Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovams Daliui Bielskiui, Rasai Giedrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone ieškinį atsakovui D. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, palaikė pateiktą ieškinį ir prašė jį tenkinti.

9. Atsakovui D. S. ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalių nustatyta tvarka, t. y. įteikiant pasirašytinai (el. b. l. 69, 103), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametės D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. S. ir D. S. dukros (el. b. l. 7-8). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. e2-5193-517/2020 neterminuotai apribota D. S. motinos valdžia nepilnamečių D. S. ir D. S. atžvilgiu; laikinai apribota atsakovo D. S. tėvo valdžia nepilnamečių D. S. ir D. S. atžvilgiu; D. ir D. S. gyvenamoji vieta nustatyta jų globėjos A. S. gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo D. S. nepilnametėms D. ir D. S. priteista po 150 Eur išlaikymo (el. b. l. 13-24). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi Nr. e2YT-10556-517/2020 nepilnametėms D. S. ir D. S. nustatyta nuolatinė globa; nuolatine globėja paskirta A. S. (el. b. l. 25-28). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras sudarė atsakovui pagalbos planą (el. b. l. 30-34), kuriame užfiksuota, kad atsakovas jam siūlomos pagalbos atsisakė. 2021 m. spalio 7 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-859 nurodyta, kad D. S. globa vykdoma tinkamai; siūloma tęsti nuolatinę globą A. S. šeimoje (el. b. l. 35-40). 2021 m. spalio 7 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-860 nurodyta, kad D. S. globa vykdoma tinkamai; siūloma tęsti nuolatinę globą A. S. šeimoje (el. b. l. 41-46). Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2021 m. spalio 8 d. aktuose Nr. 3GPA-713 ir Nr. 3GPA-714 nurodoma, kad nepilnamečių mergaičių tėvui D. S. nusišalinus nuo mergaičių auklėjimo ir priežiūros, nededant pastangų susigrąžinti dukras į šeimą, tikslinga ruošti ieškinį teismui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (el. b. l. 47-54). 2021 m. lapkričio 16 d. Sodros duomenų bazės duomenimis, atsakovas yra nedirbantis (el. b. l. 11). Užimtumo tarnybos duomenų bazės registro duomenimis, atsakovo darbo paieška nutraukta 2021 m. gegužės 28 d. be teisės registruotis 6 mėnesius; priežastis – atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties (el. b. l. 12).

15. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnametėmis dukromis, nevykdo pareigos jas auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, nededa pastangų susigrąžinti vaikus.

16. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaikais, o atsakovo kaltė pasireiškia tiek neveikimu, t. y. atsakovas vaikų neprižiūri ir neaugina, nesiima jokių veiksmų, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, tiek veikimu, t. y. kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas retai atvažiuoja pas dukras, neteikia priteisto išlaikymo, kelis kartus yra atvykęs būdamas neblaivus. Atsakovas, per visą laiką, kada nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos ir nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nepakankamai rodė iniciatyvą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, atvykdavo aplankyti retai, bendraudavo trumpai, ir nors kelis kartus buvo pasiėmęs dukras sus savimi pabūti, tačiau tai nekeičia bendro atsakovo elgesio jo dukrų atžvilgiu. Atsakovas, bylos duomenimis, yra išreiškęs pageidavimą, kad jo nepilnametės dukros augtų su globėja, trečiuoju asmeniu A. S., nurodė neturintis noro auginti savo dukrų. Nepilnametės atsakovo dukros yra išreiškusios norą gyventi su globėja A. S.. Visą tai parodo abejingą atsakovo požiūrį į savo vaikus, jų psichologinį ir fiziologinį vystymąsi.

17. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Iš į bylą pateiktų Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų matyti, kad nepilnametės D. S. ir D. S. yra nurodžiusios, kad joms yra gerai gyventi pas močiutę, trečiąjį asmenį, A. S., kuri jomis rūpinosi. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors vaikų nuomonės išklausymas yra svarbus, sprendžiant neterminuoto tėvo valdžios ribojimo klausimą, tačiau pats atsakovas, nepilnamečių mergaičių tėvas yra aiškiai išreiškęs savo poziciją, kad nebenori auginti savo dukrų. Atsakovas taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors jam apie posėdžius buvo žinoma, ir taip patvirtino savo apsisprendimą nebeauginti savo vaikų.

18. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Atsakovas yra nurodęs, kad apsisprendė nebeauginti savo dukrų ir nori, kad jo dukras globotų jo (atsakovo) mama, mergaičių močiutė, A. S.. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

19. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaikais, nesidomėjimas vaikų sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaikų interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui jo nepilnamečiams vaikams yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaikų teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

20. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl globos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

21. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nepilnametėms D. S. ir D. S. buvo nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta A. S., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja A. S. jos gyvenamojoje vietoje, teismas neiškelia bylos dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnametėms D. S. ir D. S. ir dėl nepilnamečių vaikų globos plačiau nepasisako.

22. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu iš atsakovo D. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms D. S. ir D. S., kiekvienai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyta nepilnamečiams vaikams teikiamų lėšų administratorė A. S., todėl teismas šiuo klausimu taip pat nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75,00 Eur. Pritaikius ieškinio padavimo teismui metu galiojusį vartojimo kainų indeksą 113,3, turėjo būti mokamas 85 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovo D. S. priteisia 85 Eur žyminio mokesčio ir 8,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (el. b. l. 110) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies).

25. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams: D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui D. S. sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaikus, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio išlaidų ir 8,95 Eur (aštuonis eurus 95 centus) pašto išlaidų – iš viso 93,95 Eur (devyniasdešimt tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.