Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-755/2020 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei L. G. įmonei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ieškovė nurodė, kad jai padaryta 2 075,6 Eur turtinė žala, kurią sudaro: 700 Eur, sumokėtų L. G. įmonei už nekokybiškai suteiktas paslaugas, 730 Eur, sumokėtų UAB Implantologijos ir odontologijos klinikoje „Šypsena“ už svetimkūnio pašalinimą, 70 Eur už priešoperacinį terapinį gydymą, 540 Eur už tolesnį gydymą, 35,60 Eur, sumokėtų už nurodytų negalavimų gydymui pirktus medikamentus, papildus.

6. Ieškovė dėl skausmo, išgyvenimų, streso, dėl nurodyto neteisėto veikimo atsiradusių pasekmių, nulėmusių ieškovės išgyvenimus, patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė V. R. iš L. G. įmonės 460 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 960 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl gydymo paslaugų kokybės

8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, jog praėjus nenustatytam laikui po 26 danties gydymo atsakovės kabinete jai šio danties srityje prasidėjo nemalonūs pojūčiai, galiausiai privedę prie skausmo ir to, jog 26 dantį teko pašalinti. Apie tai, kad atsakovę vargino diskomfortas, skausmas 26 danties zonoje, patvirtino liudytojai V. R., V. R., dantį pašalinus nemalonūs pojūčiai baigėsi. Tai, kad liudytojai yra ieškovės sutuoktinis ir draugė, savaime nereiškė jų aiškinimo nepatikimumo, jie atitiko ieškovės aiškinimą, dalinai L. P., D. M. parodymus. Liudytoja odontologė L. P. medicininiuose dokumentuose aprašė ieškovės nusiskundimus dėl danties skausmo, įtarimus dėl svetimkūnio, odontologas-chirurgas D. M. aprašė skausmo lygį (6 iš 10), pašalinęs dantį, rado svetimkūnį. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių liudytojų paaiškinimais, įrašais medicininiuose dokumentuose. Dėl prastos 2018 m. spalio 2 d. rentgeno nuotraukos kokybės deontologinė ekspertizė negalėjo paneigti 26 dantyje buvus svetimkūnį, bet ekspertas padarė svarbią prielaidą, kad stebimas danties kanalo užpildo nepageidautinas prasistūmimas. Ieškovės paaiškinimus patvirtino pats jos kreipimosi į UAB Implantologijos ir odontologijos kliniką „Šypsena“ ir 26 danties pašalinimo ten faktas. Teismo vertinimu, neįtikėtina daryti prielaidą, kad ieškovė būtų siekusi 26 danties pašalinimo, jeigu tam nebūtų buvę svarbių priežasčių.

9. Teismas darė labiausiai tikėtiną išvadą, kad L. G. gydant 26 danties kanalą, šaknies kanalo užpildas pateko už šaknies kanalo ribų ir dėl nenustatytų konkrečių priežasčių sukėlė ieškovės organizmo neigiamą (skausmingą), per ilgesnį laiką nesibaigusią organizmo reakciją. Ekspertas užpildo patekimą į peripikualinius audinius įvertino kaip gydymo netikslumą. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip profesionalė, turėjo tokio gydymo netikslumo išvengti ir turėjo įvertinti, kad kartais tai gali sukelti neigiamą organizmo reakciją. Kadangi padarytas gydymo netikslumas, taip pažeidžiant pareigą veikti maksimaliai atidžiai, pripažino, kad atsakovė neveikė tinkamai.

10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad netinkamas 26 danties sutvarkymas sąlygojo jai nuolatinį sinusitą, stiprius galvos skausmus ir pan. 2018 m. rugsėjo 30 d. medicininiai dokumentai dėl sinusito diagnozės nedavė pakankamo pagrindo jį susieti su 26 danties skausmu. Sinusito kilimo priežastis nenustatyta, tą patį konstatavo ir deontologinė ekspertizė.

Dėl turtinės žalos dydžio

11. Kadangi mokėjimo kvituose dėl 25 ir 26 dantų gydymo 2017 m. vasario 6–27 d. laikotarpiu atsakovės kabinete sumokėta 240 Eur (45+15+180) ir nėra išskirta, kokia suma mokėta už kurio danties tvarkymą, todėl teismas vertino, jog sumos lygios, ir laikė, kad ieškovei turi būti atlyginta 120 Eur 26 danties tvarkymo išlaidų. Kadangi šalinant 26 dantį prieš tai reikėjo pašalinti tiltą, nes jis dengė ir 26 dantį, jo (tilto) įrengimo išlaidas – 270 Eur taip pat priteisė ieškovei. Taip pat teismas vertino, kad UAB Implantologijos ir odontologijos klinikai „Šypsena“ ieškovė spalio 11 d. sumokėjo 30 Eur už tilto pašalinimą, kuris, kaip minėta, buvo būtina 26 danties pašalinimo dėl netinkamo gydymo sąlyga.

12. Teismas, spręsdamas dėl danties pašalinimo ir nuskausminimo išlaidų priteisimo, rėmėsi UAB Implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ viešai skelbiamais tokių paslaugų įkainiais, nes spalio 16 d. ieškovės sumokėtoje sumoje nebuvo išskirta, kokią dalį sudaro atlygis už nejautrą, danties pašalinimą ir implantavimą. Teismas sprendė, kad ieškovei turi būti atlyginta 40 Eur danties pašalinimo ir nuskausminimo išlaidų.

13. Kitų ieškovės prašytų priteisti UAB Implantologijos ir odontologijos klinikoje „Šypsena“ patirtų išlaidų teismas nepriteisė, nes ieškovė neįrodė, kad minėtos išlaidos susijusios su 26 danties netinkamo gydymo pasekmių šalinimu.

14. Teismas taip pat nepriteisė 35,60 Eur išlaidų, patirtų 2018 m. spalio 22 d. sumokant už įvairias medicininės paskirties prekes, nes ieškovė neįrodė, kad jos susijusios su 26 danties šalinimu ar jo komplikacijų gydymu.

Dėl neturtinės žalos

15. Teismo vertinimu, dėl netinkamai gydyto 26 danties ieškovė patyrė nepatogumų, netrumpą laiką nepraeinantį skausmą, atitinkamai bendravimo galimybių laikiną sumažėjimą, turėjo dėl to paties danties atlikti kitas odontologines procedūras, kas neabejotinai asmeniui buvo neigiami išgyvenimai, kurie jai padarė neturtinės žalos ir ši turi būti atlyginta. Ji jautė 26 danties srityje diskomfortą, palaipsniui peraugusį į skausmą, dėl kurio kreipėsi į kitą specialistą, tad dantį teko šalinti. Ilgalaikis diskomfortas, o po to ir skausmas, neabejotinai lėmė ieškovės gyvenimo kokybę.

16. Teismas nenustatė, kad po 26 danties pašalinimo ieškovei būtų likę kokių nors neigiamų fizinių ar dvasinių pasekmių, byloje nebuvo pakankamų įrodymų, jog ieškovė ateityje patirs dėl netinkamo gydymo neigiamų išgyvenimų, atsakovės neatidumas buvo nedidelis (pasak ekspertizės, tokio pobūdžio gydymo netikslumai ne visada išvengiami), todėl sprendė, kad neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo dalinai patenkinti reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet neturtinės žalos dydį dėl apsunkinto jos įrodinėjimo nustato teismas, į tai, jog sprendžiant dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų reikšmingas šalių procesinis elgesys (jis sąžiningas), priežastis dėl kurių vyko procesas, vertino, kad ieškinys patenkintas 50 proc.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti ir apklausti apeliacinės instancijos teisme ekspertą gydytoją S. D., priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino civilinės atsakomybės, susijusios su asmens sveikatos priežiūros teikimo veikla, sąlygas, nes nenustatęs neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, sprendė, kad yra visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas konkrečių neteisėtų veiksmų neįvardijo ir nenustatė, nenustatė, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp klinikos neteisėtų veiksmų ir pacientės nurodomos žalos (skausmo), nes paties skausmo, kaip faktinės aplinkybės (žalos sveikatai), per daugiau nei pusantrų metų po klinikoje teiktų paslaugų objektyvaus patvirtinimo (įrodymų) byloje nėra. Teismas be pagrindo nevertino to, kad ieškovei 26 danties rovimas atliktas tik kartu su implanto įsriegimu, prieš tai atlikus dantų higieną, t. y. iš anksto planuoti veiksmai, o ne būtinosios odontologinės pagalbos teikimas dėl neva svetimkūnio šalinimo.

18.2. Vertinant Ekspertizės akto išvadas Nr. 1, 2, 5 ir 6, galima daryti išvadą, kad duomenų apie klinikos atliktus neteisėtus (kaltus) veiksmus nėra ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovei buvo netinkamai sutvarkytas 26 dantis. Ekspertas S. D. klinikos odontologės atliktus gydymo veiksmus dėl 26 danties ir teiktas paslaugas vertino kaip tinkamas, kurios atitinka šiuo metu galiojančius endodontinio gydymo standartus. Duomenų, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad galėjo būti šaknų kanalų užpildo prastūmimas į periapikalinius audinius, nesudaro pagrindo teigti apie neteisėtus veiksmus, kadangi dažniausiai neturi ženklios įtakos ilgalaikei endodontiškai gydyto danties prognozei. Teismas nevertino gydytojos odontologės L. G. paaiškinimo teismo posėdyje, kad geriau danties šaknų kanalų užpildą prastumti per danties šaknį, nei neužpildyti šaknies kanalo, nes neužpildžius žymiai padidėja infekcijos tikimybė.

18.3. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sprendė, kad užpildas nebuvo organizmo absorbuotas ir palaipsniui tai sukėlė neigiamas pasekmes. Teismas savo nesutikimo su Odontologų rūmų išvadomis ir Ekspertizės akto išvadomis nepagrindė jokia bylos medžiaga.

18.4. Jei iš karto po klinikoje pacientei atliktų dviejų dantų 25 ir 26 d. endodontinio gydymo pacientė būtų jautusi nuolatinį ir pastovų dantų skausmą, ji turėjo kreiptis į tą pačią kliniką arba bent jau į kitą odontologinę kliniką. Pati ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad jai danties visai neskaudėjo, todėl niekur nesikreipė. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės sutuoktinio ir draugės paaiškinimais dėl skausmo, sinusito, nevertindamas jų kritiškai su kitų įrodymų visetu. Ieškovės sutuoktinis V. R. 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė skundėsi galvos skausmu ir sinusitu bei dėl šios priežasties savarankiškai gydėsi vaistiniu preparatu Ketanov. Nėra nurodomas joks priežastinis ryšys su 26 danties gydymu ar jo srities skausmu. Ieškovės draugė V. R. 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje painiojosi dėl faktinių aplinkybių. Ieškovės į bylą pateiktuose medicininiuose išrašuose dėl kreipimosi į šeimos gydytoją taip pat nėra užfiksuotas ieškovės minimas veido tinimas ir dantų skausmas.

18.5. Byloje aiškiai nustatyta, kad atsakovė nepaliko jokios nulūžusios endodontinės adatos, jokio svetimkūnio. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ieškovei 26 danties rovimą atlikęs ir byloje liudytoju apklaustas gydytojas D. M. bei Ekspertizės akto išvada Nr. 5. Vien tai, kad ieškovei buvo išrautas 26 dantis, nesudaro pagrindo to laikyti klinikos teiktų paslaugų pasekme (praėjus 20 mėnesių). Ieškovė priežastinio ryšio tarp klinikos teiktų paslaugų ir 26 danties išrovimo neįrodė. Be to, UAB Implantologijos ir odontologijos klinikos „Šypsena“ įrašuose nėra nurodomos 26 danties rovimo indikacijos, t. y. kodėl prioritetu nepasirenkamas danties išsaugojimas.

18.6. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo tikslus ir taisykles, nes liudytojų parodymus vertino labiau nei ekspertų išvadas (juose pateiktas klinikines išvadas) ar medicinos dokumentų įrašus (jų nebuvimą, nebuvus nusiskundimų dėl to), nesiėmė veiksmų įvertinti visas aplinkybes – iškviesti ekspertą į teismo posėdį ir apklausti, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir iš esmės. Teismas nepagrindė įrodymais byloje, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta dėl ieškovės 26 danties šaknų kanalų gydymo, kas laikytina neteisėtais veiksmais. Byloje teismui trūko paties eksperto S. D. paaiškinimų dėl klinikinio atvejo detalių ir išvadų išsamumo, tai neabejotinai sutrukdė gauti reikiamų medicinos mokslo žinių ir gerosios patirties bei tuo pagrindu padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl apeliacinėje instancijoje teisme būtina apklausti šį ekspertą.

18.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai sprendė dėl turtinės žalos atlyginimo. Nors teismas teisingai nustatė, kad klinikoje pacientei buvo teiktos paslaugos dviem dantims – 25 ir 26, tačiau tilto pricementavimo išlaidas – 270 Eur, priteisė visas, o ne dalino per pusę – 135 Eur.

18.8. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir juose nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 167-798/2016, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-378-241/2016, 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-440-381/2016, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-631-302/2018). Minėtose bylose teismas priteisė mažesnę neturtinę žalą. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovė 1,5 metų patyrė neigiamas pasekmes sveikatai, arba kad jas patyrė būtent dėl klinikos teiktų paslaugų.

18.9. Pirmosios instancijos teismas tenkino tik apie 16 proc. ieškovės reikalavimų, o ne 50 proc., todėl pagal tokią proporciją ir turi būti padalintos bylinėjimosi išlaidos šalims.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1. Teismas rėmėsi eksperto S. D. išvada, kurioje nurodyta, kad šaknies kanalo audinio patekimas į periapikalinius audinius tiek pasaulinėje klinikinėje praktikoje, tiek mokslinėje literatūroje yra nurodomas kaip galimas endodontinio gydymo netikslumas, dažniausiai neturintis ženklios įtakos ilgalaikei endodontiškai gydyto danties prognozei. Šaknies kanalo užpildo patekimas už šaknies viršūnės nėra pageidaujamas, tačiau jis yra gana dažnai pasitaikantis, kartais sunkiai išvengiamas, net ir laikantis aukščiausių gerosios medicinos praktikos standartų. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo išvengti šio netikslumo arba ji turėjo pateikti įrodymus, kad jokiomis protingomis priemonėmis to nebuvo galima išvengti. Tokiu būdu (tikėtinumo laipsnio ir logikos) pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

19.2. Neatitikimas tarp svetimkūnio rūšies įvardijimo (vienur įvardijama endodontinė adata, kitur – plombinė medžiaga) neturi esminės įtakos ginčo sprendimui, nes byloje pateikta daugiau duomenų, kad svetimkūnis buvo, negu, kad jo nebuvo.

19.3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje aplinkybių tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nesurinkti visi galimi įrodymai. Neturėdama visų duomenų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė atsakovei palankų sprendimą vadovaudamasi vien nepakankamomis ir neišsamiomis Lietuvos Respublikos odontologų rūmų sudarytos specialistų gydytojų odontologų komisijos 2019 m. kovo 20 d. išvadomis.

19.4. Jokie teisės aktai nenumato asmens prievolės esant skausmui kreiptis į gydymo įstaigą. Tai yra tik teisė, bet ne pareiga, o teisėmis asmenys disponuoja savo nuožiūra, todėl vertinti tokį ieškovės pasirinktą elgesio būdą (1,5 metų nesikreipė į medicinos institucijas dėl skausmo), kaip įrodantį vienokią ar kitokią aplinkybę, nėra jokio teisinio pagrindo.

19.5. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprašė iškviesti ir apklausti ekspertą, todėl, tikėtina, kad jai ekspertizės išvados buvo aiškios ir suprantamos. Ieškovės nuomone, eksperto išvados nekelia abejonių ir papildomų klausimų, todėl nėra būtinybės žodiniam procesui.

19.6. Tvarkant 26 dantį tiltą teko nuimti, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai priteisė nedalindamas jų per pusę.

19.7. Ieškovė mano, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra pagrįstas, todėl ir šis apeliacinio skundo prašymas neturi būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą apeliacinėje instancijoje apeliantė grindžia būtinybe apklausti ekspertą gydytoją S. D.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).

23. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantė savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Byloje buvo atlikta deontologinė ekspertizė; ekspertas pateikė atsakymus į visus teismo suformuluotus klausimus, kurie, savo ruožtu, buvo formuluojami, atsižvelgus į šalių prašomus užduoti ekspertui klausimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nereiškė prašymo iškviesti ekspertą į teismo posėdį, kas liudija, kad ekspertizės išvados jai buvo aiškios, nekeliančios abejonių, nereikalaujančios papildomų paaiškinimų. Todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, įskaitant eksperto išvadą, vertinimu, nesuponuoja būtinybės apeliacinės instancijos teisme tirti naujus įrodymus (apklausti ekspertą). Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

25. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo (ieškovė), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

26. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2013). Taigi, ieškovė, įrodinėdama neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti, kad gydymas buvo atliktas nekokybiškai, nekvalifikuotai, nesilaikant tokiam gydymui taikytinų reikalavimų (standartų).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad V. R. 2017 m. vasario 6 d. kreipėsi į L. G. įmonę (odontologijos kabinetą) dėl danties skausmo. 2017 m. vasario 13 d. ieškovei atliktas 26 danties endodontinis gydymas – ekstripacija, kanalų valymas, 2017 m. vasario 27 d. – 25 ir 26 dantų endodontinis gydymas – užplombuoti kanalai, uždėtos nuolatinės plombos ir kt. 2017 m. kovo 6 d. primatuotas tiltinis protezas, 2017 m. kovo 13 d. jis pricementuotas.

29. Ieškovė 2018 metų rudenį kreipėsi į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Iš šios ligoninės 2018 m. rugsėjo 30 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad buvo konstatuotas ūminis sinusitas, anamnezėje nurodoma, jog pacientė serga apie 1 savaitę, į šeimos gydytoją nesikreipė, endoskopinis tyrimas rodo, kad pūliuoja iš po vidurinės kairės kriauklės, rekomenduota medikamentinis gydymas (t. 1, b. l. 48, popierinis bylos priedas).

30. Iš ieškovės paaiškinimo, medicininių dokumentų, liudytojos L. P. parodymų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 2 d. kreipėsi į UAB Implantologijos ir odontologijos kliniką „Šypsena“, kur dėl ieškovės išsakytų nusiskundimų buvo parengtas tyrimo ir gydymo planas, tą pačią dieną padaryta žandikaulio rentgeno nuotrauka. Ją ištyrus, buvo išsakyta abejonė dėl svetimkūnio 26 danties srityje, ieškovė nukreipta chirurgo konsultacijai, ar tai svetimkūnis, ar jį reikia šalinti (popierinis bylos priedas). 2018 m. spalio 9 d. ieškovei atlikta burnos higiena, spalio 11 d. nuimtas (nupjautas) 25–26 dantų tiltas, spalio 16 d. chirurgas D. M. pašalino 26 dantį, dokumentuose gydytojas apibūdino aptikęs svetimkūnį panašų į plombinę medžiagą.

31. Byloje atlikta deontologinė teismo ekspertizė, 2020 m. sausio 16 d. ekspertas S. D. pateikė deontologinės ekspertizės aktą. Ekspertas išvadoje nurodė, kad 2018 m. spalio 2 d. dantų rentgeno nuotraukoje 26 dantyje svetimkūnis nematomas, bet dėl persidengiančių audinių reikalinga danties kanalų nuotrauka. Ekspertas (5 klausimas) darė prielaidą, kad 2018 m. spalio 2 d. rentgeninis vaizdas labiau būdingas šaknų kanalų užpildo, prastumto į periapikalinius audinius, rentgeniniam vaizdui. Tai nepageidautinas, bet neretas endodontinio gydymo netikslumas, dažniausiai neturintis ilgalaikės neigiamos įtakos gydyto danties prognozei. Ekspertas uždegimo židinio, audinio kaulinės destrukcijos rentgeno nuotraukoje neįžvelgė (6 klausimas). Pirmu atsakovės užduotu klausimu ekspertas sprendė, kad pacientei (ieškovei) buvo suteiktos tinkamos paslaugos, susijusios su pacientės 26 danties gydymu, nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. kovo 23 d., atsakovės užduotu 7 klausimu ekspertas nurodė, kad buvo racionalu atlikti 26 danties pergydymą, o tik jam nepavykus, šalinti dantį.

32. Apeliantė skunde nurodo, kad ekspertizės akte duomenų apie klinikos atliktus neteisėtus (kaltus) veiksmus nėra ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovei buvo netinkamai sutvarkytas 26 dantis.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymą teisėtumo, reikšmingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Tačiau tokių išvadų nepagrįstumas gali būti paneigiamas ne prielaidų pobūdžio teiginiais ar pavieniais, kitų įrodymų visumai prieštaraujančiais, įrodymais, o pakankamai svariais įrodymais.

34. Ekspertas S. D. apeliantės odontologės teiktas paslaugas ir atliktus gydymo veiksmus dėl 26 danties vertino kaip tinkamus, kurie atitinka šiuo metu galiojančius endodontinio gydymo standartus. Dėl prastos 2018 m. spalio 2 d. rentgeno nuotraukos kokybės deontologinė ekspertizė negalėjo paneigti 26 dantyje buvus svetimkūnį, bet ekspertas nurodė, kad pastebėjo danties kanalo užpildo nepageidautiną prasistūmimą, taip pat pažymėjo, kad šis gydymo netikslumas yra dažnas. Taigi, ekspertizės akto išvados leidžia daryti išvadą, kad nors galimai pastebėtas šaknų kanalų užpildo prastūmimas į periapikalinius audinius, tačiau šio veiksmo ekspertas nevertino kaip neteisėto, neatitinkančio endodontinio gydymo standartų; ekspertas sprendė, jog ieškovei 26 danties gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Taigi, vien ta aplinkybė, kad galėjo būti šaknų kanalų užpildo prastūmimas į periapikalinius audinius, nesudaro pagrindo teigti apie neteisėtus atsakovės veiksmus, kadangi šis gydymo netikslumas, kaip nurodė ekspertas S. D., dažniausiai neturi ženklios įtakos ilgalaikei endodontiškai gydyto danties prognozei.

35. Sprendžiant dėl gydytojos veiksmų įrodomąją reikšmę turi ne tik medicinos ekspertų išvados, tačiau ir kiti specialias žinias turinčių specialistų paaiškinimai. Teismo paskirtos ekspertizės išvadas atitinka specialistų išvados, kuriomis rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama ieškovės skundą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 56-98 nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. R. L. G. įmonėje, nepadaryta, nes apie 26 dantį jokių uždegiminių židinių nėra, tai reiškia, kad esanti medžiaga dantų šaknų kanaluose nesukelia jokio uždegiminio proceso. Odontologų rūmų komisija, sudaryta iš gydytojų odontologų, padarė išvadą, kad prie šaknies uždegiminis procesas nėra susiformavęs, dėl prastos nuotraukų kokybės negalėjo atsakyti, ar danties kanaluose yra svetimkūnis, jo nematė. Liudytoja L. P. 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad aplink 26 dantį uždegiminių procesų ji nemato. Spręstina, kad jei pacientei neigiami pojūčiai būtų kilę dėl 26 danties, tai atsispindėtų dantenos audiniuose, t. y. būtų susiformavęs uždegiminis procesas. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užpildas nebuvo organizmo absorbuotas ir palaipsniui tai sukėlė neigiamas pasekmes. Kaip minėta, nei ekspertizės akte, nei Odontologų rūmų komisijos išvadose panoraminėje rentgeno nuotraukoje infekcijos židinys aplink 26 dantį nenustatytas.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadą dėl ieškovei kilusio skausmo 26 danties zonoje grindė ir ieškovės sutuoktinio bei draugės paaiškinimais, nevertino jų kritiškai su kitų įrodymų visetu. Pati ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad danties jai neskaudėjo, ji skundėsi veido skausmu, tinimu, temperatūros kilimu, tačiau pateiktuose medicininiuose išrašuose dėl kreipimosi į šeimos gydytoją taip pat nėra užfiksuotas ieškovės minimas veido tinimas, aukšta temperatūra.

37. Burnos chirurgas D. M., atlikęs 26 danties pašalinimą, 2018 m. spalio 16 d. medicininės kortelės įraše nurodė, kad rentgenogramoje sinusitui būdingas vaizdas, danties šalinimas esant sinusito simptomams buvo būtinas, pasak liudytojo, sinusitas kilo nuo 26 danties. Atkreiptinas dėmesys, kad, paties pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai nepatvirtino, jog netinkamas 26 danties sutvarkymas sąlygojo jai nuolatinį sinusitą, stiprius galvos skausmus ir pan. Medicininiuose dokumentuose įrašų apie panašaus pobūdžio negalavimus, medikamentų dėl to vartojimą, išskyrus įrašą apie ūminį sinusitą, nustatytą 2018 m. rugsėjį, nėra. 2018 m. rugsėjo 30 d. medicininiai dokumentai dėl sinusito diagnozės neduoda pakankamo pagrindo jį susieti su 26 danties skausmu. Sinusito kilimo priežastis ir laikas, kada jis atsirado, nenustatyti, tą patį konstatavo ir deontologinė ekspertizė. Ekspertizės akto išvadoje Nr. 4 nurodyta, kad iš pateiktų medicininių dokumentų VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2018 m. rugsėjo 30 d. pacientei nustatyto ūmaus sinusito priežastis nėra įvardinta ir (ar) nėra aiški. Taigi, bylos medžiaga paneigia ieškovės keliamas prielaidas apie sinusito kilimą dėl 26 danties gydymo.

38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodyti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovei buvo netinkamai sugydytas 26 dantis ir buvo būtina jį pašalinti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės odontologė, teikdama 26 danties gydymo paslaugas, elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, suteikė netinkamos kokybės ir odontologijos praktikos neatitinkančias paslaugas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję sukelti ieškovei žalą. Nekonstatavus neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini (CK 6.246 – 6.250 straipsniai).

39. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigos deliktinę atsakomybę, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Ieškinio netenkinus, ieškovei pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis – atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Bylos duomenimis, atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 1826 Eur. Atsakovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

43. Atsižvelgiant į byloje vykusių teismo posėdžių skaičių, byloje teiktų procesinių dokumentų pobūdį, jų skaičių ir turinį, yra pagrindas išvadai, kad bendra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, todėl priteistina atsakovei iš ieškovės.

44. Valstybė patyrė 8,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamas valstybei iš ieškovės.

45. Apeliantė taip pat prašė priteisti 502 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (22 Eur žyminio mokesčio ir 480 Eur išlaidų už atstovavimą). Apeliantė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju atstovavimo išlaidų dydis taip pat neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl kartu su žyminiu mokesčiu yra priteisiamas apeliantei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. R. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. G. įmonei (j. a. k. 148386121) iš ieškovės V. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 1 826 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 8,48 Eur (aštuonis eurus ir 48 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei L. G. įmonei (j. a. k. 148386121) iš ieškovės V. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 502 Eur (penkis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.