Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio , Jolantos Čepukėnienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo S. G. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. iki 2018 m. gegužės 20 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 107,315 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią iki 2018 m. gegužės 20 d., 6.35 val., laikė išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

2. S. G. taip pat kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 ir 30 punktų, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, iki 2018 m. gegužės 20 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą – savadarbį pistoletą, pritaikytą šaudyti .22 kal. (.22WMR) šoviniais, bei šį draudžiamą civilinėje apyvartoje ginklą iki 2018 m. gegužės 20 d., 6.35 val. laikė išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

3. S. G. taip pat kaltinamas ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo reakcija Nr. XII-1674) tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe, neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei, neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: R. L. iki 2018 m. gegužės 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, parengė nusikalstamą veiką – turint tikslą platinti, įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Parengtai nusikalstamai veikai vykdyti jis subūrė organizuotą grupę, į ją įtraukdamas S. G., M. D., L. D. ir Š. B., grupės nariams paskirstė užduotis, susitariant, kad R. L. Olandijoje įgis labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o M. D. ir Š. B. specialiai pritaikytu narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti mikroautobusu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu S. G. , šias medžiagas neteisėtai pargabens į Lietuvos Respubliką, dalį jų perduos L. D. toliau saugoti bei platinti, o likusią – R. L. nurodytiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Vykdydamas parengtą nusikalstamą veiką ir jam pavestą užduotį, Š. B. 2018 m. gegužės 16 d. susitarė su S. G., kad šis perduos jo turimą mikroautobusą „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su specialiai paruoštomis slėptuvėmis labai dideliam kiekiui narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvos Respubliką pargabenti. Vykdydamas pasiektą susitarimą ir jam pavestą užduotį S. G. iki 2018 m. gegužės 18 d. perdavė nurodytą transporto priemonę Š. B., kuris kartu su M. D., 2018 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., ja nuvyko į (duomenys neskelbtini). Čia grupės nariai iš R. L. įgijo pastarojo iki 2018 m. gegužės 18 d. tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių. Toliau vykdydami jiems pavestą užduotį, Š. B. ir M. D. įgytą iš R. L. labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų paslėpė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse ir 2018 m. gegužės 19 d., apie 19.00 val., neteisėtai, t. y. neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos Lazdijų pasienio kontrolės punktą, esantį Akmenių k., Kučiūnų sen., Lazdijų r., atgabeno į Lietuvos Respubliką. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami R. L. duotą nurodymą bendrininkai labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų atgabeno į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apie 21.05 val., 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino, perdavė L. D. toliau laikyti ir platinti. Tęsdami nusikalstamą veiką Š. B. ir M. D., vykdydami jiems pavestą užduotį, likusią dalį, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turėdami tikslą platinti, t. y. perduoti R. L. nurodytiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims, toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusiame prie angaro, esančio (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi S. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. S. G. pagal išduotą Europos arešto orderį Suomijos Respublikoje nuo 2021 m. vasario 1 d. buvo paskirtas suėmimas. S. G. 2021 m. vasario 21 d. pargabentas iš Suomijos Respublikos į Lietuvą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartimi S. G. nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 22 d., kurio terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam S. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Apygardos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo S. G. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam S. G. paskirti švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą bei intensyvią priežiūrą.

6.1. Gynėjas, remdamasis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei šių teismų formuojama praktika, teigia, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, nes tik išskirtinės aplinkybės gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo tęsimą ilgą laiko tarpą.

6.2. Gynėjo teigimu, apygardos teismas griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendė paviršutiniškai, nesigilindamas į konkrečias aplinkybes, nes iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės patvirtina manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi skundžiamoje nutartyje be gresiančios bausmės griežtumo jokios kitos aplinkybės nėra nurodomos. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuotų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad S. G. ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Be to, jeigu net ir praeityje asmuo buvo teistas, iš to negalima neabejotinai daryti išvados, kad asmuo nusikals ir ateityje. Gynėjas pažymi, kad nuo 2011 m. vasario 2 d. S. G. Lietuvoje nėra įvykdęs jokios nusikalstamos veikos, o Vokietijoje 2015 m. jis nuteistas pinigine bauda už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

6.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad S. G. pripažįsta kaltę ir gailisi dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė parodymus, siekė, jog būtų pargabentas į Lietuvą ir dalyvautų šios bylos nagrinėjime, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Suomijos įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Būdamas laisvėje, dirbtų laivų korpuso surinkėju. Už jį yra sumokėtas 20 000 Eur dydžio užstatas (10 000 Eur sumokėjo dėdė A. M. ir 10 000 Eur sumokėjo motina V. G. ), kuris, gynėjo manymu, yra pakankama garantija kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Gynėjas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-52-483/2016, Nr. 1S-392-483/2016, Nr. 1S-170-654/2021, Nr. 1S-93-307/2021). Pasak gynėjo, apygardos teismas, pratęsdamas S. G. kardomosios priemonės suėmimo terminą, pažeidė reikalavimą, jog sprendžiant klausimą, ar asmuo turi būti suimtas, turi būti įvertintos visos aplinkybės dėl galimybės paskirti alternatyvias priemones užtikrinant netrukdomą baudžiamąjį procesą.

6.4. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kiti šioje byloje minimi asmenys, kurių atžvilgiu jau yra priimtas teismo sprendimas, iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo laisvėje. Be to, gynėjo teigimu, sprendžiant griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis į laisvę nebuvo išėjęs daugiau nei 36 mėnesius, turi sveikatos problemų (yra patyręs insultą ir mikro infarktą, nuolat vartoja vaistus, jam būtinas intensyvus gydymas, priežiūra ir neribotas aprūpinimas gydymui reikalingais medikamentais), motina serga onkologine liga, žmona dirba ir gauna pajamas, kurias skiria šeimos išlaikymui, o bylos nagrinėjimas ir nuosprendžio priėmimas, įvertinus bylos sudėtingumą ir jo apimtį neabejotinai užtruks dar ilgą laiko tarpą.

6.5. Taigi, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, gynėjas teigia, kad S. G. taikyti pačią griežčiausią karomąją priemonę suėmimą, byloje nesant jokių išskirtinių aplinkybių, yra netikslinga, todėl jis paleistinas į laisvę ir jam skirtinos švelnesnės kardomosios priemonės.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo S. G. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundas atmetamas

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo S. G. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas S. G. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad S. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo S. G., liudytojų A. J. , T. M. ir kt. asmenų apklausų protokoluose, 2018 m. gegužės 20 d. kratos, 2018 m. lapkričio 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, 2019 m. gegužės 19 d. apžiūros, 2018 m. gegužės 30 d. Nr. 140-(2697)-IS1-3059, 2018 m. liepos 14 d. Nr. 30-(506)-IS1-636, 2018 m. lapkričio 9 d. Nr. 140-(2698)-IS1-6246 specialistų išvadose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą inkriminuojamos veikos padarymą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

10. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam S. G. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10.1. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10.2. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. G. yra kaltinamas padaręs ne tik apysunkę (BK 253 straipsnio 1 dalis), sunkią (BK 199 straipsnio 3 dalis), bet ir dvi labai sunkias nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Sutiktina su tuo, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo S. G. socialiniais ryšiais, jo asmenybe.

10.3. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas tiek Lietuvos Respublikoje (keturis kartus), tiek užsienio valstybėse – Lenkijoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas iš Suomijos Respublikos, kurioje atliko Suomijos Helsinkio rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo S. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į paties kaltinamojo parodymus, kad jam buvo mokami pinigai už narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą, yra pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš galimai jo padarytų nusikaltimų, galėjo būti vienas iš kaltinamojo S. G. pragyvenimo šaltinių. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę bei rodo jo susiformavusias nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie kaltinamojo S. G. sąsajas turimas Vokietijoje, Anglijoje, Nyderlanduose ir pan., taip pat teistumai užsienyje, beje, veikiant kartu su bendrininkais, kitų šalių piliečiais, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. G. turi ryšių užsienyje su asmenimis, kurie galėtų padėti slapstytis nuo teismo ir už Lietuvos Respublikos ribų. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis S. G. , siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

10.4. Kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis S. G. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę įsidarbintų, palaiko artimus ryšius su motina, kuri serga sunkia liga ir žmona, kuri dirba ir gali išlaikyti šeimą, teigiamą jo charakteristiką įkalinimo įstaigose, juos vertinant kartu su sunkiausių nusikalstamų veikų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe), pavojingumu (disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis bei jų kontrabanda), sunkumu (priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai) ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankami kaltinamąjį S. G. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam šioje proceso stadijoje ir nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

11. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11.2. S. G. kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta kaltinamasis anksčiau ne kartą buvo teistas Lietuvos Respublikoje. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje S. G. buvo teistas 2011 m. spalio 6 d., tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad jam paskirta bauda, 2020 m. gegužės 14 d. duomenimis nesumokėta ir neišieškota. Taip pat kaltinamajam S. G. anksčiau ne kartą buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau jis ir vėl nusikalsdavo. Be to, kaltinamasis S. G. taip pat buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje ir paskutinį kartą Suomijos Respublikoje už neteisėtą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam dvi iš inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai buvo padarytos veikiant organizuota grupe dėl savanaudiškų tikslų – neteisėtu ir neleistinu būdu gauti pajamų. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, dėl anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių teigiamų išvadų nedarė, darė naujas nusikalstamas veikas ir galimai padarė šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, naujų nusikalstamų veikų rizika teisėjų kolegijai yra akivaizdi – kaltinamasis S. G. būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamojo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būdą ir pavojingumą (galimai veikiant organizuota grupe labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas iš Olandijos į Lietuvos Respubliką), ankstesnius teistumus tiek Lietuvos Respublikoje, tiek skirtingose užsienio valstybėse ir už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat į nustatytus S. G. turimus ganėtinai stiprius socialinius ryšius užsienyje, bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones, nes daliai iš jų nėra sąlygų, arba jos yra nepakankamos.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu net ir kaltinamojo S. G. artimųjų sumokėtas 20 000 Eur užstatas, šiose situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo ir naujų nusikaltimų darymo rizikos. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi ankstesnių teistumų pobūdį, gresiančios atsakomybės mastą ir galimai kaltinamojo veikiant organizuota grupe disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta užstato suma yra aiškiai neadekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir mastui, o pats užstatas, kaip kardomoji priemonė, vertinant vis pasikartojančių ir galimai itin pelningų naujų nusikalstamų veikų riziką, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir aiškus kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą, neatgrasė kaltinamojo nuo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo atveju pritaikius užstatą galimas tik tam tikrų pajamų netekimas, be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų.Taigi, visa tai rodo, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu yra neefektyvios ir bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien aplinkybė, jog kitoje nagrinėjamu atveju išskirtoje byloje kitiems asmenims (organizuotos grupės nariams), kurie kaltinami padarę analogiškas nusikalstamas veikas, iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nepanaikina suėmimo pratęsimo pagrindo kaltinamajam S. G. . Pažymėtina, kad kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo pagrįstumas sprendžiamas atskirai, individualiai įvertinant šio asmens asmenybę ir pan., todėl skirtingiems kaltinamiesiems gali būti taikomos skirtingos ir individualizuotos kardomosios priemonės. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas kardomosios priemonės pratęsimui svarbias aplinkybes, nenustatė jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą kaltinamajam S. G. sušvelninti taikomą kardomąją priemonę.

14. Be to, nors, kaip teigiama gynėjo skunde, dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltinamasis davė parodymus teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino, tačiau vien kaltinamojo parodymų davimas ir kaltės pripažinimas nesudaro pagrindo manyti, kad jis tinkamai dalyvaus tolesniame baudžiamajame procese, kuriame, kaip teismo posėdyje nurodė pats gynėjas, tiek kaltinamasis tiek gynyba kelia pakankamai daug abejonių dėl byloje inkriminuotų faktinių aplinkybių. BPK nuostatos imperatyviai reglamentuoja, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyksta dalyvaujant kaltinamajam, išskyrus įstatyme numatytą išimtį (BPK 433 straipsnis), todėl net ir kaltinamajam davus parodymus teisiamojo posėdžio metu, tai nepanaikina jo tinkamo dalyvavimo baudžiamajame procese aktualumo. Dėl šios priežasties asmens parodymų davimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo neįtakoja.

15. Prašydamas sušvelninti kaltinamajam S. G. taikomą kardomąją priemonę suėmimą, gynėjas taip pat akcentuoja ir kaltinamojo sveikatos būklę, teigiant, kad kaltinamasis yra patyręs insultą ir mikro infarktą, nuolat vartoja vaistus, jam būtinas intensyvus gydymas, priežiūra ir neribotas aprūpinimas gydymui reikalingais medikamentais, tačiau sulaikymo vietoje nėra galimybės atlikti išsamius sveikatos tyrimus, užtikrinti tinkamą gydymą bei aprūpinimą gydymui reikalingais medikamentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Lietuvos Respublikos 1996 m. sausio 18 d. suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnyje reglamentuojama suimtųjų sveikatos priežiūros tvarka, pagal kurį asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Minėtame įstatyme nustatyta, kad tuo atveju jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Dėl šios priežasties S. G. turi visas galimybes gauti tokį valstybės garantuojamą gydymą, kokį gautų ir būdamas laisvėje. Be to, iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. G. yra aprūpinamas jam reikiamais medikamentais, žinojo apie laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, bei dar būdamas kalinamas Suomijos Respublikoje, jau po minėtų sveikatos sutrikimų, prašėsi leisti atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos ar, kad jam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, taigi minėto pobūdžio argumentus teismas vertina kaip deklaratyvius.

16. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kaltinamasis S. G. nelaisvėje yra daugiau nei trisdešimt šešis mėnesius. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. G. kardomoji priemonė suėmimas vykdant Europos arešto orderį Suomijos Respublikoje buvo paskirta tik nuo 2021 m. vasario 1 d., o Lietuvos Respublikoje taikoma nuo 2021 m. vasario 21 d., kai kaltinamasis S. G. buvo pargabentas iš Suomijos Respublikos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį. Taigi, nagrinėjamoje byloje nei bendra suėmimo taikymo kaltinamajam S. G. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, atsižvelgiant į teisėjų ir gynėjų užimtumą), kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo S. G. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo S. G. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam S. G. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.