Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar UAB „Luminor Lizingas“), pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas L. E., A. E., L. M., antstoliai Vytautas Mitkus, Andrius Bublys, Donatas Kisielius, Brigita Palavinskienė ir Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-404-466/2020 pagal pareiškėjos Luminor Lizingas UAB pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys - skolininkas L. E., A. E., L. M., antstoliai Vytautas Mitkus, Andrius Bublys, Donatas Kisielius, Brigita Palavinskienė ir Virginija Meškauskienė.

4. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 31 d. buvo priimtas A. E. ieškinys atsakovui L. E. dėl santuokos esant sutuoktinio kaltei nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-5558-1094/2020, nustatytas terminas atsakovui bei tretiesiems asmenims atsiliepimams pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5558-1094/2020 CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

12. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

13. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti aptariamą bylą dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal A. E. ieškinį atsakovui L. E. dėl santuokos nutraukimo, bylos Nr. e2-5558-1094/2020. Teismas sprendė, jog santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo rezultatas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes A. E. ir L. E. santuokos nutraukimo byloje, turi būti padalintas nekilnojamasis turtas, kurio dalis šioje byloje turėtų būti pripažinta skolininko L. E. nuosavybe. Pasak teismo, pripažinus vieną iš butų skolininko L. E. nuosavybe, šioje byloje būtų paliestas sutuoktinių turtas, kuris yra aktualus A. E. ir L. E. santuokos nutraukimo byloje padalijant sutuoktinių turtą. Išsprendus skolininko L. E. dalies nustatymo klausimą, A. E. turėtų pagrindą ginčyti L. E. nustatomą dalį, nes ta dalimi kartu mažėja sutuoktinių bendro dalintino turto masė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“ pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nustačius skolininko turto dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, santuokos nutraukimo atveju, dalintino turto masė nesumažėja.

15. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą, ir kreditorių teises turto padalijimo byloje siekia operatyviai ir nepažeisdami įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos Luminor Lizingas UAB pareiškimas dėl skolininko L. E. turto dalies nustatyto bendrame turte, Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas dar 2015 m. lapkričio 25 d. Pradėjus procesą pagal CPK 667 straipsnį, 2017 m. sausio 20 d. ieškovė A. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. E. prašydama jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinės bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte nagrinėjimą sustabdė. Suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo byla buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. 2-4903-897/2018), tačiau kreditoriams L. B. ir Luminor Lizingas UAB pateikus apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2A-2278-653/2018). Nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kitų argumentų nurodė, jog sutuoktiniai nepaneigė bendro turto prezumpcijos (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.), o bendru susitarimu pakeisdami turto teisinį statusą į asmeninę A. E. nuosavybę, pažeidė kreditorių interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartyje išdėstytus argumentus, 2018 m. spalio 31 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki tol, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, pareiškėjai neįvykdys nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų įpareigojimų, teismas pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliks nenagrinėtą. Pareiškėjai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdė (nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių), tačiau 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėja A. E. pateikė teismui naują prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2752-258/2019. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjami L. M. reikalavimai atsakovams A. E. ir L. E. dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbiami), priteisimo jai nuosavybės teise, dėl kurio ginčas yra kilęs civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi atnaujinęs civilinę bylą Nr. 2-2102-558/2019 pareiškėjos pateiktam prašymui dėl bylos sustabdymo išnagrinėti, ją vėl sustabdė iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2752-258/2019. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta (civilinė byla 2S-1163-392/2019). Nutartyje nurodė, kad pareiškėjams per teismo nustatytą terminą nepateikus naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri neprieštarautų kreditorių interesams, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl prašymo nutraukti santuoką palikimo nenagrinėtu, o ne sustabdyti civilinę bylą kitu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai inicijuodami naujus teisminius procesus ir teikdami prašymus juos stabdyti, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei nesiekia operatyviai ir veiksmingai išnagrinėti kilusį ginčą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, apsunkina teismo sprendimų vykdymą dėl žalos išieškojimo iš skolininko L. E. suinteresuoto asmens UAB Luminor Lizingas naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. liepos 8 d. nutartimi A. E. ir L. E. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikus nenagrinėtą, o Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1448-262/2019) atmetus A. E. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikus nepakeistą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte nagrinėjimas buvo atnaujintas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, suinteresuotas asmuo A. E. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė naują ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir paprašė vėl sustabdyti bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų A. E. ir L. E. procesinių veiksmų ir teismų nutarčių seką santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje bei byloje dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, sprendžia, kad suinteresuoti asmenys nesiekė veiksmingo ir operatyvaus nei santuokinio turto padalijimo, nei teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dėl to nėra pagrindo dar kartą sustabdyti civilinės bylos dėl skolininko L. E. turto dalies nustatyto bendrame turte nagrinėjimą iki bus išspręsta dar viena A. E. inicijuota santuokos nutraukimo byla.

18. Išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 pažymėjo, kad nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz., Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje civilinės bylos sustabdymas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis), prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Kadangi byla nėra išnagrinėta iš esmės, pareiškėjos Luminor Lizingas UAB patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį, kuria civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5558-1094/2020, panaikinti.