Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-01-28 · Administracinė byla Nr. eA-61-502/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-28
Bylos Nr.
eA-61-502/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00332-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Virginija Volskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui
Pareiškėjas
O. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-61-502/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00332-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja O. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 40VĮ-218-(14.40.2.) dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, patvirtinimo (toliau – ir 2023 m. kovo 17 d. Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 40VĮ-214-(14.40.2.) dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašo patvirtinimo (toliau – ir 2023 m. kovo 16 d. Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktiniui R. R. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1 buvo skirta 1,50 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6 buvo skirta 3 ha žemės tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja paaiškino, kad 1996 m. gruodžio 12 d. R. R. gavo Molėtų rajono žemės ūkio tarnybos mokėjimo pranešimą, pagal kurį tą pačią dieną sumokėjo pranešime nurodytą sumą – 12,66 litų, tačiau asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl įvairių kliūčių nebuvo sudaryta. Atkreipė dėmesį, kad visuose oficialiuose dokumentuose figūravo Molėtų rajono savivaldybės pavadinimas, tačiau 2018 m. pareiškėjos nuosavybei suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekdama įsiteisinti nuosavybę į nurodytą asmeninio ūkio žemę, tačiau neturėdama visų reikiamų dokumentų dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo, pateikė prašymą NŽT teritoriniams skyriams, prašydama jai pateikti su žemės sklypo suformavimu susijusius dokumentus, tačiau NŽT teritoriniai skyriai tokių dokumentų jai negalėjo pateikti. Nurodė, kad pareiškėjai kreipusis į NŽT centrinę įstaigą su skundu dėl netinkamo dokumentų archyvavimo bei darbo funkcijų netinkamo atlikimo, pareiškėjai buvo pranešta, jog NŽT Molėtų skyriui pavesta atlikti 1992–1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį patikrinimą. Atsakovas 2023 m. kovo 29 d. raštu pareiškėją informavo, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje asmeninio ūkio žemės sklypų nėra suprojektuota ir nėra naudojama, o faktinių duomenų patikrinimo metu pareiškėjos įgaliotai atstovei nurodžius, kad asmeninio ūkio žemės sklypai naudojami (duomenys neskelbtini), Molėtų skyrius neturėjo įgaliojimų atlikti faktinių duomenų patikrinimą kito regiono teritorijoje. Minėtu raštu atsakovas pareiškėją informavo apie priimtus skundžiamus įsakymus, kuriais pareiškėjos mirusiam vyrui paskirtų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė buvo nutraukta.

3. Pareiškėja pabrėžė, kad jos gyvenamosios vietos adresas visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). Toks kaimas, kaip esantis Molėtų rajone, atsispindi ir gyventojų surašymo duomenyse. Tokiu adresu įteisinti ir jai priklausančios namų valdos statiniai. Pareiškėja nurodė, kad jos vyras dirbo tuometiniame Molėtų r. (duomenys neskelbtini), ir būtent šiuo pagrindu jam buvo suteikta asmeninio ūkio žemė šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) kaime. Atkreipė dėmesį, jog 1994 m. liepos 22 d. priimtu Molėtų rajono valdybos sprendimu Nr.311-v pareiškėjos sutuoktiniui leista pirkti asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime, už žemę buvo sumokėta nurodyta įmoka. Vėliau buvo atliekami teritorijos administracinių vienetų bei gyvenamųjų vietovių registro darbai: (duomenys neskelbtini) viensėdis (kaimas) buvo panaikintas, jį prijungiant prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Molėtų rajono savivaldybė siūlė pakeisti Molėtų rajono ir Švenčionių rajono administracines ribas, atsižvelgiant į tai, kad „(duomenys neskelbtini) kaimas teritorijos prasme yra Švenčionių rajone“, tačiau Švenčionių rajono savivaldybė dėl šios aplinkybės nesutiko kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjos teigimu, ji neturėjo nukentėti dėl to, kad laikui bėgant buvo keičiamos administracinių vietovių ribos ar kai kurie administraciniai vienetai iš viso buvo panaikinti. Nurodė, kad ji ir šiuo metu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Molėtų rajone. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Molėtų skyrius ją informavo, jog tuo metu veikusios Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos 2003 m. siunčiamų dokumentų žurnale rastas įrašas, jog 2003 m. gruodžio 24 d. Molėtų skyriui pateikti dokumentai persiuntimui į Švenčionių žemėtvarkos skyrių dėl R. R. namų valdos ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo, tačiau NŽT Švenčionių teritorinis skyrius neigia tokius dokumentus gavęs. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT, nutraukdama R. R. suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisę, privalėjo užtikrinti tokią teisę Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjos nuomone, priimant skundžiamus administracinius aktus, buvo pažeistas gero administravimo, atsakingo valdymo principai. Atsakovas, net nesigilinęs į susiklosčiusią situaciją, iš karto priėmė aktus, kuriais iš esmės panaikino teisinius pagrindus, kuriais pareiškėja turėjo ir turi teisę į naudojimąsi asmeninio ūkio žemės sklypais. Todėl, pareiškėjos nuomone, skundžiami įsakymai turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas NŽT Molėtų skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 15 d. gavo NŽT žemės tvarkymo ir administravimo departamento tarnybinį raštą NR.TR-764-(5.34 e.), kuriuo Molėtų skyriui pavesta patikrinti R. R. tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje 1992–1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį ir priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo įteisinimo (neįteisinimo). Atsakovas nurodė, kad faktinio duomenų patikrinimo 2023 m. kovo 13 d. metu nustatė, jog Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje asmeninio ūkio žemės sklypų nėra suprojektuota ir nėra naudojama, pareiškėjos atstovė paaiškino, kad asmeninio ūkio sklypai naudojami (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais skirtas asmeninis ūkis turėtų būti naudojamas tik tos seniūnijos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju R. R. skirti asmeninio ūkio žemės sklypai dabar priklauso Švenčionių rajono savivaldybės teritorijai ir ten yra naudojami. Todėl atsakovas manė, kad skundžiami įsakymai priimti pagrįstai.

II.

7. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu panaikino NŽT 2023 m. kovo 17 d. Įsakymą ir NŽT 2023 m. kovo 16 d. Įsakymą, bei priteisė O. R. iš NŽT 22,50 eurų sumokėtą žyminį mokestį ir netenkino pareiškėjos prašymo priteisti byloje turėtas atstovavimo išlaidas.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjos sutuoktiniui R. R. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1 buvo skirta 1,50 ha sodybinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6 nuspręsta padidinti asmeninio ūkio žemę 3 ha tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Molėtų rajono valdybos 1994 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr.311-v R. R. leista pirkti 1,95 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. R. R. 1996 m. gruodžio 12 d. buvo pateiktas Molėtų rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog prieš pasirašant perkamos žemės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti sumokėta šiame pranešime nurodyta suma, o Lietuvos taupomojo banko Molėtų skyriaus atsakingo asmens parašas ir spaudas bei banko pranešimas apie nurašymą patvirtino, kad pranešime nurodyta suma buvo sumokėta. Tačiau asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta.

Šalies argumentai

8.2. Po R. R. mirties jo sutuoktinė O. R., siekdama įsiteisinti nuosavybę į asmeninio ūkio žemės sklypus, 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymu kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių, prašė pateikti informaciją apie R. R. skirtos asmeninio ūkio žemės sklypų planus bei kitus dokumentus. NŽT Molėtų skyrius 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 40SD-4097-(14.40.137 E.) pareiškėją informavo, jog archyvinėje medžiagoje, susijusioje su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio privatizacija, nerasta pareiškėjos prašomų dokumentų; nurodė, jog rastas archyvinis įrašas tuo metu veikusios Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos 2003 metų siunčiamų dokumentų žurnale, kuriame nurodyta, jog 2003 m. gruodžio 24 d. Molėtų žemėtvarkos skyriui pateikti dokumentai persiuntimui į Švenčionių žemėtvarkos skyrių dėl R. R. namų valdos ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo, tačiau paties persiųsto rašto nėra rasta.

8.3. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 25 d. prašymu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama pateikti R. R. nurodytais (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais paskirtų žemės sklypų, žemės sklypų pardavimo-pirkimo sutarties ir su žemės sklypų suteikimu susijusių administracinių sprendimų bei kitų susijusių dokumentų kopijas. NŽT Švenčionių skyrius 2022 m. gruodžio 23 d. raštu Nr.45SD-7420-(14.45.137 E.) pareiškėją informavo, jog pareiškėjos nurodytų dokumentų NŽT Švenčionių skyrius savo archyvuose neturi.

8.4. Pareiškėja 2023 m. sausio 4 d. pateikė skundą NŽT, kuriame nurodė, kad deda maksimalias pastangas realizuoti savo teisę įsigyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus, tačiau to padaryti negali dėl reikiamų dokumentų nesuradimo ar praradimo, o iš NŽT teritorinių skyrių gauti atsakymai sukėlė didelį neapibrėžtumą; teigė, kad savo teisės negali tinkamai realizuoti dėl NŽT dokumentų netinkamo archyvavimo ar dėl NŽT darbuotojų galimai netinkamai atliekamų darbo funkcijų, prašė išsiaiškinti, kur saugomi dokumentai, susiję su asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimu jos sutuoktiniui, bei pareiškėjai pateikti šių dokumentų kopijas. NŽT 2023 m. vasario 15 d. tarnybiniu raštu NŽT Molėtų skyriui pavedė patikrinti R. R. tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje 1992–1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį ir priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo įteisinimo (neįteisinimo). NŽT Molėtų skyrius surašė 2023 m. kovo 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.FD-1009-(5.63.), kuriame nurodė, jog NŽT Molėtų skyriaus vyriausioji specialistė patikrino, ar R. R. skirto asmeninio ūkio žemės sklypas yra naudojamas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; patikrinimo metu nustatyta, jog į patikrinimą kviesta pareiškėjos įgaliota atstovė patvirtino, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje R. R. asmeninio ūkio žemės sklypų nėra ir jais nesinaudoja, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais skirtu asmeniniu ūkiu naudojasi (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių r.; nustatyta, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) sen. teritorijoje asmeninio ūkio žemė nenaudojama.

8.5. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 16 d. Įsakymu patvirtintas fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį asmeninio ūkio poreikiams, sąrašas, kurio priede įrašytas R. P. R., gyv. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nurodytas asmeninio ūkio skyrimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 1 ir 1994 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 6, plotai – 1,50 ha ir 3,00 ha.

8.6. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 17 d. Įsakymu patvirtintas fizinių asmenų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, sąrašas, kurio priede įrašytas R. R., gyv. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nurodytas asmeninio ūkio skyrimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 1 ir 1994 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 6, plotai – 1,50 ha ir 3,00 ha.

8.7. Nesutikdama su 2023 m. kovo 16 d. Įsakymu ir 2023 m. kovo 17 d. Įsakymu (toliau kartu – ir ginčijami Įsakymai), pareiškėja juos ginčija teisme.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) nustatyta, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 (2 p.), Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija) buvo nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, o šio straipsnio 11 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuriomis fizinis asmuo gali įsigyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemę.

10. Teismas nustatė, kad ginčijami Įsakymai grindžiami Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo 385 2.7 punktu ir juos apžvelgė.

11. Byloje nebuvo duomenų, kad asmeninio ūkio žemė R. R. buvo suteikta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus bei tvarką, šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovas. Teismas pažymėjo, kad NŽT ar jos teritoriniai skyriai R. R. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto iki 2023 metų kasmet nebuvo tikrinę, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo 385 2.7 punktas.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje ginčijamais Įsakymais konstatavus Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą antrąją sąlygą, buvo eliminuota galimybė pareiškėjai toliau vykdyti bet kokias asmeninės ūkio žemės įsigijimo nuosavybėn procedūras. Todėl šioje byloje teismas nevertino, ar pareiškėja kaip R. R. įpėdinė atitiko Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus įsigyti nuosavybėn jos mirusiam sutuoktiniui suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus.

13. Teismas pažymėjo, kad aiškinant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą teisės normą, nustatančią antrąją sąlygą, kuriai esant asmeninio ūkio žemė neparduodama, pagal šios normos prasmę, tam, kad būtų galima konstatuoti egzistuojant šią sąlygą, būtina įrodyti aplinkybę, jog asmuo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja būtent tos asmeninio ūkio žemės, kuri jam buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais R. R. asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) kaime, jam dirbant tuometiniame Molėtų rajono (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos paaiškinimais bei liudytojų S. V. bei A. M. parodymais nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu R. R. iki pastarojo mirties visą laiką gyveno toje pačioje vietoje jiems priklausančioje sodyboje, kurioje nuo seno gyveno net kelios giminės kartos. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. vasario 8 d. išduota Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr.(2024-317-PD)-7 patvirtino, kad pareiškėjos O. R. nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ir šiuo metu nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausančių namų valdos pastatų, tarp jų ir gyvenamojo namo, kuriame pareiškėja ir šiuo metu gyvena, adresas pagal 1989 m. inventorizacijos duomenis nurodytas Molėtų rajonas, (duomenys neskelbtini) apylinkė, (duomenys neskelbtini) kaimas (Utenos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro parengta Namų valdos techninės apskaitos byla), Molėtų rajono mero 1998 m. lapkričio 27 d. potvarkyje Nr. 108 „Dėl leidimo teisiškai registruoti statinius“ šių statinių vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo 2002 m. gegužės 9 d. išduotame pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Nr. 90/24032 šių statinių adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Ir tik 2018 m. gruodžio 5 d. šių statinių adresas Nekilnojamojo turto registre pakeistas į (duomenys neskelbtini) pagal Adresų registro duomenis, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymą A-832 „Dėl numerių adresų objektams suteikimo“.

15. Teismas įvertino, kad pagal Lietuvos erdvinių duomenų valdymo sistemos geoportal.lt duomenis pareiškėjos, o tuo pačiu ir jos mirusio sutuoktinio gyvenamoji vieta, apribota (duomenys neskelbtini) ežerais, faktiškai patenka į Švenčionių rajono savivaldybės administracines ribas; tiek Molėtų rajono savivaldybėje, tiek Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje yra tuo pačiu pavadinimu (duomenys neskelbtini) kaimai, kurie tarpusavyje ribojasi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendime Nr.B1-12 (2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. B1-97 redakcija) išdėstytus siūlymus, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr.664 3.6 punktu nutarė panaikinti Molėtų rajono savivaldybės gyvenamąją teritoriją – (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini), o jo teritoriją priskirti (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) teritorijai. Taigi, susidarė tokia situacija, kai pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta (buvęs (duomenys neskelbtini)) priskirtas Molėtų rajono gyvenamajai vietovei, tačiau faktiškai patenka į Švenčionių rajono savivaldybės administracines ribas. Tai patvirtina ir Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendime Nr. B1-12 (2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. B1-97 redakcija), kuris buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 664 pagrindu, aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės, jog „Rengiant Molėtų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo specialųjį planą panaikinti kelių gyvenamųjų vietovių pavadinimai, o šių vietovių teritorijos priskirtos greta esančioms gyvenamosioms vietovėms: 3.8 p. panaikintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini), jo teritorija priskirta (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai, kadangi kaimas teritorijos prasme yra Švenčionių rajone; Molėtų rajonui priklauso tik dalis kaimo teritorijos“. Be to, iš byloje pateikto Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. T-200 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos ribos su Molėtų rajono savivaldybe“ buvo galima daryti prielaidą, kad vyko svarstymai dėl Švenčionių rajono savivaldybės bei Molėtų rajono savivaldybės administracinių ribų pakeitimo, tačiau Švenčionių rajono savivaldybės tarybai nepritarus, administracinės ribos nebuvo pakeistos.

16. Teismas sprendė, kad aukščiau išvardinti duomenys patvirtino, jog pareiškėjos sutuoktinio, taip pat ir pareiškėjos gyvenamosios vietos bei jiems priklausančių statinių adresą bei priklausomybę atitinkamai savivaldybei skirtingais laikotarpiais net oficialios institucijos traktavo skirtingai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad net ir skundžiamuose Įsakymuose R. R. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju susidarė itin išskirtinė situacija, kai pagal oficialių registrų duomenis pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, o gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena, bei kiti namų valdos pastatai yra registruoti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.

Šalies argumentai

17. Pareiškėja bei teismo posėdyje liudytojomis apklaustos S. V. bei A. M. teigė, kad R. R. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais asmeninio ūkio žemė buvo suteikta prie jam priklausančios namų valdos. Teismo vertinimu, tokie paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti. Atsakovas Įsakymus priėmė itin formaliai remdamasis iš esmės vienintele aplinkybe, kad pareiškėjos kaip naudojami nurodyti asmeninio ūkio žemės sklypai (-as) faktiškai yra Švenčionių rajono savivaldybės administracinėse ribose. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos teisės normos prasmę, tam, kad paneigti asmens teisę įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypą nuosavybėn, būtina nustatyti, kad asmuo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja būtent tos asmeninio ūkio žemės, kuri jam buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir dėl aukščiau nurodytos adresų painiavos, tokios išvados daryti neturėjo pagrindo. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais pareiškėjos sutuoktiniui asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus gyventojų 1989, 2001 metų surašymo duomenis priskirtas Molėtų rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarime Nr. 664 įvardinta, jog naikinama Molėtų rajono savivaldybės gyvenamoji teritorija – (duomenys neskelbtini), tai atsispindi ir aukščiau išvardintuose byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Nurodytų duomenų pagrindu teismas darė prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1 bei 1994 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6 R. R. asmeninio ūkio žemė buvo skirta prie jam (o šiuo metu pareiškėjai) priklausančių namų valdos statinių. Tam, kad priimti ginčijamus Įsakymus, buvo būtina nustatyti, ar pareiškėja naudoja asmeninio ūkio žemės sklypą (-us) jos nurodytoje vietoje, tačiau toks patikrinimas iš viso nebuvo atliktas, ir tokia aplinkybė nebuvo konstatuota, ko neginčijo ir atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas akcentavo, kad atsakovas NŽT Molėtų skyrius šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

19. Teismas įvertino, kad byloje nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus Įsakymus, apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog pareiškėjos asmeniniam ūkiui naudojamų žemės sklypų nėra Molėtų rajono savivaldybės administracinėse ribose, netyrė ir neanalizavo duomenų apie vietovardžių pavadinimų, adresų kaitą ir suderinamumą bei dėl to susiklosčiusios išskirtinės situacijos, nenustatinėjo aplinkybės ir nerinko duomenų, kur R. R. asmeninio ūkio žemė faktiškai buvo suteikta, ar ji buvo suteikta pareiškėjos nurodytoje vietoje, ar ši žemė naudojama asmeninio ūkio poreikiams.

Atsiliepimas

20. Atsakovas atsiliepime teismui savo poziciją grindė ir argumentu, kad, pareiškėjos įgaliotam asmeniui nurodžius, jog asmeninio ūkio žemė naudojama Švenčionių rajone, NŽT Molėtų skyrius neturėjo įgaliojimų atlikti faktinių duomenų patikrinimą kito rajono teritorijoje. Tokius atsakovo paaiškinimus teismas pripažino nepagrįstais. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas duomenų, jog asmeninio ūkio žemės sklypas galimai naudojamas kito NŽT teritorinio skyriaus veiklos teritorijoje, turėjo pareigą apie tai informuoti NŽT, bet ne priimti administracinius aktus, užkertančius kelią tolimesnei procedūrų eigai.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, ginčijamų Įsakymų turinį, konstatavo, kad Įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atsakovui tik formaliai įvykdžius jam pavestą funkciją, jie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nenurodyti jokie tokių Įsakymų priėmimo motyvai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad 2023 m. kovo 16 d. Įsakymas ir 2023 m. kovo 17 d. Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

22. Teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė jos sumokėtą žyminį mokestį. Nors pareiškėja prašė atlyginti ir atstovavimo išlaidas, tačiau prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateikė tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, todėl pareiškėjai atstovavimo išlaidos nepriteistos.

III.

23. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepimas

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

24.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino NŽT 2023 m. birželio 12 d. rašte Nr. 1SS-904-(5.59 E.) (3 lape) išdėstytų ir teisės aktais pagrįstų argumentų bei jų nepaneigė, jog apylinkės tarybos bei rajonų valdybos sprendimus suteikti naudotis valstybinę žemę, taip pat ją parduoti, galėjo priimti tik dėl tos apylinkės, rajono teritorijos administracinėse ribose esančios žemės. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei pateikiamo Lietuvos erdvinės informacijos sistemos Geoportal žemėlapio matyti, kad faktinė pareiškėjos gyvenamoji vieta visada buvo teritorija, esanti Švenčionių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kuri yra 2,5 km nutolusi nuo administracinės Molėtų rajono ribos, kur pareiškėja siekia įteisinti R. R. skirtą asmeninio ūkio žemę. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad žemės sklypo skyrimas kitoje, nei yra asmens naudojamas žemės sklypas, seniūnijoje yra kliūtis skirtą valstybinės žemės sklypą įsigyti iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498). Šiuo atveju pareiškėja naudojasi asmeninio ūkio žeme Švenčionių rajono savivaldybėje, t. y. kitoje vietoje, nei R. R. buvo skirta (Molėtų r. sav.). Todėl pareiškėja R. R. skirta asmeninio ūkio žeme Molėtų rajono savivaldybėje niekada nesinaudojo.

24.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „<...> NŽT ar jos teritoriniai skyriai R. R. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto iki 2023 metų kasmet nebuvo tikrinę, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo 385 2.7 punktas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Taisyklės) 2.7. punkte nustatyta, kad NŽT kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis <..> kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Ši teisės norma iš esmės reiškia ne tai, kad kiekvienas asmeninio ūkio naudotojas NŽT privalo būti patikrintas kasmet, o tai, kad kasmet į Sąrašą yra įtraukiami asmeninio ūkio naudotojai, kuriems asmeninio ūkio žemės naudojimas nutraukiamas nustačius Taisyklėse numatytą pagrindą. R. R. neįtraukimas į Sąrašą automatiškai nereiškia, kad jis naudojosi asmeninio ūkio žeme Švenčionių rajono savivaldybėje, kur pareiškėja siekia įteisinti R. R. skirtą asmeninio ūkio žemę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai taikė Taisyklių 2.7. punktą ir padarė materialinės teisės normos taikymo pažeidimą spręsdamas, kad R. R. Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini), skirtos asmeninio ūkio žemės naudojimas NŽT turėjo būti tikrinamas kasmet.

24.3. R. R. Molėtų rajone skirtos asmeninio ūkio žemės nenaudojimo faktas buvo nustatytas Tarnybos Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 13 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Kadangi O. R. atstovė patikrinimo metu paaiškino, kad R. R. asmeninio ūkio žemę naudojo prie jam priklausiusios namų valdos (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, todėl vadovaujantis šiais duomenimis pagrįstai buvo priimti NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. kovo 16 d. Įsakymai.

24.4. Byloje nėra duomenų apie administracinės Švenčionių ir Molėtų rajonų ribos pasikeitimą. Vadinasi, R. R. ir pareiškėjos gyvenamoji vieta (asmeninio ūkio R. R. skyrimo 1993–1994 m. metu ) pateko į Švenčionių, o ne Molėtų savivaldybių teritoriją. R. R. skirtas asmeninio ūkio žemės plotas nesuprojektuotas jokiame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Be to, asmeninio ūkio žemė buvo skiriama ne tik prie naudojamų statinių, tačiau ir kitose, toliau nuo namų valdų esančiose, tos pačios savivaldybės teritorijose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. R. žemė asmeniniam ūkiui buvo skirta prie jo naudojamų namų valdos statinių, todėl teismas nepagrįstai prielaidas pripažino faktinėmis aplinkybėmis.

24.5. R. R., dirbęs buvusiame Molėtų rajono (duomenys neskelbtini), turėjo teisę gauti iki 3 ha asmeninio ūkio žemės iš apylinkės teritorijoje esančios žemės. Todėl, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 10 d. sprendimu Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje R. R. buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės, iš kurios 1,95 ha žemės plotą Molėtų rajono valdyba jam leido pirkti. Kadangi R. R. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje skirta asmeninio ūkio žeme nesinaudojo, todėl NŽT Molėtų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2023 m. kovo 16 d. Įsakymu R. R. įtraukė į Sąrašą asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės ir 2023 m. kovo 17 d. Įsakymu įtraukė į Sąrašą asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė.

25. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėja atsiliepime pažymi, kad:

26.1. Byloje esantys objektyvūs duomenys visiškai paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Pareiškėjai ir jos vyrui visus oficialius teisinius dokumentus pateikė Molėto rajono savivaldybė ar su ja susijusios institucijos. Nors šiuo metu pareiškėjos gyvenamoji vieta laikoma Švenčionių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), objektyvūs duomenys visiškai patvirtina ir įrodo, kad pareiškėjos ir jos vyro R. R. gyvenamoji vieta buvo laikoma Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje. Tai savaime paneigia atsakovo argumentą, jog „faktinė Pareiškėjos gyvenamoji vieta visada buvo teritorija, esanti Švenčionių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kuri yra 2,5 km nutolusi nuo administracinės Molėtų rajono ribos“.

26.2. Atsakovas 2023 m. kovo 16 d. ir kovo 17 d. Įsakymų pagrįstumą grindžia vien tik tuo faktu, jog šiuo metu R. R. asmeninio ūkio žemę naudojo prie jam priklausiusios namų valdos (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau šiuo konkrečiu metu atsakovo priimti įsakymai iš esmės panaikina pareiškėjos teisę įsigyti jos vyrui R. R. paskirtus asmeninio ūkio žemės sklypus. Atitinkamai skundžiami įsakymai negalėjo būti priimti prieš išaiškinant visą pareiškėjos situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš faktinių duomenų patikrinimą atsakovas turėjo visą informaciją apie pareiškėjos individualią situaciją. Atsakovas žinodamas faktą, kad R. R. skirti asmeniniai ūkio žemės sklypai šiuo metu yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau paskyrimo metu buvo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, faktinių duomenų patikrinimą organizavo siekiant panaikinti pareiškėjos teisę įsigyti jos vyrui paskirtus asmeninio ūkio žemės sklypus.

26.3. Nagrinėjamu atveju, susidarė itin išskirtinė situacija, kai pagal oficialių registrų duomenis pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, o gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena, bei kiti namų valdos pastatai yra registruoti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Šiuo konkrečiu atveju visiškai akivaizdu, kad visi neaiškumai atsirado būtent dėl netinkamai atliktų teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro darbų arba Molėtų ir Švenčionių savivaldybių teritorijos ribų planavimo ar keitimo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas netinkamai atliko R. R. tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje 1992–1993 metais skirto asmeninio ūkio žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Atsakovas net neįsigilino į atliktus teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro darbus. Visą patikrinimą atliko pagal dabartinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritoriją. Šiuo atveju patikrinimas buvo atliktas netinkamai, dėl ko buvo padaryta netinkama išvada, kad pareiškėja nenaudoja pareiškėjos vyrui, R. R., paskirtų asmeninio ūkio žemės sklypų. Pareiškėja neturėtų nukentėti dėl atliktų teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro darbų arba Molėtų ir Švenčionių savivaldybių teritorijos ribų planavimo ar keitimo. Pareiškėja ir jos šeimos nariai ilgus metus gyveno ir vis dar gyvena R. R. paskirtuose asmeninio ūkio žemės sklypuose.

26.4. Atsakovas žinodamas, kad R. R. 1992–1993 metais paskirti asmeninio ūkio žemės sklypai šiuo metu priklauso Švenčionių rajono savivaldybės teritorijai, ir kad neturi įgaliojimų atlikti faktinių duomenų patikrinimą kito rajono teritorijoje, ir neišanalizuodamas 1992–1993 metų tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijos ribų, pažeidė pamatinį gero administravimo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 17 d. Įsakymo dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, patvirtinimo ir NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. Įsakymo dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atsakovui tik formaliai įvykdžius jam pavestą funkciją, jie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nenurodyti jokie tokių Įsakymų priėmimo motyvai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad 2023 m. kovo 16 d. Įsakymas ir 2023 m. kovo 17 d. Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

29. Atsakovas NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė materialinės teisės normų taikymo pažeidimą, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, be kita ko, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundą tenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

35. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.

36. Taigi asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformos įstatymo 12 dalyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-216/2014).

37. 35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011).

38. Taigi remiantis minėtu reguliavimu bei teismų praktika asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtinos yra dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį byloje Nr. eA-155-1062/2021).

39. Byloje nustatyta, bei ginčo dėl to nėra, kad asmeninio ūkio žemė R. R. buvo suteikta nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų bei tvarkos. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais R. R. asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) kaime, jam dirbant tuometiniame Molėtų rajono (duomenys neskelbtini), t. y. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1 buvo skirta 1,50 ha sodybinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime, o Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6 nuspręsta padidinti asmeninio ūkio žemę 3 ha tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Molėtų rajono valdybos 1994 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. 311-v R. R. leista pirkti 1,95 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. R. R. 1996 m. gruodžio 12 d. buvo pateiktas Molėtų rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimas ir pranešime nurodyta suma buvo sumokėta. Asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios Nutarties 14 ir 15 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėjos sutuoktinio, taip pat ir pareiškėjos gyvenamosios vietos bei jiems priklausančių statinių adresą bei priklausomybę atitinkamai savivaldybei skirtingais laikotarpiais net oficialios institucijos traktavo skirtingai. Nagrinėjamu atveju susidarė itin išskirtinė situacija, kai pagal oficialių registrų duomenis pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, o gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena, bei kiti namų valdos pastatai yra registruoti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.

41. Nustatyta, kad NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 16 d. Įsakymu patvirtintas fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį asmeninio ūkio poreikiams, sąrašas, kurio priede įrašytas R. P. R., gyv. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nurodytas asmeninio ūkio skyrimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 1 ir 1994 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 6, plotai – 1,50 ha ir 3,00 ha. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 17 d. Įsakymu patvirtintas fizinių asmenų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudojančių jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės asmeninio ūkio poreikiams, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimosi teisė, sąrašas, kurio priede įrašytas R. R., gyv. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nurodytas asmeninio ūkio skyrimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 1 ir 1994 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 6, plotai – 1,50 ha ir 3,00 ha.

42. Minėti ginčijami Įsakymai priimti po to, kai NŽT Molėtų skyriaus vyriausioji specialistė atliko patikrinimą, ar R. R. skirto asmeninio ūkio žemės sklypas yra naudojamas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, surašė 2023 m. kovo 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.FD-1009-(5.63.), kuriame nurodė, jog patikrinimo metu nustatė, jog į patikrinimą kviesta pareiškėjos įgaliota atstovė patvirtino, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje R. R. asmeninio ūkio žemės sklypų nėra ir jais nesinaudoja, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais skirtu asmeniniu ūkiu naudojasi (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių r.; nustatyta, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) sen. teritorijoje asmeninio ūkio žemė nenaudojama.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Įsakymus, apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog pareiškėjos asmeniniam ūkiui naudojamų žemės sklypų nėra Molėtų rajono savivaldybės administracinėse ribose, tačiau netyrė ir neanalizavo duomenų apie vietovardžių pavadinimų, adresų kaitą ir suderinamumą bei dėl to susiklosčiusios išskirtinės situacijos, nenustatinėjo aplinkybės ir nerinko duomenų, kur R. R. asmeninio ūkio žemė faktiškai buvo suteikta, ar ji buvo suteikta pareiškėjos nurodytoje vietoje, ar ši žemė naudojama asmeninio ūkio poreikiams.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais pareiškėjos sutuoktiniui asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaimas (vs.) pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus gyventojų 1989, 2001 metų surašymo duomenis priskirtas Molėtų rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarime Nr. 664 įvardinta, jog naikinama Molėtų rajono savivaldybės gyvenamoji teritorija – (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini), tai atsispindi ir aukščiau išvardintuose byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Nurodytų duomenų pagrindu teismas darė prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1 bei 1994 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6 R. R. asmeninio ūkio žemė buvo skirta prie jam (o šiuo metu pareiškėjai) priklausančių namų valdos statinių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pareiškėja bei teismo posėdyje liudytojomis apklaustos S. V. bei A. M. nurodė, kad R. R. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimais asmeninio ūkio žemė buvo suteikta prie jam priklausančios namų valdos.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tam, kad priimti ginčijamus Įsakymus, buvo būtina nustatyti, ar pareiškėja naudoja asmeninio ūkio žemės sklypą (-us) jos nurodytoje vietoje, tačiau toks patikrinimas iš viso nebuvo atliktas, ir tokia aplinkybė nebuvo konstatuota, ko neginčijo ir atsakovas. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad atsakovas turėjo pareigą atlikti patikrinimą iki galo ir nustatyti konkrečią vietą, kurioje yra naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas (-ai) ir nustatęs, kad jis (jie) nepatenka į Molėtų rajono savivaldybės ribas, perduoti šią informaciją tam skyriui, kurio teritorijoje jis (jie) yra. Be to, NŽT Molėtų skyrius 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr.40SD-4097-(14.40.137 E.) pareiškėją informavo, jog buvo rastas archyvinis įrašas tuo metu veikusios Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos 2003 metų siunčiamų dokumentų žurnale, kuriame nurodyta, jog 2003 m. gruodžio 24 d. Molėtų žemėtvarkos skyriui pateikti dokumentai persiuntimui į Švenčionių žemėtvarkos skyrių dėl R. R. namų valdos ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo. Taigi, tuometis Molėtų žemėtvarkos skyrius, jau buvo priėmęs sprendimą persiųsti dokumentus Švenčionių žemėtvarkos skyriui.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498 ir nepasisakė dėl NŽT 2023 m. birželio 12 d. rašte Nr. 1SS-904-(5.59 E.) pateikto aiškinimo, visų pirma pažymi, kad šioje byloje nebuvo tikrinamas minėto rašto teisėtumas ir pagrįstumas, be to, šis raštas surašytas po nagrinėjamoje byloje ginčijamų Įsakymų priėmimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 24 d. nutartimi, kadangi faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios nagrinėjamai bylai (skiriasi ginčo dalykas, faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos, civilinėje byloje buvo nustatyta, kad žemės sklypas ieškovui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir kt.).

47. Dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo dėl atsakovo priimtų ginčijamų Įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

49. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į NŽT apeliacinį skundą parengimą.

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas ir galutinis procesinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjos naudai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

51. Pareiškėja patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV006637, 726 Eur sumai (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), bei 2024 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjos atstovui advokatui J. V. sumokėta 726 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. JV006637.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai O. R. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė