- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-732-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34989-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintraka“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintraka“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ dėl nuomos mokesčio sumažinimo, nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ priešieškinį dėl skolos, nuostolių atlyginimo priteisimo ir sutarties vykdymo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gintraka“ ieškinį ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės UAB „Gintraka“ ir atsakovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2014 m. liepos 31 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. N14/17 (toliau - Sutartis) nuo 2020 m. gruodžio 16 d.; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 16 450,14 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovei nesilaikius ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos; priešieškinį tenkinti: (i) įpareigoti ieškovę vykdyti ginčo sutartį ir priteisti iš ieškovęs atsakovei 32 370,56 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo prievolės mokėti nuomos mokestį neįvykdymo dienos iki bylos (šio priešieškinio priėmimo) iškėlimo teisme, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 710,59 Eur žyminį mokestį bei 0,84 Eur bankų komisinius mokesčius, išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą arba (ii) patenkinus ieškinį dėl ginčo sutarties nutraukimo nustatyti ginčo sutarties nutraukimo tvarką, priteisiant atsakovei iš ieškovės 32 370,56 Eur nesumokėto nuomos mokesčio skolos kompensaciją, 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovei VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nustatė septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – primokėti 1 280,58 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl ginčo sutarties nutraukimo bei atitinkamai netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę įvykdyti sutartį, ir prašo įpareigoti ieškovę vykdyti ginčo sutartį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 7 dalimis, už šį reikalavimą apeliantė turi mokėti 170 Eur žyminį mokestį.
5. Taip pat teismas nurodė, jog kadangi apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti atsakovės turtinio pobūdžio reikalavimai, ir prašo ją pakeisti bei priteisti atsakovei nepriteistos 15 920,42 Eur skolos dalį (visa skola 32 370,56 Eur), 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensaciją ir 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensaciją, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 7 dalimis, už apeliaciniame skunde ginčijamus materialinius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 621,47 Eur (15 920,42+40 538,80 +36 638,78).
6. Kadangi apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 340,42 Eur žyminio mokesčio, nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – primokėti 1 280,58 Eur (1 621 Eur – 340,42 Eur) žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ apeliacinį skundą; grąžinti žyminio mokesčio už atsakovės apeliacinį skundą permoką; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti žyminio mokesčio dalį, rėmėsi būtent CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 7 dalimi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi, nustatydamas atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – taip pat primokėti žyminio mokesčio dalį, pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu be pagrindo taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą, t. y. skundžiama nutartimi teismas, priešingai nei nustato CPK norma, žyminį mokestį apskaičiavo ne už reikalavimą pakeisti ar nutraukti, bet vykdyti nepakeistą tą pačią ginčo sutartį.
7.2. Kadangi pirmosios instancijos teismas jau priėmė ir nagrinėjo 32 370,56 Eur suma įkainotą priešieškinį, už kurį buvo sumokėtas 710,59 Eur žyminis mokestis, todėl teismas turėjo priimti už tapačius reikalavimus įkainuotą apeliacinį skundą, už kurį, atmestų reikalavimų dalyje, atsakovė sumokėjo 340,46 Eur žyminį mokestį.
7.3. Pirmosios instancijos teismas už tapačius atsakovės materialinius reikalavimus vykdyti sutartį bei alternatyvų reikalavimą modifikuoti sutartį skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo apeliaciniam skundui didesnį 1 621,47 Eur mokėtiną žyminį mokestį bei nepagrįstai nurodė primokėti 1 280,58 Eur žyminio mokesčio dalies skirtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą nagrinėjamoje byloje, kuria teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalint – 319 Eur žyminio mokesčio sumą įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą; skundžiama nutartimi nustatytos žyminio mokesčio dalies (1 280,58 Eur) sumokėjimą patvirtinantį 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 29657.
9. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
10. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis yra priimta šioje civilinėje byloje ir yra šios bylos medžiagos dalis, šios nutarties pateikimas kartu su atskiruoju skundu laikytinas pertekliniu, tuo tarpu 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo pavedimas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą yra susijęs su skundžiama nutartimi nustatytais apeliacinio skundo trūkumais, todėl šis įrodymas priimtinas.
Dėl ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė tiek priešieškiniu, tiek apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, reiškė alternatyvius materialinio pobūdžio reikalavimus: (i) įpareigoti ieškovę vykdyti ginčo sutartį ir, be kita ko, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 32 370,56 Eur skolos, arba (ii) patenkinus ieškinį dėl ginčo sutarties nutraukimo, nustatyti ginčo sutarties nutraukimo tvarką, be kita ko, priteisiant atsakovei iš ieškovės 32 370,56 Eur nesumokėto nuomos mokesčio skolos kompensaciją, 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensaciją.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatydamas apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – primokėti 1 280,58 Eur žyminio mokesčio sumą, - nustatė, kad (i) už apeliacinio skundo reikalavimą – pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį ir įpareigoti ieškovę vykdyti ginčo sutartį, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 7 dalimis, 82 straipsniu, turi būti mokamas 170 Eur žyminis mokestis; (ii) už turtinio pobūdžio reikalavimus, kaip alternatyvų reikalavimą, priteisti atsakovei nepriteistos 15 920,42 Eur skolos dalį, 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensaciją ir 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensaciją, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 7 dalimis, turi būti mokamas 1 621,47 Eur žyminis mokestis (15 920,42 Eur + 40 538,80 Eur + 36 638,78 Eur). Todėl, įvertinęs turtinį reglamentavimą, atliktus skaičiavimus bei apeliantės pateiktą įrodymą apie sumokėtą 340,42 Eur žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą, sprendė, kad apeliantės nesumokėta žyminio mokesčio suma nagrinėjamu atveju sudaro 1 280,58 Eur.
15. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl žyminio mokesčio sumos apskaičiavimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantei apeliaciniame skunde nepareiškus naujų reikalavimų, neteisėtai ir nepagrįstai apeliantės apeliacinį skundą įkainavo alternatyvaus reikalavimo dydžio didesne suma pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą, kaip turtinį reikalavimą.
16. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria apeliantei nustatytas septynių dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – primokėti žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
18. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas turi trūkumų, t. y. netinkamai apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 Eur žyminis mokestis. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis – nuo ieškinio sumos: iki 30 000 Eur – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur; nuo didesnės kaip 30 000 Eur sumos iki 100 000 Eur – 900 Eur plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 Eur. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia (fiksuota) pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
21. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino neturtinį ieškovės reikalavimą dėl ginčo sutarties nutraukimo, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas – įpareigoti ieškovę vykdyti sutartį – buvo atmestas. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir prašo įpareigoti ieškovę vykdyti ginčo sutartį. Remiantis išdėstytu bei CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kur nurodyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 Eur žyminis mokestis, įvertinus CPK 80 straipsnio 7 dalį, kur nurodoma, kad mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, jeigu procesiniai dokumentai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, CPK 82 straipsnį, kuris reglamentuoja žyminio mokesčio indeksavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 170 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalis (už apeliaciniu skundu ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarties nutraukimo) pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrįstai.
22. Taip pat minėta, kad atsakovė, ieškinio reikalavimo nutraukti ginčo sutartį tenkinimo atveju, apeliaciniame skunde prašė tenkinti jos alternatyvų reikalavimą dėl sutarties nutraukimo tvarkos (sąlygų) – priteisti atsakovei iš ieškovės 15 920,42 Eur nesumokėto nuomos mokesčio skolos kompensaciją, 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensaciją. Kadangi šis reikalavimas neabejotinai yra turtinis, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, skaičiuodamas kitą mokėtino žyminio mokesčio dalį už atsakovės pateiktą alternatyvų reikalavimą, kurį reikšdama, atsakovė turėjo įvertinti ne tik galimą naudą reikalavimo tenkinimo atveju, tačiau ir pasekmes/pareigą už pareikšto reikalavimo dydį sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Kitaip tariant, pati atsakovė nagrinėjamoje byloje pasirinko priešieškiniu pareikšti ne vieną, o du alternatyvius reikalavimus, vienas iš kurių - turtinis (93 098 Eur sumai), tad jo patenkinimo atveju atsakovė gautų atitinkamą turtinę naudą/ turtines pasekmes, kas reiškia, kad už tą turtinę naudą turi būti sumokėtas atitinkamas žyminis mokestis. Apeliantės pozicija, kad apmokestintas žyminiu mokesčiu turėtų būti tik vienas iš jos pareikštų alternatyvių reikalavimų, juo labiau pačiai apeliantei pasirenkant savo nuožiūra - kuris, tokioje situacijoje yra nepagrįsta.
23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimu yra siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų.
24. Nors sutiktina su apeliantės argumentais, kad už apeliacinį skundą turi būti mokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis kaip ir už pareikštą ieškinį (šiuo atveju – priešieškinį), tačiau pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir apskaičiuoto žyminio mokesčio už priešieškinio pareiškimą tikslumas ir pagrįstumas), patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimas turės būti išspręstas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant apeliacinį skundą, todėl esamu atveju tai (galimai netiksliai pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas mokėtino už priešieškinio reikalavimus žyminio mokesčio dydis) nėra kliūtis apskaičiuoti žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą ir, nustačius netinkamą sumokėto žyminio mokesčio dydį, nustatyti terminą trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kitaip tariant, galimai pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, nustatant mokėtino už priešieškinį žyminio mokesčio dydį, gali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant apeliantės ar kitos šalies apeliacinį skundą.
25. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – primokėti žyminio mokesčio dalį, tinkamai kvalifikavo ieškinio-priešieškinio/apeliacinio skundo materialinius reikalavimus, taip pat tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pagaliau, po atskirojo skundo sumokėdama 1 280,58 Eur žyminio mokesčio, dalį, apeliantė tokiais savo veiksmais iš esmės įvykdė ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip išreikšdama sutikimą su ja.
27. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje 2022 m. sausio 27 d. nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas, apskaičiuodamas primokėtino žyminio mokesčio dalį (1 280,58 Eur), padarė aritmetinę klaidą, kurią apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti.
28. Kaip pagrįstai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė pirmosios instancijos teismas, už apeliacinį skundą (dalyje dėl neturtinio reikalavimo, susijusio su sutarties nutraukimu) atsakovė turėjo sumokėti 170 Eur (pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 dalį, 82 straipsnį – už reikalavimą dėl ginčo sutarties modifikavimo) bei 1 621,47 Eur (pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį – už turtinius reikalavimus: 15 920,42 Eur skolos, 40 538,80 Eur nuomos mokesčio kompensacija, 36 638,78 Eur nuomininko paieškos bei patalpų apdailos darbų kompensacija), t. y. viso – 1 791,47 Eur (170 +1 621,47) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Todėl atėmus apeliantės už apeliacinį skundą sumokėtą 340,42 Eur sumą, mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 1 451,05 Eur (1791,47-340,42). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 1 280,58 Eur sumos sumokėjimą, konstatuotina, kad nesumokėto žyminio mokesčio dalis nagrinėjamu atveju sudaro 170,47 Eur (1791,47-340,42-1280,58= 170,47).
29. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas atsakovės pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, atsakovei nustatytinas naujas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai (170,47 Eur) primokėti (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis).
30. Apeliantei išaiškintina, kad pašalinus apeliacinio skundo trūkumą, skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, t. y. nepašalinus nustatyto apeliacinio skundo trūkumo, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties 8-9 punktuose padarytą aritmetinę klaidą, nurodant, kad atsakovė viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ už apeliacinį skundą turėjo sumokėti viso 1 791,47 Eur žyminio mokesčio, o šalindama apeliacinio skundo trūkumus, turi primokėti trūkstamą 1 451,05 Eur žyminio mokesčio dalį.
Nustatyti atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ naują terminą iki 2022 m. kovo 14 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 170,47 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 47 ct) žyminio mokesčio dalį, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.