- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- A2-3612-642/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02147-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- N. T.
- Suinteresuotas asmuo
- O. K., S. K.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. T. prašymą suinteresuotiems asmenims O. K. ir S. K. (S. K.), atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-734-563/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-18 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė ieškovės O. K. ieškinį ir atsakovo S. K. priešieškinį tenkinti iš dalies - santuoką, įregistruotą 2009-06-13 Klaipėdos m. CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. K. ir S. K. nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Olgai K. K. pavardę; priteisti iš atsakovo S. K. 2000 Lt neturtinės žalos ieškovei O. K.; nustatyti sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją su ieškove O. K.; priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą sūnui A. K. po 1000 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo S. K. po 800 Lt kas mėnesį ieškovės O. K. išlaikymui 8 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti bendra daline nuosavybe iki santuokos įgytą šalių turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) , virtuvinius baldus, šaldytuvą, orkaitę, indaplovę, stiklinį stalą, 3 odines kėdes, sofą-lovą, skalbimo mašiną, sekciją, veidrodinę įmontuotą spintą, mikrobangų krosnelę, dviratį-treniruoklį ir šį turtą padalinti lygiomis dalimis po ½; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteisti: 54000 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui S. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 108000 Lt vertės visą butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui S. K. priteisti 7000 Lt vertės virtuvės baldus, 1500 Lt vertės šaldytuvą, 2000 Lt vertės orkaitę, 1000 Lt vertės indaplovę, 800 Lt vertės stiklinį stalą, 3 vnt. odinių kėdžių, bendros 300 Lt vertės, 1500 Lt vertės sofą-lovą, 1500 Lt vertės sekciją, 5000 Lt vertės televizorių „Philips“, 800 Lt vertės veidrodinę įmontuotą spintą, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 300 Lt vertės dviratį-treniruoklį, viso turto už 17400 Lt. Ieškovei O. K. priteisti 700 Lt vertės skalbimo mašiną ir 12100 Lt piniginę kompensaciją, viso turto už 12800 Lt; ieškovei O. K. priteisti 500 Lt vertės vaiko kambario sekciją ir 500 Lt vertės vaiko sofą; priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. piniginę kompensaciją už kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įgytą iki santuokos, viso 63600, Lt; padalinti santuokos metu įgytą turtą sekančia tvarka: atsakovui S. K. priteisti: 5000 Lt vertės televizorių „Philips“, 15172,97 Lt piniginių santaupų, buvusių jo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 2075 Lt draudiminių įmokų pagal S. K. draudimo sutartį; ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteisti 11124 Lt piniginę kompensaciją; priešieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš ieškovės O. K. atsakovui S. K. 1255,28 Lt piniginių lėšų, sumokėtų už komunalinius patarnavimus; likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. 400 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo S. K. 2423,72 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012-12-20 nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. K. ieškovei O. K. priteistas 800 Lt išlaikymas 8 mėnesių laikotarpiui, ir šią ieškinio dalį atmesti; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir atsakovui S. K. priteistas 5 000 Lt vertės televizorius „Philips“ ir 15172,97 Lt santaupų AB SEB banke, ir šią ieškinio dalį atmesti; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteista 11 124 Lt piniginė kompensacija, ir šią kompensaciją nuo 11 124 Lt sumažinti iki 1 037 Lt; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 2 500 Lt sumažinti iki 1 600 Lt; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei ir iš atsakovo S. K. valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 2 423,72 Lt sumažinti iki 1 600 Lt; kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti iš ieškovės O. K. atsakovui S. K. 1 300 Lt atsakovo bylinėjimosi išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti; priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. 600 Lt ieškovės bylinėjimosi išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėja su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-734-563/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma - kadangi teismas priimdamas sprendimą nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - N. T., materialiųjų teisių ir pareigų, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą dėl O. K. ir S. K. santuokos nutraukimo, pareiškėja kaip liudytoja parodė, kad 18000 Lt, kuriuos ji sumokėjo už savo sūnų, kaip pradinį įnašą pagal pirkimo pardavimo sutarties 2.1.1. punktą, kuris nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini), buvo jos asmeninės lėšos. Šią aplinkybę, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, patvirtino ir atsakovas S. K.. Pirmosios instancijos Teismas padarė išvadą, kad iš sumokėtų buto pardavėjui 18000 Lt, 15000 Lt priklauso O. K. ir yra jos asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos Teismas padarė išvadą, jog N. T. galėjo perduoti buto pardavėjui šalių lėšas ir tokiu būdų pripažino, jog 18000 Lt yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Šios teismo išvados turėjo įtakos buto adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad N. T. (atsakovo S. K. motina) buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, pagal sutarties 2.1.1. punktą sumokėjo 18000 Lt ne savo asmenines pinigines lėšas, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, N. T., materialiųjų teisių ir pareigų. Šioje byloje N. T. negalėjo pasinaudoti teise rinkti ir teikti įrodymus, teikti teismui savo argumentus ar prieštarauti ieškovei ir jos kviestiems liudytojams, neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema - byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, prašydamas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodė, jog teismai nagrinėdami civilinę bylą dėl jo ir O. K. santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, nepagrįstai neįtraukė N. T. į procesą, nors pasisakė dėl jos teisių ir pareigų. Butą adresu (duomenys neskelbtini), S. K. pirko už 90000 Lt, iš jų pareiškėja iš savo lėšų sumokėjo 18000 Lt iki akto pasirašymo, o 72000 Lt bankas pervedė po to, kai butas jau buvo įkeistas. Sutinka, kad teismas savo procesiniuose sprendimuose, pasisakydamas, kad pradinį įnašą už perkamą butą N. T. sumokėjo iš O. K. lėšų, nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą N. T. teisių ir pareigų. Mano, kad teismas atėmė iš pareiškėjos teisę būti išklausytai, rinkti ir teikti įrodymus, teikti teismui savo argumentus ar prieštarauti ieškovei ir jos kviestiems liudytojams, galimybę ginti savo pažeistas teise ir teisėtus interesus kitais teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais.
Suinteresuotam asmeniui O. K. prašymo ir jo priedų kopijos įteiktos tinkamai (b.l. 41-53), atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 121, 123 straipsnio 4 dalis).
Prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalis).
2012-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-734-563/2012. Minėtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. 2012-12-20 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą iš dalies pakeitė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Šalies argumentai
Pareiškėjas galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2013-02-20 (b.l. 3). Pareiškėja teigia, kad trijų mėnesių termino nepraleido, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo ne anksčiau kaip 2013-01-18, kai jos sūnus S. K. kreipėsi į advokatą Viačeslavą Žarkovą dėl kasacinio skundo surašymo. Advokatas susipažinęs su procesiniais dokumentais informavo S. K. apie tai, kad teismai, spręsdami sutuoktinių ginčą dėl turto, pažeidė procesines teisės normas ir taip galimai pažeidė N. T. teises. Teismas šiuo atveju dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų, pasisako taip: kadangi 2012-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-734-563/2012 įsiteisėjo 2012-12-20 bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, o pareiškėja 2013-02-20 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-734-563/2012, pareiškėja nepraleido termino pateikti prašymą.
Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą, nurodo proceso atnaujinimo pagrindą - kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad N. T. (atsakovo S. K. motina) buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, pagal sutarties 2.1.1. punktą sumokėjo 18000 Lt ne savo asmenines pinigines lėšas, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, N. T., materialiųjų teisių ir pareigų, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė. Suinteresuotas asmuo – atsakovas S. K. atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pažymi, kad teismai savo procesiniuose sprendimuose, pasisakydami, kad pradinį įnašą už perkamą butą N. T. sumokėjo iš O. K. lėšų, nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą N. T. teisių ir pareigų. Šiuo atveju derėtų pažymėti, kad atsakovas, žinodamas, jog byloje priimtas teismo sprendimai galimai turės įtakos jo motinos N. T. teisėms ir pareigoms, galėjo prašyti teismo įtraukti N. T. į bylą trečiuoju asmeniu (Civilinio proceso kodekso 46, 47 straipsniai). Pareiškėja, žinodama, kad jos teisės priimtu teismo sprendimo S. K. ir O. K. santuokos nutraukimo byloje galimai bus pažeistos pirmosios instancijos teisme, apklausiama kaip liudytoja, taip pat turėjo teisę prašyti teismo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu iki baigiamųjų kalbų pradžios (Civilinio proceso kodekso 46, 47 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl O. K. ir S. K. santuokos nutraukimo nurodė, kad „nors atsakovas, ir jo kviesta liudytoja N. T. teigė, kad butas įgytas bei baldai ir buitinė technika įgyta tik už atsakovo ir jo tėvų pinigus, byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo S. K. vardu, buvo įgytas už 90 000,00 Lt sumą, pasinaudojus banko paskola - 72 000 Lt (civilinė byla Nr. N2-734-563/2012 , I tomas, b.l. 18-20). Ieškovė panaudojo savo turėtų lėšų pradiniam įnašui sumokėti - 15000 Lt (AB Citadele banko sąskaitos išrašas, civilinė byla Nr. N2-734-563/2012 , I tomas, b.l.46-53). Kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir įsigijo butą, baldus ir buitinę techniką kartu bendram gyvenimui, patvirtina liudytojai L.Ž., J. O., A. G.. Kad butas buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti ir bendram naudojimui skirtas patvirtina ir įrodo laidavimo sutartis (civilinė byla Nr. N2-734-563/2012, I tomas, b.l. 21-23), sudaryta su O. Ž. ir būsto kreditavimo sutartis, kurioje atsakovas patvirtino, kad kreditavimo sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams (civilinė byla Nr. N2-734-563/2012 , I tomas, b.l. 20). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl 2012-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo 2012-12-20 nutartyje pažymėjo, kad „byloje nėra ginčo, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buto pardavėjui atsakovo įgaliotas asmuo N. T. perdavė buto pardavėjui 18000 Lt, bet neįrodytas atsakovo asmeninių lėšų perdavimo faktas, tai yra N. T. galėjo perduoti ir abiejų šalių lėšas“. Iš šių duomenų nustatyta, kad bylą dėl O. K. ir S. K. santuokos nutraukimo nagrinėję teismai tyrė atsakovo ir liudytojos parodymus dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių. Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 178 straipsnis). Tačiau atsakovas S. K. teigdamas, jog butas adresu Smiltelės g. 7-61, Klaipėdos m., įgytas tik už atsakovo ir jo tėvų pinigus šio aplinkybės neįrodė.
Kasacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai. Bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
Kad procesas galėtų būti atnaujintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-42/2010). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo įtraukta į bylą, tačiau ji buvo apklausta byloje kaip liudytoja, todėl apie civilinės bylos Nr. N2-734-563/2012 nagrinėjimą ji žinojo, pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių. Be to, pareiškėja, manydama, kad jos turtinės teisės ir interesai yra pažeisti turėjo teisę reikšti teismui atskirą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.
Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama civilinė byla. Todėl neatsitiktinai kaip vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų elementų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Atitinkami civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Norint pasiekti šį tikslą, tiek teismas, tie šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylai nagrinėti iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brumărescu prieš Rumuniją (Brumărescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007). EŽTT nagrinėtose bylose valstybės, siekdamos pateisinti pareiškėjų naudai priimto galutinio, privalomo teismo sprendimo panaikinimo naujame procese naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos pagrindu pagrįstumą, yra bandžiusios naujausią teismų praktiką traktuoti kaip tariamai „naujai paaiškėjusią aplinkybę“. Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su tokia valstybių argumentacija (žr. pvz., Yerogova v. Russia, no. 77478/01, 19 June 2008) ir konstatavo, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Šioje byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po teismo sprendimo priėmimo ir kurios turi esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimo teisėtumui. Priešingai, tiek pareiškėjos tiek suinteresuoto asmens S. K. nurodomos aplinkybės, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tik už atsakovo ir jo tėvų pinigus tiek pareiškėjai tiek suinteresuotam asmeniui buvo žinomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, suinteresuotas asmuo S. K. jomis rėmėsi nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, jos teismų buvo ištirtos, tačiau atmestos kaip neįrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad aplinkybės, dėl kurių nustatymo pareiškėja prašo atnaujinti procesą, nepagrįstos ir tai, jog šiuo metu pareiškėjai ar suinteresuotam asmeniui S. K. nėra parankūs aptartieji teismo procesiniai sprendimai, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, dėl kurios procesas šioje byloje turėtų būti atnaujinamas.
Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368, 370 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos N. T. prašymą suinteresuotiems asmenims O. K. ir S. K. (S. K.), atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-734-563/2012.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.