Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei O. K., ieškovės atstovei advokatei V. L., atsakovo S. K. (S. K.) atstovui advokatui Viačesalvui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Jurkuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui S. K. (S. K.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, bei pagal atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei O. K., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl turto padalinimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (3 t., b.l. 83-84) nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dėl atsakovo prašomų pripažinti asmenine nuosavybe daiktų yra pareiškusi ieškinio reikalavimą juos pripažinti bendrąja daline nuosavybe, todėl papildomai dėl jų nepasisako. Televizorius „Philips“ įgytas po santuokos sudarymo, todėl jis negali būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Šio televizoriaus ji neturi ir juo nesinaudoja. Atsakovas šį televizorių buvo išnešęs iš namų jau iki santuokos bylos iškėlimo. Jį turi pats atsakovas, todėl jai priteistina kompensacija už televizorių, kaip ir prašoma ieškinyje. Atsakovas nurodo, kad piniginės lėšos, buvusios jos banko sąskaitose yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos ir turi būti įtrauktos į dalintino turto balansą. Taigi, atsakovas pripažįsta, kad dar iki santuokos sudarymo jie vedė bendrą ūkį ir iki santuokos sukauptos lėšos yra bendra nuosavybė (5000 eurų AB bankas „Snoras“ padėta iki santuokos įregistravimo). Negali būti priteista jokia kompensacija atsakovui už šias pinigines lėšas, nes jos nuimtos 2010-05-23 buvo panaudotos šeimos reikmėms. Kita vertus ir atsakovo vardu buvo padėta santuokos metu sukaupta analogiška pinigų suma: AB „Šiaulių bankas“ 2010-03-19 buvo padėta 10000 eurų (34528 Lt), o 2010-05-24 - nutrauktas terminuotas indėlis ir pinigai nuimti. Taigi, mes abu turėjo po 10000 eurų ir abu šias sumas paėmė iš banko 2010-05-23-24 d. Todėl dalintini tik atsakovo vardu buvę pinigai šeimyninių santykių nutraukimo dienai bei jo vardu sumokėtos draudiminės įmokos. Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-03 nutartį laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2011-05-18. Atsakovas išėjo į jūrą nuo 2011-03-29 iki 2011-05-13, todėl dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo naudotis butu tik nepilną kovo mėnesį ir penkias gegužės mėnesio dienas. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis butu negalėjo naudotis ir nesinaudojo iki 2011-06-21 nutarties įsigaliojimo, nes jau 2011-05-18 laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Reikalauti nuostolių, kuriuos padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas gali tuo atveju, jeigu atmestas ieškinys (LR CPK 146 str.2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos dėl to, kad atsakovas vartojo smurtą ir buvo panaikintos ne dėl to, kad taikytos nepagrįstai, o todėl kad aš pati išsikėlė iš buto ir atsisakė savo prašymo. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo ir tai patvirtinama nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas pripažintas kaltu dėl padarytų sužalojimo. Todėl atsakovas neturi teisės prašyti jokių nuostolių. Be to, atsakovas nenurodo, iš ko susidėjo 2000 Lt, nes buto išlaikymas nėra nuostoliai, šie mokėjimai turi būti daromi bet kokiu atveju. Prašo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas prašo vaiko išlaikymui priteisti po 500 Lt, kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Prašo tenkinti priešieškinį.

Liudytoja L. Ž., ieškovės motina, paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susipažino dar 2000 m., kartu apsigyveno 2004 m. Vėliau nusipirko butą. Ieškovė tam skyrė 15000 Lt santaupų. Dukra ne kartą buvo išvyta iš namo, jai atsakovas yra grasinęs ginklu, ją smaugęs. Atsakovas jai draudė dirbti, liepė rūpintis šeima. Ji pati su vyru padėdavo finansiškai, davė 7600 Lt virtuvės komplektui įsigyti, 500 langui, 200 Lt durims. Iš viso dukrai davė apie 10000 Lt.

Liudytoja N. T., atsakovo motina, paaiškino, kad jos sūnus su ieškovė kartu apsigyveno tuomet, kai nusipirko butą. Iki vaiko gimimo jie kartu negyveno. Buto pirkimui sūnui paskolino 20 proc. buto kainos. Po santuokos su ieškove sudarymo, tarp jų prasidėjo nesutarimai. Ieškovė vogė pinigus, kuriuos atsakovas laikė namuose. Apie tai, kad sūnus, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, ar kad būtų liepęs nedirbti, nežino. Mano, kad jis buvo nepagrįstai kaltinamas siekiant užvaldyti turtą.

Liudytojas A. G. (A. G.) paaiškino, kad yra šalių draugas. Ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuomojamame bute dar ieškovei laukiantis kūdikio. Vėliau nusipirko savo butą. Ieškovė nedirbo, nesimokė, nors atsakovas skatino tai daryti.

Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2009-06-13 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 409 (b.l. 11). Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). 2004-12-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovo vardu įregistruotas butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 15-17). Ieškovės vardu nuosavybės teise registruotinų nekilnojamųjų daiktų nėra (b.l. 14). 2004-11-26 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir atsakovas sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/155L buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigijimui (b.l. 18-20). 2004-12-17 Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir ieškovė sudarė laidavimo sutartį Nr. LBK 04/12/49L, kuria ieškovė laidavo už atsakovo prievoles pagal 2004-11-26 Būsto kreditavimo sutartį (b.l. 21-23). S. K. vardu yra registruota transporto priemonė Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 30, 31). Ieškovė šiuo metu yra bedarbė registruota darbo biržoje ir pajamų negauna (b.l. 39-41). Atsakovas dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 11000 Lt (b.l. 42-44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys , priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai, ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jis prieš atsakovę smurtavo, buvo jai nelojalus, negerbė, tuo iš esmės pažeisdamas santuokines pareigas ir padarydamas tolimesnį bendrą gyvenimą negalimu. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės nesutinka. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos 2 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą pagal BK 140 str. l d. ir 145 str., tačiau jis su įtarimais nesutinka, jis savo sutuoktinės nemušė ir negrasino ją nužudyti. Atsakovas mano, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Jis dirba, stengiasi uždirbti lėšų šeimai išlaikyti, patenkinti bet kokius ieškovės poreikius, tuo tarpu ieškovė ieškovė kryptingai siekė tik vieno tikslo - užvaldyti jo asmeninį turtą, naudojo jo uždirbtus pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nustatyta, kad 2012-02-10 baudžiamojoje byloje Nr. PK-210-201/2012 yra priimtas apkaltinamas nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje pripažinta, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę. Civilinio kodekso 182 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kadangi apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodyta, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, atsakovas pripažįstamas kaltu dėl šalių santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. žiauriai elgėsi su savo sutuoktine ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl tuo pagrindu santuoka nutrauktina (CK 3.60 str. 3 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokos metu turėta pavardė – K.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus (CK 3.3 str.). Nenustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Ieškovės rūpinasi ir prižiūri sūnų, atsakovas yra jūreivis ir dažnai būna jūroje, todėl ieškovė daugiausia laiko praleidžia su sūnumi, jį augina. Ieškovė nurodė, kad jos ryšys su sūnumi yra daug stipresni tiek dėl vaiko amžiaus, tiek dėl tėvo netinkamo elgesio. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl nepilnamečio vaiko A. K. (K.) gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina O. K..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 1500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti suma, nurodo, jog galėtų mokėti 500,00 Lt dydžio išlaikymą.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, vadovaujasi ir tėvų galimybių skirti tam tikrą išlaikymą vaikui ir jo poreikių proporcingumo. Ieškovės teigimu, sūnaus išlaikymui reikia 1500 Lt per mėnesį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas dirba, darbo užmokestis sudaro apie vienuolika tūkstančių per mėnesį (b. l. 42-44). Byloje nėra duomenų apie atsakovo įsipareigojimus ar išlaikomus kitus (ne ieškovę ir sūnų) asmenis. Tuo tarpu ieškovė yra bedarbė, ilgą laiką atsakovo pageidavimu ir jos sutikimu ieškovė nedirbo ir šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, todėl sūnaus išlaikymui negali skirti tokios pat sumos kaip ir atsakovas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sūnus lankosi pas psichologą, logopedą, lanko teniso treniruotes. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sprendimo paskelbimo dienos dienos, iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaiko tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR civilinio kodekso 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas liepė rinktis tarp jo ir darbo, sakė, kad ji turinti ne dirbti, o prižiūrėti vaiką, taip pat sakė, kad jis uždirba daug, tad jai dirbti nebūtina. Dėl nurodytų aplinkybių nusprendė nedirbti. Prieš tai daugiau, nei dvejus metus dirbo kruiziniuose laivuose, gaudavo apie 1000 dolerių atlyginimą. Kadangi daug metų ieškovė nedirbo, grįžti į darbo rinką yra sunku, todėl prašo iš atsakovo jai priteisti 8 mėnesių išlaikymą po 1000 Lt į mėnesį sau iki kol sudarys darbo sutartį. Nurodė, kad ieškovei būtina pasikelti kvalifikaciją ir darbo paieškoms skirti laiko. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 1 d.). Iš šalių parodymų ir byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad bendru su atsakovo susitarimu ji tvarkė namus, augino sūnų, nedirbo, nes atsakovas taip pageidavo, pajamų ieškovė neturi. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pablogėjus šalies ekonominei situacijai, neabejotinai galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios, o ieškovė nedirba ilgą laiką, ieškovei iš atsakovo priteistinas 800 Lt išlaikymas nuo sprendimo įsiteisėjimo, 8 mėnesių laikotarpiui , kadangi toks laiko tarpas yra optimalus susirasti darbą ir gauti darbines pajamas. Laikytina, kad atsakovo teiktinas laikinas 800 Lt išlaikymas, atitinkantis Vyriausybės nutarimu nustatytą minimalų darbo užmokestį, yra pakankamas patenkinti būtiniausius ieškovės pragyvenimo poreikius iki ji susiras darbą ir gaus pajamas.

Dėl šalių įgyto turto padalinimo.

Įstatyminis sutuoktinių turto režimas yra grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija – turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas (CK 3.78 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta priešingai. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija grindžiama sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.

Ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis, CK 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008).Šios teismų praktikos nuostatos taikytinos tais atvejais, kai turtą įsigyja asmenys, kuriuos sieja faktiniai ryšiai, savo pobūdžiu artimi sutuoktinių santykiams (sugyventiniai); pakankamas įrodinėjimo dalykas tokiais atvejais yra faktinių santykių pobūdis, jų trukmė ir pan.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009 ).

Nors atsakovas, ir jo kviesta liudytoja N.T. teigė, kad butas įgytas bei baldai ir buitinė technika įgyta tik už atsakovo ir jo tėvų pinigus, byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, butas , esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įregistruotas atsakovo S. K. vardu, buvo įgytas už 90 000,00 Lt sumą, pasinaudojus banko paskola- 72 000 Lt ( ( 1 t.b.l. 18-20), Ieškovė panaudojo savo turėtų lėšų pradiniam įnašui sumokėti-15 000 Lt (AB Citadele banko sąskaitos išrašas b.l. 46-53) . Kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir įsigijo butą, bakldus ir buitinę techniką kartu bendram gyvenimui, patvirtina liudytojai L. Ž., J. O., A. G.. Kad butas buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti ir bendram naudojimui skirtas patvirtina ir įrodo laidavimo sutartis( (1 t. b.l. 21-23), sudaryta su ieškove O. Ž. ir būsto kreditavimo sutartis, kurioje atsakovas patvirtino, kad kreditavimo sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams ( 1 t. b.l. 20).

Laikytina, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitiko santuokinius santykius, nors ieškovo ir atsakovės santuoka ir nebuvo įregistruota. Šalys gyveno ginčo bute ir tvarkė bendrą ūkį. Gimus sūnui A., ieškovė nedirbo, pajamų neturėjo, o atsakovas nuolat dirbo ir gavo pajamų. Atsakovo vardu įgijus butą už jam suteiktą kreditą, buvo atliktas buto remontas, pritaikant butą abiejų šalių poreikiams tenkinti, buvo įgyti baldai ir buitinė technika Ieškovė prie buto įsigijimo prisidėjo pinigais, kartu su atsakovu remontavo bei tvarkė butą, mokėjo už butą mokesčius. Išanalizavus visus įrodymus ir juos įvertinus pripažintina, kad šalys siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl šalių įgytas nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas įgytas iki santuokos ,pripažintinas bendra daline nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį .

Iki santuokos šalių įgytas ir turtas yra : butas, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 108000,00 Lt vertės 7000 Lt vertės virtuvės baldai, 1500 Lt vertės šaldytuvas, 2000 Lt vertės orkaitė, 1000 Lt vertės indaplovė, 800 Lt vertės stiklinis staląs, 3 vnt. odinių kėdžių, bendros 300 Lt vertės, 1500 Lt vertės sofą-lovą, 1500 Lt vertės sekcija, 5000 Lt vertės televizorius „Philips“, 800 Lt vertės veidrodinė įmontuota spinta, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelė 300 Lt vertės dviratis-treniruoklis, viso turto už 700 Lt vertės skalbimo mašiną. Viso šalys įgijo turto iki santuokos už 128600,00 Lt.

Šalių įgytas turtas atidalintinas iš bendros dalinės nuosavybės ir ieškovei priteistina ;

iš atsakovo priteisiant 54000 Lt piniginę kompensaciją už buto ½ dalį, o atsakovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisę į 108 000 Lt vertės visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kilnojamuosius daiktus padalinti sekančia tvarka : atsakovui priteisti 7000 Lt vertės virtuvės baldus, 1500 Lt vertės šaldytuvą, 2000 Lt vertės orkaitę, 1000 Lt vertės indaplovę, 800 Lt vertės stiklinį stalą, 3 vnt. odinių kėdžių, bendros 300 Lt vertės, 1500 Lt vertės sofą-lovą, 1500 Lt vertės sekciją, 5000 Lt vertės televizorių „Philips“, 800 Lt vertės veidrodinę įmontuotą spintą, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 300 Lt vertės dviratį-treniruoklį, viso turto už 17400 Lt; ieškovei priteisti 700 Lt vertės skalbimo mašiną ir 12100 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovei priteisti kilnojamąjį turtą- skalbimo mašiną 700 Lt vertės . Ieškovės nurodytas iki santuokos įgytas turtas- buto durys ir langai, nelaikytini kilnojamaisiais daiktais, kurie gali būti tarp šalių dalinami, kadangi tai yra sudėtinė buto dalis , kuri įeina į bendrą buto vertę.

Priteistina ieškovei 500 Lt vertės vaiko kambario sekciją ir 500 Lt vertės vaiko sofą, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti..

Viso .priteistina ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, igytą iki santuokos - 63600,00 Lt.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą tarp šalių sekančia tvarka :

Atsakovui priteisti 5000 Lt vertės televizorių „Philips“, 15172,97 Lt piniginių santaupų, buvusių jo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 2075 Lt draudiminių įmokų pagal S. K. draudimo sutartį;

Ieškovei iš atsakovo priteisti 11124 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusį turtą natūra.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies. Atsakovas reikalauja iš ieškovės 2000 Lt nuostolių atlyginimo, kurie susidarė, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui buvo uždrausta gyventi ginčo bute. Atsakovas šį reikalavimą grindžia pateiktomis sąskaitomis ir jų apmokėjimo kvitais. Išanalizavus pateiktas sąskaitas, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu tik iš dalies. Iš ieškovės ir atsakovo nurodytų aplinkybių, matyti, kad atsakovas ginčo bute negyveno ir komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo laikotarpiu nuo 20011-03 iki 2011-06-21. Iš pateiktų paslaugų apmokėjimo kvitų, matyti, kad atsakovas už paslaugas, suteiktas butui, kuomet jis nesinaudojo, sumokėjo tik 1255,28 Lt (už vandenį ), todėl ši suma priteisina iš ieškovės. Iš kitų mokėjimo kvitų nėra galimybės nustatyti, kad atsakovas sumokėjo skolas už laikotarpį, kuomet nesinaudojo butu, nes nesutampa laikotarpiai ir paslaugų mokėtojo kodai. Neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas nuomojo kitą gyvenamąją patalpą ir dėl to turėjo nepagrįstų išlaidų. Iš kito mokėjimo kvitų, pateiktų į bylą, nėra galimybės nustatyti, kad atsakovas mokėjo nuomos ar kitus mokesčius, nes nuomos sutartis nepateikta.Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką,įregistruotą 2009-06-13 Klaipėdos m. CMS (akto įrašo Nr. 409), tarp O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei O. K. K. pavardę.

Priteisti iš atsakovo S. K. 2000 Lt neturtinės žalos ieškovei O. K..

Nustatyti sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją su ieškove O. K..

Priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą sūnui A. K. po 1000 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

Priteisti iš atsakovo S. K. po 800 Lt kas mėnesį ieškovės O. K. išlaikymui 8 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti bendra daline nuosavybe iki santuokos įgytą šalių turtą :

butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, virtuvinius baldus, šaldytuvą, orkaitę, indaplovę, stiklinį stalą, 3 odines kėdes, sofą-lovą, skalbimo mašiną, sekciją, veidrodinę įmontuotą spintą, mikrobangų krosnelę, , dviratį-treniruoklį ir šį turtą padalinti lygiomis dalimis po ½.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir

ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteisti :54000 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui S. K. pripažinti asmenisnės nuosavybės teisę į 108 000 Lt vertės visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje,

Atsakovui S. K. priteisti 7000 Lt vertės virtuvės baldus, 1500 Lt vertės šaldytuvą, 2000 Lt vertės orkaitę, 1000 Lt vertės indaplovę, 800 Lt vertės stiklinį stalą, 3 vnt. odinių kėdžių, bendros 300 Lt vertės, 1500 Lt vertės sofą-lovą, 1500 Lt vertės sekciją, 5000 Lt vertės televizorių „Philips“, 800 Lt vertės veidrodinę įmontuotą spintą, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 300 Lt vertės dviratį-treniruoklį, viso turto už 17400 Lt. Ieškovei O. K. priteisti 700 Lt vertės skalbimo mašiną ir 12100 Lt piniginę kompensaciją, viso turto už 12800 Lt;

Ieškovei O. K. priteisti 500 Lt vertės vaiko kambario sekciją ir 500 Lt vertės vaiko sofą.

Priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. piniginę kompensaciją už kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įgytą iki santuokos, viso 63600, Lt.

Atsakovui S. K. priteisti : 5000 Lt vertės televizorių „Philips“, 15172,97 Lt piniginių santaupų, buvusių jo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 2075 Lt draudiminių įmokų pagal S. K. draudimo sutartį;

Ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteisti 11124 Lt piniginę kompensaciją.

Priešieškinį teinkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės O. K. atsakovui S. K. 1255,28 Lt piniginių lėšų, sumokėtų už komunalinius patarnavimus.

Likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. 400 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo S. K. 2423,72 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2011-08-10 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, išieškojus įsiskolinimą,, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.