- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- 1-474-721/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39536-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- A. B., M. B.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė, Aivaras Miškūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui, kaltinamiesiems A. B., M. B., kaltinamųjų gynėjui advokato padėjėjui Aivarui Miškūnui, nukentėjusiajam A. B., nukentėjusiojo atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), ekskavatorininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vamzdynų ventiliacijos montuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. ir M. B., veikdami kartu, mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo kito asmens sveikatą, o būtent: jie 2022 m. liepos 30 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. B. metu, A. B. dešine ranka apkabinęs A. B. iš nugaros pusės per kaklą, ir tempdamas jį žemyn bei spausdamas kaklą, sudavė kairės rankos kumščiu ne mažiau du smūgius A. B. į galvą (pakaušio srityje), dėl ko A. B. pritūpus ant žemės ir A. B. jį laikant už kaklo, M. B. sudavė ne mažiau 5 smūgius A. B. į šonus, po to A. B. išsilaisvinus ir bandant pabėgti, bet paslydus ir pargriuvus, pribėgęs A. B. apžergė jį kojomis per liemenį ir pritūpęs arčiau nukentėjusiojo, kaire ranka prispaudus dešinį A. B. petį ir taip jį laikant, tyčia bendrai kartu su M. B. sudavė A. B. ne mažiau devynis smūgius į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarydami muštinę žaizdą, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, kas sukėlė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. su drauge A., atvažiavę pas brolį M. B. į (duomenys neskelbtini), vakarojo. Pas brolį buvo atvažiavę ir jų tėvai I. B. ir R. B.. Iš pradžių visi brolio sodyboje dirbo, vėliau kepė šašlykus. Vakare juos pakvietė pas kaimynę L., gyvenančią netoliese keturbučiame name. N. B., brolio M. žmona, prie savo kiemo vartų laistė gėles, kai atėjo S. B. ir paprašė pritildyti muziką, kuri jų kieme garsiai grojo. N. pasakė jam ir visiems, buvusiems kieme, kad S. B. liepė pritildyti muziką. Pirma iš kiemo link keturbučio namo išėjo jų mama I. B., jis suprato, jog dėl to, kad buvo prašymas išjungti muziką. Už kelių minučių į to namo kiemą nuėjo jis su N. Mama kieme sėdėjo šalia S. B., jos kalbėjo. Kieme buvo N. B., I. B., L. B.. L. B. buvo prie namo kampo, keturbučio sodelyje. Jis nepastebėjo, ar buvo tada B. vaikai kieme. Jis gal porą minučių pasiklausė ką moterys kalbasi ir išėjo pas kaimynę L. B.. Gal po 3-5 minučių, tiksliai laiko nepamena, jis išgirdo, jog tarp moterų kilo žodinis konfliktas, garsas vis didėjo ir tada pamatė, kad iš namų išėjo A. B. Jis užsipuolė jo mamą I. B., paėmė už šonų, rankų ir stumdamas ją, numetė ant žemės. Tai pamatęs, jis pribėgo prie A. B. ir paklausė ,,ką čia darai, ar taip galima stumdyti moterį“, ,,kas per vyras šitaip elgiasi“, ,,geriau ant vyrų šokinėk, o ne ant moterų“. A. B. atsakė tu „ačkarike, mažiau kiškis“. A. B. jam pirmas norėjo smogti, bet jis išvengė smūgio, pataikė tik į ranką žemiau peties, ir jis dešine ranka A. smogė į galvą. Tuo metu jo mama buvo susikibusi su S. B., jos prie jo su A. B. lyg ir nėjo, tiksliai nepamena. Po smūgio į galvą A. pradėjo bėgti, pabėgo į sodą, o jis nubėgo iš paskos. Ant žolyno jie paslydo ir, A. nukritus ant žemės, jis užkrito ant A. B., jie susirėmė, jis apsižergė A. krūtinę kojoms ir sudavė A. 3-4 smūgius į galvos sritį, pataikė kažkur prie ausies, ne į veidą, tikriausiai prakirto jam ausį. A. bandė gintis, priešintis rankomis, kojomis, irgi jį stūmė nuo savęs. Neužilgo už namo atbėgo brolis M. ir A. B. žmona S. B.. Brolis M. tikriausiai norėjo skirti jį ir A. B., bet nespėjo net pribėgti, kai S. B. pribėgo prie brolio, nustūmė jį ir, kiek matė, telefonu į galvą pradėjo daužyti. Kai jį brolį atstūmė, už kelių sekundžių jis taip pat atsistojo, paleido A. B. ir visi nuėjo į namo kiemą laukti policijos. Brolis nei A. B., nei S. B. nieko nedarė. Kai A. B. pradėjo bėgti į sodą, jis nieko nesakė, tiesiog pradėjo bėgti jam iš paskos į sodą, taip tuo momentu sureagavo, ko nereikėjo tikriausiai daryti. Paskui A. B. bėgo, kad nekiltų didesnis „kipišas“. Dabar galvoja, kad gal reikėjo pakelti mamą, eiti į savo kiemą ir iškviesti policiją. Ant A. B. didesnių kūno sužalojimų jis nepastebėjo, jam buvo lyg už ausies šiek tiek kruvina. Nurodė, jog pasielgė blogai ir gailisi dėl to, padarytą žalą sutinka nukentėjusiajam atlyginti.
Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. vakare su tėvu R. B. sėdėjo savo kieme, kai išgirdo triukšmą. Mama, brolis A., žmona N. kiek anksčiau nuėjo prie šalia esančio keturbučio namo pas L. B.. Jo namas yra nuo keturbučio namo gal 50 metrų atstumu. Išgirdęs triukšmą, jis nuėjo pas kaimynus prie keturbučio namo pažiūrėti, kas ten dedasi. Eidamas pamatė, kad brolis A. nusivijo A. B. už keturbučio namo. Jie bėgo už keturbučio namo, į sodą. Jis nubėgo iš paskos, nes suprato, kad ten muštynės bus. Pamačiusi, kad ir jis bėga už namo, jam iš paskos bėgo A. B. žmona S. B.. Jo žmona N. B. ir mama I. B. pasiliko keturbučio namo kieme. Kas kieme vyko iki broliui ir A. pradedant bėgti, jis nematė. Kai nubėgo už namo pamatė, kad A. B. ir A. sode buvo pakritę ant žemės. Kai jis nubėgo, abu buvo ant šono, paskui vienas ant kito vartaliojosi, po to A. užgulė A. B., ant jo atsisėdo. Jis norėjo juos išskirti, atitraukti vieną nuo kito, todėl buvo prisilenkęs prie jų, bet S. B. neleido, ji tikriausiai galvojo, kad jis taip pat nori mušti jos vyrą. S. B. jam staiga sudavė du-tris smūgius telefonu į galvą. Jis nekreipė dėmesio, kai S. jam sudavė telefonu į galvą, vis tiek bandė skirti A. ir A. Jis bandė atplėšti vieną nuo kito, kai jie gulėjo ant šono, vartaliojosi. Tuo metu jis buvo pasilenkęs broliui iš šono, ties jų liemeniu, tiek A., tie A., buvo per vidurį, bandė imti už liemens ir skirti. Kai A. jau buvo atsisėdęs ant gulinčio A. B., S. pradėjo telefonu daužyti jam į galvą, todėl jis buvo atsitraukęs nuo besimušančiųjų. Jis nesudavė A. B. jokių smūgių ir nematė, kas ten kam sudavė. Ar A. tada sudavė smūgius A., jis nematė. Viskas truko neilgai, gal net minutės netruko. Tada A. atsistojo, B. taip pat atsistojo ir jie visi išėjo į kiemą. Sužalojimų ant A. B. kūno jis nematė, nekreipė dėmesio. Jis matė, kad po įvykio prie keturbučio namo buvo ir policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis atvykę. Greitoji tikriausiai buvo atvykusi pas A. B., pas juos medikai nebuvo.
Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 22 val. su žmona nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas jo mamą, ten nuvežę, turėjo palikti vaikus. Atvažiavęs, su vaikais įėjo į mamos butą, žmona pasiliko sėdėti lauke. Mamos tada namuose nebuvo, ji buvo pas kaimynę. Neužilgo, būdamas bute, jis išgirdo namo kieme triukšmą. Išgirdęs triukšmą, atidarė duris, butas pirmame aukšte, ir pamatė kaimynystėje gyvenančius M. B., N. B., M. brolį A. B., jų mamą I. B. ir tėvą R. B.. Jis, pamatęs, kad prie žmonos pradėjo dvi moterys kabinėtis, paklausė kas čia vyksta. Jis nežinojo, kodėl visas tas konfliktas prasidėjo. Moterys elgėsi agresyviai, nes jos buvo išgėrusios, bent A. ir M. mama tikrai buvo išgėrusi. Kai jis su šeima atvyko į (duomenys neskelbtini), suprato, kad pas M. kieme jie „baliavojo“. Jo žmona tik paprašė N. B. pritildyti muziką, nes toje pusėje, kur turėjo miegoti vaikai, buvo labai didelis garsas iš B. namo kiemo. Kaip suprato, po žmonos prašymo pritildytų muziką, visi girti atėjo aiškintis. Jis, išėjęs iš buto, buvo basas, todėl pasakė palaukit ir įėjo užsidėti batus. A. priėjo prie jo buto durų, pradėjo jas plėšti. Apsiavęs batus, jis su vaikais išėjo į lauką. Jis vaikų nesivedė, jie patys išėjo paksui jį. Išėjęs, jis klausė visų kieme buvusių asmenų, kas per problema, kodėl jie čia visi atėjo. B. buvo neadekvatūs, visi buvo girti. Tuo momentu jis pamatė, kad prie jo žmonos priėjo I. B. ir N. B.. Jos pradėjo jo žmoną tampyti, todėl jis stumtelėjo I. B., liepė ramintis. Kai jis ją ranka stumtelėjo, ji tūptelėjo. Jis nieko blogo nenorėjo, norėjo ją tik atitraukti nuo žmonos, o ji, gal, kad girta buvo, ir tūptelėjo. Tuo momentu A., kuris šalia stovėjo, čiupo jam už kaklo, metė jį prie žemės ir daužė kaire ranka į galvą, o M., iš paskos bėgiodamas, daužė jam į šonus. Prie laiptinės A. jam sudavė du smūgius į pakaušį, buvo smūgiai ir į šonus. Kai A. buvo jį užlaužęs, jis matė M. kojas, jis lakstė aplinkui ir taip pat baksnojo, kai jis priartėdavo, jausdavo smūgius. M. galėjo tada jam suduoti kokius 4 smūgius. Jis, pajutęs skausmą, išsinėrė iš A. rankų ir bėgo į sodą už gyvenamojo namo, o A. ir M. bėgo iš paskos. Sode jis pargriuvo, ir A. B. iš karto puolė ant jo, o M., pribėgęs iš galo, daužė jam į galvą. Kai jis, pargriuvęs, gulėjo ant žemės, matė A. priešais save, nes šis buvo atsisėdęs ant jo, o už nugaros jam baksnojo M. A. smūgiavo dešinės rankos kumščiu, jam daugiau kliuvo į ranką, nes jis blokavo smūgius. Jis nematė į galvą, ar kumščiais jį mušė, ar spardė, juto tik skausmą. Jo galva nuo suduotų smūgių buvo visa gumbuota, o paskutinis smūgis, kai jis pajuto šilumą ir kraujas pradėjo bėgti, buvo suduotas būtent M. Sode abiejų jam buvo suduoti 9 smūgiai. Jo žmona taip pat atbėgo į sodą, kai pamatė, jog A. su M. jį muša. Žmona sudavė telefonu M. B., kad jis atsitrauktų. Jie abu ir atsitraukė, kai pamatė jam kraują bėgant iš galvos. Jie atsistojo ir nuėjo namo, jis su žmona irgi nuėjo prie namų. Tada žmona čiupo telefoną, skambino policijai ir antrą kartą paskambino, kad reikalinga greitoji. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai žmona rašė pareiškimą. Jų vaikai, kartu su juo išėję į lauką, irgi viską matė. Kai grįžo prie namo, vaikai buvo prie laiptinės durų. Vaikai šaukė, cypė, jie buvo labai išsigandę. Jie pamatė jo kraujuojančią galvą. Po šio įvykio vaikams buvo labai blogai. Jie netgi porą dienų buvo iš baimės į lovą prišlapinę. Naktį ateidavo pas juos su žmona miegoti. Žmona vedė vaikus pas gydytoją, išrašė vaistų, sakė, kad gali pasireikšti ir vėliau jų stresas, nerimas. Vaikai vartojo gydytojo paskirtus vaistus. Jis gydėsi namuose, gulėjo, nes gydytojas liepė pagulėti, kad nebūtų smegenų sutrenkimo. Civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti jis pareiškė dėl padaryto skausmo, streso, išgyvenimų. Jis buvo visiškai blaivus. B. atėjo agresyvūs, atėjo penki girti žmonės kažko aiškintis, nors nieko nebuvo iki tol nutykę. Civilinio ieškinio suma 1060,85 eurų. Už vaistų pirkimą, turtinė žala 60,85 eurų. Kaltinamieji su juo nekontaktavo ir jo neatsiprašė.
Liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. vakare buvo susitarę su uošviene E. B., kad vakare atveš ir paliks pas ją vaikus. Į (duomenys neskelbtini) su šeima atvyko apie 22 val., uošvienės namuose nebuvo, ji paskambino jai, ši pasakė, kad yra pas kaimynę ir neužilgo grįš. Jau, kai atvyko prie keturbučio namo, kur gyvena uošvienė, girdėjo, kad pas kaimynus groja garsiai muzika, ji vyrui sakė, jeigu muzika taip gros, vaikai neužmigs, nes kambaryje, kuriame jie turėjo miegoti, langai į tą pusę, kur muzika groja. Vyras su vaikais nuėjo pas uošvienę į butą, o ji buvo kieme. Ji pamatė, kad N. B., M. B. žmona, išėjo prie savo tvoros laistyti gėlių, todėl nuėjo link jos ir paprašė pritylinti muziką. Ji pradėjo sakyti ,,tu čia neaiškink“, į ką ji pasakė, kad iškvies policiją, jeigu po 22 val. nebus muzika pritildyta. N. atsakė ,,negąsdink su policija“. Ji, palaukusi, tikrai būtų iškvietusi policiją. Ji atsisėdo prie uošvienės namo laiptų ant supamo krėslo ir po kelių minučių pamatė, kad link jos eina M. B. motina I. B. Ji paklausė, ar gali atsisėsti, o atsisėdusi klausė, kodėl ji tiek puola. Ir, iš karto, kai jos pradėjo aiškintis, iš B. namo kiemo atėjo dar trys asmenys - N. B., M. B. ir A. B.. Kokiu momentu atsirado B. tėvas, ji nematė, bet jis į konfliktą visiškai nesikišo, tik stovėjo šalia, už šulinio paėjęs. N., A. ir M. pradėjo šūkauti. Išgirdęs triukšmą, jos vyras atidarė buto duris ir paklausė kas čia vyksta. Tada A. B. palipo laiptais ir draskydamas duris, sako ,,ateini čia“. Vyras norėjo uždaryti duris, sako, palauk apsimausiu batus ir išeisiu. Jis apsimovė batus ir išėjo, iš paskos išėjo du jų mažamečiai vaikai. Vyras nulipo laiptais žemyn, A. prie jo veido prilindęs, jį provokavo. Kadangi, ji su vyru buvo blaivūs, ji stojo tarp vyrų ir vyrui pasakė nereikia konfliktų, tik netrenk pirmas. Tuo tarpu, dvi moterys, I. B. su N. B., ją lyg tyčia, atitraukdamos nuo vyro, pastūmė rankomis. Vyras norėjo I. nuo jos atitraukti ir ji tūptelėjo, bet nenukrito, greitai atsistojo ir vėl ją sugriebė už rankos. Tai pamatęs A. puolė jos vyrą. Kadangi ją laikė ir draskė abi N. ir I. B., ji nematė, kaip vyko muštynės, tik matė, kad A. puolė jos vyrą ir tarp jų vyko kažkokios grumtynės. Neužilgo ji pamatė, kad vyras nubėgo už namo, į sodo pusę. Vyras šūkavo, dejavo iš skausmo, ji suprato, kad jam yra sukeliamas didelis skausmas. Ji, išsilaisvinusi iš tų moterų, nubėgo į tą pusę, kur girdėjau tą šauksmą. Atbėgusi į sodą, ji pamatė, kad A. B. apsižergęs vyrą per liemenį, bet, ar jis buvo atsisėdęs, ar atsitūpęs, tiksliai negali pasakyti, to tiksliai nepamatė. M. B. buvo, ar atsiklaupęs, ar pritūpęs ties vyro pečiais, ties galva, atsisukęs veidu į vyrą, nes ji bėgo jam į nugarą. M. B. rankos suspaustais kumščiais be perstojo kilnojosi, iš ko ji sprendžia, kad jis mušė vyrą. Ji, bėgdama, turėjo rankoje telefoną, nes prieš tai buvo kvietusi policiją ir tuo telefonu, nebežinodama, ką daryti, kad atitraukti nuo vyro tuos du asmenis, pradėjo trankyti M. per nugarą. M. tikrai neskyrė vyrų, nes jeigu būtų skyręs, A. buvo ne prie galvos, jis buvo ties liemeniu, buvo apžergęs jos vyrą, tai M. galėjo nutempti brolį, o jis buvo ties A. B. galva. Jie buvo visiškai atskirai vienas nuo kito. Ji, kai pamatė visą kruviną vyro veido, pradėjo šaukti ,,ką jūs darote, mano vyro veidas visas kruvinas“. Tada jie labai greitai atšoko nuo vyro ir išėjo link namų. Ji dar kartą paskambino 112, prašydama, kad prie policijos būtų iškviesta greitoji pagalba, nes vyras yra sužeistas. Kai A. ir M. B. išėjo, vyras atsistojo ir jie parėjo į uošvienės namus, sutiko uošvienę, kuri parėjo iš kaimynės. Kol laukė atvykstant greitosios, ji buvo išėjusi ieškoti savo grandinėlių, nes jos grumtynių metu buvo nutrauktos. Vyrui skaudėjo galva, mama jam davė vaistų nuo skausmo. Kai atvažiavo greitoji vyras nuėjo prie greitosios pagalbos automobilio, o ji išėjo pas vaikus ir, kai vyrą apžiūrėjo jis grįžo į namus, neužilgo paskambino policijos pareigūnai, nes jie nerado jų adreso ir paprašė, kad ji juos pasitiktų. Ji juos pasitiko prie keliuko. Policijos pareigūnai viską apžiūrėjo, jie papasakojo policijos pareigūnams įvykio aplinkybes ir ji parašė pareiškimą, išdėstydama visas aplinkybės, nes buvo nutrauktos dvi jos auksinės grandinėlės ir jos dingo, buvo visas kaklas sužalotas, taip pat paminėjo, kad vyrui buvo visa galva kruvina. Po įvykio vyrui buvo kirstinė žaizda dešinėje pusėje ties ausimi. Galva buvo visa gumbuota. Konflikto metu jų mažamečiai vaikai kieme stovėjo, matė, kad tėtį ir mamą muša. Jie be perstojo verkė, parėjus, dukra pamatė, kad tėvui visa galva sudaužyta, kruvina, tai toks cypimas buvo, kad visą vakarą negalėjo jos nuraminti. Vaikams prireikė ir medikų pagalbos. Juos abu vedė pas nervų gydytoją, buvo rekomenduotas sanatorinis gydymas, bet, kadangi buvo metų pabaiga, jo negavo. Vaikai pas babą bijo važiuoti iki šiol. Dukra kategoriškai atsisakydavo važiuoti, nes bijodavo blogų kaimynų. Visa ta baimė pasireiškė maždaug po mėnesio, kai reikėjo išeiti į mokyklas ir į darželius, jau, iš karto, po to įvykio dukra pradėjo šlapintis į lovą, pradėjo nebemiegoti viena, ko pasėkoje, ji turėjo priimti sprendimą išeiti iš darbo, nes nebeturėjo, kur palikti vaikų, kadangi jie pas babą atsisakė būti, o būtent ji prižiūrėdavo vaikus per vasarą. Nebeturėdami kitos galimybės, pasitarė su vyru ir nusprendė, kad ji turi išeiti iš darbo, kol pagerės vaikų savijauta ar ras kitą sprendimą. Iki pat naujų metų su vaikais pravaikščiojo po gydymo įstaigas. Buvo vartojamas magnis, vaistai nuo nervų.
Liudytoja E. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 21 val. ji buvo išėjusi pas kaimynę N.. Pas kaimynus B. ir pas B. grojo labai garsiai muzika. Apie 22 val. jai paskambino marti ir pasakė, kad yra atvažiavusi, norėjo, kad su vaikais pabūtų. Eidama namo muzikos jau niekur nebegirdėjo. Eidama link namų, matė, kad vienas bėga, du genasi, visi jos sode laksto. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad abu B. A. ir M. nuėjo į namus, o jos sūnus parėjo visas kruvinas, dešinėj pusėj prie ausies buvo prakirsta, galva sumušta, guzai. Marti skambino į policiją, greitąją pagalbą, greitoji pirma atvažiavo. Kai parėjo, anūkai verkė, šaukė, klykė, kad tėtį negeri kaimynai primušė. Namuose apžiūrėjo sūnui žaizdą, dar kraujas bėgo, galva skaudėjo, davė vaistų nuo skausmo. Marti ėjo savo auksinių grandinėlių ieškoti. Kai greitoji atvažiavo sūnus išėjo į greitąją. Visi buvo pasimetę, lygtai marti parėjo pirma, paskui sūnus. Jo žaizda buvo užklijuota pleistru. Paskui atvažiavo policija. Policijos pareigūnai pasiklydo, skambino marčiai, ji bėgo ant keliuko jų pasitikti. Marti ir sūnus pasakojo, kad buvo labai garsi muzika, o jie norėjo jai palikti vaikus, todėl paprašė, kad kaimynai pritildytų muziką. B. nepritildė muzikos, o atėjo aiškintis. Sūnus sakė, kad abu broliai B. girti atėjo aiškintis. Pasakojo kažką, kad, jai atrodo, A. 2-3 kartus sudavė jam, o M., ar kojomis spyręs, ar kažką panašaus. Po to įvykio anūkai nenori iki šiol atvažiuoti pas ją, sako labai blogi kaimynai mušasi. Visiems šokas labai didelis buvo.
Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. nuvažiavo pas sūnų M. B. į (duomenys neskelbtini), jam padėti, į namus jis vedė signalizaciją. Kieme pas jį po darbų kepė šašlykus, ji išgėrė šampano, vyrai alaus gėrė ir muzika grojo. Kažkokiu momentu marti N. išėjo už tvoros pasilaistyti gėlių ir, grįžusi, papasakojo, kad atėjusi S. B. liepė išjungti muziką, sakė, jeigu ne, iškvies policiją. Kai N. taip pasakė, ji nusprendė eiti pakalbėti su S. B.. Jeigu netrukdė pas kaimynus tame pačiame ketrubučiame name grojo muzika, tai galvoja prie ko čia jie. Kai ji nuėjo prie keturbučio namo, lauke prie garažo buvo vaikai, berniukas su „ragatke“ žaidė, ji, praeidama, dar ji pakalbino. Kieme sėdėjo S. B., priėjusi su ja pasisveikino, paklausė ar gali prisėsti. Jai leidus, atsisėdo ir jos pradėjo kalbėtis. Ji paklausė S. kas yra, kodėl čia tie „piktumai“. Viskas buvo gerai, jos ramiai kalbėjo, nei ji, nei S. nešaukė. Jos kalbėjo dėl muzikos ir dėl žemių, vyko normaliai pokalbis. Gal praėjo 3-5 minutės, atėjo ir N. Kai S. pamatė, kad pareina N., pasikeitė ji visa ir balsas, ir kalba. Kai pamatė N., S. pradėjo šaukti, kad čia ne jūsų žemės. Ji pasakė, kad ir ne jūsų žemės. Tuo momentu išėjo iš namo A. B., pamatė ją ir pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius, liepė dingti iš čia. Ji atsistojo nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo, jis priėjo prie jos, suėmė už rankų ir nustūmė. Ji nukrito ant užpakalio, su alkūnėmis atsirėmiau į žemę., buvo mėlynės. Auksinis auskaras vienas tada dingo, negali sakyti, kad jį išplėšė, gal krentant, kur nors nukrito. Tuo momentu jos sūnus A. buvo pas kaimyną keturbutyje ir pamatė, kaip ji nukrito. Jis atbėgo, jai padėjo atsistoti ir su A. B. susiėmė. A. B. norėjo smogti A., A. kažkaip pasitraukė, o B. nukrito ir, atsistojęs, pradėjo bėgti. S. B. kažkaip puolė ant N., čiupo N. už kuodelio, pradėjo tampyti. Paskui jie nubėgo už namo, kas buvo už namo ji nežino, ten nebuvo. B. bėgo, o A. jį vijosi. B., matyt, žinojo, kad gaus į galvą, juk A. nepasiduos, nes B. norėjo jam trenkti, nepataikė. Kieme M. nebuvo. M. nematė nubėgant už namo. Matė tik kai M. su A. parėjo. Kai parėjo į kiemą, matė, kad buvo greitoji atvažiavusi. Į savo kiemą parėjo ji, N., A. ir M.. Ji nematė, kad kažkuris asmuo būtų sužalotas. Kai susitiko su A. ir M., sužalotas niekas nebuvo.
Liudytoja N. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. vakare savo namo kieme už tvoros laistė gėles, kai atėjo S. B. ir liepė pritildyti muziką. Ji nuėjo į kiemą ir visiems sėdintiems prie stalo, pasakė, kad pritildytų muziką. I. B. pasakė, kad eis išsiaiškinti santykių, kodėl jos uošvienė gali kiekvieną naktį leisti muziką, o jie negali. Tuo metu keturbučiame name pas L. B. irgi grojo muzika, bet jiems S. B. nieko nesakė. I. išėjo, neužilgo ji išėjo iš paskos, o jai iš paskos ėjo A. B.. A. B. ėjo pas L. B., o I. nuėjo pas S. B., ji šalia atsistojo. I., kai atėjo prie S. B., paklausė, ar gali atsisėsti, S. pasakė, kad gali. Jos gražiai bendravo, kol galų gale susiginčijo dėl žemių. Kalbėjo viena kitai, kad nei man, nei tau nepriklauso. Tada išbėgo A. B., nes pradėjo šaukti viena ant kitos. A. B. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jis, priėjęs prie I. B., ją pastūmė. I. B. nukrito ant žemės ir tuo metu jis pastūmė ir ją, bet ji nenukrito. Tai pamatė A. B.. A. B. parbėgo prie A. B., paklausė ,,ką čia darai, kodėl stumdai mano mamą, ar šitaip gražu“, A. B. tada užsimojo A. B. suduoti smūgį. Ji nematė, ar pataikė, ar nepataikė, bet A. užsimojo smogti atgal. Ji irgi nematė, ar pataikė, ar nepataikė. Jie susikivirčijo, įvyko konfliktas ir jie nubėgo į sodą. Ji su I. išėjo namo. Parbėgo jos vyras M., sako bėgu skirti A. B. su A. B.. Kai jos su I. nutarė eiti namo, gal praėjo kokia minutė, parėjo E. B., S. B., A. B., M. B. ir A. B.. Jie parėjo į savo kiemą ir laukė policijos.
Liudytoja L. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gyvena keturbučiame name (duomenys neskelbtini), jos kaimynė yra E. B.. Pas E. B. dažnai atvažiuoja sūnus A. B.. Ten keturi butai ir keturi atskiri įėjimai. E. B. gyvena prie įvažiavimo, o mes priešingoje pusėje. 2022 m. liepos 30 d. ji matė A. B. mašiną gyvenamojo namo kieme. Kaimynė iš gretimo namo N. B. jai pasakojo, kad prie jų namo įvyko muštynės. Ji pasakojo, kad susimušė A. B. ir A. B., sakė, kad A. B. puolė A. B.. Ji pati muštynių nematė. A. B. buvo pas ją užėjęs vakare, gal apie 19 val., tiksliai negali pasakyti, nes nepamena. Atėjęs buvo tikriausiai iki muštynių, o jai pasakojo kitą dieną. A. buvo atėjęs pas jos vyrą, nebuvo girtas, tiksliai negali pasakyti, bet nesimatė, kad būtų girtas. Ji pati bendravo su A. B.. Kai ji kalbėjo su A. B. kieme daugiau nieko nematė. Jie pakalbėjo ir A. išėjo. Jų pokalbis gal net 5 minučių netruko. Po to, kai A. išėjo, ji kieme nebebuvo. Ji nežino, kur A. B. puolė A. B., N. B. tik pasakė, kad A. B. atsidūrė ligoninėje, kad jam siuvo kaktą, buvo sulaužyti akiniai.
Liudytojas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas Ričardas Vasiliauskas teisimajame posėdyje paaiškino, kad dirbo naktinėje pamainoje su kolege Asta Pakalniške, patruliavo Akmenės rajone, Akmenėje ir gavo pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini). Buvo skubi kategorija, reikėjo su švyturėliais važiuoti, Mažeikių ekipažai tuo metu buvo užsiėmę, jie buvo pačioje Naujojoje Akmenėje, atstumas tolimas, gavo vykti ten. Į tą kaimą asmeniškai pirmą kartą važiavo, nėra ten buvęs ankščiau. Atvykę, greičiausiai vėlavo, nerado adreso, kolegė skambino pranešėjui. Įvykis buvo dėl kažkokių muštynių, tikslaus pobūdžio nepamena, kažkoks konfliktas tarp kaimynų. Juos pasitiko prie kelio moteris ar vyras, irgi to nepamena. Atvyko prie keturbučio namo, rado vyrą, šalia buvo moteris, pradėjome aiškintis aplinkybės. Aiškinosi dėl tų muštynių. Galop buvo dar vienas pranešimas. Dar kažkokia troba stovėjo prie to keturbučio namo, nuėjo pas ten buvusius asmenis, jie buvo neblaivūs, vienas iš jų buvo sužalotas vaikinas, jis minėjo, kad jam akiniai yra sulaužyti, buvo su suplėšyta „maike“. Ten buvo daugiau žmonių, lyg broliai buvo. Aiškino, kad iš to keturbučio namo atvažiavo BMW. Prie daugiabučio namo vyras buvo su praplikusia galva, aiškino, kad jis buvo sumuštas, bet tiksliai nepamena, ar jis buvo sužalotas, gal ir buvo. Jie klausė, ar reikia medikų, bet jis sakė, kad medikų nereikia. Su juo kolegė daugiau bendravo. Moteris, buvusi prie daugiabučio namo, minėjo, kad ten vyko kažkoks konfliktas, muštynės, užpuolė kaimynai, nutraukė jai auksinę grandinėlę. Ieškojo, bet nerado tos grandinėlės. Po to jis nuėjo pas kitą pusę klausytis istorijos. Ten vieni kaltino kitus, sunku buvo suprasti kas iš tiesu įvyko. Dėl tų neblaivių asmenų prie nuosavo namo, kur buvo sužalotas vaikinas, jie rinko medžiagą, nes jie visi buvo neblaivūs. Tie žmonės vyras ir jo žmona prie daugiabučio namo buvo blaivūs. Kolegė pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes jie turėjo pretenzijų dėl tų įvykusių muštynių prie keturbučio namo, dėl neaiškiomis aplinkybėmis dingusios auksinės grandinėlės. Nors jie buvo nuėję pas tuos asmenis, kurie įvardinti kaip kaltinamieji, jie sakė, kad nieko nevyko ir niekas ten grandinėlės neėmė. Fiksuojant įvykį greitosios medicinos pagalbos automobilis nebuvo atvykęs. Kiek atsimena, greitoji pagalba buvo buvusi jau prieš jiems atvykstant. Vyriškiui prie daugiabučio namo buvo užklijuotas pleistras prie ausies. Jis sakė, kad buvo atvykę medikai, užklijavo pleistrą ir išvyko. Jis su kolege siūlė iškviesti greitąją, bet sakė niekam nereikia. Moters, prie keturbučio namo, pretenzijos tiems kaimynams iš gretimo namo buvo dėl auksinės grandinėlės. Prie daugiabučio namo buvusi moteris įvardijo, kad galimai kaimynai paėmė tą grandinėlę. Jie ėjo ieškoti, švietė prožektoriumi žalią veją aplink tą namą, bet nebuvo grandinėlės. Neblaivūs asmenys, buvę nuosavame kieme, neatrodė, kad meluotų, kad jie būtų paėmę grandinėlę, atrodo atvirai viską sakė, kaip buvo. Aiškino, kad neėmė grandinėlės. Aiškino, kad viskas atvirkščiai buvo, kad jie net labiau nukentėję, nes buvo labiau sumušti. Iš tikrųjų, taip ir atrodė, tie žmonės iš nuosavo namo buvo labiau sužaloti, nei tie prie keturbučio namo.
Liudytoja Asta Pakalniškė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate, dirba Akmenės rajone. Tą vakarą, kiek atsimena, Mažeikių rajono policijos ekipažai buvo užimti ir jie su kolega gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini). Pranešimo pobūdis buvo, kad vyksta muštynės. Kažkas su kažkuo mušasi. Kadangi jie nevietiniai, nerado greitai (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), po to ji skambino pranešėjai, kad patikslintų adresą. Prie pagrindinio kelio priėjo moteris ir parodė, kur atvykti. Kai atvyko prie aštuonbučio ar keturbučio namo, juos laukė moteris pranešėja su vyriškiu. Jie pasakojo, kad ten įvyko kažkoks konfliktas su kaimynais iš kito namo. Jie pasakojo, kad atėjo kaimynai, kad dėl kažko seniai vyksta konfliktai. Sakė, kad įvyko muštynes, kad atėjo iš to kito namo žmonės, kad moteriai nuplėšė auksines grandinėles. Jie tų grandinėlių ieškojo. Sakė, kad sode vyriškį sumušė vyriškiai, atėję iš to kito namo. Po to, nepamena, ar jau ten būnant, ar vykstant į įvykio vietą, įkrito iš gretimo adreso pranešimas apie muštynes ir budėtoja susiejo tuos du įvykius. Jie paklausė vyriškio ar jam nereikia medikų, jam buvo užklijuotas pleistras prie ausies, jis pasakė, kad medikai jau buvo atvykę, suteikė jam pagalbą.
Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini), sūnaus M. namuose, šašlykus kepė kieme. Kažkokiu momentu iš kiemo išėjo jo žmona I. B. ir marti N., paskui sūnus A. ėjo pas kaimynus, pas L., paskui išėjo ir M. Jis pats nematė, kas vyko gretimame kieme, negirdėjo jokio triukšmo, nes grojo muzika, jis buvo už namo, prie vasarnamio, todėl nieko negirdėjo. Vėliau jam pasakojo sūnūs, kad įvyko konfliktas, A. B. ar pastūmė, ar sudavė smūgį prie keturbučio namo. Sakė, kad A. užstojo motiną. Kai parėjo į kiemą, visi atrodė normaliai. Žmonai buvo petys ar kas sudaužtas, nesimatė, bet ji pasakojo. Sakė, kad A. B. ją pastūmė, ji nugriuvo. Ar ant užpakalio, ar ant rankos buvo mėlynė, daugiau nieko nežino. Jis nematė mėlynės, apie ją žmona tik sakė. Taip pat paaiškino, jog su sūnumi A. po įvykio pakalbėjo, jis pažadėjo, kad daugiau to nepasikartos. A. blogai jaučiasi, gailisi dėl šio poelgio. Negerai išėjo, bet už motiną užsistoti reikia. Santykiai jo su sūnumi geri, sūnus atvažiuoja pas juos į kaimą savaitgaliais, daržą jis ten turi, jie bendrauja. A. gerbia jo nuomonę, reaguoja į pastabas.
Šalies argumentai
Iš byloje esančio 2022 m. spalio 13 d. informacinio pranešimo apie įvykį ROIK Nr. 0122000610425 matyti, kad į policijos komisariatą pareiškimu kreipėsi A. B., dėl jam sukelto fizinio skausmo ir įvykio vykusio 2022 m. liepos 30 d. adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20).
2022 m. lapkričio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. B. parodė vietą, kur jis stovėjo, išėjęs iš namo, parodė kur vyko konfliktas ir kur jam buvo suduoti pirmi smūgiai, po to parodė, kur nubėgo už namo, paslydo, nukrito ant žemės ir toje vietoje jam buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 76-78), sudaryta schema (1 t., b. l. 79), fotolentelė (1 t., b. l. 80-85).
2023 m. gegužės 29 d. buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo A. B., kurios metu kiekvienas proceso dalyvis laikėsi savo duotų parodymų. Įtariamasis A. B. patvirtino, kad prie keturbučio namo sudavė A. B. kumščiu smūgį į kairės pusės galvos sritį, ties ausimi ir jis nubėgo už namo, pasivijęs jį už namo, A. B. gulint ant žemės, jį užsėdo per liemenį ir sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, bet A. B. rankomis dengėsi ir tie smūgiai kliuvo jam į ranką. A. B. sudavė maždaug 2-3 smūgius (1 t., b. l. 90-95).
2023 m. birželio 26 d. buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo M. B., kurios metu kiekvienas laikėsi savo duotų parodymų, M. B. patvirtino, kad jis smūgių A. B. nesudavė (1 t., b. l. 100-107).
2023 m. gegužės 29 d. buvo atlikta akistata tarp liudytojos S. B. ir įtariamojo A. B., kurios metu kiekvienas laikėsi savo duotų parodymų. A. B. patvirtino, kad kieme prie keturbučio namo A. B. norėjo jam suduoti smūgį, kaip suprato į veidą, tačiau jis pasitraukė ir smūgis kliuvo į ranką, ir iš karto A. B. sudavė kumščiu A. B. į kairės ausies sritį. Po ko A. B. nubėgo link sodo už namo, paslydo ant žolės ir nukrito ant žemės, ir A. B. jį pasivijo, apžergė kojomis per pilvą ir jie grūmėsi, bandė A. B. suduoti smūgius į galvos sritį, tačiau nepataikė, o pataikė jam į ranką, nes jis ranka dengėsi veidą (1 t., b. l. 150-155).
Iš 2022 m. lapkričio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1750/2022(04) matyti, kad A. B. muštinė žaizda ir kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje padarytos bukais kietais daiktais. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai A. B., nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas nukentėjusiojo galvoje nustatytų sužalojimų skaičius. A. B. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 121).
2023 m. vasario 1 d. A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo sumoje 1060,85 Eur (1 t., b. l. 110-113).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja E. B. atpažino vaikiną, pažymėtą Nr. 1 ir patvirtino, kad atpažįsta tą vaikiną, tai yra A. B., kaip ir nurodė, kad jis nešioja akinius, yra stambesnio kūno sudėjimo, kakta praplikusi. Būtent šis vaikinas pažymėtas Nr. 1 A. B., kurį matė išeinant iš savo gyvenamojo namo sodo, kaip ji grįžo iš kaimynės (1 t., b. l. 177-178), fotolentelė (1 t., b. l. 179-181).
Iš 2022 m. gruodžio 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuotas 2022 m. liepos 30 d. skambučio įrašas iš bendrojo pagalbos centro (ID 95036961089, skambučio pradžia 2022-07-30 22_18_42). Girdisi skambutis į bendrąjį pagalbos centrą (BPC), skambina moteris. Toliau trumpinimas A – BPC operatorė, B – skambinantis moteris, tai S. B.. Girdisi triukšmas. A – 112. B – laba diena, norėčiau išsikviesti čia policiją, nes čia mumis puola, atėjo į mūsų kiemą, puola kaimynai. A – (duomenys neskelbtini) adresas, (duomenys neskelbtini) ten? B - taip, (duomenys neskelbtini). A – (duomenys neskelbtini)? B – taip. A – o kas čia jumis puola? B – kaimynai atėję, pradėjo, aš paprašiau, kad pritylintų muziką, nes jau po dešimtos, mano mažamečiai vaikai ruošiasi miegot, anie čia atėjo pradėjo pulti, kas mum nepatinka, pradėjo man grandinėlę auksinę nutraukė, prie mano mažamečių vaikų, prie mano mažamečių vaikų mamą ir tetį pradėjo penkiese pulti. A – supratau, ar medikų reikia? B – o mano vaikai mažamečiai, ne nereikia. Bet mano mažamečiai vaikai visą šitą reikalą matė. A – o kur jie dabar yra, šiuo metu, kur jie yra dabar? B – kas? A – tie asmenys. B – šitai stovi prie mano durų. A – jūsų vardas ir pavardė? B – S. B.. A – laukite, viso gero. B – gerai (2 t., b. l. 79-81).
Iš 2022 m. gruodžio 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas 2022-07-30 skambučio įrašas iš bendrojo pagalbos centro 2022_07_30_22-22-42_37062124001 BPCID 95036965472, gautas 2022-12-13 iš BPC. Girdisi skambutis į bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Toliau trumpinimas A – BPC operatorė, B – skambinantis moteris, tai S. B.. Girdisi skambutis ir S. B. balsas, kuri sako „ateik čia ateik čia“. A – 112. B – čia kur kviečiau policiją reikia ir greitosios anie vis tiek mumis puol, ir mano vyrą visą sudaužė. Aplinkoje girdisi triukšmas. A – kas čia sudaužė? B- tie kaimynai. Ką tik iškviečiau. A – kaimynai, (duomenys neskelbtini). B – (duomenys neskelbtini), jo. A – (duomenys neskelbtini)? B – anie vis tiek puol. A – čia nuosavas namas? B – taip, taip, ir dabar mano vyrui reik greitosios. A – o dabar sakykite vyras, kokio amžiaus? B – 35 metai. A., viskas, nebepulk. A – kraujuoja ten, sąmoningas? B – jo, kraujuoja, galva visa, visa galva kraujuoja. Galva kraujuoja. A – kraujuoja iš galvos? B – jo, prie ausies. A – bet sąmoningas jisai yra? B – sąmoningas, bet spėjau nutraukt. A – o tai kur dabar, nebegalima suprasti ką sako. B – o vaikai verk, vaikai verk. Negalima suprasti ką sako, nebegaliu. A – jūs čia lauke esate, taip? B – jo, vaikai buvo viduje, bet pro langą viską mato. A – supratau, o kiek vaikų namuose? B – du. A – mažamečiai? B – 7 ir 5 metų. A – gerai, paskubinsiu aš pareigūnus ir informuoju medikus. Taip pat tuo pačiu metu ir S. B. sako – jie ten penkiese. B – gerai (2 t., b. l. 85-87).
Girtumo nustatymai: S. B. – 0,00 promilės; A. B. – 0,00 promilės; N. B. – 0,00 promilės; A. N. – 0,00 promilės; A. B. – 1,57 promilės; I. B. – 1,92 promilės; M. B. – 2,07 promilės (2 t., b. l. 104-105).
Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 2022 m. rugpjūčio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai (vaizdo įrašai prijungti IBPS) (2 t., b. l. 97-100).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.
Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų A. B., M. B., nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų duotais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, neginčytinai nustatyta, jog įvykio dieną, t. y. 2022 m. liepos 30 d., apie 22 val., kilo konfliktas tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo A. B. iš pradžių keturbučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kur A. B. sudavė kumščiu A. B. smūgius į galvą, o po to už šio namo esančiame sode, tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos kaltinamųjų ir nukentėjusiojo versijos išsiskyrė.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis A. B. sudavė kelis smūgius, bet tikrai ne tiek, kiek minima pranešime apie įtarimą. Paaiškino, kad prie keturbučio namo tarp S. B., jo mamos I. B. ir brolio žmonos N. kilo žodinis konfliktas, kurio metu priėjo A. B. ir rankomis jo mamą nustūmė ant žemės. Tai pamatęs, jis priėjo prie A. B. ir su juo apsižodžiavo, A. B. jam čiupo už maikutės ties krūtine ir bandė suduoti smūgį į galvą, bet jis pasilenkė ir pataikė jam į dešinę ranką. Jis kažkaip nuo A. B. atsitraukė ir, gindamasis, sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairę ausį bei pamatė, kad jam iš karto pradėjo bėgti kraujas. Po šio suduoto smūgio, A. B. pradėjo bėgti. Jis nubėgo už keturbučio namo prie augančių pušų ir pievoje nukrito, gulėjo ant nugaros, A. B. jį apžergė per pilvą ir dar jam galėjo suduoti daugiausia kokius 2-3 smūgius kumščiu į galvos sritį, bet jis savo galvą dengėsi rankomis, tai tikrai jam tie smūgiai galėjo kliūti į rankas. Kaip jis A. B. ant žemės apžergė, matė, kad atėjo jo brolis M. ir S. B.. Jo brolis stovėjo šalia jo, bet nematė, kad jis kažką būtų padaręs A. B., nes šalia jo brolio stovėjo S. B. ir jam telefonu daužė į kaktą, kad jis nelystų. M. B., anot jo, net neturėjo galimybės kažką A. B. padaryti. A. B. nulipo nuo A. B. ir su M. nuėjo link savo namų, girdėjo kaip S. B. kvietė greitąją pagalbą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. nurodė, kad kieme kilo konfliktas tarp moterų I. B., N. B. ir S. B., garsas vis didėjo ir jis pamatė, kad A. B. išėjo iš namų bei jo mamą paėmė už šonų, rankų ir stumdamas ją, numetė ant žemės. Tai pamatęs, jis pribėgo prie A. B., jie apsižodžiavo ir A. B. jam pirmas smogė. Jis smūgio išvengė, pataikė tik į ranką ir dešine ranka sudavė smūgį A. B. į galvą. Po smūgio į galvos sritį A. B. pradėjo bėgti, pabėgo į sodą, o jis nubėgo iš paskos. Ant žolyno jie paslydo ir jis apsižergė A. B. aplink krūtinę kojoms, pritūpė ir sudavė 3-4 smūgius į galvos sritį, tikriausiai prakirto ausį ir tada neužilgo atbėgo brolis M. ir A. B. žmona S. B.. Ji brolį M. nustūmė ir, kiek matė, telefonu jam į galvą pradėjo daužyti, brolis tikriausiai mėgino juos skirti, bet nespėjo net pribėgti, nieko padaryti, kai A. B. žmona pribėgo prie brolio. Tai kai jį brolį atstūmė, jis nulipo nuo A. B. ir visi nuėjo namo laukti policijos.
Kaltinamasis M. B. tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu ginčijo savo kaltę, bet kokį buvusį fizinį kontaktą ar suduotus smūgius nukentėjusiajam A. B. kaltinamasis neigė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. nurodė, kad gal po kokių 10-15 minučių po to, kaip iš jo kiemo išėjo brolis A., išgirdo triukšmą, kuris sklido kaip iš keturbučio namo kiemo, kuris yra gal apie kokius 200 metrų atstumu nuo jo namo. Jis nuėjo link to keturbučio namo ir pamatė, kaip už namo nubėga jo brolis A. su A. B., o kažkur prie keturbučio namo laiptų (kažkur kieme prie A. B. mamos E. B. įėjimo pusės) ginčijosi jo mama I. B., jo žmona N. ir S. B.. Jis nubėgo link vyrų. Už keturbučio namo žolyne ritosi brolis A. su A. B., kas kuriam ką darė nematė, kadangi vienas su kitu atsigulę ant žemės ritosi ir jis, priėjęs arčiau jų, juos bandė skirti. Negali konkrečiai pasakyti kaip kuris laikė vienas kitą, bet jie buvo susikabinę, o jis iš to streso, kad nesimuštų, skyrė juos. Kai jis A. ir A. B. vieną nuo kito skyrė, jam S. B. kumščiu trenkė į nugarą, galvą. Jis brolį su A. B. išskyrė ir jie su broliu išėjo į namus, o B. nuėjo į savo kiemą. Anot jo, nei brolis buvo sužalotas, nei A. B., bent jis nematė jokio kraujo ant veido. Jis jokių smūgių A. B. nesudavė, jį tik skyrė nuo savo brolio už keturbučio namo žolyne.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. paaiškino, kad pamatęs, jog A. nusivijo A. B. už keturbučio namo, nubėgo iš paskos. Kai nubėgo, pamatė, kad abudu ant žemės buvo ant šono, paskui A. ant A. B., paskui vienas ant kito vartaliojosi. Jis norėjo atplėšti vieną nuo kito, išskirti juos. Buvo prisilenkęs, bet S. B. neleido, ji tikriausiai galvojo, kad jis mušti nori. Jis nekreipė dėmesio, kai S. jam sudavė telefonu į galvą, vis tiek bandė juos skirti. Jis nesudavė A. B. jokių smūgių, tik bandė juos su A. skirti. Jis nematė, kas ten kam sudavė. Neužilgo A. atsistojo ir jie išėjo, A. B. irgi atsistojo ir išėjo į kiemą. Sužalojimų jis nematė, nekreipė dėmesio.
Nors kaltinamasis M. B. kategoriškai neigia sudavęs A. B. smūgius į galvą, teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kaip gynybinė, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji kategoriškai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. M. B. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiojo A. B., liudytojos S. B. parodymai, kiti byloje surinkti duomenys.
Nukentėjusysis A. B. viso proceso metu tvirtino, jog jis atvykęs pas mamą į (duomenys neskelbtini), būdamas bute išgirdęs triukšmą, atidarė buto duris, už kurių stovėjo A. B., M. B., N. B., I. B. ir M. bei A. tėvas. Jie buvo visi penki atėję. Pamatęs, kad prie jo žmonos priėjusios I. B. ir N., pradėjo ją draskyti, pastūmė I. B., ji pritūpė. Tada A. jį čiupo už kaklo, metė prie žemės ir daužė kaire ranka į galvą, o M., aplink bėgiodamas, daužė į šonus. Jis, pajutęs skausmą, išsinėrė ir bėgo į sodą, o jie abudu bėgo iš paskos. Jis nuvirto, A. B. iš karto puolė ant jo, o M., iš galo, pasilenkęs virš galvos, daužė jam į galvą. Nepastebėjo, ar kumščiais, ar koja buvo smūgiuota, juto tik skausmą. Paskutinis smūgis, kai jis pajuto šilumą ir kraujas pradėjo bėgti, buvo suduotas M. Galva po tų smūgių visa buvo gumbuota. Į sodą, kai jį mušė, buvo atbėgusi jo žmona S., kuri M. B. sudavė smūgius telefonu, norėdama jį atitraukti nuo jo. Jie ir atsitraukė, kai pamatė kraują bėgant iš galvos. Žmona skambino policijai ir antrą kartą paskambino, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba.
Analogiškas įvykių sekos ir jo sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis A. B. nurodė ir kreipdamasis į policijos komisariatą dėl tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 20).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. nurodė, kad N. B. paprašius prityldinti muziką, į kiemą pas ją atėjo I. B., neužilgo atėjo M. B., A. B. su N. B.. Kilo konfliktas, A. pradėjo provokuoti jos vyrą A. B.. Ji, norėdama išvengti konflikto, stojo tarp jų, prašė vyro nepradėti muštynių. Tuo tarpu, abi moterys, lyg tyčia, atitraukdamos nuo vyro, ją rankomis pastūmė. A. B. norėjo I. B. nuo jos atitraukti ir ją pastūmė, I. pritūpė, bet nenukrito, greitai atsistojo ir vėl ją sugriebė už rankos. Tai pamatęs, A. puolė jos vyrą, vyko grumtynės, po to pamatė, kad vyras nubėgo į sodo pusę, už namo. Ji, išsilaisvinusi iš tų moterų, nubėgo link sodo, iš kur girdėjo vyro šauksmą. Ten pamatė, kad A. B. buvo apsižergęs vyrą per liemenį, o M. B. buvo ties jos vyro pečiais, ties galva, atsisukęs veidu į vyrą, nes ji bėgo jam į nugarą. M. B. rankos be perstojo kilnojosi, jis mušė jos vyrą. Ji turėjo rankoje telefoną, ir telefonu nebežinodama, ką daryti, kad atitraukti nuo vyro tuos du asmenis, pradėjo daužyti M. per nugarą. Pamačiusi visą kruviną vyro veidą, pradėjo šaukti, ką jūs darote, vyro veidas visas kruvinas ir tada A. su M. labai greitai atšoko ir iš karto išėjo link namų.
Tai, kad A. B. buvo sumuštas nukentėjusiojo sutuoktinė S. B. nurodė kviesdama policiją, greitąją medicinos pagalbą, ką patvirtina 2022 m. gruodžio 1 d., 2022 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolai (2 t., b. l. 79-81, 85-87). S. B. iškart skambino bendruoju pagalbos telefonu aiškindama ,,vyrą visą sudaužė. Jo, kraujuoja, galva visa, visa galva kraujuoja. Galva kraujuoja, prie ausies. Tuo pačiu metu S. B. sako – ,,jie ten penkiese, pradėjo penkiese pulti“.
Žemesnės instancijos teismas
Analogiškas aplinkybes dėl patirto smurto A. B. ir S. B. nurodė taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams Ričardui Vasiliauskui ir Astai Pakalniškei. Teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ričardas Vasiliauskas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prie keturbučio namo juos su kolege pasitiko moteris ir vyras, kuriam matėsi, kad buvo užklijuotas pleistras kažkur už ausies. Tiek vyras tiek moteris kalbėjo ir pasakojo, kad konfliktas buvo su šalimais gyvenančiais kaimynais ir rodė į už keturbučio namo esantį nuosavą gyvenamą namą, sakė kad iš to namo atėję asmenys pradėjo konfliktuoti, jie mušėsi. Moteris sakė, kad su atėjusiomis moterimis susistumdė ir po grumtynių su jomis neberado savo auksinių grandinėlių, o tas vyras pasakojo, kad prie jo taip pat priėjo atėję asmenys ir muštynių su jais metu jis patyrė sužalojimus. Pasakojo, kad buvo jau atvykę medikai, jį apžiūrėjo, tačiau jis nevyko į ligoninę.
Liudytoja apklausta Asta Pakalniškė paaiškino, kad prie keturbučio namo su jais bendravo vyras ir moteris, vyrui galvoje virš ausies buvo užklijuotas pleistras, jie pradėjo pasakoti, kad kažkas pas juos atėjo, užpuolė ir sumušė. Ji vyriškio paklausė kodėl jam užklijuota pleistru, jis atsakė, kad buvo atvykę medikai, jam suteikė pagalbą, jis daugiau niekuo nesiskundė, vykti su medikais į gydymo įstaigą atsisakė ir medikai išvyko. Tas vyriškis teigė, kad jis buvo sumuštas, parodė už to keturbučio namo pievoje. Vyriškis ir moteris buvo blaivūs, vyriškio klausė ar jis rašys pareiškimą, vyriškis atsakė, kad nerašys jokio pareiškimo, tada pareiškimą pageidavo parašyti jo žmona dėl jos sumušimo ir neva nutrauktų jai grandinėlių. Ir jie pradėjo pasakoti ir rodyti į nuosavą namą, kuris yra toliau nuo keturbučio namo, sakė, kad iš ten atėjo būrys asmenų, tarp jų kilo konfliktas ir įvyko muštynės.
Nors minėti liudytojai paaiškino, kad nebuvo matyti, kad nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti sužalojimai, pažymėtina, kad visų pirma, policijos pareigūnai nėra medicinos ekspertai, kurie galėtų konstatuoti padarytus sužalojimus. Antra, nors pareigūnai ir nurodė, jog nesimatė nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad apie akivaizdų sužalojimą byloja užklijuotas pleistras nukentėjusiojo galvoje. Todėl vien tai, kad po įvykio nukentėjusiajam ant veido neliko akivaizdžių sužalojimų, nepaneigia fizinio smurto fakto. Šiai išvadai neprieštarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1750/2022(04).
Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 121) nustatyta, kad A. B. muštinė žaizda ir kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje padarytos bukais kietais daiktais. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai A. B., nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas nukentėjusiojo galvoje nustatytų sužalojimų skaičius. A. B. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Specialisto išvada kartu su nukentėjusiojo, iš dalies kaltinamojo A. B. ir liudytojų parodymais sutampa ir nėra prieštaringi bei papildo vieni kitus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtų policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų ( 2 t., b. l. 97-100) matyti, jog atvykus policijos pareigūnams, A. B. buvo su pleistru užklijuota galva ties dešine ausimi, pasakodamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, jam buvo pasakyta, kad reikia siūti žaizdą, bet jis atsisakė medikų pagalbos.
Taigi, esmines panaudoto smurto jo atžvilgiu aplinkybes nukentėjusysis A. B. nurodė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, t. y. nuosekliai aiškino, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), A. B. ir M. B., veikdami bendrai, sudavė jam smūgius į galvos sritį. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. B., liudytojos S. B. nurodytos aplinkybės dėl M. B. suduodamų gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smūgių į galvą, jas vertinant visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumoje, įrodo jo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tikėtina, kad sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje buvo padaryti būtent M. B. suduotų smūgių metu.
Nors kaltinamasis M. B. teigė, kad jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė ir tokius jo parodymus patvirtino kartu su jo įvykio vietoje buvęs kaltinamasis A. B., tačiau vertinant kaltinamųjų parodymus, būtina įvertinti tai, kad jie yra artimi giminaičiai - broliai, kartu yra kaltinami sumušę nukentėjusįjį, todėl yra suinteresuoti padėti vienas kitam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tarp kaltinamųjų parodymų yra prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių: 1) A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sudavė A. B. vieną smūgį kumščiu į kairę ausį ir pamatė, kad jam iš karto pradėjo bėgti kraujas. Po šio suduoto smūgio, jis pradėjo bėgti. Teismo posėdyje jis paaiškino, jog nubėgę už namo su A. B. ant žolyno paslydo, jis A. B. apsižergė aplink krūtinę kojoms, pritūpė ir sudavė 3-4 smūgius į galvos sritį, tikriausiai prakirto ausį ir tada neužilgo atbėgo brolis M.; 2) kaltinamasis A. B. teismo posėdyje nurodė, jog brolis M. atbėgo, kai jis su A. B. už namo buvo ant žemės susikibę, A. B. žmona daužė M. per galvą telefonu. Brolis net nespėjo pribėgti, jis norėjo juos su A. B. skirti, bet nespėjo nieko padaryti. Kai pribėgo brolis ir B., jie su A. B. atsistojo ir nuėjo. Pats kaltinamasis M. B. teismo posėdyje nurodė, kad kai A. ir A. B. vienas ant kito vartaliojosi ant žemės sode, jis norėjo juos skirti. Norėjo atplėšti vieną nuo kito, išskirti, jie gulėjo ant šono, bandė juos imti už liemenų ir skirti, todėl buvo prisilenkęs, bet S. B. neleido, ji tikriausiai galvojo, kad jis mušti nori. Kai B. pribėgo, jam nebepavyko jų išskirti, tada A. pats atsistojo ir jie išėjo.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų A. B. ir M. B. veiksmų – ne mažiau devynių kumščiais suduotų smūgių į galvą, A. B. patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Tai, jog A. B. nesikreipė į medicinos įstaigą, iš karto po įvykio nepateikė pareiškimo policijos komisariatui, A. B. ir M. B. kaltės nešalina. Šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti pakanka nustatyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų panaudoto smurto patyrė fizinį skausmą, kas ir buvo konstatuota. S. B., kviesdama policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą, nurodė vyrui A. B. padaryto sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusysis A. B., bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais aiškino jo sužalojimo aplinkybes, ant jo buvo matyti sumušimo žymės, buvo užklijuotas pleistras prie ausies, todėl akivaizdu, kad jis skausmą juto. Sužalojimai A. B. padaryti kietais bukais objektais, galimai nurodytu būdu (smūgiuojant).
BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptarti nusikaltimai padaromi tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šie nusikaltimai padaromi, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamieji A. B. ir M. B. suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors M. B. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau teismas pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, išvadas dėl M. B. tyčios turinio teismas daro įvertinęs visų byloje esančių duomenų visumą, juos vertinant bendrai ir sujungiant į logišką įrodymų grandinę. Teismas vertina ir tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam A. B. padaryti kilusio konflikto metu, ne vieno smurtinio veiksmo pasekoje, o mažiausia devynių, kas pagrindžia kaltinamųjų siekį A. B. sukelti fizinį skausmą ir jį sužaloti.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Laiduotojas R. B. prašo perduoti kaltinamąjį A. B. jam pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog jis yra kaltinamojo tėvas. Apklaustas teisme R. B. nurodė, kad sūnus neigiamai vertina tokį savo elgesį, nors iš esmės sutinka, kad jis, byloje nustatytomis aplinkybėmis, turėjo teisę ginti motiną. Paaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali jam daryti, kad šis ateityje nepažeidinėtų įstatymų, nurodė, kad su juo nuolat bendrauja, sūnus vertina jo nuomonę. Po šio įvykio sūnus išgyvena, blogai jaučiasi. Nurodė, jog jo asmeninės savybės, glaudus ryšys su sūnumi darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau neteistas, t. y. teisiamas pirmą kartą. Taigi šie duomenys patvirtina, kad A. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jei jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Teismas atkreipia dėmesį į apklausų metu kaltinamojo A. B. duotus parodymus, išreikštą jo poziciją kaltę pripažinti iš dalies, neigti bendrininko brolio M. B. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu A. B. pripažino visiškai ir nurodė, kad atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. B. siekė pateisinti save, aiškindamas neva sudavė smūgį nukentėjusiajam, gindamasis nuo jo puolimo, bet visiškai nepaaiškina, kodėl reikėjo vytis nukentėjusįjį ir dar jam smūgiuoti po to, kai jau išsisuko nuo jo bandymo suduoti jam smūgį. Kaltinamasis taip pat neatlygino padarytą žalą, nesusitarė su nukentėjusiuoju dėl jos atlyginimo.
Teismas taip pat mano, kad duodamas parodymus teisiamajame posėdyje R. B. nebuvo nuoširdus, siekdamas palengvinti A. B. teisinę padėtį. Nors R. B. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus laidotojo asmenybei, teismas mano, kad bylos duomenys neleidžia spręsti, jog jis gali būti pripažintas tinkamu laiduotoju, gebančiu kontroliuoti savo sūnaus elgesį, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nors iš laiduotojo R. B. parodymų matyti, jog jis A. B. elgesį lyg ir vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau jis nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo sūnui, būti jam autoritetas. Tai, kad juos sieja artimi ryšiai, vien ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad laiduotojas R. B. savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, 3 punkte ir 3 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamųjų A. B. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abu kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Įvykio aplinkybių visuma, tai, kad tarpusavio žodinį konfliktą kaltinamieji sprendė panaudojant smurtinius veiksmus, sudaro pagrindo išvadai, kad pavartotas alkoholis ( jo kiekis ) turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kas taip pat laikytina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamieji A. B. ir M. B. tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis A. B. neteistas (3 t., b. l.39), baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (3 t., b. l. 36-38), dirba, nėra psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (3 t., b. l. 43).
Kaltinamasis M. B. neteistas ( 2 t., b. l. 185), iš administracinių nusižengimų registro išrašo matosi, kad 5 metų laikotarpyje jis baustas administracine tvarka (2 t., b. l.181-184), dirba, psichikos ir priklausomybės ligų registruose kaltinamasis neužregistruotas (2 t., b. l. 189).
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į padarytos veikos vienkartiškumą, teismas mano, kad bausmės tikslai ( BK 41 straipsnis ) bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems BK 140 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų 60,85 eurų turtinei žalai atlyginti; 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( 2 t., b. l. 110-113 ).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Dėl turtinės žalos
Ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusysis A. B. dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė žalą, kuri susijusi su išlaidomis, atsiradusiomis šalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Kadangi jo mažamečiai vaikai patyrė išgąstį, turėjo pirkti vaistus, t. y. patyrė išlaidas, tiesiogiai susijusias su poreikiu šalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir jos sudaro 60,85 Eur.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nukentėjusiojo patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas, pagrįstas ne tik nukentėjusiojo paskaičiavimais, bet ir atitinkamais dokumentais. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis A. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta. Jau aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamųjų kaltės teismas sprendė, kad dėl kaltinamųjų tyčinio smurto veiksmų nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda ir kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, bet byloje nėra duomenų, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam buvo taikomas gydymas ir jis dėl to patyrė išlaidas. Civilinį ieškinį nukentėjusysis reiškia dėl gydymo paslaugų teikimo jo mažamečiams vaikams. Gydymo paslaugos dėl atsiradusios baimės, nerimo nukentėjusiojo vaikams pagal pateiktus medicinos išrašus buvo teikiamos 2022 metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais (2 t., b. l. 68-75) ir į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog šios paslaugos buvo susijusios būtent su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti išlaidos nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų A. B. ir M. B. neteisėtais veiksmais, jo prašoma priteisti pinigų suma nepripažintina kaip turtinė žala, atsiradusi dėl nukentėjusiojo sužalojimo ir nepriteistina iš kaltinamųjų ( CK 6. 249, 6.263, 6.283 straipsniai).
Dėl neturtinės žalos.
Ieškinyje nurodyta, kad kaltinamųjų A. B. ir M. B. veiksmais nukentėjusiajam A. B. padaryta neturtinė žala 1000,00 Eur sumai. Ieškinys grindžiamas šiais duomenimis: nukentėjusysis po minėto įvykio buvo šoke, jis jautė skausmą tiek fizinį, tiek emocinį, jautė nerimą ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo mažamečių vaikų, vizitai pas daktarus dėl vaikų dar nėra pasibaigę, yra didelis susirūpinimas dėl būsimų pasekmių.
Kaltinamasis A. B. ieškinį dėl neturtinės žalos pripažino, paaiškino, jog sutiktų atlyginti padarytą neturtinę žalą tokio dydžio, kokį priteisti nuspręs teismas. Nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu tyčia atliko aktyvius neteisėtus veiksmus, dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, konflikto metu patyrė didelį stresą ir baimę. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Dėl kaltinamųjų padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. B. patyrė skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Kaltinamieji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata, Neabejotina, kad neigiamus išgyvenimus pagilino ir tai, kad kaltinamieji smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo matant jo mažamečiams vaikams. Vis tik, įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teismas pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepateikė duomenų, jog smurtinių veiksmų pasekmes jautė pakankamai ilgai. Jo pateikti duomenys nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.
Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajam iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. solidariai priteistina 500 eurų neturtinės žalos. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, jos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamųjų kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Dėl A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nukentėjusysis A. B. pateikė prašymą priteisti jam advokatės pagalbos išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo. Prie prašymo pateikė 2023 m. spalio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurios sudaro 1500 Eur ( tūkstantį penkis šimtus eurų) bei pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis A. B. patyrė 1500 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusysis organizuodamas tinkamą savo teisių gynimą kreipėsi į atstovę advokatę Kristiną Adomavičienę, kuri atstovavo jį viso proceso metu. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti jo patirtas išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą, tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. nukentėjusiojo A. B. naudai 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) už suteiktas advokato paslaugas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir M. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 6-9, 60-63), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jo vykdymą, panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL ( 500 Eur ) dydžio, įpareigojant A. B. įmoką sumokėti per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL ( 500 Eur ) dydžio, įpareigojant M. B. įmoką sumokėti per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą – panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. solidariai A. B. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. A. B. naudai po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti A. B. ir M. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Mažeikiuose).
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.