Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D. U. ir jos gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. U., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant V. S. ir baudžiamoji byla nutraukta, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 23 d., apie priimtą sprendimą pranešant AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, D. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš D. U. valstybės naudai automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur (septinis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3.2. Nesutinkama su apeliaciniame skunde nurodoma argumentacija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino padaryto nusikaltimo pavojingumą ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos transporto vertės konfiskavimas yra pagrįstas bei pakankamai individualizuotas, be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, proporcingumą, jų tarpusavio suderinamumą. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad 13 720 Eur konfiskuotino turto vertė pažeistų proporcingumo principą. Pabrėžiama ir tai, kad sprendimas konfiskuoti visą pakankamai didelę automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, prokuroro apeliaciniame skunde nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržytų D. U. teises daugiau, negu yra būtina. Dėl to, apylinkės teismo skirtas dalies turto vertės konfiskavimas yra pakankamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

3.3. Nepagrįstais laikomi apeliacinio skundo teiginiai, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino D. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, ar kad toks vertinimas buvo formalus. Nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino ne tik D. U. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bet ir tai, kad transporto priemonė vairuota esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, vakaro metu, Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, taip pat ženklų atstumą, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, tačiau išvengiant sunkesnių pasekmių. Pažymima, kad toks apylinkės teismo motyvavimas, kai įvertinama ne tik D. U. asmenybės charakteristika, tačiau ir visos byloje nustatytos aplinkybės, lėmė tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

3.4. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl nusprendė, kad visos automobilio vertės išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas turi diskreciją vertinti, ar konkrečioje situacijoje yra proporcinga išieškoti visą konfiskuotino turto vertę ir (ar) kokia tokio turto vertės dalis konkrečiu atveju yra proporcinga. Nurodoma, kad turto vertės konfiskavimas nepagrįstai apsunkintų D. U. turtinę bei teisinę padėtį. Pažymima, kad D. U. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) lektore tik (duomenys neskelbtini) etato, darbo sutartis yra terminuota iki 2025 m. birželio 17 d. (priedas Nr. 5). D. U. nieko nelaukiant iš turėtų santaupų sumokėjo priteistą automobilio dalies sumą 7 000 Eur (priedas Nr. 6). Po aptariamų įvykių D. U. patyrė nemenkus išgyvenimus, kadangi nors iki nusikalstamos veikos padarymo buvo viešas asmuo einant (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau nuo 2025 m. gruodžio 12 d. šių įgaliojimų jau nebeturėjo. Nepaisant to, apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą buvo rašoma ne tik spaudoje, tačiau ir anonsuojama per kitas visuomenės informavimo priemones, kas taip pat lėmė pablogėjusią sveikatą.

3.5. Taip pat dėl susiklosčiusio įvykio atsirado ir tokios teisinės pasekmės, kad dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo D. U. negali kandidatuoti į jos kompetenciją atitinkančias darbo vietas, ypač viešajame sektoriuje, kur turi sukaupusi didžiausią darbinę patirtį. Nurodoma, kad tai yra kliūtis artimiausiu metu gauti didesnes pajamas, taip pat teisinės pasekmės, kurios išplaukia iš aptariamo įvykio. Šiuo metu D. U. turi viena išlaikyti tiek save, tiek namų ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad D. U. vairuojama transporto priemonė buvo apgadinta, jai teks ir automobilio remonto išlaidos, kurios gali siekti iki 1 500 Eur. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgadinta ir kita transporto priemonė, todėl D. U. turėjo padengti draudimo išlaidas, kurios sudarė 1 345,71 Eur (priedas Nr. 8, 9).

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. U. ir jos gynėjas advokatas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar nustatyto pagrindo atleisti D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti ir išieškoti iš D. U. visą konfiskuotino turto, t. y. automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 720 Eur į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

6. Skundžiamu nuosprendžiu D. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, išieškant iš jos dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 000 Eur. Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde nesutikdamas su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada prašo iš D. U. išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 720 Eur. Prokuroro teigimu, D. U. būdama neblaivi pasirinko vairuoti automobilį, kurio vertė yra pakankamai didelė ir tai savaime negali būti pagrindu konfiskuoti tik dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ignoruojant kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimo klausimą), todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. U. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal teismų praktiką, kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad automobilis „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdama neblaivi vairavo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista D. U., pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip pat ir konfiskuotinu turtu.

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Be to, teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nekvestionuojamas D. U. paskirto turto konfiskavimo pagrįstumo klausimas, pagrindo abejoti dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo D. U. atžvilgiu, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise D. U. nepriklausė, kadangi automobilis įsigytas sudarius lizingo sutartį, t. y. minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „S.“ (1 t., b. l. 56). Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ne dėl pačios transporto priemonės, o dėl jos vertę atitinkančios sumos dalies konfiskavimo.

11. Spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

12. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą dėl vidutinės transporto priemonės kainos, lengvojo automobilio „BMW 328i“, kėbulo tipas – sedanas, keturių durų, varomo benzininiu kuru, 180 kW variklio galios, pasirinkti metai – 2016 m., vidutinė kaina su PVM yra 13 720 Eur (1 t., b. l. 57). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokia nustatyta automobilio verte. Atitinkamai atkreiptinas dėmesys, kad automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. Tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

13. Vertinant D. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog D. U. automobilį „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 2,05 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 31–34). D. U. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis pakankamai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis D. U. anksčiau neteista (1 t, b. l. 84). Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, duomenimis, D. U. ne kartą bausta administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, taip pat ne kartą bausta už automobilio palikimą neleistinoje vietoje, be to, vieną kartą bausta už tai, kad vairuodama naudojosi mobiliojo ryšio priemone; baudos sumokėtos (1 t., b. l. 163–167). Nors neprieštaraujama prokurorui, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra pakankamai sistemingi, pažymėtina ir tai, kad D. U. padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiai pažeidžiantys Kelių eismo taisykles. Kita vertus, nagrinėjamu atveju D. U. padaryta nusikalstama veika laikytina itin pavojinga, itin šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto priemonių taisykles, pasireiškusi pavojingu tiek pačiai transporto priemonės vairuotojai, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. U. būnant neblaiviai, prie daugiabučių namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį, taip keliant pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

14. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. U. padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Be to, D. U. neteista, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidusi Kelių eismo taisyklių, nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo – D. U. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba lektore (duomenys neskelbtini), taip pat studijuoja, darbinėje aplinkoje charakterizuojama išskirtinai teigiamai, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 73–74, 147–148, 160). Šiame kontekste pastebėtina, kad iš kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 2 d. D. U. AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 1 345,71 Eur (past. – įvykio metu apgadinto kito automobilio draudimo išlaidos), o 2025 m. kovo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 7 000 Eur (past. – skundžiamu nuosprendžiu priteista dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos) (2 t., b. l. 30, 31–34).

15. Vertinant D. U. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, jos prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, anksčiau minėtus asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo pavojingumą, taip pat ir tai, kad automobilis priklauso lizingo bendrovei ir D. U. dar nėra pilnai išmokėtas, o likutinė automobilio vertė 2025 m. vasario 15 d. duomenimis yra 4 003,16 Eur (1 t., b. l. 139–141), spręstina, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (13 720 Eur) konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pažymėtina, kad taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į D. U. individualią situaciją, tai turėtų didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei taikant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimą, turi būti atsižvelgiama į laidavimo instituto paskirtį siekti kompromiso teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

16. Neprieštaraujama, kad pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, o formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Vis dėlto, akcentuotina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus nepažeidžiančią konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 7 000 Eur. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pati savaime aplinkybė, kad D. U. nebuvo paskirta bausmė, jai nebuvo paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad D. U. turtinė padėtis būtų itin sunki, ar kad jai būnant darbingo amžiaus ir turint darbą, konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, reikštų nepagrįstai sunkią finansinę naštą, negali sudaryti pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką padariusiai ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai D. U. paskyrė proporcingą, teisingą ir tinkamai individualizuotą konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį (7 000 Eur). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo padidinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, iš D. U. išieškant visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 720 Eur, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.