Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui S. K., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo bei atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei O. K., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turto padalinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

ieškovė O. K. 2011-02-21kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių ir nurodė, kad su atsakovu S. K. ji kartu gyveno nuo 2003 metų. 2004-10-31 ieškovei bei atsakovui gimė sūnus A.. 2009-06-13 šalys įregistravo santuoką. Po santuokos sudarymo atsakovas S. K. tapo irzlus, grubus, pradėjo įžeidinėti ieškovę, varyti iš namų, vartoti smurtą, dėl ko kelis kartus ieškovė kreipėsi į policiją. Kadangi šalys nuolat konfliktavo dėl netinkamo atsakovo elgesio, šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio ir smurto ieškovė patyrė moralinę žalą, jai buvo sukeltas fizinis ir dvasinis skausmas, pašlijo sveikata. Nutraukus santuoką ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes jų ryšiai yra stipresni, atsakovas yra jūreivis ir dažnai nebūna gyvenamojoje vietoje. Kadangi atsakovo mėnesio pajamos yra apie 10 000-12 000 Lt, todėl ieškovė prašė teismo priteisti išlaikymą vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad 2004-12-09 atsakovo S. K. vardu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui 2004-11-26 iš banko atsakovo vardu buvo paimta paskola. Šios paskolos grąžinimą laidavo ieškovė. Butas buvo pirktas šeimai, siekiant sukurti bendrą nuosavybę, buto įsigijimui buvo panaudotas banko kreditas bei šalių lėšos. Buto remontas taip pat buvo padarytas šalių bei jų tėvų pastangomis bei darbu. Virtuvės baldus užsakė ieškovė, jos vardu buvo sudaryta baldų įsigijimo sutartis. Ieškovės reikalavimu ginčo butas, baldai bei buitinė technika turėtų būti pripažinta jos ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis. Ieškovė prašė butą priteisti atsakovui natūra, ieškovei priteisiant kompensaciją. Kiti bute esantys daiktai ieškovės prašymu natūra priteistini atsakovui, nes dalis jų yra pritaikyti butui, dalį daiktų atsakovas jau yra išvežęs iš namų ir paslėpęs. Vaiko kambario sekcija ir vaiko sofa-lova į dalintiną turtą netrauktini, o perduodami jai, atsakovui už juos nepriteisiant kompensacijos. Kadangi ieškovė ieškinio pareiškimo metu nedirbo, pajamų neturėjo, ieškovė ilgą laiką nedirbo dėl vaiko priežiūros bei to prašant atsakovui, todėl ieškovė prašė teismo priteisti ieškovei išlaikymą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė santuoką, įregistruotą 2009-06-13, nutraukti dėl atsakovo S. K. kaltės; priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatyti sūnaus A., gim. 2004-10-31, gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 1 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo po 1 000 Lt kas mėnesį ieškovės išlaikymui iki sūnui sukaks aštuoniolika metų; butą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvinius baldus, šaldytuvą, orkaitę, indaplovę, stiklinį stalą, 3 odines kėdes, sofą-lovą, skalbimo mašiną, sekciją, veidrodinę įmontuotą spintą, mikrobangų krosnelę, langus, šarvuotas duris, kambario duris, dviratį-treniruoklį pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovei iš atsakovo priteisiant 54 000 Lt piniginę kompensaciją, o jam pripažįstant nuosavybės teisę į 108 000 Lt vertės butą, esantį Smiltelės g. 7-61, Klaipėdoje; virtuvinius baldus, šaldytuvą, orkaitę, indaplovę, stiklinį stalą, 3 vnt. odines kėdes, sofą-lovą, sekciją, televizorių, veidrodinę įmontuotą spintą, mikrobangų krosnelę, langus, šarvuotas duris, kambario duris, dviratį-treniruoklį, viso turto už 24 900 Lt; ieškovei priteisti skalbimo mašiną 700 Lt vertės, 12 100 Lt piniginę kompensaciją, viso turto 12 800 Lt; ieškovei priteisti vaiko kambario sekciją, vaiko sofą.

2012-04-23 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nustatė, jog atsakovas naudojasi šalių įsigytu televizoriumi „Philips“ 5 000 Lt vertės, 15 172,97 Lt santuokos metu įgytų lėšų, atsakovas santuokos metu sumokėjo 2 075 Lt draudiminių įmokų, tai yra bendru turtu už 22 247,97 Lt. Kadangi tai yra santuokoje įgytas turtas, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo už šį turtą 11 124 Lt kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, neieškojo darbo, provokavo konfliktus šeimoje ir tai įrodo ir ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Šios skundo nuostatos nėra pagrįstos. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, jos šalys pradėjo kartu gyventi nuo 2004 metų, 2004.10.31 šalims gimė sūnus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nedirbo nuo 2004 metų iki 2007 metų, nes augino vaiką iki trejų metų (b.l. 40.t.1 ). Po to ieškovė buvo laikinai įsidarbinusi 2010 metais. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys susituokė 2009.06.13.(b.l.11 t.1), tai yra tuo metu, kai ieškovė nedirbo. Tai patvirtina ieškovės nuostatą, jog atsakovas neleido ieškovei įsidarbinti, reikalavo auginti vaiką bei rūpintis tik šeimos buitiniais reikalais. Taigi, jeigu ieškovė būtų vengusi įsidarbinti, ieškovė būtų turėjusi tikslą nesąžiningai naudotis atsakovo uždirbtomis lėšomis, šalys nebūtų sudariusios santuokos 2009 metais. Ta aplinkybė, jog ieškovė buvo įsidarbinusi laikinai 2010 metais, įrodo, jog ieškovė yra darbinga ir pagal turimus įgūdžius galėjo surasti darbą ir anksčiau. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ta aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nedirbo, neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad ieškovė netinkamai elgėsi, sąmoningai išprovokuodavo smurto panaudojimą prieš ieškovę. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Būtina įvertinti tai, jog dėl santuokos nutraukimo pirma kreipėsi ieškovė. Tai įrodo, kad ne atsakovas, o ieškovė negalėjo toliau susitaikyti su šalių tarpusavio santykių padėtimi. Tai patvirtina, jog pirmiausia ieškovei atsirado būtinumas išspręsti kilusius ginčus, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ne tik šalims, bet ir vaikui. Neįrodyta bylos nagrinėjimo metu atsakovo nuostata, jog ieškovė išprovokavo smurto panaudojimą. Būtina įvertinti, kad atsakovas nuteistas už smurto panaudojimą 2011.01.01, tai yra švenčių metu. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo didelę nepagarbą šeimai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 3.60 str.3 d. prezumpcija dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl smurto panaudojimo prieš ieškovę (b.l.87 t.3). Galima padaryti išvadą, kad teismas, nutraukdamas santuoką dėl atsakovo kaltės, įstatymo nepažeidė.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, tai yra 2 000 Lt. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra kaltas dėl smurto panaudojimo prieš ieškovę. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio buvo kreiptasi į policiją 2010-05-23, 2010-05-28, 2011-01-01 (b.l. 32-34,35 t. 1). Tai, kad ieškovei buvo sutrikdyta sveikata dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patvirtina specialisto išvada (b.l. 37 t. 1). Kadangi įrodyta atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 3. 70 str. 2 d.). Būtina įvertinti ir tai, kad teismas ieškinį patenkino tik iš dalies. Dėl to negalima padaryti išvados, jog neturtinė žala buvo priteista nepagrįstai.

Atsakovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė per didelį išlaikymą vaikui, nes nėra įrodytas tokio didelio išlaikymo būtinumas. Teismas įvertina tai, kad nepaneigta ieškovės nuostata, jog ieškoves ir atsakovo sūnus lanko treniruotes ir tam reikalingos išlaidos. Tai, kad šalių vaikui neigiamai atsiliepė konfliktiški šalių santykiai, patvirtina mokymo įstaigos pažyma (b.l. 138 t.1). Ši aplinkybė patvirtina tai, jog ieškovei bus reikalingos didesnės lėšos tam, kad vaikas nebejaustų nerimo, būtų patenkintas jį supančia aplinka, pagerėtų jo santykiai su artimais žmonėmis. Taigi yra įrodytas didesnis lėšų poreikis vaikui. Skunde nurodyta ir tai, jog teismas turėjo įvertinti aplinkybę dėl vaikui pakankamo išlaikymo dydžio, t.y. 800 litų. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Išlaikymas vaikui teikiamas įvertinant tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog jo mėnesio pajamos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Taigi atsakovas gali teikti vaikui didesnį išlaikymą. Be to, nėra pagrindo nuostatai, jog šalių vaikui turi būti pakankama minimali išlaikymo suma, jeigu vaiko tėvai gali teikti didesnį išlaikymą vaikui. Dėl to galima padaryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, tinkamai taikė įstatymus.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą ieškovei, tai yra teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovės turtinė padėtis, pajamos yra nepakankamos ieškovei išlaikyti ir atsakovas privalo šį išlaikymą teikti. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovė buvo įsidarbinusi 2010 metais ir iš darbo išėjo savo noru (b.l. 40 t.1). Taigi ieškovė, turėdama teisę gauti nuolatines pajamas, sąmoningai šios teisės atsisakė. Nors bylos dokumentai patvirtina ieškovės sveikatos sutrikimus, tačiau ieškovė dėl šių sutrikimų nėra pripažinta nedarbinga. Be to, teismas tinkamai nepagrindė išvados, kodėl būtina priteisti išlaikymą ieškovei 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Galima padaryti išvadą, jog ieškovė yra darbinga, gali surasti darbą, turėti nuolatinių pajamų ir ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo yra neįrodyta ir atmestina ( LR CPK 178 str.).

Atsakovas skunde nurodė, kad teismas privalėjo vadovautis LR CK 6.969 str. 4 d. ir paneigti jungtinės sutarties sudarymo faktą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 6.969 str. 4d. imperatyvų reikalavimą dėl notarinės formos nustato tik įstatymu nurodytiems sandoriams patvirtinti. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, šalys šioje byloje susitarė dėl įgijimo jungtinės veiklos sutartimi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tai yra buto, baldų, buitinės technikos. Tokiai jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti įstatymas notarinės formos nenustato. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl sandorio formos šalių sudaryta sutartis yra galiojanti.

Skunde nurodyta ir tai, kad teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, jog šalys nebuvo sutarusios įsigyti ginčo butą, daiktus bendros dalinės nuosavybės teise. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Byloje nėra ginčo , kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buto pardavėjui atsakovo įgaliotas asmuo N. T. perdavė buto pardavėjui 18 000 litų, bet neįrodytas atsakovo asmeninių lėšų perdavimo faktas, tai yra N. T. galėjo perduoti ir abiejų šalių lėšas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neįvertino liudytojo A. Gricmacher parodymų dėl to, kad šalys buto įgijimo, remonto metu kartu negyveno. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Teismas sprendime nurodė, kad liudytojas A. Gricmacher patvirtino aplinkybes apie bendro ūkio vedimą, baldų ir kito turto įsigijimą. Tai patvirtina, jog teismas liudytojo A.Gricmacher parodymus įvertino. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad baldų įsigijimo sutartis neįrodo bendros dalinės nuosavybės, nes už baldus buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Jeigu ieškovė baldams įgyti panaudojo atsakovo asmenines lėšas, tai šią aplinkybę reikėjo įrodyti, tačiau tai nebuvo įrodyta bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 178 str.). Tačiau aplinkybės, jog ieškovė sudarė sutartį dėl vertingo turto – baldų - įsigijimo, rūpinosi šios sutarties įvykdymu ir baldų pastatymu bendrame bute, patvirtina, jog įrodyta šalių valia įsigyti kilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės nepatvirtina šalių valios įgyti butą bendros dalinės nuosavybės teise. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Laidavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakyti už tinkamą kredito sutarties įvykdymą tokia pat apimtimi, kaip ir atsakovas (LR CK 6.81 str.).Tai įrodo, kad kredito sutarties įvykdymas atitiko ir ieškovės , ir atsakovo valią. Ta aplinkybė, jog laidavimo ir kredito sutartys nebuvo sudarytos tuo pat metu, patvirtina, jog ieškovė laisva valia sutiko užtikrinti atsakovo sudarytos kredito sutarties tinkamą įvykdymą. Tai įrodo, kad kredito sutartis buvo įvykdyta abiejų šalių. Taigi teismas pagrįstai konstatavo , kad ieškovės sudaryta laidavimo sutartis patvirtina bendros dalinės nuosavybės santykius.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo , jog šalių nuosavybės dalys nekilnojamame, kilnojamame turte yra lygios . Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė prieš ginčo buto įsigijimą turėjo 15 000 litų. Liudytojos O. Ž. parodymai, kad ji perdavė ieškovei apie 10 000 litų, nepaneigti bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė 2004-2007 metais augino vaiką, gavo pinigines lėšas ir galėjo jų dalį panaudoti butui įsigyti. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 5 000 Lt vertės televizorių priteisė atsakovui, kadangi televizoriaus vertė buvo įtraukta į dalijamo turto masę du kartus, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas televizoriaus „Philips“ neturi. Šios atsakovo nuostatos yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teisme sprendime yra nurodyta, kad televizorius „Philips“ yra sudedamoji šalių įgyto turto dalis ir jis priteistas atsakovui, atsakovas įpareigotas sumokėti ieškovei kompensaciją pinigais. Be to, teismas, spręsdamas dėl patikslinto ieškovės ieškinio, pakartotinai atsakovui priteisė nurodytą televizorių. Tai, įrodo, kad teismas neteisingai nusprendė dėl televizoriaus „Philips“ priteisiant jį atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nenurodė, jog televizoriumi naudojasi ieškovė ir šis turtas negali būti priteisiamas atsakovui (b.l. 74,75 t. 1). Taigi ta aplinkybė, jog šiuo metu ginčo bute nebėra televizoriaus, neįrodo, jog televizoriumi naudojasi ieškovė. Dėl tos priežasties galima padaryti išvadą, jog televizorius yra pagrįstai priteistas atsakovui, tačiau naikintina teismo sprendimo dalis dėl šio turto priteisimo atsakovui pakartotinai.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai tenkino patikslinto ieškinio dalį dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovei bei teismas, nenurodydamas motyvų, neteisėtai atmetė atsakovo priešieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės atsakovui. Šios apeliacinio skundo nuostatos yra iš dalies pagrįstos. Atsakovas priešieškiniu dėl piniginių lėšų padalinimo tvirtino, kad ieškovė 2010-05-31 iš sąskaitų banke paėmė 10 000 eurų ir juos panaudojo savo nuožiūra. Šias lėšas atsakovas prašė teismo pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir ½ dalį priteisti atsakovui. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2010-05-24 iš atsakovo atidarytos banko sąskaitos paėmė 10 000 eurų ir panaudojo savo nuožiūra, todėl piniginės lėšos, kurias šalys turėjo 2010 metų gegužės mėnesį, neturi būti dalinamos (b. l. 83,84 t. 3). Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas iš jo vardu atidarytos sąskaitos paėmė 9 940 eurų (b.l. 64 t. 2). Šios aplinkybės įrodo, kad abi šalys 2010 metų gegužės mėnesį savo nuožiūra panaudojo po 10 000 eurų, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog abi šalys panaudojo panašaus dydžio pinigines lėšas ir nėra pagrindo iš ieškovės atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo apeliacinio skundo nuostatą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 15 172,97 Lt piniginių lėšų, kurios buvo atsakovo sąskaitoje AB SEB banke 2011-02-01 pripažino šalių bendrąja nuosavybe bei priteisė iš atsakovo ieškovei 7 586,48 Lt kompensaciją. Akivaizdu tai, kad ieškovė patikslintą ieškinį dėl lėšų banke padalinimo pareiškė tada, kai atsakovas pateikė duomenis apie lėšų dydį atsakovo banko sąskaitoje 2011-02-01, tai yra prieš ieškinio pareiškimą. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2011-02-01 atsakovo sąskaitoje banke buvo 15 172,97 Lt (b.l. 80 t. 2). Tačiau būtina įvertinti ir tai, jog ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog nuo 2010 metų gegužės mėnesio abi šalys lėšomis bankų sąskaitose disponavo savo nuožiūra. Taigi po 2010 metų gegužės mėnesio abi šalys lėšomis disponavo savarankiškai ir ieškinio pareiškimo metu atsakovo turėtos lėšos 15 172,97 Lt buvo jo asmeninė nuosavybė, piniginė kompensacija ieškovei priteista nepagrįstai (LR CK 3. 89 str. 7 p.). Įvertinus šias aplinkybes iš atsakovo priteista 11 124 Lt piniginė kompensacija yra teisėta tik dalyje dėl 2 075 draudiminių įmokų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir ½ dalies, tai yra 1 037 Lt kompensacijos priteisimo ieškovei.

Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 3 p.). Pakeitus teismo sprendimą, keičiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pakeičiant sprendimą atmetama 1/3 dalis ieškovės ieškinio, iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis bei ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti priteistos išlaidos mažinamos 1/3 dalimi (LR CPK 93 str.). Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1/3 atsakovo turėtų išlaidų apeliaciniame procese. Kadangi ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, 2/3 dalys už atsiliepimą sumokėtų išlaidų priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. K. ieškovei O. K. priteistas 800 Lt išlaikymas 8 mėnesių laikotarpiui, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir atsakovui S. K. priteistas 5 000 Lt vertės televizorius „Philips“ ir 15 172,97 Lt santaupų AB SEB banke, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteista 11 124 Lt piniginė kompensacija, ir šią kompensaciją nuo 11 124 Lt sumažinti iki 1 037 Lt.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 2 500 Lt sumažinti iki 1 600 Lt.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei ir iš atsakovo S. K. valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 2 423,72 Lt sumažinti iki 1 600 Lt.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės O. K. atsakovui S. K. 1 300 Lt atsakovo bylinėjimosi išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti.

Priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo S. K. 600 Lt ieškovės bylinėjimosi išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti.