Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Luminor Lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. E. ir L. E. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) byloje akcinė bendrovė Luminor Bank, I. B., D. Y., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, L. B., P. G., antstolė D. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė LESTO, akcinė bendrovė Telia Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Pareiškėja A. E. pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-2752-258/2019, ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjami L. M. reikalavimai atsakovams A. E. ir L. E. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisimo jai nuosavybės teise, dėl kurio ginčas yra kilęs šioje civilinėje byloje. Todėl pareiškėja prašo sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2752-258/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. 2-2102-558/2019 pareiškėjos pateiktam prašymui dėl bylos sustabdymo išnagrinėti. Sustabdė civilinę bylą Nr. 2-2102-558/2019 iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2752-258/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00241-2019-4).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.1. Apelianto nuomone, pareiškėjai iniciavo santuokos nutraukimo bylą, kurioje pažeisdami kreditorių interesus, jiems priklausantį turtą nori pasidalinti taip, kad visa kas vertinga, atitektų pareiškėjai A. E., tuo užkertant kelią suinteresuotam asmeniui atgauti jam priteistą žalos atlyginimą. Pareiškėjams nepavykus santuokos nutraukimo byloje pasidalinti turto taip, kad būtų išvengtą prievolių vykdymo kreditoriams, buvo inicijuota civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, kurioje pareiškėjos A. E. mama L. M. pareiškė reikalavimą savo dukrai ir jos sutuoktiniui, kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į turtą: butą, (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini). A. E. su L. M. ieškiniu sutinka. Akivaizdu, jog pareiškėjai nesiekia veiksmingo ir operatyvaus bendro turto padalijimo bei teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, siekia įmanomai labiau apsunkinti suinteresuotam asmeniui atgauti priteistą žalos sumą. Tokiu nesąžiningu pareiškėjų elgesiu, akivaizdžiai pažeidžiamos suinteresuoto asmens teisės, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodytų aplinkybių nevertino.

8.2. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, jog sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų reikalavimus. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Analogiškai nustato ir CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjai per įstatyme įtvirtintą naikinamąjį procesinį terminą, teismui nepateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri neprieštarautų kreditorių interesams, todėl teismas turėjo pareigą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu palikti nenagrinėtą.

10. Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti suinteresuoto asmens UAB Luminor Lizingas atskirąjį skundą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. E. prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-2102-558/2019 atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas turėjo nustatyti ar tarp nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir teisinio rezultato Vilniaus apygardos teisme dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys, t. y. kad šioje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo. Teismo nurodyta aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti padalintas santuokos metu įgytas visas sutuoktinių turtas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog tarp šios nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys, todėl kaip teisingai nurodo apeliantas pareiškėjos prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti atmestas, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjai nuolat inicijuodami naujus teisminius procesus ir teikdami prašymus juos stabdyti, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nesiekia operatyviai ir veiksmingai išnagrinėti kilusį ginčą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei apsunkina įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą, nukreipiant išieškojimą į skolininko L. E. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tuo pažeidžiami suinteresuotų asmenų (kreditorių) teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2752-258/2019 ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Taigi, minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu – iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2752-258/2018 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal L. M. ieškinį, kuriuo prašoma priteisti ieškovei turtą įregistruotą kaip bendroji jungtinė pareiškėjų A. E. ir L. E. nuosavybė, sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje pareiškėjų A. E. ir L. E. santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki tol, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai nepateiks kreditorių interesus atitinkančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai teismas pareiškėjų prašymą paliks nenagrinėtą. Pareiškėjai per nustatytą terminą teismui nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o paprašė sustabdyti civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-2752-258/2019 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

16. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, akcentavo, jog sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjams per teismo nustatytą terminą nepateikus naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri neprieštarautų kreditorių interesams, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl prašymo nutraukti santuoką palikimo nenagrinėtu, o ne sustabdyti civilinę bylą kitu pagrindu.

17. Pareiškėjai inicijuodami naujus teisminius procesus ir teikdami prašymus juos stabdyti, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei nesiekia operatyviai ir veiksmingai išnagrinėti kilusį ginčą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, taip pat apsunkinta teismo sprendimų vykdymą dėl žalos išieškojimo iš skolininko L. E. apelianto naudai. Taip pažeidžiami suinteresuotų asmenų (kreditorių) interesai.

18. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. 2-2102-558/2019 sustabdė nepagrįstai, todėl suinteresuoto asmens UAB Luminor Lizingas atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties dalis dėl bylos sustabdymo panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas, pareiškėjos A. E. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2752-258/2019 ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.