- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- AN2-96-768/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00016-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Edmundas Kisielius
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. P., atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti R. P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį galutine 300 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. kovo 3 d., 10.52 val. Anykščių r. sav., kelio Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys 29,920 km, vairavo B kategorijos automobilį „Toyota“, kurio didžiausioji leidžiamoji masė 3 210 kg ir tempė priekabą „Tauriga“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1 500 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4 710 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga BE kategorija, vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės, bei vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 44 km/val., važiavo 94 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone R. P. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams, kuriuo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašė netaikyti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo netenkintas R. P. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas sprendė, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. P. netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės. Pažymėjo, jog neabejotinai R. P., neturint teisės vairuoti automobilio, bus nepatogiau ir sudėtingiau vykdyti darbinius įsipareigojimus, tačiau šių veiksmų atlikimas netaps neįmanomu, o minėti nepatogumai truks tik ribotą laiką. Be to, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo paties elgesio rezultatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu R. P. atstovas advokatas E. Kisielius prašo skundą nagrinėti iš esmės, taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 26 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesių laikotarpiui.
4.1. Nurodo apylinkės teismą neatsižvelgus į jų skunde išdėstytas esmines aplinkybes, neįvertinus administracinio nusižengimo sudėties, jo kilmės bei paskirtosios bausmės (administracinio poveikio priemonės) tikslingumo.
4.2. Teigia, jog analizuojant ANK 424 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo turinį akivaizdu, jog joje realizuojamas siekis užkardinti bei atgrasyti nuo vairavimo asmenis, neturinčius vairavimo teisės, negalinčius vairuoti dėl sveikatos būklės ar kai vairuojančiam asmeniui atimta arba sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu šiuo atveju, esant kitokią situaciją. Nurodo, jog R. P. yra ganėtinai pavyzdingas ir prityręs vairuotojas, turintis beveik 40 metų vairavimo stažą. Per paskutinius penkerius metus jis yra tris kartus baustas už smulkius nusižengimus. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajone, jis naudojasi jam skirta transporto priemone - automobiliu „Toyota Hilux“, o automobilinė priekaba, kurią tempiant jis buvo sulaikytas, nėra nuolatinė jo darbo priemonė, su kuria atliekamos jo darbinės funkcijos. Tiesiog sutapo, kad jam vizituojant vieną iš (duomenys neskelbtini) padalinių pamatė ten stovinčią, paliktą ūkio auto priekabą, kuri turėtų būti parkuojama netoliese esančiame ūkio technikos kieme ir nusprendė ją partempti į vietą.
4.3. R. P. , nors ir neneigia žinojęs, kad junginio bendras svoris apsprendžia galinčio su juo dirbti vairuotojo pažymėjimo kategoriją, tačiau nežinodamas junginio svorio apskaičiavimo teorinės tvarkos (skaičiuojamas ne realus junginio svoris, o teoriškai leistinas galimas maksimalus svoris) padarė netyčinę, visiškai neapgalvotą, nesąmoningą klaidą. Nurodo, jog sulaikymo metu automobilis buvo tik su vienu vairuotoju, be bagažo (papildomo krovinio), priekaba taip pat buvo tuščia, be jokio krovinio. Tokiu būdu bendras realus automobilio ir priekabos svoris pagal technines specifikacijas buvo 2 565 kg ir tai yra gerokai mažiau už leistiną pagal turimą vairuotojo kategoriją junginio masę. Šios aplinkybės, atstovo vertinimu, leidžia teigti, kad šis eismo taisyklių pažeidimas, vertinant jį pagal kaltės formą ir rūšį, buvo netyčinis, atsitiktinis, nesisteminis. Į šias aplinkybes, parenkant bausmę (tame tarpe ir administracinio poveikio priemonę) atsižvelgta nebuvo.
4.4. Teigia, prašymą dėl ANK 34 straipsnio nuostatų taikymo grindę pirmiau aptartomis aplinkybėmis, taip pat byloje nustatytomis lengvinančiomis aplinkybėmis, teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančia medžiaga bei esminėmis asmeninėmis aplinkybėmis. R. P. yra neįgalus (neįgalumo lygis - 45 proc.). Byloje pateiktame ŽŪB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) ūkiai kooperatinės bendrovės tarpininkavime nurodyta, kad jis nuo 2020 m spalio 19 d. dirba ŽŪB „A.“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. liepos 1 d. – (duomenys neskelbtini) ūkiai kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigose, jo darbinės funkcijos susiję su kasdieniniu transporto priemonės vairavimu ir vairavimo teisės atėmimas jo tolimesnį darbą šiose pareigose padarytų praktiškai negalimu. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), nors gyvena jis (duomenys neskelbtini) rajone.
4.5. Nesutinka su teismo išvada, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės nepadarys neįmanomu jo darbinių funkcijų vykdymą. Teigia, kad neįgaliam, vieninteliam dirbančiam šeimoje, išlaikančiam sunkiai sergančią sutuoktinę (jo išlaikoma ir buvusi visiškai neįgali R. P. mama mirė bylos nagrinėjimo metu) šios administracinio poveikio priemonės taikymas sukelia ne nepatogumą, o neišvengiamą darbo netekimą. Darbo netekimas jo prieš pensiniame amžiuje bei mobilumo apribojimas būtų neadekvati administracinio poveikio priemonė, kuri pati savaime neatitinka visuomeninio intereso ir sukeltų jau ne nepatogumus, tačiau, jau kur kas gilesnes socialines problemas.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo nesutinkantis su pateiktu apeliaciniu skundu bei mano, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, nustatytas aplinkybes, R. P. charakterizuojančius duomenis, asmeniui paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama R. P. kaltė dėl ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymo, nekeliamas jam skirtos galutinės administracinės nuobaudos – baudos, pagrįstumo klausimas, tačiau nesutinkama su skirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašant, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, iš viso jos neskirti.
8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų, taip pat, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų šešių mėnesių iki vienų metų.
9. Visų pirma teismas pažymi, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
10. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Tuo tarpu nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
11. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, išsamiai įvertino byloje nustatytas tiek padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo, tiek apeliantą charakterizuojančias aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, jog šiuo atveju atsakomybėn traukiamo asmens R. P. atsakomybę galima individualizuoti tik sankcijos ribose. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurios liko neįvertintos nagrinėjant R. P. skundą apylinkės teisme bei kurios nulemtų priešingo procesinio sprendimo priėmimą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta.
12. Apeliaciniu skundu prašymas netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės yra grindžiamas administracinio nusižengimo mažesniu pavojingumu bei teisės vairuoti transporto priemones būtinumu darbinių funkcijų vykdymui.
13. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei R. P. charakterizuojančius duomenis sprendė nesant nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. P. iš viso netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės, kaip, kad prašoma apeliaciniu skundu. Apygardos teismas su šiuo vertinimu visiškai sutinka. Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, R. P. yra gana teigiamai charakterizuojamas – dirbantis; ŽŪB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) ūkiai kooperatinės bendrovės tarpininkavime nurodyta, kad R. P. nuo 2020 m spalio 19 d. dirba ŽŪB „A.“ (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 1 d. – (duomenys neskelbtini) ūkiai kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigose, taip pat, jog jo darbo pobūdis pastoviai susijęs su kasdieniniu transporto priemonės vairavimu; seniūnijos pagal gyvenamąją vietą taip pat apibūdinamas išimtinai teigiamai; jam nustatytas 45 proc. neįgalumo lygis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus R. P. baustas administracine tvarka keturis kartus (tris kartus iš jų už KET pažeidimus), paskirtas baudas yra sumokėjęs. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės, kaip ir apeliaciniame skunde dėstomas poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo funkcijų atlikimo, taip pat pasirūpinti sergančia sutuoktine ar deklaruojamas nežinojimas apie junginio svorio apskaičiavimo tvarką, nėra laikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi iš esmės tapačiais argumentais gali būti grindžiamas bene kiekvienas prašymas dėl minėtos normos taikymo. Tuo tarpu vien neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kaip visiškai pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., pats turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.
14. Taip pat apygardos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog tokios aplinkybės kaip, kad tai, jog automobilis buvo tik su vienu vairuotoju, nebuvo vežamas joks krovinys, taigi, ir realus bendras automobilio ir priekabos svoris buvo mažesnis už leistiną junginio masę (pagal turimą vairuotojo kategoriją), R. P. nežinojo junginio svorio apskaičiavimo tvarkos (nors ir pripažįstą žinojęs, kad junginio bendras svoris apsprendžia galinčio su juo dirbti vairuotojo pažymėjimo kategoriją), iš esmės pagrindžia R. P. padaryto nusižengimo mažesnį pavojingumą. Kaip akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sprendžiant ar asmuo nepažeidžia reikalavimų dėl teisės vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, aktualus yra ne faktinis tuo metu vairuoto junginio svoris, o didžiausias leistinas transporto priemonių junginio svoris. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog R. P. vairuoto automobilio bei priekabos bendras maksimalus svoris viršijo 4 250 kg ribą, kuri nustatyta turint teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi BE kategoriją ar yra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. Kartu pažymėtina, jog R. P. ne tik vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio, tačiau ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 44 km/val. ir važiavo 94 km/val. greičiu, tokiu būdu vienu metu padarydamas du pakankamai pavojingus ir šiurkščius KET pažeidimus, kurių laikyti neapgalvota klaida nėra jokio pagrindo. Priešingai, šie skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tik patvirtina R. P. ne kritiškumą savo elgesiui bei atsainų požiūrį į įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi.
15. Akcentuotina ir tai, jog R. P. įvykdytų nusižengimų pavojingumas jau buvo įvertintas Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už dviejų šiurkščių KET pažeidimų įvykdymą paskiriant švelniausias iš poveikio priemonių – baudą, lygią sankcijoje už sunkiausią iš įvykdytų nusižengimų numatytai minimaliai baudai, ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimu R. P. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam įstatyme numatytam terminui – 6 mėnesiams, nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui, taip pat byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie išskirtinai mažesnį atsakomybėn traukiamo asmens R. P. asmenybės ar jo padarytų nusižengimų pavojingumą, todėl skundžiama Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.