Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Liudytoja E. S. teismo posėdyje nurodė, kad buvo tiesioginė ieškovo vadovė. Ieškovui nesutikus su jo 2023 m. darbo veiklos vertinimu, buvo atliktas pakartotinis vertinimas. Ieškovo darbo veikla įvertinta patenkinamai, kadangi ieškovas atsisakinėjo vykdyti jos tiesioginius pavedimus, atsisakė dalyvauti mokymuose, susijusiuose su duomenų apsauga, atsisakė patalpinti informaciją į tinklą, o turėdamas užduotį, bet neturėdamas teisių ją atlikti, turėjo kreiptis į administratorių, kad tokia teisė jam būtų suteikta ir užduotį atlikti. Teigė, kad su ieškovu dirbti buvo sudėtinga; ieškovas nerodė jokios iniciatyvos, priešingai, stengėsi išvengti užduočių, darbo, jautėsi jo pasipriešinimas darbams, užduotims; 2023 m. dėl jo veiklos buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, dėl jo atsisakymo vykdyti darbines funkcijas jam buvo skirtas įspėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 10 d. ieškovas, (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, buvo paprašytas užpildyti ir atsiųsti 2023 m. veiklos vertinimo formą, kurią pateikęs, ieškovas 2024 m. vasario 28 d. gavo užduotį derinti vertinimo išvadą, su kuria ieškovui nesutikus, buvo atliktas pakartotinis jo veiklos vertinimas. 2024 m. kovo 28 d. Veiklos vertinimo išvadoje Nr. ADP4-73 (anksčiau ir toliau – Išvada) ieškovo veikla už 2023 m. buvo įvertinta patenkinamai, po ko 2024 m. balandžio 4 d. atsakovo direktorius priėmė įsakymą Nr. ADP1-90 „Dėl A. M. tiesioginio vadovo siūlymo, atlikus kasmetinį veiklos vertinimą, įgyvendinimo“ (anksčiau ir toliau – Įsakymas), kuriuo ieškovui nenustatė pareiginės algos kintamosios dalies.

13. Ginčui aktuliu laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numatė, kad biudžetinės įstaigos darbuotojų, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus) ir pasiektus veiklos rezultatus. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetinio veiklos vertinimo tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 20 redakcija) (anksčiau ir toliau – Aprašas), kurio 3 punktas numatė, kad darbuotojui metines užduotis, susijusias su darbuotojo funkcijomis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos, nustato tiesioginis darbuotojo vadovas. Darbuotojo veiklos vertinimo procedūrą sudaro: darbuotojo veiklos nagrinėjimas; darbuotojo veiklos įvertinimas; veiklos vertinimo išvados surašymas (Aprašo 6 punktas).

14. Aptariamu atveju, byloje nebuvo kvestionuojami atsakovo atlikto ieškovo veiklos vertinimo procedūriniai aspektai, vertinimo atlikimo tvarka ir pan., apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių (dėl pačios vertinimo procedūros tvarkos pažeidimų) taip pat nenustatė, todėl, tokio klausimo nekeliant ir apeliantui, šiuo aspektu šioje nutartyje plačiau nepasisako.

15. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, be kita ko neva nepagrįstai rėmusis apelianto buvusios tiesioginės vadovės paaiškinimais, ir nenustačius, kad ieškovas būtų buvęs įvertintas netinkamai, nors, anot apelianto, jis įvykdė visas metines užduotis ir kai kurias netgi viršijo.

16. Iš bylos duomenų, pateiktos Išvados, matyti, kad ieškovui 2023 m. buvo nustatytos tokios metinės užduotys: 1) duomenų praradimo prevencija kompiuteriuose (siektinas rezultatas – visuose kuruojamo regiono darbuotojų kompiuteriuose įdiegti ir sukonfigūruoti automatinį atsarginių kopijų darymą); darbuotojo vertinimu, ši užduotis buvo įvykdyta ir viršyta (įdiegtas ir sukonfigūruotas atsarginių kopijų darymas esamiems ir naujiems darbuotojams; darbuotojai papildomai apmokyti ir parodyta kaip naudotis sukurtomis atsarginėmis kopijomis kituose įrenginiuose ir telefonuose bei kaip dalintis turimais failais su kitais); 2) darbuotojų valdomos Office 365 paskyros apsauga nuo nesankcionuoto prisijungimo (siektinas rezultatas – įgalinti ir pritaikyti dviejų dalių (MFA) autentifikaciją visiems kuruojamo regiono darbuotojams ir suteikti pagalbą darbuotojams); darbuotojo vertinimu, ši užduotis įvykdyta ir viršyta (įgalinus ir pritaikius MFA suteikta pagalba darbuotojams jungiantis prie „Office“ sistemos; papildomai įdiegta ir sukonfigūruota išorinė autentifikavimo programėlė darbuotojų tarnybiniuose telefonuose); 3) nuo visų rengtų dokumentų elektroniniai dokumentai turi sudaryti ne mažiau kaip 99 proc. (neįtraukiant popierinių dokumentų, kuriuos būtina rengti laikantis teisės aktų reikalavimų) (siektinas rezultatas – parengta ne mažiau kaip 99 proc. elektroninių dokumentų (neįtraukiant popierinių dokumentų, kuriuos būtina rengti laikantis teisės aktų reikalavimų); darbuotojo vertinimu, ši užduotis įvykdyta; 4) pateikti el. paštu D. M. motyvuotus ir pagrįstus pasiūlymus dėl Helpdesk konfigūracijos, kad užduotys automatiškai prisiskirtų IT specialistams, pateikti pasiūlymus dėl kuruojamos srities priskyrimo konkretiems IT specialistams Helpdeske, pateikti pasiūlymus dėl per (duomenys neskelbtini) gautų pranešimų klasifikavimo pagal incidento sudėtingumą bei kitus aktualius pasiūlymus Helpdesk sistemai patobulinti (siektinas rezultatas – el. paštu minėtam asmeniui pateikti pasiūlymai dėl Helpdesk konfigūracijos); darbuotojo vertinimu, ši užduotis įvykdyta; 5) parengti, suderinti su AAD administracijos padalinių vadovais ir suderintą variantą pateikti AAD direktoriui tvirtinimui organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių įgyvendinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo projektą (siektinas rezultatas – parengtas ir suderintas minėtas tvarkos aprašo projektas pateiktas direktoriui tvirtinti); darbuotojo vertinimu, užduotis pilnai neįvykdyta (parengtas projektas yra nuo 2019 m., tačiau toliau nederintas ir nepatvirtintas, nes neįgyvendintos saugumo priemonės, taip pat prieš paskiriant šią užduotį iki šiol įstaigoje nėra ir nebuvo atliktas „Rizikos vertinimas“ (Poveikio duomenų apsaugai vertinimas), buvo paprašyta tiesioginio vadovo atsiųsti ir paklausta, ar yra atliktas rizikos vertinimas, tačiau atsakymas nebuvo gautas, be kita ko pažymėta, kad dėl susidariusios situacijos, t. y. nesant galimybių įvykdyti paskirtą užduotį, tiesioginė vadovė buvo informuota tiek žodžiu, tiek raštu dar prieš paskiriant užduotį). Iš Išvados taip pat matyti, kad darbuotojo (ieškovo) veikla už 2023 m. buvo įvertinta patenkinamai, konstatavus, jog darbuotojas įvykdė tik kai kurias metines užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; vertinimo metu atsižvelgta ir į per metus pavestų užduočių ir pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų atlikimą, jų kokybę, terminus, neatlikimą, atsisakymą atlikti užduotis. Bendrame veiklos vertinime be kita ko nurodyta, kad dėl pirmos užduoties parodymas darbuotojams kaip naudotis sukurtomis atsarginėmis kopijomis telefonuose bei kaip dalintis turimais failais su kitais nelaikytina kaip užduoties viršijimas, ši funkcija reikalinga darbuotojų tiesioginių darbo funkcijų atlikimo patogumui, be to, įdiegus ir sukonfigūravus atsarginių kopijų darymą, bet neparodžius kaip šiuos veiksmus atlikti, įdiegimas nebetektų prasmės; dėl antros užduoties įvykdymo nurodyta, kad darbuotojas klaidingai nurodė, jog papildomai buvo įdiegta ir sukonfigūruota išorinė autentifikavimo programėlė darbuotojų tarnybiniuose telefonuose, 2022 m. gruodžio 8 d. el. paštu buvo išsiųstas pranešimas visiems darbuotojams, kuriame buvo nurodyta, kad siekiant apsaugoti darbuotojų paskyras nuo nesankcionuoto prisijungimo pvz. pavogus prisijungimo duomenis, bus įjungtas dviejų dalių autentifikavimas (multi-factor), darbuotojas įvedęs prisijungimus sistemoje, dar turės patvirtinti prisijungimą mobiliuoju telefonu (galimi būdai: „gavus skambutį, SMS su kodu ar per APPS programėlę), taigi darbuotojai galėjo pasirinkti patvirtinimo būdą, vienas iš jų buvo išorinė autentifikavimo programėlė, todėl nelaikytina, kad užduotis buvo viršyta; darbuotojams, kuriems reikėjo pagalbos su programėle, pagalba buvo teikiama visų IT specialistų, visos Lietuvos mastu; atkreiptas dėmesys, kad darbuotojas rengė instrukciją kaip patvirtinti autentifikavimą SMS žinute, tačiau nebuvo nurodyta, kaip tai atlikti per APPS programėlę; dėl 5 užduoties įvykdymo nurodyta, jog dėl rizikos vertinimo privalomumo buvo užsiklausta Departamento duomenų apsaugos pareigūno, kuris informavo, kad rizikos vertinimas neprivalomas, todėl darbuotojas nepagrįstai nurodė, kad neįvykdė užduoties dėl to, kad nebuvo atliktas rizikos vertinimas; taip pat atkreiptas dėmesys, kad darbuotojas, manydamas, kad reikalingas rizikos vertinimas, nesiėmė jokių veiksmų, taip pat neparengė teisės akto projekto. Vertinimo pagrindime paaiškinta, kad dėl pasiektų rezultatų vykdant metines užduotis vertinimo, darbuotojas bendrai įvertintas patenkinamai, kadangi darbuotojas atsisakė į AAD tinklapį įkelti 2022 m. viešųjų pirkimų ataskaitą (pavedimas išsiųstas el. paštu 2023 m. kovo 14 d.); Departamento kibernetinis saugumas yra viena prioritetinių sričių, ir darbuotojas atsisakė dalyvauti 2023 m. kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx 2023“ ir „PhishEx 2023“; Departamentas 2023 m. sausio mėn. įsigijo daugiafunkcinius spalvotus spausdintuvus, kurie buvo pristatyti į Klaipėdą, darbuotojas spausdintuvą į (duomenys neskelbtini) parsivežė vasarą, tačiau per 2023 m. jo nepajungė, ko pasėkoje garantinis laikotarpis buvo pradėtas skaičiuoti nuo sausio mėn., nors spausdintuvas nenaudojamas. Ieškovas, nesutikdamas su atliktu vertinimu, savo nesutikimo motyvus nurodė Išvadoje, taip pat akcentavo ir apeliaciniame skunde, kuriame be kita ko teigė, jog minėtą pirmą užduotį laiko viršyta, nes tam buvo skirtas papildomas laikas ir darbas kuris nebuvo numatytas šiai užduočiai ir ieškovo pareigybės aprašyme (darbuotojų mokymas); dėl Išvadoje nurodytos 2 užduoties atkreipė dėmesį, kad MFA autentifikavimas SMS žinute (ir/ar skambučiu) buvo privalomas ir atsižvelgus į tai, kad įstaigoje dirbo virš 500 darbuotojų, o IT specialistų dirbo tik 7, todėl ieškovas parengė instrukciją tik SMS žinutėms (skambučiams), parengti instrukciją APPS programėlei buvo netikslinga ir nereikalinga, nes darbuotojai naudojasi skirtingais telefonais ir APPS autentifikavimo programėlių yra skirtingų; be to pažymėjo, kad skyriaus vedėjos sprendimu ieškovui nuo 2023 m. kovo 10 d. atimtos globalios Office365 administravimo teisės, be kurių nebegalėjo pilnai ir sklandžiai vykdyti šios užduoties, nes turėjo kreiptis ir prašyti pagalbos pas kitą kolegą, kad įgalintų likusiems darbuotojams MFA; dėl 5 užduoties atkreipė dėmesį, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija buvo pateikusi raštišką atsakymą, kuris patvirtina, jog atsakovas netinkamai įvertino šią ieškovo metinę užduotį, kadangi ieškovas pagrįstai neįvykdė užduoties, nes nebuvo atliktas rizikos vertinimas; taip pat akcentavo, kad jo atsisakymo į tinklalapį įkelti 2022 m. viešųjų pirkimų ataskaitą nebuvo, buvo tik paprašyta nurodyti už šią skiltį atsakingą asmenį.

17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kartu pažymėtina, kad darbo bylose įrodinėjimo procesui būdingi tam tikri ypatumai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nurodytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

18. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su įrodymų visumos kontekste susiformavusiu pirmosios instancijos teismo įsitikinimu ir išvada, kad aptariamu atveju darbuotojo vertinimas nebuvo atliktas netinkamai. Tokia išvada darytina įvertinus, be kita ko, tiek Išvadoje pateiktus darbuotojo veiklos vertinimo pagrindimus, apelianto argumentus, tiek ir byloje apklaustos liudytojos (ginčo laikotarpiu tiesioginės darbuotojo vadovės) parodymus, kuri patvirtino, kad tokiam ieškovo veiklos vertinimo rezultatui, kaip tai nurodyta ir Išvadoje, įtakos turėjo tai, kad jis įvykdė ne visas užduotis, apskritai metų eigoje atsisakinėjo atlikti tam tikras funkcijas, mėgindavo išvengti tam tikrų užduočių, atsisakė dalyvauti pratybose dėl kibernetinio saugumo, nors su vadovybe buvo priimtas sprendimas, kad tokio pobūdžio pratybose turi dalyvauti informacinių technologijų specialistai, be to minėta liudytoja nesutiko, kad darbuotojas viršijo antros užduoties atlikimą, pažymėdama, kad pats ieškovas prašė perduoti paskyros administravimą kitam darbuotojui, tačiau, anot liudytojos, tai neužkirto kelio užduoties įvykdymui, asmuo turėjo kreiptis į administratorių dėl teisių suteikimo. Nors apeliantas ir kritiškai vertino liudytojos parodymus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, ir teisėjų kolegija nemato pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus, ar kitų priežasčių, kodėl teismas jais galėjo ar turėjo nesivadovauti, tuo pačiu pažymint, kad jokiais objektyviais duomenimis ginčijamo vertinimo pagrindimo argumentai byloje taip ir nebuvo paneigti, taigi, nesant pagrindo laikyti įrodytomis ir apelianto akcentuotas aplinkybes dėl pirmos, antros užduočių viršijimo, kaip ir aplinkybės dėl penktos užduoties įvykdymui neva reikšmingo neatlikto rizikos vertinimo, šiuo aspektu pirmiausia pažymint, kad klausimas dėl poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimo (ne)privalomumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų dėl tokio klausimo reikšmingumo nagrinėjimo ginčo kontekste. Be paminėto, dar svarbu pastebėti, jog bylos duomenys, būtent Departamento direktoriaus 2023 m. gruodžio 13 d. įsakymas „Dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo“, patvirtina, kad ieškovui buvo skirtas ir įspėjimas dėl jo atsisakymo vykdyti tam tikras darbines funkcijas, konstatavus, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, kai eidamas atsakovo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, 2023 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gavęs tiesioginės vadovės pavedimą įkelti į Departamento interneto svetainės skiltį „Viešieji pirkimai“ – „Viešųjų pirkimų ataskaitos“ 2022 m. Atn-3 ataskaitą (atlikti mechaninį veiksmą) ir informuoti, kai tai bus padaryta, ieškovas pareikalavo nurodyti kitą už minėtą skiltį atsakingą darbuotoją, pavedimą vykdyti atsisakė ir ataskaitą įkėlė pati jo tiesioginė vadovė; 2023 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu gavęs tiesioginės vadovės pavedimą dalyvauti 2023 m. nacionalinio kibernetinio saugumo pratybose ,,Kibernetinis skydas OpEx 2023“ ir ,,Kibernetinis skydas PhishEx 2023“, kuris buvo suformuluotas atsižvelgus į 2022 m. Departamento direktoriaus pavaduotojos patvirtintą analogiškų pratybų dalyvių sąrašą, pratybose dalyvauti kategoriškai atsisakė ir į pratybas buvo deleguotas kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Byloje nėra duomenų, kad minėtas atsakovo vadovo įsakymas būtų panaikintas ar ginčijamas. Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, liudytojos, bylos šalių, tame tarpe ir paties ieškovo parodymus teismo posėdyje, kaip atkreiptas dėmesys ir skundžiamame sprendime, net teismo posėdžio metu ieškovui kritiškai vertinant, pavyzdžiui, minėtų mokymų (pratybų) reikalingumą, nurodytų vykdyti užduočių svarbą ir pan., teisėjų kolegija, be kita ko neįžvelgusi atlikto vertinimo neobjektyvumo ar kažkokio tendencingo požiūrio šiuo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovo aptariamo darbinės veiklos vertinimo pagrįstumo, ko pasėkoje teismas pagrįstai nusprendė ieškovo ieškinio reikalavimų netenkinti.

19. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apelianto pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.