- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1170-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34989-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pareiškimas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gintraka“ ieškinį ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovės 2014 m. liepos 31 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. N14/17 nuo 2020 m. gruodžio 16 d.; priteisė iš ieškovės atsakovei 16 450,14 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
2. Atsakovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2022 m. sausio 22 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovei nesilaikius ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos; priešieškinį tenkinti: (i) įpareigoti ieškovę vykdyti ginčo sutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovei 32 370,56 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo prievolės mokėti nuomos mokestį neįvykdymo dienos iki bylos (šio priešieškinio priėmimo) iškėlimo teisme, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 710,59 Eur žyminį mokestį bei 0,84 Eur bankų komisinius mokesčius, išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą arba (ii) patenkinus ieškinį dėl ginčo sutarties nutraukimo nustatyti ginčo sutarties nutraukimo tvarką, priteisiant atsakovei iš ieškovės 32 370,56 Eur nesumokėto nuomos mokesčio skolos kompensaciją, 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovei VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nustatė septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – primokėti 1 280,58 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ apeliacinį skundą; grąžinti žyminio mokesčio už atsakovės apeliacinį skundą permoką; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-732-855/2022 atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą; ištaisė teismo nutarties 8-9 punktuose padarytą aritmetinę klaidą ir nustatė atsakovei naują terminą iki 2022 m. kovo 14 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 170,47 Eur žyminio mokesčio dalį, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
6. Kadangi atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų neištaisė ir iki 2022 m. kovo 14 d. nesumokėjo trūkstamos 170,47 Eur žyminio mokesčio dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartimi taip pat grąžino atsakovei sumokėtą žyminį mokestį, išaiškino jo grąžinimo tvarką. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1119-640/2022 ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.
Šalies argumentai
7. Atsakovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovė laiku pateikė apeliacinį skundą, sumokėjusi žyminį mokestį ir jo priemoką pagal teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį.
7.2. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, peržengdamas atsakovės atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties ribas, nepranešė atsakovei apie tai, kad žada svarstyti apeliacinio skundo priėmimo klausimus, nepavesdamas tai padaryti Vilniaus miesto apylinkės teismui, t. y. po atskirojo skundo padavimo atsakovė negavo pranešimo dėl tolimesnio apeliacinio skundo priėmimo eigos.
7.3. Vilniaus apygardos teismas nustatė trumpesnį nei įstatyme nurodytą minimalų 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, kurio pusę sudarė trys nedarbo dienos, iš kurių viena yra šventinė diena. Todėl dviem dienom vėlesnis žyminio mokesčio priemokos sumokėjimas yra pateisinamas, nes tiek pat jai buvo sutrumpintas terminas trūkumams pašalinti.
7.4. Be to, šiuo laikotarpiu atsakovė buvo užsiėmusi 2021 m. finansinės atskaitomybės rengimu, todėl buvo padidėjęs buhalterijos ir administracijos darbo krūvis ir atitinkamai pailgėjo piniginių prievolių įvykdymo terminai.
7.5. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė atnaujinti terminą 2022 m. sausio 22 d. apeliaciniam skundui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė atsakovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo; grąžino atsakovei 170,47 Eur žyminį mokestį, išaiškindamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
3. Pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius apie atskirojo skundo ribų peržengimą, pranešimo dėl tolesnio apeliacinio skundo priėmimo eigos negavimą bei trumpesnio nei įstatyme nurodyto termino trūkumams pašalinti nustatymo, laikė nepagrįstais.
4. Teismas nurodė, kad atsakovę atstovaujantis advokatas, kuriam yra žinomos civilinio proceso teisės normos (tokia prezumpcija nustatyta įstatyme), kuris dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, padavė atskirąjį skundą, ir apie kurio priėmimą ir siuntimą apeliacinės instancijos teismui, advokatas buvo informuotas. Pranešimas apie atsakovės atskirojo skundo išsiuntimą apeliacinės instancijos teismui atsakovės atstovui advokatui įteiktas 2022 m. vasario 8 d. Taip pat apie atsakovės atskirojo skundo nagrinėjimą atsakovė buvo informuota 2022 m. vasario 23 d. pranešimu specialiame interneto tinklalapyje, taip pat nurodant ir kontaktinius duomenis (telefono numerį) informacijai gauti.
5. Teismas pažymėjo, jog atsakovei buvo nustatytas vienuolikos kalendorinių dienų terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti, o ne septynių dienų, kaip teigia atsakovė, t. y. 2022 m. kovo 3 d. nutartimi trūkumų šalinimo terminas nustatytas iki 2022 m. kovo 14 d. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentai, susiję su darbo dienų skaičiavimu, patys savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl nepakankamo termino, kadangi įstatymas nustato terminą trūkumams pašalinti kalendorinėmis dienomis, o ne darbo dienomis.
6. Taip pat nepagrįstais pirmosios instancijos teismas laikė ir atsakovės argumentą dėl pateisinamo dviejų dienų pavėlavimo įvykdyti apeliacinės instancijos teismo nustatytus įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta ir įteikta atsakovės atstovui advokatui per elektroninių paslaugų portalą, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti ir primokėti žyminį mokestį.
7. Šių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė praleido terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo ar nepakankamo bendradarbiavimo su atsakove ir šias priežastis laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi.
8. Papildomai teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad piniginių prievolių įvykdymo terminas buvo pailgėjęs, nepridėjo mokėjimo nurodymų, kuriais pagrįstų, kad pavedimas kredito įstaigai pervesti nurodytą sumą būtų pateiktas iki termino žyminiam mokesčiui primokėti pabaigos. Teismas dar kartą pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2022 m. kovo 3 d., terminas trūkumams pašalinti nustatytas iki 2022 m. kovo 14 d., todėl šis laikotarpis yra pakankamas atsakovės deklaratyviai nurodytam 10 dienų terminui. Teismas konstatavo, kad ši atsakovės nurodyta aplinkybė taip pat negali būti laikoma pakankama spręsti apie termino praleidimo priežasties svarbumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi, kuria atmestas atsakovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pareiškimas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, prašė pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą 2022 m. sausio 22 d. atsakovės apeliaciniam skundui paduoti bei jį priimti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pranešimas apie atsakovės atskirojo skundo išsiuntimą apeliacinės instancijos teismui atsakovės atstovui advokatui buvo įteiktas 2022 m. vasario 8 d., tačiau kadangi Vilniaus apygardos teismas, palikdamas apskųstą nutartį nepakeista, išėjo už atsakovės atskirojo skundo ribų ir padidino 170,47 Eur suma primokėtiną žyminio mokesčio dalį, todėl remiantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apie tai turėjo informuoti atsakovę.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ne atsakovė, bet pats pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą savo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje ir pats savo iniciatyva jos neištaisė. Šiame kontekste tai yra objektyviai svarbi aplinkybė dėl to, kad žyminio mokesčio priemoką sumokėjusi ir nebūdama tinkamai informuota apie atskirojo skundo ribų peržengimą, šioje byloje atsakovė negalėjo objektyviai tikėtis tokios, kokia faktiškai apeliaciniame procese priimta nutartis, kuria buvo taisoma pirmosios instancijos teismo klaida.
15.3. Vilniaus apygardos teismas neišsiuntė atsakovei nutarties kaip reikalaujama, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Bylos grąžinimo lydraštis datuotas 2022 m. kovo 7 d., t. y. buvo išsiųstas praleidus minėtą terminą. Todėl tik 2022 m. kovo 8 d. atsakovės atstovas gavo Vilniaus apygardos teismo nutartį per EPP sistemą su bylos grąžinimo lydraščiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl šios aplinkybės, kad atsakovė faktiškai turėjo trumpesnį nei įstatyme nurodytą minimalų 7 dienų terminą trūkumams pašalinti.
15.4. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti konkrečias faktines aplinkybes, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties gavimo net pusę atsakovei likusio termino sudarė net trys nedarbo dienos (kovo 11-13 d.), iš kurių viena - valstybinės šventės diena (kovo 11 d.). Todėl teismas galėjo ir turėjo pagrįstai pripažinti šias aplinkybes kaip šiuo konkrečiu atveju sudariusias kliūtis atsakovei nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Dėl aukščiau aptartų objektyviai egzistavusių svarbių aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti, jog atsakovas neturėjo net ir minimalaus termino dėl teismo klaidos atsiradusiems apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti.
15.5. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad atsakovė laiku pateikė apeliacinį skundą, kad laiku bei tinkamai sumokėjo visas Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytas sumokėti žyminio mokesčio priemokų sumas, o dviejų dienų pavėlavimas sumokėti tik 10 procentų (170,47 eurų) dydžio žyminio mokesčio dalies priemoką laikytinas nežymiu ir ne tokiu reikšmingu, kad būtų užkirsta atsakovei pasinaudoti viena iš esminių teisių į apeliaciją (ypač įvertinus, kad po apeliacinio skundo pateikimo didesnę aukščiau minėto trijų mėnesių termino dalį sudarė atskirojo skundo nagrinėjimas). Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovė jau buvo sumokėjusi visą teismų nustatytą ir perskaičiuotą žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje net nesvarstė, ar 10 procentų (170,47 eurų) dydžio žyminio mokesčio priemokos dalis laikytina netikslumu, nesudarančiu esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir negalinčiu būti kliūtimi atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ar pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį. Todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pagrindą įvertinti dviejų dienų termino praleidimą bent kaip nežymų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Gintraka“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atskiruoju skundu, prašė jį atmesti kai nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovė, siekdama įrodyti, jog 2022 m. kovo 3 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų neištaisė ne dėl savo, o dėl teismų kaltės, nepateikia jokių paaiškinimų, kokios realios priežastys sutrukdė jai laiku sumokėti žyminį mokestį ir taip ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad laiku ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus sutrukdė atsakovės administracijos ir buhalterijos darbo krūvis, tačiau absoliučiai jokių tokias neva egzistavusias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju apeliantė apsiribojo tik lakonišku teiginiu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas „pasigedo duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad piniginių prievolių įvykdymo terminas buvo pailgėjęs“.
16.2. Atsakovei civilinėje byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3486-1044/2022 Vilniaus apylinkės teismas išaiškino atsakovei, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų procesinio dokumento trūkumų (t. y. nesumokėjus visos žyminio mokesčio sumos), apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu. 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-732-855/2022 Vilniaus apygardos teismas, nurodęs atsakovei iki 2022 m. kovo 14 d. primokėti žyminio mokesčio sumą (170,47 EUR), taip pat išaiškino, kad „pašalinus apeliacinio skundo trūkumą, skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, t. y. nepašalinus nustatyto apeliacinio skundo trūkumo, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.“
16.3. Kaip matyti iš EPP duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-732-855/2022 kaip gautas dokumentas buvo įkelta ir prieinama bylos šalims dar 2022 m. kovo 4 d. Todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su nutartimi ir ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Tačiau to atsakovė nepadarė ir jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrįstumą galėtų vertinti teismai, iš viso nenurodė. Ir tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą grąžino kaip nepaduotą, t. y. po termino praėjus 2 dienoms, ėmėsi taisyti trūkumus: 2022 m. kovo 16 d. darbo dienos pabaigoje (15:41 val.) sumokėjo žyminį mokestį ir dar po daugiau nei paros Atsakovas (o ne jo atstovas advokatas) surašė visiškai nepagrįstą prašymą dėl termino atnaujinimo (prašymas pasirašytas 2022 m. kovo 17 d. 17:43 val.). Nei minėtame prašyme, nei atskirajame skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, dėl kurių atsakovė laiku neįvykdė teismo įpareigojimo iki 2022 m. kovo 14 d. sumokėti visą žyminio mokesčio sumą.
16.4. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių pagrindų atnaujinti terminą apeliacinio skundo pateikimui, kadangi atsakovė viso proceso metu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o nerūpestingai praleidęs terminą trūkumams pašalinti nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių teismo įpareigojimas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį nebuvo laiku įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Prieš nagrinėjant atskirąjį skundą, išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantė (atsakovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. pranešimą apie civilinės bylos grąžinimą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir nutarties siuntimą. Ieškovė UAB „Gintraka“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2021 m. lapkričio 5 d. ir 8 d. el. pašto laiškų kopijas (nekilnojamojo turto brokerio informavimą apie nuomojamą nekilnojamąjį turtą).
12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. pranešimas apie bylos grąžinimą ir nutarties siuntimą yra šioje civilinėje byloje ir yra šios bylos medžiagos dalis, šių teismo procesinių dokumentų pateikimas kartu su atskiruoju skundu laikytinas pertekliniu. Ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas (susirašinėjimai) yra datuotas ankstesne nei pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis, todėl laikytina, kad naujai pateikti susirašinėjimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų objektyviam ginčo klausimui išnagrinėti, todėl šalių naujai teikiamus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
15. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
16. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
17. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, t. y. iki nustatyto (iki 2022 m. kovo 14 d. pratęsto) termino neprimokėjo trūkstamos už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies, 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės pateiktą apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės pareiškimas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, teismui atsakovės įrodinėjamų termino trūkumams pašalinti (primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) praleidimo aplinkybių nepripažinus svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui nagrinėjamoje byloje paduoti.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog procesinio veiksmo laiku neatliko būtent dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo kaltės, t. y. (i) Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi „išėjo iš atsakovės pateikto atskirojo skundo ribų ir padidino 170,47 Eur suma mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalį“, o atsakovė nebuvo informuota „apie tai, kad apeliacinėje teismo instancijoje bus peržengtos atsakovės pateiktos atskirojo skundo ribos“; (ii) anot apeliantės, teismas neišaiškino jai apie teisines pasekmes nepašalinus 2022 m. kovo 3 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, dėl ko atsakovė nežinojo, kad neištaisius trūkumų, apeliacinis skundas nebus priimtas; (iii) skundžiama nutartis atsakovei sukelia neproporcingai neigiamus padarinius, neužtikrina civilinių santykių stabilumo ir užkerta galimybes realiai apginti savo pažeistas teises. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai nepakako laiko įvykdyti 2022 m. kovo 3 d. teismo nutartį, kuria ji buvo įpareigota primokėti žyminį mokestį – 170,47 Eur, nes minėtą nutartį atsakovės atstovas gavo tik 2022 m. kovo 8 d., dalis likusių dienų iki nutartyje įtvirtinto termino (2022 m. kovo 14 d.) buvo ne darbo dienos ir todėl dviejų dienų vėlavimas turi būti vertintinas kaip pateisinamas.
19. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kaip ir bet kuri asmens procesinė teisė, teisė pateikti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp besiginčijančių šalių atkūrimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, ir apeliaciniam skundui paduoti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
20. CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Nagrinėjamos bylos atveju teismo sprendimas, kurį apeliantė siekia apskųsti apeliaciniu skundu, buvo priimtas 2021 m. gruodžio 23 d. Paskutinė termino diena, kada byloje dalyvaujantys asmenys dar galėjo paduoti apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo, buvo 2022 m. sausio 23 d.
21. Apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimai reglamentuoti specialioje teisės normoje, t. y. CPK 307 straipsnyje, kuri šiuo atveju ir taikytina (CPK 302 straipsnis), ir kurioje pasakyta, kad praleistas skundo terminas gali būti atnaujintas, jeigu sprendžiantis jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės įvardijamos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui išnagrinėtoje byloje paduoti.
24. Visų pirma, apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, padidinęs primokėtino žyminio mokesčio dalį 170,47 Eur suma, išėjo iš atsakovės pateikto atskirojo skundo ribų, dėl ko, remiantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti informuotas ne tik atsakovės atstovas, tačiau ir pati atsakovė. Su tokiais apeliantės nurodomais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
25. Pažymėtina, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi tik ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje padarytą aritmetinę klaidą, todėl Vilniaus apygardos teismo nurodymo primokėti 170,47 Eur žyminio mokesčio dalį nėra pagrindo laikyti atskirojo skundo ribų peržengimu, kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl kokių nors naujų / atskirajame skunde neiškeltų aspektų ir reikalavimų, o tik ištaisė pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą aritmetinę / matematinę klaidą, apskaičiuojant bendrą mokėtino žyminio mokesčio sumą (susumuojant mokėtiną žyminį mokestį už ginčijamus turtinius ir neturtinius reikalavimus). Atkreiptinas dėmesys, kad tokią klaidą turėjo teisę ir galėjo ištaisyti ir pats pirmosios instancijos teismas, atitinkamai tokia aritmetinė / skaičiavimo klaida galėjo būti pastebėti ir bet kuriuo atidaus dalyvaujančio byloje asmens, įskaitant pačią atsakovę.
26. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ji negavo jokio pranešimo apie tolimesnę apeliacinio skundo priėmimo eigą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neabejotinai teisingai nurodė teisės normas, reglamentuojančias šalių informavimą rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais – dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį bylos nagrinėjimą pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklapyje), o dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apie atsakovės atskirojo skundo nagrinėjimą atsakovė buvo informuota 2022 m. vasario 23 d. pranešimu specialiame interneto tinklalapyje, taip pat nurodant ir kontaktinius duomenis (telefono numerį) informacijai gauti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė apie apeliacinio skundo priėmimo ir nagrinėjimo eigą nebuvo tinkamai informuota. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį, kuria buvo išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, t. y. nustatytas apeliacinio skundo trūkumas – įpareigojimas atsakovei sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, atsakovė gavo, dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties buvo teiktas atskirasis skundas. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog atsakovė buvo informuota apie jos pateikto apeliacinio skundo priėmimo eigą, ir, kas svarbu pažymėti, atsakovė tuo metu nekėlė klausimo dėl netinkamo jos informavimo.
27. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad atsakovę atstovauja advokatas, kuris yra šios srities profesionalas, todėl preziumuojama, kad jam yra žinomos civilinio proceso teisės normos, tame tarpe ir reglamentuojančios apeliacinio skundo priėmimo klausimus. Akcentuotina ir tai, kad kiekviena proceso šalis turi pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7, 8 straipsniai), t. y. dėti pastangas operatyviai užbaigti civilinės bylos išnagrinėjimą, domėtis nagrinėjamos bylos eiga.
28. Nors apeliantė nurodo, kad teismas neišsiuntė jai 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kaip tai reikalauja Civilinio proceso kodeksas (kitą dieną po nutarties priėmimo), t. y. apeliantė 2022 m. kovo 3 d. nutartį, kuria jai buvo nustatytas papildomas terminas iki 2022 m. kovo 14 d. trūkumams pašalinti (primokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį), gavo tik 2022 m. kovo 8 d., tad faktiškai turėjo trumpesnį nei CPK numatytas 7 dienų terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau ir su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
29. Net ir tuo atveju, jeigu, kaip nurodo apeliantė, 2022 m. kovo 3 d. nutartį ji gavo tik 2022 m. kovo 8 d., o ne kitą darbo dieną po jos priėmimo, šis procesinis pažeidimas iš esmės nepaneigė ir neapsunkino apeliantės galimybių pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir neapribojo jos procesinių teisių, kadangi: visų pirma, apie atskirojo skundo perdavimą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir bylos siuntimą, t. y. bylos patekimą į apeliacinės instancijos teismą, apeliantei buvo žinoma jau nuo 2022 m. vasario 8 d., kaip ir patvirtina pati apeliantė, todėl, kaip buvo aukščiau minėta, ji turėjo visas galimybes pati domėtis bylos eiga, juo labiau, kad buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, turėjo prieigą prie elektroninės bylos kortelės ir pan.; antra, atsakovei buvo žinoma apie atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme datą ir laiką, kadangi, kaip vėl gi minėta, apie tai buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklapyje), tad atsakovė (jos atstovas) galėjo sekti procesinį rezultatą ir turėti visas 11 kalendorinių dienų trūkumui pašalinti, juo labiau, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis buvo prieinama ir įkeltą į teismų sistemą jau 2022 m. kovo 3 d.; trečia, net ir gavus minėtą nutartį 2022 m. kovo 8 d., apeliantė turėjo pakankamą terminą ją įvykdyti ir pašalinti apeliacinio skundo trūkumą iki 2022 m. kovo 14 d., t. y. turėjo 7 kalendorinių dienų terminą.
30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus baigėsi 2022 m. kovo 14 d., tačiau teismas nutartį, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, priėmė tik po dviejų dienų pasibaigus nutartyje nurodytam terminui (2022 m. kovo 16 d.), dėl ko galima konstatuoti, kad apeliantė turėjo papildomai laiko sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau tai padarė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tik po teismo 2022 m. kovo 16 d. priimtos nutarties, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
31. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog laiku ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus sutrukdė atsakovės administracijos ir buhalterijos darbo krūvis. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė nepateikė absoliučiai jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o apsiribojo tik lakonišku teiginiu. Be to, tokio pobūdžio aplinkybės, susijusios su juridinio asmens veiklos organizavimu, planavimu ir administravimu, dideliu darbo krūviu ir pan., paprastai teismų praktikoje nevertinamos kaip svarbios ir pateisinamos priežastys procesiniams terminams pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, esant jos nurodytoms aplinkybėms dėl administracijai tuo laikotarpiu padidėjusio darbo krūvio ar kitų aplinkybių, turėjo teisę pateikti prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo, informuoti teismą apie kitas objektyvias priežastis, dėl kurių atsakovė per nurodytą terminą negalėjo pašalinti apeliacinio skundo trūkumų, tačiau to nepadarė.
32. Pagaliau, pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1119-640/2022 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartį, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neištaisius apeliacinio skundo trūkumų. Šioje nutartyje apygardos teismas analizavo ir kai kuriuos nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktame atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei konstatavo jų nepagrįstumą, tuo pačiu pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo laikyti apeliacinį skundą nepaduotu teisėtumą.
33. Kiti atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
34. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, teisingai aiškino bei taikė proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.