017 m. vasario 2 d. 00:00 val., o pasibaigė 2017 m. kovo 3 d. 24:00 val. (CPK 73 straipsnis 3 dalis).Teismas skundžiama 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad apeliacinį skundą atsakovas padavė praleidęs sprendimo apskundimo terminą, o prašymas atnaujinti praleistą terminą nepateiktas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (voku) nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo iš Vilniuje, esančios kurjerio UAB „MEGATOMAS“ įstaigos išsiųstas 2017 m. kovo 3 d. (b. l. 165). Taigi apeliacinis skundas išsiųstas nepraleidus jo padavimo termino. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už pakankamai ilgą korespondencijos siuntimo laiką tenka ne apeliantui, o pašto paslaugas teikiančiai įmonei, kadangi ji yra atsakinga už savo teikiamų paslaugų operatyvumą, dėl ko vien kurjerio neoperatyvumas savaime neturi pažeisti teisės į apeliaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114-178/2015). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundą įteikus paštui (korespondencijos siuntimo paslaugas teikiančias įmonei) iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Taigi trisdešimties dienų terminas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra skirtas tinkamai parengti ir įforminti apeliacinį skundą, jį įteikti paštui, tačiau į šį terminą neįskaičiuojamas skundo siuntimo paštu laikas. Kitaip aiškinant analizuojamas teisės normas, susijusias su procesinių terminų skaičiavimu, galėtų būti visiškai apribota asmenų teisė į apeliaciją, kadangi atskirais atvejais vien siuntimo paštu terminas gali tęstis ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-485-943/2017).Skundžiamos nutarties motyvai, susiję su tuo, kad byla yra elektroninė, o apeliantas yra advokatas, nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Kaip minėta, jis išsiųstas nepraleidus termino. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nenustatytas draudimas byloje dalyvaujantiems asmenims į elektroninę bylą teikti ne elektroninius procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas, pateikęs rašytinį (ne elektroninį) apeliacinį skundą į elektroninę bylą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo padavimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad abejotina, jog atsakovas apeliacinį skundą išsiuntė 2017 m. kovo 3 d., taip pat nesuteikia pagrindo atsisakyti priimti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Byloje nėra įrodymų, jog ant voko esanti data buvo suklastota, o ieškovo nurodomi argumentai, kad atsakovas išsiuntė apeliacinį skundą paskutinę dieną, kad korespondencija iš adreso, esančio Vilniuje, į adresą, esantį taip pat Vilniuje, negalėjo keliauti 12 dienų, kad atsakovas, būdamas advokatu, neprisijungė ir neteikė savo procesinių dokumentų per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), jis negalėjo tą pačią dieną surašyti ir išsiųsti apeliacinio skundo, kad atsakovas į bylą nepateikė jo ir UAB „MEGATOMAS“ sudarytos sutarties dėl paslaugų teikimo bei registruotos korespondencijos siuntimo numerio, nepakankami teigti, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas vėliau nei 2017 m. kovo 3 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neturi pareigos pateikti ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų dokumentų, o byloje pateikti įrodymai patvirtina atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl apeliacinio skundo išsiuntimo datos. Nesant įrodymų, paneigiančių, jog vokas su apeliaciniu skundu buvo išsiųstas vėliau nei 2017 m. kovo 3 d., vien ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomos abejonės nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 185 straipsnis).Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepraleido įstatyme nustatyto termino apeliaciniam skundui išsiųsti, o skundas paduotas laikantis procesinių terminų, dėl to nevertinami pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai, susiję su termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo apeliacinį skundą dėl 2017 m. vasario 1 d. sprendimo, neįvertino nagrinėjamoje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai skaičiavo procesinio termino eigą, todėl pažeidė tai reglamentuojančias procesinės teisės normas ir netinkamai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis naikinama, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas netikrino, ar jis atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovo A. R. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.