Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliete, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti ir studijuojanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka (nuobaudos apmokėtos), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. U. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 48E, pažeisdama 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB „S. L.“ priklausantį automobilį „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,95 promilių (‰) etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. U. padarė nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. U. nurodė, kad kaltinimą supranta ir savo kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Jaučiasi labai blogai ir gailisi dėl padarytos labai didelės klaidos, kuri yra nepateisinama. Anksčiau neblaivi automobilio nevairavo. Susitaikyti su nusikaltimo padarymo faktu jai laibai sudėtinga, labai išgyvena. Šią situaciją gali paaiškinti tik tuo, kad 18 metų dirbo labai intensyvų darbą, užėmė atsakingas pareigas. Yra atsakingas, pareigingas, iniciatyvus, lyderiaujantis žmogus. Nurodo, kad jai įvyko „(duomenys neskelbtini)“. Prieš paliekant ankstesnę darbovietę, jautėsi labai blogai tiek fiziškai, tiek emociškai. Jos sveikata pradėjo streikuoti, todėl ėjo pas gydytojus, kurie jai nustatė „(duomenys neskelbtini)“. Jai liepė keisti savo gyvenimo būdą. Daug svarstė, nes yra veiklos žmogus, dalyvauja ne tik darbiniuose, bet ir visuomeniniuose veiklose. Suvokdama savo sveikatos būseną, šeimos narių prašymu ryžosi grįžti į akademinę bendruomenę. Grįžo rašyti mokslinio darbo, nes prieš tai pasiėmė akademines studijas. Turėjo pailsėti, permąstyti, ar ji toliau veiks ir susitvarkys su savo perdegimu, emocine būsena, nes jautėsi labai išsekusi. Palikusi ankstesnę darbovietę, kelias dienas jautėsi prastai, daug miegojo. Įvyko dieną buvo bibliotekoje, vėliau sugrįžo namo, kur buvo viena. Užsuko į parduotuvę nusipirkti produktų, taip pat nusipirko sūrio ir balto vyno. Dėliodama moksliniam darbui surinktą medžiagą, išgėrė nupirktą vyno butelį. Jautėsi gerai. Apie 21.30 val. jai atėjo alkio jausmas. Nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio. Telefonu užsisakė picą, kurią turėjo atsiimti po 20 min. Ta picerija yra 1,2 km nuo namų. Nepagalvojo, kad gali tiek „pripūsti“. Galimai dėl „(duomenys neskelbtini)“ nesuvokė savo būsenos. Niekada gyvenime nevairavo automobilio neblaivi. Tada išvažiavo pasiimti picos. Automobilį pasistatė šalia picerijos esančioje neapšviestoje aikštelėje. Tuo metu lijo lietus. Kai paėmė picą ir norėjo grįžti namo, užsivedė savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Prieš ją važiavo visureigis, kuris buvo aukštesnis už jos automobilį, todėl ją apšvietė. Minėtoje aikštelė visi ieškojo laisvų vietų, todėl pajuto spaudimą. Norėjo greičiau išvažiuoti ir užleisti automobiliui vietą. Tada pajudėjo iš vietos ir lietė tą automobilį (visaregį). Ją ištiko šokas, tuomet suvokė ką padarė. Sutiko, kad būtų kviečiama policija. Šoko būsenoje laukė policijos. Labai gailisi, jautė didelę gėdą prieš visuomenę, nes kultūros bendruomenėje yra žinomas žmogus. Tikrai negali suvokti, kodėl taip pasielgė, jai tikrai yra gėda ir iki šiol negali sau atleisti. Lankėsi pas psichoterapeutą tam, kad išsiaiškinti kaip jai toliau viską dėliotis, nes tokios klaidos yra nepateisinamos. Tai yra didžiulė pamoka. Jai iš tikrųjų labai sunku, kol kas negali sau atleisti. Apie 18 val. pasipjaustė sūrio, o apie 20.30 val., kai jau buvo išgėrusi, išvedė šunį. Vėliau grįžo namo, toliau sėdėjo prie kompiuterio. Apie 21.30 val. buvo picerijoje, mokėjimą atliko 21.50 val. Tai, kad yra neblaivi suprato, kai atvažiavo policija, tikrai nesijautė apsvaigus. Atsitrenkė į automobilį, kuris ją akino. Kai automobilis įvažiavo (į aikštelę), sustojo, pradėjo šviesomis rodyti, kad ji (D. U.) galėtų važiuoti ir užleistų vietą. Tada ji (D. U.) pajudėjo, o jisai (visurėgio vairuotojas) stovėjo. Jos vertinimu, smūgis buvo nestiprus. Suprato, kad lietė automobilį, todėl pavažiavo atgal tam, kad išsiaiškinti tą situaciją. Automobilis priklauso „S.“ lizingui. Susipažino su automobilio likutine verte. Policijai paskambino moteris, kurios automobilį lietė. Policija atvažiavo po valandos. Pirmiausiai apklausė tą moterį, o tada ją (D. U.). Automobilis buvo išvežtas, namo parėjo pėsčiomis, nes iki namų 1,2 km. Pirminėje apklausoje advokato neturėjo. Savo poelgį vertina labai blogai, siaubingai, sunku susitaikyti ir suvokti, gyvenime taip dar nėra pasielgusi. Jaučia gėdą prieš artimuosius, prieš šeimą ir visuomenę. Toliau tęsia savo visuomeninius darbus, neturi teisės pasiduoti, daugiau tokios klaidos nebekartos. Alkoholį vartoja saikingai, taurę per šventes, būna, kad iš vis nevartoja, priklauso nuo noro, nuo nuotaikos, dėl to problemų neturi. Motina laiduotoja, nes jas sieja ypatingas ryšys. Tėvo nebeturi, sesuo daug metų gyvena (duomenys neskelbtini). Motina gyvena viena, todėl ja rūpinasi. Motina jai visą laiką buvo pavyzdys, nes ją auklėjo ir užėmė atsakingas pareigas. Motinai rūpi kaip ji laikosi, kaip jai sekasi, dėl to nori, kad ji už ją laiduotu. Jai buvo didelė gėda pranešti motinai apie įvykusį, nežinojo kaip ji reaguos. Atsižvelgia į motinos nuomonę, nes ji yra jos artimiausias žmogus. Apie įvykį motina sužinojo po savaitės. Su motina bendrauja kiekvieną dieną, kiekvieną rytą paskambina patikrina ar viskas gerai, nes paskutiniai metai buvo labai baisūs – motina vos nemirė. Susiskambina 1-2 kartus per dieną, o savaitgaliais nuvažiuoja arbatos atsigeri. Kartu vaikšto į koncertus ir teatrus. Buvo labai sunku pranešti apie įvykusį. Atvažiavo pas ją (motiną) nakvoti. Motina labai pergyveno dėl jos „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasirinko šeštadienį, kad pas ją liktų nakvoti. Motina visa išbalo, tylėjo, bet jai atleido. Tiesiog paprašė, kad ji būtų stipri ir padarytų dideles išvadas. Paprašė jos, kad nustotų tiek daug dirbti, nes turi pasirūpinti savimi. Vėliau dar labiau suartėjo, ji (motina) jaudinasi, dažnai skambina. Motina ją motyvuoja, nes jai nėra lengva. Būna panikos priepuolių. Dėl to norėjo neviešo posėdžio. Jų gyvenime yra įvykusi tragedija, susijusi su viešumu. Labai bijojo šito paviešinimo. Supranta, ką jį padarė ir už tai atsakys. Nežino, kodėl jai gyvenime taip atsitiko. Išgyvena labai skaudų laikotarpį. (b. l. 168-176)

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja V. S. parodė, kad atsiprašo už emocijas, nes pirmą kartą per savo ilgą amžių dalyvauja teisme, o ypač dėl savo dukros. Ši žinia jai buvo labai baisi. Tai įvyko prieš didžiąsias šventes. Kelias dienas dukra vengė jai tą sakyti. Paskutinieji metai jai buvo labai sunkūs dėl sveikatos, jos (motinos) kominės būsenos, paskui kelių operacijų. Dukra šiuo metu yra jos vienintelis ramstis gyvenime. Jautė labai didelę atsakomybę, labai norėjo ja rūpintis. Mano, kad paskutiniai metai dukrą emociškai išsekino. Turėjo didelį darbo krūvį. Ji yra maksimalistė, nori padaryti viską gerai iki galo. Šeimoje taip pat turėjo problemų. Viskas tai įstūmė ją į baisią emocinę duobę. Tai suvokdama, žinojo kaip tai baisu, nes prieš 21 metus labai baisiomis sąlygomis iš pasaulio iškeliavo jos vyras, jų tėvas, dvi dukras ir ją (V. S.) palikdamas 2 metams visiškoje emocinėje duobėje, iki jie neatsigavo. Labai baiminosi, kad jos dukra nepalūžtu ir jos neapimtu juodos mintys, nes ji yra labai jautri, labai gera ir rūpestinga. Praėjusieji metai jiems buvo labai sunkūs. Ji (D. U.) nuolat skambindavo klausdavo dėl sveikatos ir kt. Meldė Dievo, kad jis neleistų jai tų juodų minčių pasėkoje padaryti negerų dalykų, kurie būtų nepataisomi. Pažada būti kartu su ja, laikys ją už rankos ir melsis Dievui, kad ją apsaugotų ir globotų, duotų jai stiprybės ir pasitikėjimo savimi. Iš tikrųjų ji (D. U.) yra geras, darbštus ir gerbiamas žmogus. Prašo patikėti, kad ją saugos ir globos. Ji labai ją myli, jų tarpusavio ryšys yra stiprus, nes kita dukra gyvena užsienyje. Ji (D. U.) vienintelė atrama ir pagalba, stiprybė visomis prasmėmis. Dukra jos klausosi. Jie dažnai kalba apie darbą, apie jos tam tikrus veiksmus, darbo pasirinkimą, žinodama, kad tie darbai yra labai sunkūs ir atsakingi, kad tai reikalaus ir visuomenės papildomo dėmesio jai, kad ji turėtų stiprybės ir kad viską darytų ką daro atvira širdimi, tikėtų, kad daro gerai, nepasiduotų negeroms provokacijoms. Kai ji (D. U.) norėjo pranešti apie įvykusį, paskambino ir paklausė kaip jaučiasi. Ji (V. S.) turėjo tarsi keistą nuojautą, nes jos balso tembras buvo su lengva įtampėle. Ji (D. U.) sakė, kad labai nori atvažiuoti. Atvažiavo pas ją (V. S.) su gėlių puokšte, įėjo pro duris, ją apsikabino ir pradėjo verkti. Paklausė jos, kas atsitiko. Pasakė, kad yra labai kalta ir jai labai gėda ir negera. Pasakė, kad padarė labai baisų dalyką. Kai viską pasakė, ją ištiko šokas. Susivokė, kad gali jai padėti. Apsikabino, pabuvo tyloje. Bandė nesiteirauti, kaip ten viskas įvyko, nes žinodama sudėtingus šeimos dalykus, stengėsi jos neįvelti į blogas emocijas ir privesti prie tos būsenos, kada žmogus praranda stiprybę ir pasiduoda blogiems dalykams. Prisipažįsta, kad iki šiol turi baimės jausmą dėl vaikų, nes jos labai mylėjo tėvą. Dukra žiauriai kritiškai vertino savo poelgį, nemiegojo. Stengėsi ją kiek įmanoma paguosti, priglausi ir apkabinti. Ji yra labai jautri, jai reikia švelnumo. Motinos pareigą atliko tokiais veiksmais. Padarytų viską, kad jos dukra išpirktų kaltę maksimaliai kaip priklauso, su jos pagalba. Tikrai nebijotų, jeigu laidavimas būtų paskirtas su užstatu. (b. l. 168-176)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. gruodžio 20 d. tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.07 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius, D. U., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „S.“ priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.33 val., patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0229 nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. 22.51 val., atlikus antrą pūtimą nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Taip pat D. U. būdama neblaivi padarė eismo įvykį, atsitrenkė į stovintį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį ir jį apgadino, vairuotoja su pažeidimu sutiko. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu: Vilniaus m., Minsko pl. 21 (b. l. 6).

2024 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelė nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Toliau matomas stovintis automobilis „BMW“ (priekiu (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinio bamperio, kairės pusės priekinio sparno ir dešinės pusės veidrodėlio matomi apgadinimai. Automobilio viduje, priekyje, kairėje bei dešinėje pusėje jokių daiktų nėra, automobilio gale, ant sėdynių, matomas patiesalas, automobilio bagažinėje matomi įvairūs nešuliai, kurių viduje yra daiktai. Toliau matomas automobilis „FORD“, kuris stovi galu į (duomenys neskelbtini), priekiu į pastatą Nr. 48E. Automobilio priekinis bamperis yra apgadintas, po apžiūros daugiau jokių apgadinimų nenustatyta. Abu automobiliai stovi priešais, šalia pastato Nr. 48E. Po apžiūros automobilis „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas valdytojui, po apžiūros automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai paimamas ir išvežamas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu: Minsko pl. 21, Vilnius. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 8-9, 11-25).

2024 m. gruodžio 19 d. eismo įvykio schemoje užfiksuoti tikslus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 27).

2024 m. gruodžio 19 d. alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0229 neblaivumo patikrinimo kvite nurodoma, kad 22.35 val. D. U. nustatytas 1,95 prom. neblaivumas (b. l. 31).

2024 m. gruodžio 19 d. alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0229 neblaivumo patikrinimo kvite nurodoma, kad 22.56 val. D. U. nustatytas 2,05 prom. neblaivumas (b. l. 32).

2024 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikate Nr. 2200382 nurodoma, kad alkotesterio Nr. ARKB-0229 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (b. l. 33).

2024 m. gruodžio 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 23.00 val., D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą D. U. būklę, nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija (pėda po pėdos); gali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi). D. U. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Neblaivumo patikrinimas atliktas prietaisu alkotesteris Alcotest 7510 (0,5 %) Nr. ARKB-0229. Pirmuoju tikrinimu 22.33 val. nustatytas 1,95 prom. neblaivumas. Antruoju tikrinimu 22.51 val. nustatytas 2.05 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais D. U. sutiko ir pasirašė neblaivumo nustatymo akte (b. l. 34).

2024 m. gruodžio 19 d. apklausta liudytoja R. S. parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val. automobiliu „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Priešais ją, parkavimo vietoje, stovėjo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė galu išvažiuoti iš savo parkavimo vietos. Automobilis apsisuko ir pradėjo priekiu važiuoti į jos automobilį. Tuomet ji pajuto smūgį į savo automobilio priekinę dalį, o „BMW“ automobilis pavažiavo atgal ir sustojo. Tuomet išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie „BMW“ vairuotojos automobilio. Ši atidarė vairuotojo pusės priekinį langą ir jos paklausė „Ką tu darai?“, ši nieko neatsakė, tačiau pastebėjo, kad „BMW“ automobilio vairuotoja yra galimai neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausius jos ar ji neblaivi, ši atsakė, kad vartojo alkoholį, jos kalba buvo nerišli (b. l. 35-38).

2025 m. sausio 15 d. papildomai apklausta liudytoja R. S. parodė, kad prisimena pirminės apklausos metu duotus parodymus. Šios apklausos metu papildomai paaiškina, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val., automobiliu „FORD PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Netoli šios aikštelės yra picerija. Atvykus į apšviestą automobilių stovėjimo aikštelę, būdama dešinėje pusėje pastebėjo priešais ją parkavimo vietoje, į ją atbuline padėtimi, stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė galu išvažiuoti iš savo parkakimo vietos. „BMW“ automobilis apsisuko ir pradėjo priekiu, priešais jos automobilį, važiuoti į jos automobilį. „BMW“ automobilis važiavo į jos automobilį lėtai, tačiau atstumas buvo per mažas spėti kažkaip sureaguoti, todėl „BMW“ automobilis kairiu, vairuotojo pusės, šonu trenkėsi, įsirėžė į jos automobilio priekį arčiau vairuotojo, kairės pusės. Po susidūrimo „BMW“ automobilis pavažiavo atgal ir sustojo. Iš karto išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie „BMW“ automobilio kairės pusės. Priėjusi matė, kad vairuotojo vietoje sėdi jai nepažįstama moteris, kuri abiem rankomis laikė įsikibusį į vairą ir žiūrėjo tiesiai į vieną tašką. Šaukė moteriai „Ką tu darai?“, tačiau ši nerodė jokios reakcijos, dėl ko mojavo jai, kad ši atidarytu langą. Moteriai atidarius automobilio langą iš karto pajuto nuo vairuotojos sklindantį alkoholio kvapą. Kai moteris pažiūrėjo į ją, jos žvilgsnis taip pat leido suprasti, kad ji yra neblaivi. Moteriai pasakė: „Jūs vartojot alkoholį“, ši sutiko, prisipažino. Moteriai pasakė išlipti iš automobilio, tuo tarpu nuėjo prie savo automobilio, kviesti policijos. Skambinant bendrajam pagalbos centrui moteris norėjo susitarti, nenorėjo, kad būtų iškviesta policija. Kol laukė policijos su moterimi, lauke bendravo, ši pasakojo, kad išgėrė kelias taures šampano, po ko minėjo, kad vartojo ir vyną, o čia atvyko nusipirkti picos. Bendraujant moteris vizualiai atrodė vis girtėjanti. Apžiūrėjus automobilius matė, kad jos vairuojamo automobilio apgadintas priekinis bamperis, moters automobilio apgadinta kairė pusė, visų apgadinimų neprisimena. Atvykus policijai pareigūnai su ja ir moterimi bendravo atskirai. Po apklausos išvyko. Vaizdo registratoriaus automobilyje neturi. Daugiau neturi ką nurodyti (b. l. 41-42).

2025 m. sausio 16 d. apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigose. 2024 m. gruodžio 19 d. dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką kartu su (duomenys neskelbtini) skyriaus patrule A. S.. Patruliavo Vilniaus mieste ir 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.20 val., per radijo ryšį iš Vilniaus AVPK OVS budėtojų dalinio gavo „B“ kategorijos pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du automobiliai, tai yra „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio „BMW“ vairuotoja kaip įtariama yra neblaivi, apie įvykį praneša minėto automobilio „FORD“ dalyvė, visi eismo įvykio dalyviai vietoje, laukia. Į įvykio vietą atvyko po 5 min., jiems atvykus automobilių stovėjimo aikštelėje, įvykio vietoje buvo eismo įvykio dalyviai, tai yra pranešėja R. S., automobilio „FORD“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja ir D. U., automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja. Tuo metu priėjo prie pranešėjos R. S. ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Pranešėja paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val., su savo vairuojamu automobiliu „FORD PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įvažiavusi į minėtą aikštelę, priešais save, parkavimo vietoje pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu atbuline eiga bandė išvažiuoti iš savo parkavimo vietos. Automobilis „BMW“ apsisuko ir pradėjo priekiu važiuoti į pranešėjos stovintį automobilį. Tuo metu pranešėja pajuto smūgį į savo automobilio priekinę dalį, o minėtas „BMW“ automobilis po susidūrimo apie kelis metrus pavažiavo atgal ir sustojo. Po susidūrimo pranešėja išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie minėto „BMW“ automobilio, kuriame (vairuotojo vietoje) sėdėjo moteris, kuri atidarė vairuotojo pusės priekinį langą. Tuo metu pranešėja vairuotojos paklausė „Ką tu darai?“, ši nieko neatsakė, tačiau pranešėja pastebėjo ir pajuto, kad „BMW“ automobilio vairuotoja yra galimai neblaivi, nes iš jos burnos ir automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Pranešėjai paklausus minėtos moters ar ji neblaivi, ši nerišliai atsakė, kad vartojo alkoholį, pranešėja sunerimusi, kad minėto automobilio vairuotoja gali būti neblaivi nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir apie įvykį pranešė policijai. Šalia pranešėjos stovėjo, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja D. U., kuri girdėjo pokalbį su pranešėja ir neneigė (patvirtino faktą) pranešėjos duotų parodymų, pridurdama, kad padarė eismo įvykį. D. U. taip pat paminėjo, kad vairavo automobilį žinodama, kad yra neblaivi, teigdama, kad prieš 2 valandas išgėrė dvi taures vyno, į nurodytą įvykio vietą atvyko su tikslu iš „E. P.“ paimti picų. Taip pat teigė, kad jai pastaruoju metu yra sunkus laikotarpis, pykstasi su savo vyru, visa laiką moteris buvo nerami, nuolatos klausė ar jai dėl padaryto pažeidimo bus gražintas automobilis, dažnai graudinosi. Apie 22.33 val. patikrino vairuotojos D. U. blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0229, nustatė 1,95 prom. neblaivumą. 22.51 val. atlikus antrą pūtimą nustatė 2,05 prom. neblaivumą. Taip pat įvertinti D. U. neblaivumo požymiai, t. y. jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Po įvykio kolegė atliko liudininkės R. S. apklausą, eismo įvykis buvo užregistruotas, atlikti papildomi procesiniai veiksmai dėl eismo įvykio. Taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra apklausiamas. D. U. su padarytu pažeidimu sutiko, visus procesinius dokumentus pasirašė. Visas įvykis buvo filmuojamas BODY kamera, įvykio dalyviai buvo įspėti dėl filmavimo. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturiu (b. l. 47-48).

VĮ „Regitra“ pažymoje apie transporto priemone „BMW 328 I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko nurodoma, kad transporto priemonės savininkas yra UAB „S. L.“ (b. l. 56).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodoma, kad automobilio „BMW (USA) 328i“ (kėbulo tipas: sedanas, durų skaičius: 4, kuro tipas: benzinas, variklio darbinis tūris: 1,997.0, variklio galia: 180kW, metai: 2016) vidutinę kainą Lietuvoje (su PVM) sudaro 13,720,00 Eur (b. l. 57).

2024 m. gruodžio 23 d. apklausta įtariamąja D. U. parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, su įtarimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Galvos traumų neturėjo, psichiatro ar narkologo įstaigoje neįrašyta, psichiatrinėje ligoninėje negulėjo. Šios apklausos metu atsisako duoti parodymus apie 2024 m. gruodžio 19 d. įvykio aplinkybes, parodymus duos kitos apklausos metu dalyvaujant jos advokatui. Daugiau neturi ką nurodyti (b. l. 99-100).

2025 m. sausio 15 d. papildomai apklausta įtariamąja D. U. parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, su įtarimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta. Paaiškina, kad daug metų dirba intensyvų ir atsakingą darbą, jos užimtumas buvo labai tankus, 2024 m. pabaigoje jautė perdegimą nuo darbo. Nuo 2024 m. gruodžio 12 d. išėjo iš darbo, tikslu tęsti studijas (duomenys neskelbtini), norėjo pakeisti gyvenimo būdą, atsikvėpti. 2024 m. gruodžio 19 d. jai buvo gera nuotaika, apie 18.00 val. būdama viena namuose iki 20.00 val. suvartojo butelį vyno, 0,7 1 talpos. Vartojant vyną užkandžiavo sūriu. Nuo suvartoto alkoholio, vyno, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigusi. Apie 21.30 val. pajuto alkį, kadangi namuose nebuvo sotaus maisto, paskambino į piceriją užsisakė picą su atsiėmimu iš picerijos. Kadangi jautėsi normaliai, nesuvokė ir nepagalvojo, kad nuo suvartoto alkoholio butelio negali vairuoti, kad jos neblaivumo lygis gali viršyti leistiną normą, nes jautėsi gerai, neblaivumo požymių nejautė, todėl apie 21.40 val, iš savo namų automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „S.“, išvažiavo į piceriją „P. S.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri yra apie 1,2 km atstumu nuo jos namų. Važiavo viena, niekam nepranešė apie ketinimą vykti į piceriją. Vairuojant alkoholio nevartojo. Vairuojant automobilį iki nurodytos picerijos, į jokius aplinkoje esančius objektus neatsitrenkė. Neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo vairuojamą automobilį ir išėjo į piceriją, kurioje buvo 21.52 val. Atsiėmusi picą grįžo į automobilį. Išvažiuojant iš automobilio stovėjimo aikštelės, apvažiuodama aikštelėje stovintį kitą automobilį bei tuo metu būdama akinama kito, priešais esančio visureigio žibintų, neįvertinusi šoninio atstumo tarp savo bei kito, apvažiuojamo automobilio, dešinės pusės šonu atsitrenkė į automobilio, kurio markės ir valstybinių numerių neprisimena, kairį šoną. Atsitraukusi į šoną sustojo. Iš automobilio išlipusi vairuotoja bendraudama su ją pasakė, kad ji (D. U.) yra išgėrusi. Ji prisipažino, kad yra išgėrusi. Moteris, kurios nepažįsta, iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai, sėdėjo automobilyje, buvo šoko būsenoje, jautėsi prastai. Atvyko policijos pareigūnai, patikrintas jos neblaivumas. Šiuo metu tikslių alkotesterio parodymų neprisimena. Pirmojo pūtimo metu galėjo būti virš 1,8 prom., antrojo pūtimo metu virš 2 prom. Su alkotesterio parodymais sutiko. Teisę vairuoti kelių transporto priemones yra įgijusi nuo 1993 metų. Tai pirmas kartas kai transporto priemonę vairavo neblaivi. Priklausomybės alkoholiui neturi, vartoja labai retai, alkoholio nepadaugina, vartoja saikingai. Priklausomybės ligų įstaigoje neregistruota. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Jai išaiškinta teisė būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl kurio pagalvos, pasitars su gynėju. Daugiau neturi ką nurodyti (b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: pavojinga veika, kuri gali pasireikšti viena iš alternatyvų – vairavimas, mokimas praktinio vairavimo, vengimas neblaivumo patikrinimo arba, nagrinėjamu atveju, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti pavojingų padarinių atsiradimo. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnį turi būti nustatyta asmens tyčinė arba neatsargi kaltė (tiesioginė tyčia, nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamoji D. U. 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 48E, pažeisdama 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB „S. L.“ priklausantį automobilį „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,95 ‰ etilo alkoholio koncentracija.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia tai patvirtina ir pati kaltinamoji D. U., kuri parodė, kad savo namuose suvartojo butelį vyno, po ko atsisėdo už automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvyko į piceriją, už apytiksliai 1,2 km nuo gyvenamosios vietos, išvažiuodama iš picerijos apgadino kitą automobilį, atvykusi policija nustatė jos iškvėptame ore 1,95 ‰ etilo alkoholio koncentraciją (b. l. 168-176). Tai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, tarp jų D. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 99-100), tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 6), liudytojos R. S., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose (b. l. 35-38, 41-42, 47-48), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 34), neblaivumo patikrinimo kvitai (b. l. 31,33), eismo įvykio schema (b. l. 27) ir kt.

Pažymėtina, kad D. U. yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, todėl jai yra žinomos KET nuostatos, taip pat ir 14 punkto nuostatos. Nepaisant to, D. U. nesilaikė reikalavimo, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB „S. L.“ priklausantį automobilį „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,95 ‰ etilo alkoholio koncentracija. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingą veiką kaltinamoji D. U. padarė veikdama tiesiogine tyčia, žinodama KET 14 punkto reikalavimą nevairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, išgėrusi vyno butelį, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir norėjo jį vairuoti.

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais pripažintina, kad D. U. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojo proceso metu buvo gautas kaltinamosios D. U. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją motinos V. S. atsakomybėn (b. l. 150). Taip pat V. S. prašymas perduoti kaltinamąją D. U. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 151).

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai laiduotojui, kuriuo gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kurių patikimumas vertinamas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamoji D. U. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę iki neblaivumo nustatymo (b. l. 6, 47-48), nustačius neblaivumą (b. l. 34), ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 99-100), teisiamojo posėdžio metu (b. l. 168-176), taip pat kritiškai ir neigiamai vertino alkoholio vartojimą, vairavimą pavartojus alkoholį ir sukeltus neigiamus padarinius – nusikalstamos veikos padarymą, savo artimajam – motinai sukeltus neigiamus jausmus, išgyvenimus, tokia pozicija kartojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Pastebėtina, kad BK 281¹ straipsnio sudėtis nenumato visuomenei pavojingų padarinių kilimo.

D. U. anksčiau neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti ir studijuojanti, bausta administracine tvarka, tuo pačiu ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tarp jų nėra šiurkščių, susijusių su alkoholio vartojimu, administraciniai nusižengimai padaryti iki nusikaltimo padarymo, visos paskirtos nuobaudos (baudos) laiku apmokėtos (b. l. 76-83), turi nuolatinius stiprius socialinius ryšius, teigiamai charakterizuojama darbovietėje (b. l. 160). Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo įvykdyto nusikaltimo atsitiktinį pobūdį, kas leidžia manyti, kad kaltinamoji D. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek jos motina V. S. nurodė, kad juos sieja artimi ir ypatingi santykiai, jos nuolat bendrauja telefonu ir susitikdamos, kartu leisdamos laiką. D. U. pareiškė, kad motina jos artimiausias žmogus, kuri visą laiką buvo pavyzdžiu, motina ją motyvuoja, buvo didelė gėda pranešti motinai apie įvykį, į motinos nuomonę atsižvelgia, motina buvo labai sukrėsta įvykio, paprašė padaryti reikiamas išvadas. V. S. nurodė, kad žinia (apie įvykį) jai buvo labai baisi, D. U. yra jos vienintelis ramstis gyvenime, jaučia didelę atsakomybę ir nori pasirūpinti dukra, dukra yra labai jautri, labai gera ir rūpestinga, pažada būti kartu su dukra, ją saugoti ir ja globoti, dukra jos klausosi, jos dažnai kalba apie darbą, apie jos tam tikrus veiksmus, dukra prisipažino, kad yra labai kalta ir jai labai gėda ir negera, pasakė, kad padarė labai baisų dalyką, pati patyrė didelį šoką, suprato, kad gali jai padėti, dukra žiauriai kritiškai vertino savo poelgį, nemiegojo, padarys viską, kad jos dukra išpirktų kaltę, su jos pagalba, nebijotų, jeigu laidavimas būtų paskirtas su užstatu. Teismo vertinimu tai parodo, kad tarp kaltinamosios ir laiduotojos per ilgą laiką susiformavo glaudūs artimi ryšiai, kad V. S. turi didelį autoritetą D. U., kas, neabejotinai, padės laiduotojai daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti sėkmingą laidavimą.

Teismas taip pat vertindamas V. S. asmenybę atsižvelgia į tai, kad ji yra neteista (b. l. 155), netraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 154), dirbanti (b. l. 156), teigiamai charakterizuojama (b. l. 153) ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes ir įrodymus sprendžia, jog V. S. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai D. U..

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. S. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą D. U. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, leis nenutraukti socialinių ryšių, darbo ir mokslo, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamoji D. U., vairuodama automobilį „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jai nustatytas vidutinis – 1,95 promilių (‰) neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamoji vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio sunkumo neblaivumo būsenos, vakaro metu (apie 22.00 val.), Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, ženklų atstumą – 1,2 km, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių, buvo nestipriai apgadintas kitas automobilis. Kita vertus, kaltinamoji neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejama stiprių socialinių ryšių su motina, darbovietę, mokymosi įstaiga, nuolat dirba, charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 23 d. Pažymėtina, jog kaltinamajai nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga savo asmeniniams bei kitiems poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamosios nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamosios asmenybei.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. U. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama jai nepriklausantį automobilį „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas yra UAB „S. L.“ (b. l. 56). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o UAB „S. L.“ (b. l. 56), ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamosios Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenis, automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina Lietuvoje įvykio metu buvo 13 720 eurų (b. l. 57), pagal UAB „S. L.“ pateiktą informaciją, automobilio pradinė kaina be PVM 16 500 Eur (b. l. 139), neišpirkto turto vertė 2025 m. vasario 15 d. – 4 003,16 Eur.

Teismas pažymi, kad konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Paprastai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, remiamasi bylose esančiomis VšĮ „Emprekis“ pažymomis, kuriose nurodytos automobilių vidutinės rinkos kainos nusikalstamos veikos padarymo momentui. Tuo tarpu tokia pažyma negali būti laikoma nenuginčijamu vertės įrodymu, nes viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą (VšĮ „Emprekis“) nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php).

Teismas pažymi, kad automobilio pradinė kaina – 16 500 Eur (b. l. 139), negali būti laikoma tinkama konfiskavimo sumai pagal BK 72 straipsnio 5 dalį nustatymui. Pagal teismų praktiką turi būti konfiskuotina automobilio vidutinės rinkos kainos, nusikalstamos veikos padarymo momentui, suma. Dėl šios priežasties netenkintinas ir gynybos prašymas 16 500 Eur sumą sumažinti neišmokėta už automobilį 3 825 Eur suma (b. l. 168-176). Todėl teismas, nustatydamas konfiskuotinos automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės sumą, vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta 13 720 Eur suma (b. l. 57).

Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį, įvertino, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, D. U. dirbanti lektore Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (b. l. 147-148), charakterizuojama išskirtinai teigiamai (b. l. 160), jos pajamos nėra didelės (b. l. 147), iki 2042 m. turi kreditinius įsipareigojimus AB „S.“ (b. l. 140-144), anksčiau neteista b. l. 84-85), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui užregistruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, D. U. bausta administracine tvarka, tuo pačiu ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tarp jų nėra šiurkščių, susijusių su alkoholio vartojimu, visos paskirtos nuobaudos (baudos) laiku apmokėtos (b. l. 76-83). Nenustatyta, jog po nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būtų vėl pažeidusi baudžiamuosius įstatymus ar padariusi administracinius nusižengimus. Tačiau D. U. apsvaigimas nuo alkoholio buvo pakankamai didelis, pirmojo putimo metu – 1,95 ‰, antrojo putimo metu – 2,05 ‰, kad įvykis įvyko Vilniaus mieste, pakankamai judrioje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 48E, nors ir vėlyvo vakaro metu – 22.25 val., bet prie gyvenamųjų namų, autoįvykyje buvo sugadintos transporto priemonės

Teismas taip pat pažymi, jog pagal aukštesnių teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-18-719/2022). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis negali būti konfiskuojamas, gali būti konfiskuojama tik jo vertė. Tai reiškia, kad vertės konfiskavimo pirminiu tikslu tampa prevencinis poveikis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad iš D. U. turi būti konfiskuotina dalis automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės suma – 7 000 Eur. Tokios vertės konfiskavimas bus pakankamu, pagrįstu, teisingu ir turės reikiamą prevencinį poveikį.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai D. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų poėmis – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. D. U. vairuotojo pažymėjimą perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą D. U. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 23 d., apie priimtą sprendimą pranešant AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. U. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš D. U. valstybės naudai automobilio „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 000 (septinis tūkstančius) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.