- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-10
- Bylos Nr.
- e2YT-3649-862/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04713-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. N., J. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismui veikiant Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. N., J. Z. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja T. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio N. Z. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad brolis N. Z. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. N. Z. mirė, būdamas išsituokęs, turėdamas dukrą M. N. ir sūnų J. Z.. Pareiškėja per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Palikėjo N. Z. paveldimą turtą sudaro jam iki mirties priklausęs automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai. Transporto priemonė yra saugoma prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po brolio N. Z. mirties, automobiliu ir jo likusiais daiktais rūpinosi, prižiūri ir valdo kaip savo. Pareiškėja slaugė sergantį brolį, padėdavo jam ir rūpindavosi jo kasdieniniais poreikiais iki pat jo mirties. N. Z. dar iki mirties buvo išreiškęs valią, kad automobilis liktų pareiškėjai, jo sesei.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007, dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Byloje esantis medicininis mirties įrašas patvirtina, kad N. Z. mirė (duomenys neskelbtini). 2025-12-10 gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad N. Z. ir pareiškėja T. M. buvo brolis ir sesuo. Taip pat iš gyventojų registro duomenų nustatyta, kad N. Z. mirė ištuokoje, turi vaikus M. N. ir J. Z.. Testamentų registro duomenimis, palikėjo N. Z. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota. Taigi, palikėjo vaikai M. N. ir J. Z. yra pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjas nekilnojamojo turto neturėjo. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis palikėjui priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji slaugė sergantį brolį, padėdavo jam ir rūpindavosi jo kasdieniniais poreikiais iki pat jo mirties. N. Z. dar iki mirties buvo išreiškęs valią, kad automobilis liktų pareiškėjai, jo sesei. Pareiškėja teigia, kad po brolio mirties likusiu automobiliu ir jo asmeniniais daiktais naudojasi kaip savais, todėl palikimą priėmė faktiniu valdymu. Byloje pateikta laidojimo namų „Amžinybė“ sąskaita, UAB „J&J Servisas“ sąskaita už gedulingus pietus, prašymas skirti naują kapavietę patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi brolio laidotuvėmis. Palikėjo vaikai M. N. ir J. Z. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikusi atsiliepimą į pareiškimą, iš esmės neprieštarauja jo tenkinimui.
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja akivaizdžiai išreiškė valią priimti po N. Z. mirties likusį jo turtą, kaip palikimą.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti brolio N. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po brolio N. Z. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę į N. Z. priklausiusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio N. Z. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę į N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priklausiusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.