- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-7399-615/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02779-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., I. S., L. G., M. J., VĮ „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- J. S.
nedalyvaujant pareiškėjui J. S., suinteresutojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui, suinteresuotiesiems asmenims - I. S., L. G., M. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, I. S., L. G., M. J., A. A.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S., 2015-02-20 mirusios senelės A. K. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad 2015-02-20 mirė palikėja A. K., būdama 93 metų amžiaus. Suinteresuotasis asmuo I. S. yra palikėjos sūnus, o J. S. palikėjos anūkas. Po mirties palikėja 2002-07-16 testamentu visą savo asmeninį turtą paliko sūnui I. S.. I. S., matydamas, kad pareiškėjas prieš palikimo atsiradimo momentą ir po to rūpinosi palikėjos turtu bei atstovavo palikėjos interesus atkuriant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nesikreipė į notarą palikimui priimti. Taip I. S. sąmoningai leido pareiškėjui priimti paveldėtą turtą jį faktiškai valdant ir juo rūpinantis kaip savu. Nuo palikimo atsiradimo momento palikėjos turtas neperėjo jokiems kitiems asmenims. Pažymėtina, jog po senelės mirties nei pareiškėjo tėvas I. S., nei pareiškėjas nesikreipė į Kauno rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, dėl įstatymo normos, numatančios konkretų trijų mėnesių terminą palikimui priimti, netinkamo interpretavimo. Paveldėjimo byla neužvesta. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturi palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nors palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nepadavė, jis visą palikėjai priklausantį turtą, kaip palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas dar iki palikėjos mirties rūpinosi palikėja ir atitinkamai faktiškai valdė visus Palikėjai nuosavybės teise priklausančius daiktus, nekilnojamąjį turtą, atstovavo jos interesus. Pareiškėjas mokėjo mokesčius už palikėją, 2013 m. palikėjos vardu pareiškėjas sumokėjo žemės nuomos mokestį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių A. K. faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuotasis asmuo I. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka dėl atitinkamo juridinio fakto J. S. naudai nustatymo.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo patikslintą pareiškimą tenkinti. Patvirtina visas pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas priėmė savo senelės palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo A. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra A. K. duktė. Suinteresuotasis asmuo patikslintą pareiškimą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. buvo pareiškėjo J. S. senelė. A. K. mirė 2015-02-20. Suinteresuotasis asmuo I. S. yra palikėjos sūnus, kuriam po mirties palikėja testamentu paliko visą savo asmeninį turtą. Pareiškėjas yra suinteresuotojo asmens I. S. sūnus. Suinteresuotasis asmuo I. S. pateiktame atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjo patikslintu pareiškimu, pažymėjo jog po motinos mirties sąmoningai nesikreipė į notarą palikimą leisdamas priimti sūnui. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo patikslintame pareiškime ir pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas J. S. pradėjo faktiškai valdyti savo senelės turtą po jos mirties 2015-02-20. J. S. rūpinosi po senelės mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog J. S. po savo senelės mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo senelės A. K. mirties 2015 m. vasario 20 d. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2015-02-20 palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.