- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- eI3-1308-320/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00332-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedė Kairienė
- Pareiškėjas
- O. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui
- Advokatai
- Justas Vilys
- Kategorijos
- 15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. R. (toliau – ir pareiškėja, ir O. R.) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT) Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymą Nr.40VĮ-218-(14.40.2.) dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, patvirtinimo (toliau- ir 2023-03-17 Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. įsakymą Nr.40VĮ-214-(14.40.2.) dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašo patvirtinimo (toliau- ir 2023-03-16 Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktiniui R. R. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993-03-30 sprendimu Nr.1 buvo skirta 1,50 ha žemės (duomenys neskelbtini), o Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-06-10 sprendimu Nr. 6 buvo skirta 3 ha žemės tame pačiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 1996-12-12 R. R. gavo Molėtų rajono žemės ūkio tarnybos mokėjimo pranešimą, pagal kurį tą pačią dieną sumokėjo pranešime nurodytą sumą- 12,66 litų, tačiau asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl įvairių kliūčių nebuvo sudaryta. Atkreipė dėmesį, kad visuose oficialiuose dokumentuose figūravo Molėtų rajono savivaldybės pavadinimas, tačiau 2018 m. pareiškėjos nuosavybei suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekdama įsiteisinti nuosavybę į nurodytą asmeninio ūkio žemę, tačiau neturėdama visų reikiamų dokumentų dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo, pateikė prašymą NŽT teritoriniams skyriams, prašydama jai pateikti su žemės sklypo suformavimu susijusius dokumentus, tačiau NŽT teritoriniai skyriai tokių dokumentų jai negalėjo pateikti. Nurodė, kad pareiškėjai kreipusis į NŽT centrinę įstaigą su skundu dėl netinkamo dokumentų archyvavimo bei darbo funkcijų netinkamo atlikimo, pareiškėjai buvo pranešta, jog NŽT Molėtų skyriui pavesta atlikti 1992-1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį patikrinimą. Atsakovas 2023-03-29 raštu pareiškėją informavo, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje asmeninio ūkio žemės sklypų nėra suprojektuota ir nėra naudojama, o faktinių duomenų patikrinimo metu pareiškėjos įgaliotai atstovei nurodžius, kad asmeninio ūkio žemės sklypai naudojami (duomenys neskelbtini), Molėtų skyrius neturėjo įgaliojimų atlikti faktinių duomenų patikrinimą kito regiono teritorijoje. Minėtu raštu atsakovas pareiškėją informavo apie priimtus skundžiamus įsakymus, kuriais pareiškėjos mirusiam vyrui paskirtų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė buvo nutraukta. Pareiškėja pabrėžė, kad jos gyvenamosios vietos adresas visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). Toks kaimas, kaip esantis Molėtų rajone, atsispindi ir gyventojų surašymo duomenyse. Tokiu adresu įteisinti ir jai priklausančios namų valdos statiniai. Nurodė, kad jos vyras dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini) kolūkyje, ir būtent šiuo pagrindu jam buvo suteikta asmeninio ūkio žemė šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) kaime. Atkreipė dėmesį, jog 1994-07-22 priimtu Molėtų rajono valdybos sprendimu Nr.311-v pareiškėjos sutuoktiniui leista pirkti asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kaime, už žemę buvo sumokėta nurodyta įmoka. Vėliau buvo atliekami teritorijos administracinių vienetų bei gyvenamųjų vietovių registro darbai: (duomenys neskelbtini) viensėdis (kaimas) buvo panaikintas, jį prijungiant prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Molėtų rajono savivaldybė siūlė pakeisti Molėtų rajono ir Švenčionių rajono administracines ribas, atsižvelgiant į tai, kad „(duomenys neskelbtini) kaimas teritorijos prasme yra Švenčionių rajone“, tačiau Švenčionių rajono savivaldybė dėl šios aplinkybės nesutiko kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pareiškėjos teigimu, ji neturi nukentėti dėl to, kad laikui bėgant buvo keičiamos administracinių vietovių ribos ar kai kurie administraciniai vienetai iš viso buvo panaikinti. Nurodė, kad ji ir šiuo metu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Molėtų rajone. Paaiškino, kad NŽT Molėtų skyrius pareiškėją informavo, jog tuo metu veikusios Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos 2003 m. siunčiamų dokumentų žurnale rastas įrašas, jog 2003-12-24 Molėtų skyriui pateikti dokumentai persiuntimui į Švenčionių žemėtvarkos skyrių dėl R. R. namų valdos ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo, tačiau NŽT Švenčionių teritorinis skyrius neigia tokius dokumentus gavęs. Pažymėjo, kad NŽT, nutraukdama R. R. suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisę, privalėjo užtikrinti tokią teisę Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjos nuomone, priimant skundžiamus administracinius aktus, buvo pažeistas gero administravimo, atsakingo valdymo principai. Atsakovas, net nesigilinęs į susiklosčiusią situaciją, iš karto priėmė aktus, kuriais iš esmės panaikino teisinius pagrindus, kuriais pareiškėja turėjo ir turi teisę į naudojimąsi asmeninio ūkio žemės sklypais. Todėl, pareiškėjos nuomone, skundžiami įsakymai turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad NŽT Molėtų skyrius 2023-02-15 gavo NŽT žemės tvarkymo ir administravimo departamento tarnybinį raštą NR.TR-764-(5.34 e.), kuriuo Molėtų skyriui pavesta patikrinti R. R. tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje 1992-1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį ir priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo įteisinimo (neįteisinimo). Nurodė, kad faktinio duomenų patikrinimo 2023-03-13 metu nustatyta, jog Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje asmeninio ūkio žemės sklypų nėra suprojektuota ir nėra naudojama, pareiškėjos atstovė paaiškino, kad asmeninio ūkio sklypai naudojami (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais skirtas asmeninis ūkis turėtų būti naudojamas tik tos seniūnijos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju R. R. skirti asmeninio ūkio žemės sklypai dabar priklauso Švenčionių rajono savivaldybės teritorijai ir ten yra naudojami. Todėl manė, kad skundžiami įsakymai priimti pagrįstai, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos O. R. sutuoktiniui R. R. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos (toliau- ir (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba) 1993-03-30 sprendimu Nr.1 buvo skirta 1,50 ha sodybinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-06-10 sprendimu Nr.6 nuspręsta padidinti asmeninio ūkio žemę 3 ha tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Molėtų rajono valdybos 1994-07-22 potvarkiu Nr.311-v R. R. leista pirkti 1,95 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. R. R. 1996-12-12 buvo pateiktas Molėtų rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog prieš pasirašant perkamos žemės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti sumokėta šiame pranešime nurodyta suma, o Lietuvos taupomojo banko Molėtų skyriaus atsakingo asmens parašas ir spaudas bei banko pranešimas apie nurašymą patvirtina, kad pranešime nurodyta suma buvo sumokėta. Tačiau asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta.
Po R. R. mirties jo sutuoktinė O. R., siekdama įsiteisinti nuosavybę į asmeninio ūkio žemės sklypus, 2022-08-11 prašymu kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių, prašė pateikti informaciją apie R. R. skirtos asmeninio ūkio žemės sklypų planus bei kitus dokumentus. NŽT Molėtų skyrius 2022-09-12 raštu Nr. 40SD-4097-(14.40.137 E.) pareiškėją informavo, jog archyvinėje medžiagoje, susijusioje su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio privatizacija, nerasta pareiškėjos prašomų dokumentų; nurodė, jog rastas archyvinis įrašas tuo metu veikusios Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos 2003 metų siunčiamų dokumentų žurnale, kuriame nurodyta, jog 2003-12-24 Molėtų žemėtvarkos skyriui pateikti dokumentai persiuntimui į Švenčionių žemėtvarkos skyrių dėl R. R. namų valdos ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo, tačiau paties persiųsto rašto nėra rasta.
Pareiškėja 2022-11-25 prašymu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama pateikti R. R. nurodytais (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais paskirtų žemės sklypų, žemės sklypų pardavimo-pirkimo sutarties ir su žemės sklypų suteikimu susijusių administracinių sprendimų bei kitų susijusių dokumentų kopijas. NŽT Švenčionių skyrius 2022-12-23 raštu Nr.45SD-7420-(14.45.137 E.) pareiškėją informavo, jog pareiškėjos nurodytų dokumentų NŽT Švenčionių skyrius savo archyvuose neturi.
Pareiškėja 2023-01-04 pateikė skundą NŽT, kuriame nurodė, kad deda maksimalias pastangas realizuoti savo teisę įsigyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus, tačiau to padaryti negali dėl reikiamų dokumentų nesuradimo ar praradimo, o iš NŽT teritorinių skyrių gauti atsakymai sukėlė didelį neapibrėžtumą; teigė, kad savo teisės negali tinkamai realizuoti dėl NŽT dokumentų netinkamo archyvavimo ar dėl NŽT darbuotojų galimai netinkamai atliekamų darbo funkcijų, prašė išsiaiškinti, kur saugomi dokumentai, susiję su asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimu jos sutuoktiniui bei pareiškėjai pateikti šių dokumentų kopijas. NŽT 2023-02-15 tarnybiniu raštu NŽT Molėtų skyriui pavedė patikrinti R. R. tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje 1992-1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį ir priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo įteisinimo (neįteisinimo). NŽT Molėtų skyrius surašė 2023-03-13 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.FD-1009-(5.63.), kuriame nurodyta, jog NŽT Molėtų skyriaus vyriausioji specialistė patikrino, ar R. R. skirto asmeninio ūkio žemės sklypas yra naudojamas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; patikrinimo metu nustatyta, jog į patikrinimą kviesta pareiškėjos įgaliota atstovė patvirtino, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje R. R. asmeninio ūkio žemės sklypų nėra ir jais nesinaudoja, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais skirtu asmeniniu ūkiu naudojasi (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) sen. teritorijoje asmeninio ūkio žemė nenaudojama.
NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.40VĮ-214-(14.40.2.) patvirtintas fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį asmeninio ūkio poreikiams, sąrašas, kurio priede įrašytas R. P. R., gyv. (duomenys neskelbtini) k.v., miręs (duomenys neskelbtini), nurodytas asmeninio ūkio skyrimo pagrindas- (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993-03-30 sprendimas Nr.1 ir 1994-06-10 sprendimas Nr.6, plotai- 1,50 ha ir 3,00 ha.
NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.40VĮ-218-(14.40.2.) patvirtintas fizinių asmenų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, sąrašas, kurio priede įrašytas R. R., gyv. (duomenys neskelbtini) k.v., miręs (duomenys neskelbtini), nurodytas asmeninio ūkio skyrimo pagrindas- (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993-03-30 sprendimas Nr.1 ir 1994-06-10 sprendimas Nr.6, plotai- 1,50 ha ir 3,00 ha.
Nesutikdama su 2023-03-16 Įsakymu ir 2023-03-17 Įsakymu (toliau kartu- ir ginčijami Įsakymai), pareiškėja juos ginčija teisme.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau- ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) nustatyta, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 (2 punktas), Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija) buvo nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d.
Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o šio straipsnio 11 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuriomis fizinis asmuo gali įsigyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemę.
Ginčijami Įsakymai grindžiami Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo 385 2.7 punktu.
Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi nustatytos dvi sąlygos, kada asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims: 1) kai asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir 2) kai fiziniai asmenis patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo 385 2.7 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės žemės ūkio poreikiams, sąrašą; <...> rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.
Byloje nėra duomenų, kad asmeninio ūkio žemė R. R. buvo suteikta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus bei tvarką, šios aplinkybės iš esmės neginčija ir atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT ar jos teritoriniai skyriai R. R. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto iki 2023 metų kasmet nebuvo tikrinę, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo 385 2.7 punktas.
Nagrinėjamojoje byloje ginčijamais Įsakymais konstatavus Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą antrąją sąlygą, buvo eliminuota galimybė pareiškėjai toliau vykdyti bet kokias asmeninės ūkio žemės įsigijimo nuosavybėn procedūras. Todėl šioje byloje teismas nevertina, ar pareiškėja kaip R. R. įpėdinė atitinka Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus įsigyti nuosavybėn jos mirusiam sutuoktiniui suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus.
Aiškinant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą teisės normą, nustatančią antrąją sąlygą, kuriai esant asmeninio ūkio žemė neparduodama, pagal šios normos prasmę, tam, kad būtų galima konstatuoti egzistuojant šią sąlygą, būtina įrodyti aplinkybę, jog asmuo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja būtent tos asmeninio ūkio žemės, kuri jam buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka.
(duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais R. R. asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) kaime, jam dirbant tuometiniame Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Pareiškėjos paaiškinimais bei liudytojų S. V. bei A. M. parodymais nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu R. R. iki pastarojo mirties visą laiką gyveno toje pačioje vietoje jiems priklausančioje sodyboje, kurioje nuo seno gyveno net kelios giminės kartos. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-02-08 išduota Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr.(2024-317-PD)-7 patvirtina, kad pareiškėjos O. R. nuo 1968-04-15 deklaruota gyvenamoji vieta ir šiuo metu nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausančių namų valdos pastatų, tarp jų ir gyvenamojo namo, kuriame pareiškėja ir šiuo metu gyvena, adresas pagal 1989 m. inventorizacijos duomenis nurodytas Molėtų rajonas (duomenys neskelbtini) apylinkė, (duomenys neskelbtini) kaimas (Utenos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro parengta Namų valdos techninės apskaitos byla), Molėtų rajono mero 1998-11-27 potvarkyje Nr.108 „Dėl leidimo teisiškai registruoti statinius“ šių statinių vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo 2002-05-09 išduotame pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr.90/24032 šių statinių adresas nurodytas Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini). Ir tik 2018-12-05 šių statinių adresas Nekilnojamojo turto registre pakeistas į (duomenys neskelbtini) pagal Adresų registro duomenis, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2018-11-28 įsakymą A-832 „Dėl numerių adresų objektams suteikimo“.
Pagal Lietuvos erdvinių duomenų valdymo sistemos geoportal.lt duomenis pareiškėjos, o tuo pačiu ir jos mirusio sutuoktinio gyvenamoji vieta, apribota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ežerais, faktiškai patenka į Švenčionių rajono savivaldybės administracines ribas; tiek Molėtų rajono savivaldybėje, tiek Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje yra tuo pačiu pavadinimu (duomenys neskelbtini) kaimai, kurie tarpusavyje ribojasi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendime Nr.B1-12 ( 2017-04-27 sprendimo Nr. B1-97 redakcija) išdėstytus siūlymus, 2017-08-02 nutarimo Nr.664 3.6 punktu nutarė panaikinti Molėtų rajono savivaldybės gyvenamąją teritoriją- (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) viensėdį, o jo teritoriją priskirti (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai. Taigi, susidarė tokia situacija, kai pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta (buvęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas) priskirtas Molėtų rajono gyvenamajai vietovei, tačiau faktiškai patenka į Švenčionių rajono savivaldybės administracines ribas. Tai patvirtina ir Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimo Nr. B1-12 (2017-04-27 sprendimo Nr. B1-97 redakcija), kuris buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-02 nutarimo Nr. 664 priėmimo pagrindu, aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės, jog „Rengiant Molėtų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo specialųjį planą panaikinti kelių gyvenamųjų vietovių pavadinimai, o šių vietovių teritorijos priskirtos greta esančioms gyvenamosioms vietovėms: 3.8 p. panaikintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) viensėdis, jo teritorija priskirta (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai, kadangi kaimas teritorijos prasme yra Švenčionių rajone; Molėtų rajonui priklauso tik dalis kaimo teritorijos“. Be to, iš byloje pateikto Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018-11-22 sprendimo Nr.T-200 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos ribos su Molėtų rajono savivaldybe“ galima daryti prielaidą, kad vyko svarstymai dėl Švenčionių rajono savivaldybės bei Molėtų rajono savivaldybės administracinių ribų pakeitimo, tačiau Švenčionių rajono savivaldybės tarybai nepritarus, administracinės ribos nebuvo pakeistos.
Aukščiau išvardinti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinio, taip pat ir pareiškėjos gyvenamosios vietos bei jiems priklausančių statinių adresą bei priklausomybę atitinkamai savivaldybei skirtingais laikotarpiais net oficialios institucijos traktavo skirtingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir skundžiamuose Įsakymuose R. R. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju susidarė itin išskirtinė situacija, kai pagal oficialių registrų duomenis pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, o gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena, bei kiti namų valdos pastatai yra registruoti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.
Pareiškėja bei teismo posėdyje liudytojomis apklaustos S. V. bei A. M. teigė, kad R. R. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais asmeninio ūkio žemė buvo suteikta prie jam priklausančios namų valdos. Tokie paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti. Atsakovas Įsakymus priėmė itin formaliai remdamasis iš esmės vienintele aplinkybe, kad pareiškėjos kaip naudojami nurodyti asmeninio ūkio žemės sklypai (-as) faktiškai yra Švenčionių rajono savivaldybės administracinėse ribose. Minėta, kad pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos teisės normos prasmę, tam, kad paneigti asmens teisę įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypą nuosavybėn, būtina nustatyti, kad asmuo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja būtent tos asmeninio ūkio žemės, kuri jam buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis bylos medžiaga ir dėl aukščiau nurodytos adresų painiavos tokios išvados daryti nėra pagrindo. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais pareiškėjos sutuoktiniui asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaimas (vs.) pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus gyventojų 1989, 2001 metų surašymo duomenis priskirtas Molėtų rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-02 nutarime Nr.664 įvardinta, jog naikinama Molėtų rajono savivaldybės gyvenamoji teritorija- (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) viensėdis, tai atsispindi ir aukščiau išvardintuose byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Nurodytų duomenų pagrindu galima daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993-03-30 sprendimu Nr.1 bei 1994-06-10 sprendimu Nr.6 R. R. asmeninio ūkio žemė buvo skirta prie jam (o šiuo metu pareiškėjai) priklausančių namų valdos statinių. Tam, kad priimti ginčijamus Įsakymus, buvo būtina nustatyti, ar pareiškėja naudoja asmeninio ūkio žemės sklypą (-us) jos nurodytoje vietoje, tačiau toks patikrinimas iš viso nebuvo atliktas, ir tokia aplinkybė nebuvo konstatuota, ko neginčija ir atsakovas.
Atsakovas NŽT Molėtų skyrius šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.eA-105-502/2023).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Byloje nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus Įsakymus, apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog pareiškėjos asmeniniam ūkiui naudojamų žemės sklypų nėra Molėtų rajono savivaldybės administracinėse ribose, netyrė ir neanalizavo duomenų apie vietovardžių pavadinimų, adresų kaitą ir suderinamumą bei dėl to susiklosčiusios išskirtinės situacijos, nenustatinėjo aplinkybės ir nerinko duomenų, kur R. R. asmeninio ūkio žemė faktiškai buvo suteikta, ar ji buvo suteikta pareiškėjos nurodytoje vietoje, ar ši žemė naudojama asmeninio ūkio poreikiams.
Atsakovas atsiliepime teismui savo poziciją grindė ir argumentu, kad, pareiškėjos įgaliotam asmeniui nurodžius, jog asmeninio ūkio žemė naudojama Švenčionių rajone, NŽT Molėtų skyrius neturėjo įgaliojimų atlikti faktinių duomenų patikrinimą kito rajono teritorijoje. Tokius atsakovo paaiškinimus teismas pripažįsta nepgrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, turėdamas duomenų, jog asmeninio ūkio žemės sklypas galimai naudojamas kito NŽT teritorinio skyriaus veiklos teritorijoje, turėjo pareigą apie tai informuoti NŽT, bet ne priimti administracinius aktus, užkertančius kelią tolimesnei procedūrų eigai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, ginčijamų Įsakymų turinį, konstatuoja, kad Įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atsakovui tik formaliai įvykdžius jam pavestą funciją, jie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nenurodyti jokie tokių Įsakymų priėmimo motyvai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2023-03-16 Įsakymas ir 2023-03-17 Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Pareiškėja prašė priteisti byloje turėtas išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis.
Pareiškėja prašo jai atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimą, 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal šios teisės normos esmę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateikė tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teisėjų kolegijai atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Todėl pareiškėjai atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymą Nr.40VĮ-218-(14.40.2.) dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, patvirtinimo.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. įsakymą Nr.40VĮ-214-(14.40.2.) dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašo patvirtinimo.
Priteisti O. R. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 22,50 eurų (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) sumokėtą žyminį mokestį.
Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti byloje turėtas atstovavimo išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.