Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-08-14 · Civilinė byla Nr. e2-18203-861/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-14
Bylos Nr.
e2-18203-861/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11834-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
UAB „Skolų departamentas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18203-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11834-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.3.;3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovo 801-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui advokatui A. K.,

atsakovo UAB „Skolų departamentas“ atstovei S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 801-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Skolų departamentas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Skolų departamentas“ priešieškinį ieškovui 801-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 643,23 EUR skolos ir 83,79 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2012-09-19 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/12/09/19/2 (toliau – Sutartis), kuria perleido atsakovui reikalavimo teises į Sutarties priede Nr. 1 nurodytus bendrijos administruojamų pastatų patalpų savininkų įsiskolinimus, iš viso 41 127,20 Lt. Atsakovas už perleidžiamą reikalavimą įsipareigojo sumokėti 100 proc. perdavimo akte nurodytos skolos sumos per 7 dienas po skolos išieškojimo, o visi papildomi mokesčiai už skolos išieškojimą priklauso atsakovui. Atsakovas nepervedė ieškovui išieškotos 3 643,23 EUR sumos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teigė, kad ieškovas tinkamai ir laiku neperdavė reikalavimus pagrindžiančių dokumentų atsakovui, dėl ko atsakovo galimybė išieškoti perimtas skolas buvo ribota ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius. Jei ieškovas būtų laiku perdavęs minėtus dokumentus, atsakovas nebūtų sudaręs Sutarties. Sutartimi atsakovui buvo perleistas 1 390,18 EUR reikalavimas dėl J. G. skolos, tačiau atsakovas galėjo realizuoti savo teisę tik į 810,94 EUR skolą, nes 579,24 EUR skolininkas sumokėjo tiesiogiai ieškovui, o pastarasis gautos sumos negrąžino atsakovui, nors ieškovas tokią pareigą turėjo pagal Sutartį. Ieškovas nesilaikė ir kitų Sutarties nuostatų, perleido neegzistuojančius reikalavimus. Atsakovas per klaidą pervedė ieškovui 397,07 EUR sumą, kurią ieškovas privalo grąžinti atsakovui.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2 266,41 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tinkamai ir laiku neperdavė atsakovui visų reikiamų dokumentų, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Ieškovas perleido reikalavimo teisę į neegzistuojančias L. S. ir R. R. skolas. Kai kurie skolininkai sumokėjo savo skolas tiesiogiai ieškovui, o pastarasis šių sumų negrąžino atsakovui, dėl ko ieškovas turi sumokėti atsakovui delspinigius. Ieškovas iš atsakovo be pagrindo gavo 397,07 EUR mokėjimą, kuris grąžintinas atsakovui. Skolininkai, sumokėję skolas tiesiogiai ieškovui, nesumokėjo skolos administravimo išlaidų, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Ieškovas turi sumokėti 173,78 EUR baudą už tai, kad laiku neperdavė atsakovui visos informacijos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis pateikė atsakovui visus reikiamus dokumentus. Ieškovas perdavė atsakovui galiojančius reikalavimus, atsakovas nepateikė duomenų, kad reikalavimai yra negaliojantys. Ieškovas nepervedė atsakovui tiesiogiai ieškovui sumokėtų skolų bendru sutarimu. Pažymėjo, kad daugelis skolininkų atsiskaitinėjo tiesiogiai su ieškovu, nes nebuvo gavę pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas prašo priteisti delspinigius už 180 dienų, nors gautomis lėšomis būtų galėjęs disponuoti ne ilgiau kaip 7 dienas. Skolininkai neprivalėjo mokėti administravimo išlaidų, nes jie nebuvo gavę pranešimų apie reikalavimo perleidimą. Vis dėlto, atsakovas vis dar turi teisę reikalauti iš skolininkų palūkanų ir delspinigių.

2017-07-27 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis turėtų būti vertinama kaip paslaugų teikimo sutartis, o ne reikalavimo perleidimo sutartis. Atsakovui dokumentai bei tiesiogiai ieškovui sumokėtos lėšos nebuvo perduoti atsakovui, nes tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika. Teigė, kad delspinigiai už nepervestas atsakovui lėšas gali būt skaičiuojami tik už 7 dienas, tačiau šiam reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Nėra duomenų, ar atsakovas tinkamai informavo skolininkus apie reikalavimo perleidimo sutartį, todėl ieškovas negali būti atsakingas už atsakovo patirtas administravimo išlaidas.

Atsakovo atstovė sutiko, kad atsakovui dokumentai buvo pateikinėjami nuolatos, bendraujant su ieškovu. Vis dėlto, iš anksto negavus dokumentų, Sutartis tapo nuostolinga. Atsakovas iš dalies pripažįsta ieškinį, jis išieškotų skolų pervedimą ieškovui pristabdė todėl, kad sutartis tapo nuostolinga dėl ieškovo nevykdomų pareigų. Ieškovas privalėjo informuoti atsakovą apie tai, jog vienam iš perleistų reikalavimų artėja senaties terminas. Prašė priteistą sumą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas sutiko su ieškiniu dalyje dėl 3 643,23 EUR pagrindinės skolos, nesutiko tik su palūkanų priteisimu. Teigė, kad nereiškė ieškovui jokių pretenzijų todėl, kad įmonėje sumažėjo darbuotojų, todėl nebuvo galimybės pareikšti tinkamų reikalavimų. Duomenų, ar pranešimai apie reikalavimo perleidimą skolininkams yra įteikti – nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012-09-19 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/12/09/19/2 (toliau – Sutartis), kuria perleido atsakovui reikalavimo teises į Sutarties priede Nr. 1 nurodytus bendrijos administruojamų pastatų patalpų savininkų įsiskolinimus, iš viso 41 127,20 Lt (el. b. l. 19-23). Tarp šalių ilgą laiką vyko susirašinėjimas dėl neišmokėtų išieškotų sumų (el. b. l. 25-48).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 643,23 EUR sumą, kurią atsakovas išieškojo iš ieškovo skolininkų. Tarp šalių sudarytos Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad naujasis kreditorius (atsakovas) įsipareigoja atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi (ieškovu) per 7 dienas po skolos išieškojimo. Atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovas skolą pripažino, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3 643,23 EUR skola.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 83,79 EUR dydžio palūkanas už išieškotas, tačiau nepervestas ieškovui L. D., J. G., V. U. ir UAB „BSC Vilnius“ skolas. Atsakovas su prašomomis priteisti palūkanomis nesutiko, nes ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal Sutartį.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Šiuo atveju atsakovas neginčija, kad jis praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovui priteistinos palūkanos už praleistą prievolės neįvykdymo terminą. Pažymėtina, jog šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio, taigi taikytina įstatyminė metinė palūkanų norma yra šeši procentai. Vis dėlto, ieškovas prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti 83,79 EUR dydžio palūkanas iš atsakovo tenkintinas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė žodinį prašymą priteistą sumą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia įmonės materialine padėtimi, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas vertina, jog atsakovo prašymas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, byloje nėra duomenų apie įmonės sunkią materialinę padėtį, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 490,49 EUR sumą dėl neegzistuojančių reikalavimų perleidimo. Nurodė, kad ieškovas perleido neegzistuojančias reikalavimo teises į L. S. ir R. R. skolas. Dėl be pagrindo perleisto reikalavimo į L. S. skolą atsakovas prašo priteisti 101,37 EUR skolos administravimo išlaidų. Dėl be pagrindo perleisto reikalavimo į R. R. skolą atsakovas patyrė 389,12 EUR dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 101,37 EUR skolos administravimo išlaidos, 260,66 EUR išlaidos teisinei pagalbai, 20,85 EUR R. R. bylinėjimosi išlaidos, 6,24 EUR išlaidos valstybei. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad teismas dalies atsakovo reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkino dėl paties atsakovo aplaidumo – suėjusio ieškinio senaties termino, nors reikalavimo perleidimo metu jis nebuvo suėjęs. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo metu reikalavimai nebuvo ginčijami ar nuginčyti teisme, taigi, ieškovas elgėsi sąžiningai.

Sutarties 3.1.4. punkte ieškovas patvirtino, kad nėra ginčų, kylančių tarp ieškovo bei jo skolininkų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog tarp bendrijos bei minėtų skolininkių buvo kilęs ginčas dėl reiškiamų reikalavimų. Sutartyje nėra numatyta, jog nepavykus prisiteisti skolos, atsakovas įgyja teisę reikalauti iš ieškovo negautų pajamų ar kitų išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė jos išieškojimo riziką, be to, už perleistus reikalavimus atsakovas ieškovui nieko nemokėjo. Tuo remiantis, atsakovo reikalavimas priteisti 490,49 EUR sumą netenkintinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas prašo priteisti 775,22 EUR netesybų iš ieškovo už tai, kad ieškovas, iš kai kurių skolininkų gavęs skolos apmokėjimus, jų nepervedė atsakovui, kaip tai numatyta sutarties 3.1.14 punkte. Teigė, kad ieškovui skolininkai po Sutarties pasirašymo pervedė 2 153,39 EUR sumą. Pagal Sutarties 3.1.14 punktą, už nepervestą sumą skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną.

Ieškovas su tokiu atsakovo reikalavimu nesutiko, prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų priteisimo. Teigė, kad atsakovas šiomis lėšomis būtų galėjęs disponuoti tik 7 dienas, todėl atsakovo prašymas priteisti netesybas už 6 mėnesius yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad skolininkai nebuvo gavę atsakovo pranešimų apie reikalavimo perleidimą, todėl jie neturėjo pareigos skolas pervedinėti atsakovui.

Sutarties 3.1.14 punkte numatyta, jog ieškovas įsipareigoja nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, grąžinti atsakovui priklausančią visą ar dalį skolininko sumokėtą sumą, jei skolininkas šią sumą sumoka po Sutarties pasirašymo dienos. Laiku negrąžinus sumokėtos skolos, ieškovas įsipareigoja padengti atsakovo dėl to patirtus nuostolius, kurie skaičiuojami 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodyta suma nepervesta atsakovui. Taigi, ieškovas pažeidė Sutarties 3.1.14 punktą ir privalo mokėti atsakovui delspinigius.

Ieškovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl prašomų priteisti palūkanų. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Teismas sprendžia, kad taikyti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, nes ieškovas vis dar nėra atlikęs Sutartyje numatytos pareigos – grąžinęs atsakovui gautos sumos, t. y. pažeidimas vis dar vyksta. Vadinasi, senaties terminas atsinaujina kasdien ir nėra pasibaigęs.

Šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių. Vis dėlto, teismas vertina, jog toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-170/2013).

Nagrinėjamu atveju, Sutartį sudarė du juridiniai asmenys. Vis dėlto, daugiabučių namų savininkų bendrija nėra įprastas juridinis asmuo, nes vienija daugiausiai fizinius asmenis – patalpų savininkus, kurie dažniausiai nėra profesionalai sudarant sutartis, todėl jie negali būti prilyginami kitiems juridiniams asmenims. Kita vertus, atsakovas šiuo atveju laikytinas profesionalu, kurio viena iš veiklų yra sudarinėti tokias reikalavimo perleidimo sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutartį parengė atsakovas, kuris, priešingai nei ieškovas, yra šios srities profesionalas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, sprendžia, jog priteistinų delspinigių dydis mažintinas iki 0,1 proc., t. y. atsakovui iš ieškovo priteistina 387,61 EUR delspinigiai.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo be pagrindo gautą 397,07 EUR sumą, kurią jis per klaidą pervedė ieškovui už išieškotą B. J. įsiskolinimą, kurio iš tiesų neieškojo. Teigė, jog atsakovui numatyta pareiga atsiskaityti tik už ieškotas skolas, o šiuo atveju skola išieškota nebuvo, todėl ieškovas ją gavo be pagrindo ir privalo grąžinti atsakovui.

Ieškovas teigė, kad atsakovas, pervesdamas šią sumą, nurodė, kad skola išieškota, todėl jis neturi teisės reikalauti ją grąžinti. B. J. yra miręs ir reikalavimo teisė prarasta, todėl atsakovas sukėlė ieškovui žalą.

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Šiuo atveju, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas gavo 397,07 EUR sumą už B. J. įsiskolinimą. Ši skola iš tiesų nėra išieškota, todėl atsakovas neturėjo pareigos pervesti ją ieškovui – šalys susitarė, jog atsakovas perveda ieškovui tik išieškotas sumas. Taigi, ieškovas privalo grąžinti atsakovui be pagrindo įgytą 397,07 EUR sumą.

Atsakovas prašo priteisti 429,85 EUR nuostolius – negautas pajamas už tai, kad ieškovas pažeidė Sutarties 3.1.11 punktą, kuris įtvirtina ieškovo pareigą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų paveikti atsakovo perimtų reikalavimo teisių įgyvendinimą ar suteiktų teisę skolininkui nevykdyti savo įsipareigojimų pagal atsakovo reikalavimus. Teigė, kad ieškovas, priimdamas iš skolininkų mokėjimus, šią savo pareigą pažeidė, taip sukeldamas atsakovui žalą – atsakovas prarado teisę į administravimo mokesčio bei delspinigių priteisimą.

Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovas vis dar turi teisę į nurodytų sumų priteisimą, nes skolos sumokėjimas neatleidžia skolininkų nuo išvestinių prievolių vykdymo. Be to, skolininkai skolas mokėjo ieškovui todėl, kad nebuvo gavę atsakovo pranešimų apie reikalavimo perleidimą.

Teismas sutinka su ieškovu, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę informuoti skolininkui apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Atsakovas negalėjo pateikti į bylą duomenų, jog atsakovo siųsti pranešimai skolininkams buvo įteikti. Kaip pastebėjo ieškovas, pagrindinės skolos sumokėjimas neatleidžia skolininkų nuo kitų sumų (palūkanų, delspinigių, kitų išlaidų) mokėjimo, todėl atsakovas turi teisę šių sumų reikalauti iš skolininkų.

Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovas nepatyrė prašomų priteisti nuostolių, nes šių sumų jis turi teisę reikalauti iš skolininkų.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 173,78 EUR baudą už tai, kad jis neperdavė atsakovui R. R. bei L. S. skolas pagrindžiančių dokumentų, nors Sutarties 3.1.15 punkte numatyta, jog ieškovas įsipareigoja pateikti atsakovui visus dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus per 10 darbo dienų nuo naujų duomenų gavimo. Priešingu atveju, ieškovas privalo mokėti 20 procentų dydžio baudą nuo perleistos sumos.

Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Sutarties 3.1.9 punkte nurodyta, jog ieškovas perduoda atsakovui reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus. Visi perduodami dokumentai išvardinami perdavimo akte ir pridedami prie Sutarties. Vis dėlto, tarp šalių buvo susiklosčiusi kitokia praktika – dokumentai buvo perduodami išieškojimo eigoje, šalims bendradarbiaujant.

Teismo neįtikina atsakovo argumentai, jog Sutarties sudarymo metu jis nematė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nes atsakovas yra savo srities profesionalas, kuris pasirašė ir Sutartį, ir perdavimo aktą, t. y. patvirtino, jog reikiamus dokumentus gavo. Atsakovas kelis metus vykdė išieškojimą iš skolininkų, nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl neperduotų dokumentų, kas patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kai ieškovas pateikia dokumentus atsakovui pareikalavus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas nepažeidė Sutartyje numatytos pareigos teikti atsakovui duomenis, todėl atsakovo reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkintinas.

Atsakovas prašė įskaityti jam priteistą sumą į ieškovui priteistą sumą. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 3 727,02 EUR suma, o atsakovui iš ieškovo – 784,68 EUR. Įskaičius ieškovo mokėtiną sumą į atsakovo mokėtiną sumą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 942,34 EUR suma.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Ieškovas patyrė 582 EUR bylinėjimosi išlaidų – 500 EUR atstovavimo išlaidų (b. l. 198) ir 82 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 582 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 60 EUR bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, yra tenkintina 34,62 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 20,77 EUR. Įskaičius šias sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 561,23 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3 503,57 EUR suma.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 942,34 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Ieškovas patyrė 582 EUR bylinėjimosi išlaidų – 500 EUR atstovavimo išlaidų (b. l. 198) ir 82 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 582 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 60 EUR bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, yra tenkinta 34,62 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 20,77 EUR. Įskaičius šias sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 561,23 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui 801-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (į. k. 125619285) iš atsakovo UAB „Skolų departamentas“ (į. k. 302680936) 3 727,02 EUR skolos.

Priteisti atsakovui UAB „Skolų departamentas“ (į. k. 302680936) iš ieškovo 801-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (į. k. 125619285) 784,68 EUR skolos.

Priteisti ieškovui 801-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (į. k. 125619285) iš atsakovo UAB „Skolų departamentas“ (į. k. 302680936) 582 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Skolų departamentas“ (į. k. 302680936) iš ieškovo 801-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (į. k. 125619285) 20,77 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteistas sumas įskaityti, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Skolų departamentas“ (į. k. 302680936) ieškovui 801-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (į. k. 125619285) priteistina iš viso 3 503,57 EUR suma.

Priteisti ieškovui 801-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (į. k. 125619285) iš atsakovo UAB „Skolų departamentas“ (į. k. 302680936) 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 942,34 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė