Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. V. 2024 m. birželio 11 d. apie 14.40 val. greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“ pravažiavime, esančiame (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 325“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai 2024 m. birželio 11 d. 16.31 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510” Nr. ARKL-0692 nustatytas 3,05 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 11 d. vairavo neblaivi (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“, ten stuktelėjo kitai mašinai. Vairavo jai priklausantį asmenine nuosavybe automobilį „BMW 325“. Nustatytas 3,05 promilių neblaivumas. Kaltina save, visus nuvylė, labai gailisi. Problemų su alkoholiu neturi, lanko anoniminių alkoholikų susitikimus, psichoterapijos kursus 1 kartą į savaitę, pati švietėjiška veikla užsiima, daug kalba su tėvais. Laiduotojas – tėvas, kartu gyvena, artimas ryšys, rūpinasi buitimi padėdama tėvams. Tėtis jai autoritetas.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir kaltinamajai, neturinčiai gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė ir kaltinamoji, neturinti gynėjo, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Iš liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), laukiant greitojo maitinimo restorano automobilių „(duomenys neskelbtini)“ eilėje. Sustojus prie maisto atidavimo langelio pajuto nedidelį krestelėjimą (automobilio pavara „P“). Kai pavažiavo dar per vieno automobilio atstumą ir vėl sustojo, išlipo pasižiūrėti, ar galinis buferis neapgadintas. Nepastebėjęs apgadinimo požymių grįžo į savo automobilį ir už akimirkos pajuto stipresnį nei pirmas smūgį. Išlipęs iš automobilio ir pamatė įvažiavusį BMW 325d (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie vairo sėdėjo moteris ir sunkiai reagavo į barbenimą pirštais į jos langą. Vairuotoja sunkiai komunikavo, paskambino 112. Jis vairavo automobilį VW Arteon. Tikslus įvykio laikas 14.40. Automobilis VW Arteon priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui VW Arteon pažeistas galinio bamperio dažų sluoksnis. (t. 1, b. l. 99)

3.2. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)” pravažiavime, R. V., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonės VW ARTEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, kurią vairavo blaivus V. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 11 d. 16.31 val. pirmu tikrinimu R. V. nustatytas 3.05 prom. neblaivumas. 2024 m. birželio 11 d. 16.46 val. antru tikrinimu R. V. nustatytas 3.26 prom. neblaivumas. Naudotas alkotesteris Alcotest 7510, Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 2069741. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo. Apgadintos abi transporto priemonės. Transporto priemonė BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių aikštelę, (duomenys neskelbtini). Moteris nesulaikyta, kartu su GMP pristatyta į LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių, dėl savo psichinės būklės. (t. 1, b. l. 6-13)

3.3. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotame pranešime (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad kieme susidūrė pranešėjo m/m VW v/n (duomenys neskelbtini) ir a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi. Pranešimo data ir laikas 2024 m. birželio 11 d. 14 val. 44 min. (t. 1, b. l. 14)

3.4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad į eismo įvykio vietą atvykta (duomenys neskelbtini). Važiuojant kryptimi link Kauno m. centro, po dešine puse matyti restoranas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pasukus į dešinę pusę, privažiuoja prie pravažiavimo, prie kurio parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Įvažiavus į pravažiavimą, po kaire puse matomas stendas su mikrofonu. Taip pat matomas restorano meniu. Ant kelio matyti pastatytas ženklas, ant kurio parašyta „Atsargiai prekių priėmimas“. Šiuo ženklu yra uždarytas pravažiavimas. Nurodytas kelias yra vienos eismo krypties. Važiuojant keliu, jis pasisuka į kairę pusę, lygiagrečiai restorano pastato. Pasukus į kairę pusę, prie antro maisto atsiėmimo langelio matyti kryptimi į K(duomenys neskelbtini), transporto priemonę, sedano kėbulo tipo, raudonos spalvos, BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė savo priekiniu bamperiu susilietusi su kitos transporto priemonės, pilkos spalvos, sedano kėbulo tipo, VW Arteon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu bamperiu. Transporto priemonė stovi kryptimi į Kauno m. Savanorių pr. Detalūs transporto priemonių apgadinimai yra aprašyti transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose. Detalus transporto priemonių išsidėstymas ir tikslūs matavimai pavaizduoti eismo įvykio vietos schemoje. Įvykio vietoje pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Daugiau jokios reikšmingos informacijos kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu negauta, objektų nepaimta. (t. 1, b. l. 15-17)

3.5. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėta transporto priemonė - lengvasis automobilis „VW Arteon“ (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - galinis bamperis. Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės - galinio bamperio apgadinimas, subraižymai. Ratų tarpvėžių plotis: priekinių atitinka, galinių atitinka. Padangų protektorių brėžinys atitinka. Padangų būklė atitinka, protektoriaus piešinio gylis atitinka. Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas: Nekrauta. Stabdžių sistemos manometro parodymas netikrintas. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis netikrinta. (t. 1, b. l. 31-33)

3.6. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėta transporto priemonė - lengvasis automobilis BMW 325 (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - priekinis bamperis. Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės - dažų nubraižymai nuo priekinio bamperio. Ratų tarpvėžių plotis: priekinių atitinka, galinių atitinka. Padangų protektorių brėžinys atitinka. Padangų būklė atitinka, protektoriaus piešinio gylis atitinka. Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas - Nėra. Stabdžių sistemos manometro parodymas netikrintas. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis netikrinta. (t. 1, b. l. 54-56)

3.7. Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu užfiksuota, kad peržiūrėjus reagavusių į pranešimą pareigūnų kūno kamerų įrašus, R. V. atlieka neblaivumo nustatymo testą, t. y., bando eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdama atsimerkus ir užsimerkus pirštu bando pataikyti į nosies galą (darytos ekrano nuotraukos 1-2). Vaizdo įrašuose matyti ir girdėti, kad R. V. nurodo, jog alkoholį vartojo vakar. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kaip alkoholio kiekio matavimo prietaisu patikrinamas R. V. blaivumas. Pirmu pūtimu nustatomas 3.05 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatomas 3.26 promilių neblaivumas (darytos ekrano nuotraukos 3-4). Matyti, kad R. V. pasirašo ant pareigūno pateikto alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto. (t. 1, b. l. 74-76)

3.8. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patruliuojant nustatytame maršrute, vykdant pavedimo funkcijas, kartu su Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK vyresn. tyrėja R. K., (duomenys neskelbtini), greitojo maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“ pravažiavime, šalimais užsakymų langelių, restorano darbuotoja per langelį pranešė, jog priekyje, prie kito užsakymų langelio, yra galimai neblaivi moteris, kuri vairuoja raudonos spalvos automobilį. Daugiau nieko nurodyti negalėjo. Jiems su kolege nuėjus buvo matomas eismo įvykis, kurio metu minėto raudono automobilio vairuotoja su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsitrenkusi į kito automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. BMW automobilio vairuotoja buvo akivaizdžiai stipriai neblaivi, kalbėjo nerišliai ir nesiorientavo aplinkoje. Iš automobilio buvo ištrauktas užvedimo raktas. Tikslinant aplinkybes per policijos informacines sistemas buvo nustatyta automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. V.. gim. (duomenys neskelbtini). Moteris į užduodamus klausimus atsakyti nesugebėjo, nes nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo labai nerišliai. Toliau tikslinant aplinkybės nustatytas kito automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad greitojo maisto restorane „(duomenys neskelbtini)“, būnant pravažiavime, prie langelio užsisakė maisto ir laukė, kol jam įvykdys užsakymą. Jam būnant savo automobilyje, jis pajuto kaip jo automobilis sujudėjo, tačiau kodėl nesuprato. Tuo tarpu kiek pavažiavo į priekį ir pajautė antrą atsitrenkimą į savo automobilio galinę dalį. Tuo metu išlipęs iš savo automobilio pastebėjo, kad įvyko eismo įvykis ir į jį atsitrenkė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Dėl šio eismo įvykio su galimai neblaivia vairuotoja buvo informuota Kauno apskr. VPK Reagavimo valdyba. Į įvykio vietą mums būnant atvyko Reagavimo valdybos ekipažas „K1714“, tolimesnis įvykis perduotas jiems.(t. 1, b. l. 82-85)

3.9. Tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d. patruliuojant nustatytame maršrute, tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu K1714, kartu su Kauno apskr. Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. P. iš Kauno apskr. VPK VTV OVS apie 14 val. 41 min. gautas pranešimas, (duomenys neskelbtini), kad kiemo susidūrė pranešėjo a/m VW v/n (duomenys neskelbtini) ir a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi, laukia. Pokalbio metu priėjo pareigūnai. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo Žaliakalnio komisariato ekipažas. Bendraujant su automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. V. gim. (duomenys neskelbtini), nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo, automobilio salone mėtėsi alkoholio skardinės. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 2069741 pirmu tikrinimu 16.31 val. R. V. nustatytas 3.05 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu 16.46 val. R. V. nustatytas 3.26 prom. neblaivumas. Automobilio „VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. P. gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0.00 prom, blaivumas. Dėl R. V. sveikatos būklės medikai nusprendė pristatyti R. V. į psichiatrijos. R. V. su GMP „1501“ brigada palydėta į psichiatrijos kliniką. (t. 1, b. l. 86-87)

3.10. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad pirmo tikrinimu metu, atliktu 16.31 val., R. V., nustatytas 3,05 prom. neblaivumas, antru tikrinimu, atliktu 16.46 val., nustatytas 3,26 prom. neblaivumas. (t. 1, b. l. 89)

3.11. VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. V.. (t. 1, b. l. 100)

3.12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 325“ kaina su PVM yra 3 993 eurų. (t. 1, b. l. 101)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje pačios kaltinamosios R. V. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo parodymais, vaizdo įrašais, apžiūrėtais vaizdo įrašų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamoji 2024 m. birželio 11 d. apie 14.40 val. greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“ pravažiavime, esančiame (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 325“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai 2024 m. birželio 11 d. 16.31 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510” Nr. ARKL-0692 nustatytas 3,05 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas R. V. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. R. V. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamoji R. V. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato A. L. atsakomybei, nurodydama, kad A. L. yra jos tėtis, jį laiko autoritetu, juos sieja artimi ryšiai, dažnai bendrauja, kartu gyvena, padeda jam buityje. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

7. Laiduotojas A. L. prašė perduoti R. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, jog jaučiasi dukrai autoritetu, ji jį gerbia, jie kartu gyvena, todėl dažnai bendrauja. Jis galės ją įtakoti. Tiki dukra, kad dės pastangas ir jie dės pastangas, mano, kad tai nesikartos.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį R. V. esančių duomenų, ji anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo anksčiau ir teista. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, ji veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Du kartus bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, baudos sumokėtos, be to pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Gydėsi dėl psichiatrinių sutrikimų nuo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 160). Konsultuota/gydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157), tačiau 2024 m. birželio 27 d. specialisto išvada nustatyta, kad R. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 168) Charakterizuojama teigiamai, kaip nelinkusi sistemingai, piktybiškai pažeisti įstatymų, šis nusikaltimas laikytinas labiau atsitiktiniu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertė visuomenės narė. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, ženkli žala nepadaryta, kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo A. L. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas A. L. yra kaltinamosios tėtis, kuris yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoju, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Kaip matyti iš kaltinamosios ir laiduotojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra artimi, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Jis neteistas, baustas administracine tvarka per 5 metus tik vieną kartą už nešiurkštų KET, bauda sumokėta, dirbantis, kartu gyvenantis su kaltinamąja, dažnai bendraujantis su ja. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. L. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad R. V. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su R. V. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jai teigiamą įtaką, kad pastaroji nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotojos ir kaltinamosios šeiminę padėtį, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamoji R. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. L. atsakomybėn, baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl R. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. R. V. , vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo (3,05 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivi, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta 2 kartus dėl KET pažeidimų, baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamosios piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji nelinkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį „BMW 325“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas pagal pirkimo pardavimo sutartį yra pati kaltinamoji R. V.. Nors minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamosios nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „BMW 325“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajai, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

18. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

19. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

20. 2024 m. birželio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,BMW 325“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

21. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) R. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“; 2) automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „BMW 325“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai įmonei; 3) diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip bylos medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo A. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą R. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 19 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti R. V. priklausantį automobilį „BMW 325“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „BMW 325“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;

- Automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „BMW 325“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai įmonei.

- Diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. V. ir laiduotojui A. L. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.