- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2-492-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00035-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1550-392/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1550-392/2023 ir pripažinti niekine toje byloje patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ‒ BUAB) „Magum“ (toliau ‒ ir atsakovė) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau ‒ UAB) „Realm Juridical“ (toliau ‒ ir ieškovė).
2. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, kad ieškovė UAB „Realm Juridical“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, jog tarp atsakovės BUAB „Magum“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Nemokumo valdymas“, bei ieškovės UAB „Realm Juridical“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Ieškinyje teigta, kad atsakovė BUAB „Magum“ už 35 000 Eur perleido reikalavimo teisę į UAB „Financial figures“ dėl 2 536 063,86 Eur sumos, kurią Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-547-967/2022 BUAB „Magum“ prašė priteisti iš UAB „Financial Figures“, įskaitant perleidimą visų BUAB „Magum“ materialinių ir procesinių teisių, turėtų toje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Realm Juridical“ ir atsakovės BUAB „Magum“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1550-392/2023 nutraukė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra atsakovės BUAB „Magum“ kreditorius. Pareiškėjo teigimu, teismas, patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, padarė akivaizdžias teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klaidas, turėjusias esminės reikšmės bei įtakos teismo nutarties priėmimui, todėl egzistuoja teisinis pagrindas proceso atnaujinimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
5. Pareiškėjo nuomone, byloje, kurios procesą jis prašo atnaujinti, teismas privalėjo įvertinti, ar taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Teismas neįvertino taikos sutartimi perleidžiamos reikalavimo teisės turinio bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-547-967/2023 pareikštų BUAB „Magum“ reikalavimų dalyko, todėl taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms teisės normoms.
6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė BUAB „Magum“ taikos sutartimi perleido ieškovei visas savo materialines ir procesines teises kitoje nurodytoje civilinėje byloje, kurioje BUAB „Magum ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (toliau – Susitarimas); pripažinus Susitarimą negaliojančiu ‒ taikyti restituciją ir priteisti 2 536 063,86 Eur dydžio sumą iš UAB „Financial Figures“. Taigi, nurodytoje civilinėje byloje BUAB „Magum“ pareiškė du reikalavimus, iš kurių esminis yra dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, o antrasis dėl restitucijos taikymo – tik išvestinis. Atsakovė taikos sutartimi perleido ieškovei ne ginčijamą reikalavimą, o teisę ginčyti BUAB „Magum“ sudarytą Susitarimą. Atitinkamai, teismas privalėjo įvertinti, ar BUAB „Magum“ galėjo perleisti ieškovei teisę ginčyti Susitarimą actio Pauliana pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1550-392/2023.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Šiuo atveju pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas negali prašyti atnaujinti procesą jo prašyme nurodytu teisiniu pagrindu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nenurodyta, jog teismas, priimdamas nutartį patvirtinti taikos sutartį, nusprendė dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1 . Pareiškėjas, kaip atsakovės BUAB „Magum“ kreditorius, turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą taikos sutarties sudarymu ar nesudarymu, tačiau atsakovės BUAB „Magum“ ir ieškovės UAB „Realm Juridical“ pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties sudarymas buvo nuslėptas nuo atsakovės BUAB „Magum“ kreditorių.
10.2 . Atsakovė ir ieškovė nesudarė reikalavimo teisės perleidimo sutarties, o sudarė taikos sutartį tik tam, kad būtų apsunkinta suinteresuotų asmenų galimybė ginti savo pažeistas teises, todėl teismas privalėjo priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl proceso atnaujinimo teisinio instituto paskirties ir taikymo sąlygų
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
13. Aptariamos civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
14. Teismų praktikoje aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą teisminę praktiką).
15. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą, CPK įtvirtina ne tik konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalis), kurių (bent vieno iš jų) egzistavimą privalo įrodyti į teismą dėl proceso atnaujinimo besikreipiantis asmuo, bet ir proceso atnaujinimo sąlygas: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
16. Kaip jau nurodyta, viena iš sąlygų kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą – tai nustatymas, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo pažeistos asmenų teisės ar teisėti interesai. Siekiant pusiausvyros tarp būtinumo užtikrinti teismo sprendimų stabilumą ir pažeistų teisių gynybos, galimybė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo suteikiama tik asmenims, kuriems teismo sprendimas sukėlė neigiamų padarinių, t. y. prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tačiau neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
Dėl pareiškėjo teisės teikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu
17. Analizuojamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (V. P. prašymo atnaujinti procesą 15-16 punktai, 40 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei paaiškėja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjo teigimu, teismas civilinėje byloje Nr. e2-1550-392/2023 tvirtindamas ieškovės UAB „Realm Juridical“ ir atsakovės BUAB „Magum“ sudarytą taikos sutartį, neįvertino aplinkybių, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) viešajam interesui.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nurodęs, kad V. P. nėra asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo dalyvaujančiu asmeniu (šalimi, trečiuoju asmeniu) civilinėje byloje, kurios procesą prašo atnaujinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1550-392/2023 medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-1550-392/2023 šalimis buvo ieškovė UAB „Realm Juridical“ ir atsakovė BUAB „Magum“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Nemokumo valdymas“. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nepatenka į ratą asmenų, kuriems pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį suteikiama teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį šis grindė tokiu teisiniu pagrindu.
20. Įstatyme atskirai išskirta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo gali pareikšti ir neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, tačiau siekiant užtikrinti proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir išimtinumą, CPK 365 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
21. Kaip jau minėta, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte apibrėžtu proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas prašymo atnaujinti procesą negrindė. Tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, t. y. kad prašymas turėjo būti priimtas kaip pateiktas suinteresuoto asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvados, kuris remiantis konstatuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi tokių (naujų) aplinkybių vertinimas nepatenka į šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių, viena kurių yra bankrutavusi bendrovė, sudaryta taikos sutartis. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro sąlygų teigti, kad egzistuoja tokios bendrovės kreditorių interesas, sukuriantis jų teisę galimus prašymus dėl proceso atnaujinimo teikti ir kitais, nei tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas, pagrindais. Pastebėtina, kad bankroto procese vyrauja kolektyvinio kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimo principas, kurį įgyvendina bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus atstovaujantis bankroto (nemokumo) administratorius.
23. Apeliantas skunde teigia, kad nuo BUAB „Magum“ kreditorių buvo nuslėptas taikos sutarties sudarymo faktas, tačiau su tokiu teiginiu negalima besąlygiškai sutikti. Teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1550-392/2023 patvirtintos taikos sutarties sudarymas susijęs su BUAB „Magum“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. liepos 29 d., ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl ginčijamos BUAB „Magum“ reikalavimo teisės realizavimo tvarkos įgyvendinimu.
24. Pareiškėjas V. P. į BUAB „Magum“ kreditorių sąrašą įtrauktas nuo 2018 m. spalio 24 d. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas V. P. pirmos eilės 1 710,88 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas; 2022 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas V. P. trečios eilės 3 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas). Pareiškėjas turėjo galimybes įgyvendinti visas kreditoriui suteikiamas teises, o kaip patvirtina duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO – tomis teisėmis aktyviai naudojosi.
25. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam BUAB „Magum“ bankroto bylą, buvo pateikęs skundą dėl šios bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. liepos 29 d. ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų, taigi ir dėl nutarimo, kurį vykdant buvo sudaryta ir patvirtina taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-1550-392/2023. Pareiškėjo skundas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2697-866/2022 (Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1180-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą). Išdėstytos aplinkybės neteikia pagrindo sutikti su apelianto argumentus, kuriais remiantis yra teigiama, kad jam, kaip BUAB „Magum“ kreditoriui, privalomai turėjo būti atskleistos taikos sutarties sudarymo aplinkybės.
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė išimtinai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, nors pagal įstatymą jam nenumatyta teisė reikšti prašymą tokiu pagrindu, teisėtai atsisakė priimti V. P. prašymą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.