- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- eI3-687-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02164-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – Ligoninė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. gegužės 22 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-471 (7.29) (toliau – Išvada).
2. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjos, atsakovė pateikė skundžiamą Išvadą pagal Ligoninės vykdytą medicininės įrangos, įsigytos įgyvendinant projektą „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas Ligoninėje“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-01-003, pirkimą Nr. 415946 (toliau – Pirkimas), skelbtą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2019 m. vasario 3 d. Šioje Išvadoje atsakovė nustatė, kad pasiūlyme tiekėjas nurodė prekių gamintoją ir prekių modelį (Sezame, Medi S), deklaravo prekių technines charakteristikas (nurodytos konkrečios reikšmės), tačiau nenurodė pridedamų katalogų puslapių, kuriuose aprašytas nurodytas parametras pagal Techninės specifikacijos reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundžia šią Išvadą, nes mano, kad ji turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.
2.2. Pasak pareiškėjos, atsakovė surašė klaidingą Išvadą dėl to, kad naudojo labai siaurą Pirkimo medžiagos dalį, o būtent apsiribojo tik dalimi Pirkimo dokumentų, tinkamai nenagrinėjo Pirkimo visumos ir neatliko tinkamos analizės. Tuo tarpu, kai pačiai pareiškėjai kaip projekto vykdytojai geriau žinoma skundžiamos Išvados priėmimui naudotos ir pasirinktinai analizuotos pirkimo medžiagos apimtis. Teigia, kad šiuo atveju atsakovei nėra suteikta aiškinti jos priimtus teisės aktus, įstatymus bei poįstatyminius aktus. Šioje situacijoje buvo nepagrįstai išplėstas tiekėjo pasiūlymo paaiškinimas, pateiktas perkančiajai organizacijai į pastarosios paklausimą. Tai nepagrįsta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir teisminę praktiką.
Anot pareiškėjos, tai, kad Pirkime kitų tiekėjų pasiūlymuose analogiškos paskirties prekė buvo pateikta 3 skirtingomis kainomis, nei viena iš jų neatitiko lėšų naudojimo racionalumo kriterijams ir vienas iš ją siūliusių tiekėjų po pirkimo sutarties sudarymo nesiliauja pateikinėti skundus, negali būti pagrindu pripažinti, jog yra nustatyti pažeidimai.
2.2. Pabrėžia, kad Ligoninė, vykdydama Pirkimą, griežtai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teigia, kad naujai tikslinami, papildomi ir pateikiami gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami jau tik vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi. Vykdytas Pirkimas neprieštaravo teisės aiškinimui dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiais pirkimo dokumentų reikalavimus.
2.3. Taip pat tvirtina, kad atsakovės pateikta vertinimo dalis prieštarauja ir jau po Pirkimo formuojamai Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo praktikai, nustatančiai, kas yra pasiūlymo trūkumas ir kokie kriterijai taikomi pastarajam nustatyti. Šiuo atveju nebuvo jokio pasiūlymo trūkumo, perkančioji organizacija, taupydama pasiūlymų vertinimo laiko sąnaudas, vykdydama nuostatas kuo greitesniam lėšų įsisavinimui, paprašė pateikti nuorodas į didelės apimties pasiūlymo vietas atspindinčias konkrečius pirkimo techninės specifikacijos parametrus, turėdama tikslą nenagrinėti perteklinės informacijos bei įsigyti Ligoninės esamoms patalpoms tinkamą mobiliai įvairiose patalpose pagal poreikį naudotiną įrangą. Pats paklausimo pateikimas galimam prekės tiekėjui bendrais pagrindais dalyvaujančiame viešajame konkurse ir nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančio atsakymo tūrinio iš jo gavimas savaime nesuponuoja prievolės šį susirašinėjimą vertinti gautų duomenų pasiūlymo tikslinimo.
2.4. Pareiškėja įsitikinusi, kad skundžiama Išvada sukelia jai konkrečias neigiamas pasekmes tiek Ligoninės reputacijai, tiek patiriant papildomas (neplanuotas) finansines išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Taip pat papildomai paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjos atžvilgiu Centrinė projektų valdymo agentūra yra priėmusi sprendimą dėl išskaitų, tačiau kol kas pareiškėja jo neskundė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Tarnybos Išvadą negali būti pripažįstamas kaip ginčo objektas teisme ir tuo pačiu atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu, ginčijamoje Išvadoje atsakovė konstatavo, kad pareiškėja, nustatydama Pirkimo objekto 3 dalies laimėtoją, pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tačiau nenustatė pareiškėjos atžvilgiu jokio įpareigojimo. Skundžiama Išvada ir joje nustatyti minėto įstatymo nuostatų pažeidimai patys savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių. Pareiškėjos nurodomi padariniai, kuriuos neva galėtų sukelti Išvada, yra tik numanomi, be to, tam, kad tie padariniai galėtų atsirasti, turėtų būti inicijuojamas atskiras procesas dėl tokių padarinių taikymo (taikant atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę, kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo ar dėl įgyvendinančių institucijų atliekamų pažeidimo procedūrų). Šioje situacijoje vien tik hipotetinių padarinių atsiradimo tikimybė nėra pagrindas konstatuoti, kad pati Išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Skunde ginčijama Išvada gali būti laikoma tik pagrindu, t. y. tarpiniu dokumentu, priimti atitinkamus tolesnius sprendimus, kurie sukeltų / galėtų sukelti pareiškėjai teisines pasekmes.
3.2. Dėl Išvadoje nustatytų pažeidimų paaiškino, kad pasiūlyme tiekėjas pateikė funkcinių lovų aprašymą originalo ir lietuvių kalba bei čiužinio aprašymą lietuvių kalba (be nuorodų į Techninės specifikacijos reikalavimus). Tarnyba nustatė, jog tiekėjas, teikdamas pasiūlymą nepagrindė visų Techninėje specifikacijoje reikalautų techninių parametrų, o Pirkimo komisija jų atitikimu negalėjo įsitikinti nei iš pirminių dokumentų, nei iš viešai prieinamos informacijos, todėl toks pasiūlymas turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų. Pabrėžia, kad skundžiamoje Išvadoje konstatavo, jog Komisija, vertindama tiekėjo UAB „M Prekyba“ papildomai teiktus dokumentus (po pasiūlymo pateikimo), leidžiančius įsitikinti techninių parametrų atitikimu Techninės specifikacijos reikalavimams, sudarė sąlygas reikalavimų neatitinkančiam UAB „M Prekyba“ pasiūlymui tapti juos atitinkančiu, taip pakeičiant pasiūlymą iš esmės, o tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
3.3. Tarnybai nesuprantama pareiškėjos pozicija, kad perkančiosios organizacijos veiksmų dėl tiekėjo pateiktų papildomų dokumentų vertinimo neteisėtumas nėra pagrįstas įstatymų nuostatomis nei teismų praktika. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos veiksmai, kuomet Pirkimo dalies laimėtojas buvo nustatytas įvertinus jo papildomai pateiktus dokumentus, patvirtinančius atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, nors pradinės tiekėjo pateiktos informacijos visuma neleido įsitikinti tokio pasiūlymo atitiktimi konkretiems techniniams reikalavimams, laikytini neteisėtais. Perkančioji organizacija turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo tik tokiu atveju, kuomet perkančiosios organizacijos nustatyti neatitikimai / netikslumai pagal savo pobūdį gali būti ištaisomi nekeičiant tokio pasiūlymo esmės. Atsakovės teigimu, tiekėjui būtent pasiūlymo teikimo metu nepateikus informacijos, pagrindžiančios jo pasiūlymo atitikimą techniniams reikalavimams (nors objektyviai ši informacija egzistavo) ir perkančiajai organizacijai negalint įsitikinti pasiūlymo tinkamumu iš viešai prieinamos informacijos, vėliau tiekėjo pateikti dokumentai, įrodantys tiekėjo pasiūlymo atitikimą techninės specifikacijos reikalavimas, laikytini kaip tiekėjo pasiūlymo pakeitimas. Tai iš esmės yra draudžiama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatas.
3.4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.2. Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą, atliko pareiškėjos atviro konkurso būdu vykdyto viešojo Pirkimo „Medicininė įranga, įsigyjama įgyvendinant projektą „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas viešojoje įstaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“ (Pirkimo Nr. 415946, 2019 m. vasario 3 d. skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) dalinį vertinimą (Pirkimo objekto 3 dalies (funkcinės lovos (57 vnt.) laimėtojo nustatymas (ar Pirkimo komisija tinkamai įvertino tiekėjo pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams) ir Pirkimo sutarties vykdymas (ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino ir priėmė tiekėjo pristatytas prekes – ar prekės atitiko tiekėjo pasiūlyme nurodytas prekes ir techninės specifikacijos reikalavimus) / Pirkimo vertinimas po Pirkimo sutarties įvykdymo).
4.3. Vertinimo rezultatus Tarnyba įformino vertinimo Išvadoje.
Tarnyba Išvadoje, įvertinusi Pirkimo objekto 3 dalies (funkcinės lovos (57 vnt.) laimėtojo (UAB „M Prekyba“) nustatymą (ar Pirkimo komisija tinkamai įvertino tiekėjo pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams), konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Išvadoje konstatuotų Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų pažeidimų ir priimtos Išvados teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipia dėmesį į Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą Tarnybos kontrolės funkciją ir pabrėžia, jog Tarnyba vertina perkančiųjų organizacijų veiksmus ar sprendimus joms atliekant pirkimų procedūras. Tuo tarpu pareigą aiškinti ir tikslinti viešojo pirkimo sąlygas tiek esant tiekėjų paklausimams dėl jų, tiek ir savo iniciatyva, aiškintis atliekamų projektų aplinkybes, nagrinėti tiekėjų pasiūlymus ir jų sprendimų motyvus bei tiekėjų pateikiamus pagrindžiančius dokumentus ar trečiųjų asmenų pateikiamus dokumentus Viešųjų pirkimų įstatymas nustato perkančiajai organizacijai. Vykdydama šią pareigą, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis (Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalis).
8. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
9. Dėl Išvados galėjimo būti skundo dalykų (sukeliamų pasekmių):
9.1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų.
9.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).
9.3. Kaip jau minėta, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos Išvados, kurioje konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymosi ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijama Išvada negali būti administracinės bylos dalyku, nes ji nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį pagal nustatytą teisinį reguliavimą Tarnyba, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali priimti vertinimo išvadas. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė savo kompetencijos neviršijo ir atliko teisėtą procedūrą. Kaip matyti iš skundžiamos Išvados, Išvada buvo priimta Tarnybos, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atlikus Ligoninės vykdyto viešojo Pirkimo vertinimą. Išvadoje nurodoma, kad Pirkimo komisija priėmė sprendimą tiekėją UAB „M Prekyba“ pripažinti Pirkimo objekto 3 dalies laimėtoju (2019 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolas Nr. VP3-251). Tarnyba Išvadoje konstatavo, kad Pirkimo komisija, vertindama tiekėjos UAB „M Prekyba“ papildomai teiktus dokumentus (po pasiūlymo pateikimo), leidžiančius įsitikinti techninių parametrų atitikimu Techninės specifikacijos reikalavimams, sudarė sąlygas reikalavimų neatitinkančiam UAB „M Prekyba“ pasiūlymui tapti juos atitinkančiu, taip pakeičiant pasiūlymą iš esmės, o tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Kadangi tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nepagrindė visų Techninėje specifikacijoje reikalautų techninių parametrų, o Pirkimo komisija jų atitikimu negalėjo įsitikinti nei iš pirminių dokumentų, nei iš viešai prieinamos informacijos, UAB „M Prekyba“ pasiūlymas turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų. Išvadoje Tarnyba, įvertinusi Pirkimo objekto 3 dalies (funkcinės lovos (57 vnt.) laimėtojo (UAB „M Prekyba“) nustatymą (ar Pirkimo komisija tinkamai įvertino tiekėjo pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams), konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies nuostatų bei šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Tarnyba, įvertinusi Pirkimo sutarties vykdymą (ar Perkančioji organizacija tinkamai įvertino ir priėmė tiekėjo pristatytas prekes – ar prekės atitiko tiekėjo pasiūlyme nurodytas prekes ir techninės specifikacijos reikalavimus), Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Taip pat ginčijamoje Išvadoje Tarnyba pateikė paaiškinimus bei pagrindžiančius argumentus, į ką buvo atsižvelgta vertinant Pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, teismo vertinimu, Išvada iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes Tarnyba Išvadoje tik konstatavo tam tikrų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjai. Tarnybos išvadų ginčijimo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog asmenys negali skųsti teismui konstatuojamojo pobūdžio Tarnybos išvadų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017).
9.4. Teismas, įvertinęs skundžiamos Išvados turinį, sutinka su Tarnybos pozicija, kad joje pareiškėjos atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, šia Išvada pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės ir minėta Išvada yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja skunde nurodo, kokias pasekmes šiai dienai jai sukelia Išvada, t. y. neigiamos pasekmės Ligoninės reputacijai ir pareiškėjos ateityje galimai patiriamos papildomos, neplanuotos finansinės išlaidos. Tačiau šie pareiškėjos pateikti pavyzdžiai apie galinčius atsirasti (o ne esamus) teisinius padarinius sietini su ateityje galbūt kilsiančiais padariniais, todėl jos negali būti vertinamos, kaip esamos (jau pagrįstos) pasekmės.
10. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos reikalavimas Tarnybos Išvadą kaip individualaus aktą negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiama Išvada gali būti pagrindu atsakovei ar kitai institucijai priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui, arba toks sprendimas skundžiamos Išvados pagrindu gali būti priimtas kitos kompetentingos institucijos, tačiau pareiškėjos skundo teiginiai dėl Išvados pagrindu jai kilusių ir / ar kilsiančių teisinių pasekmių šiame proceso etape yra grindžiami prielaidomis, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu šie teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu teismui konstatuoti pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą ir teisės kreiptis gynybos į teismą ribojimą.
11. Skundžiama Tarnybos Išvada nelaikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Tokia padaryta išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-326/2012; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-395/2012; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015).
12. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Centrinė projektų valdymo agentūra yra priėmusi sprendimą dėl išskaitų, tačiau pareiškėja jo kol kas neskundė. Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, kiti pareiškėjo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
13. Įvertinęs skundžiamos Išvados turinį, atsižvelgęs į Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą Tarnybos kompetenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavęs pareiškėjos argumentus, teismas daro išvadą, kad skundžiama Išvada yra nenagrinėtina teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Išvada iš esmės sukeltų pareiškėjai apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes, nes Tarnybos Išvada apskritai yra kaip konstatuojamojo pobūdžio dokumentas ir ji neskųstina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.