Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-3042-450/2016 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „EMILĖ“ dėl skolos priteisimo tenkino.Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. gavo atsakovės UAB „EMILĖ“ apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 1 d. priimto sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 1 d. sprendimo.Teismas nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas teisme gautas 2016 m. gruodžio 19 d., t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, be to, atsakovė neprašė šio termino atnaujinti. Papildomai teismas pažymėjo, kad pagal CPK toks prašymas negali būti paduotas, nes praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „EMILĖ“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Emilė“ direktoriumi yra Bulgarijos Respublikos pilietis I. M. V. (I. M. V.), gyvenantis Bulgarijos Respublikos teritorijoje ir kartais atvykstantis į Lietuvos Respubliką. Apeliacinį skundą direktorius pasirašė ir išsiuntė 2016 m. birželio 30 d. iš Rusijos teritorijos (Kaliningrado srities). Pažymėtina, kad terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas įteikiamas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Taigi, apeliacinis skundas paduotas laiku. Kadangi apeliacinis skundas išsiųstas laiku, nėra/nebuvo pagrindo prašyti atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovė nepadarė procesinių pažeidimų, todėl negali būti ribojama jos teisė į apeliaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 74 straipsnyje nustatyti procesinių terminų pabaigos momentai. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis).Minėta, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas 2016 m. birželio 1 d., todėl termino paduoti apeliacinį skundą eiga prasidėjo 2016 m. birželio 2 d. 00:00 val. ir atitinkamai pasibaigė 2016 m. liepos 1 d. 24:00 val. (CPK 73 straipsnis 3 dalis).Teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad apeliacinį skundą atsakovė padavė praleidusi sprendimo apskundimo terminą, o prašymas atnaujinti praleistą terminą negalėtų būti tenkinamas, kadangi yra suėjęs naikinamasis 3 mėnesių terminas. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (voku) nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo iš Rusijoje (Kaliningrado srityje) esančios pašto įstaigos išsiųstas 2016 m. birželio 30 d. (b. l. 118). Taigi, apeliacinis skundas išsiųstas nepraleidus jo padavimo termino. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už pakankamai ilgą korespondencijos siuntimo laiką tenka ne apeliantui, o pašto paslaugas teikiančiai įmonei, kadangi ji yra atsakinga už savo teikiamų paslaugų operatyvumą, dėl ko vien kurjerio neoperatyvumas savaime neturi pažeisti teisės į apeliaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114-178/2015). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundą įteikus paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Taigi, trisdešimties dienų terminas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra skirtas tinkamai parengti ir įforminti apeliacinį skundą, jį įteikti paštui, tačiau į šį terminą neįskaičiuojamas skundo siuntimo paštu laikas. Pastebėtina, kad kitaip aiškinant analizuojamas teisės normas, susijusias su procesinių terminų skaičiavimu, galėtų būti visiškai apribota asmenų teisė į apeliaciją, kadangi atskirais atvejais vien siuntimo paštu terminas gali tęstis ilgiau nei 30 dienų.Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nepraleido įstatyme nustatyto termino apeliaciniam skundui išsiųsti, o skundas paduotas laikantis procesinių terminų, dėl to nevertinami pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai, susiję su termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 1 d. sprendimo, neįvertino nagrinėjamoje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai skaičiavo procesinio termino eigą, todėl pažeidė tai reglamentuojančias procesinės teisės normas ir netinkamai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis naikinama, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nesprendė šio skundo priėmimo klausimo, netikrino, ar jis atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.