Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1

2023 m. sausio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. E. L. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir nuteistajam E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Nuspręsta į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį jau atliktos bausmės laiką bei pagal šią nutartį įskaitytus laikotarpius.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. A. S. naudai priteista 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. L. priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. L. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2022 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.20 val., Šopeno g. 12, Vilniuje, bendrais veiksmais ir susitaręs su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą, pastarajam pavogus neprirakintą, paliktą prie įėjimo durų į taisyklą paspirtuką „Cityway“, 1 000 eurų vertės, priklausantį A. S., jį netrukus perdavus jam (E. L.) stumti, o po to, vėl asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą, perėmus iš jo stumti paspirtuką iki lombardo, tokiu būdu, bendrais veiksmais, pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą, tuo šiam padarydami 1 000 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo E. L. apeliaciniu skundu prašoma peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę. Skunde pabrėžiama, kad E. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir netrukdė tyrimui. Nuteistojo teigimu, jo vaidmuo padarytoje vagystėje buvo antraeilis. Šią aplinkybę galėjo patvirtinti kaltinamasis A. S., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo atskirta, dėl to jis nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės atsiliepimu į nuteistojo E. L. apeliacinį skundą prašoma nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Prokurorė nurodo, kad, vadovaujantis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika šioje srityje, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pobūdį, nėra pagrindo E. L. paskirtą bausmę laikyti per griežta ir ją švelninti.

3.2. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. L. skirtinos bausmės klausimą, vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Taip pat tinkamai nustatė ir įvertino E. L. asmenybę apibūdinančius duomenis. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam nustatyta mažesnio dydžio bausmė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pritariama apylinkės teismo pozicijai, kad E. L. nusikalto neatsitiktinai, o jo daromos nusikalstamos veikos yra nuoseklus netinkamo gyvenimo būdo padarinys.

3.3. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, tinkamai parinko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį paskirtos ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą.

4. Pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijamos nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės ar nuteistojo E. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės, kurią apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia nuteistajam parinktos bausmės rūšies ir nustatyto dydžio teisingumo bei pagrįstumo klausimą.

7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Vadinasi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam E. L. skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į E. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, stadiją, kaltės formą ir rūšį – nuteistasis tiesiogine tyčia padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą baigtą nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistojo E. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į apelianto teiginius dėl jo prisipažinimo, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę.

9. Skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, pagrįstai konstatuota, kad E. L. atsakomybę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina dvi aplinkybės – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikalstamą veiką E. L. padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo E. L. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau šio klausimo išsprendimas yra bylą išnagrinėjusio teismo diskrecijoje. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe sunkina E. L. atsakomybę. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymas, tikslingai suderinus dviejų asmenų pastangas, didina tiek paties nuteistojo asmenybės, tiek ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

10. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

11. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę E. L. buvo analizuoti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. L. praeityje teistas aštuoniolika kartų (1 t., b. l. 81–94), be to, jis yra teistas ir užsienio valstybėje – Prancūzijoje (1 t., b. l. 94). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad E. L. daug kartų baustas administracine tvarka, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 99–111). Nuteistasis E. L. nevedęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dirbo iki 2022 m. liepos 10 d., ir nors šiuo metu nuteistasis yra atlikęs bausmę pagal ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius, tačiau duomenų apie tai, jog išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis įsidarbino, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Pabrėžtina ir tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam A. S. padaryta žala nebuvo atlyginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. L., visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

12. Pažymėtina tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

13. Nuteistasis E. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pabrėžtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas E. L. padarytą nusikalstamą veiką ir jo paties asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi ją sunkinančias, vis tik skyrė jam mažesnio nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydžio bausmę, t. y. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

15. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

16. Sprendžiant apeliantui paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad neigiamos pasekmės, kurias sukelia nuteistajam skiriama bausmė, yra neišvengiamos, jeigu baudžiamasis procesas užbaigiamas bausmės skyrimu. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis E. L. už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams teisiamas ne pirmą kartą, tačiau anksčiau skirtos bausmės, tarp kurių ir ne kartą taikytos bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu, nepadarė E. L. vidinėms nuostatoms ir elgesiui tokios įtakos, jog sulaikytų jį nuo nusikalstamo pobūdžio veiksmų. Be to, būdamas ne kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, E. L. galėjo įvertinti už nusikalstamą veiką gresiančias pasekmes, kurios, be kita ko, gali būti susijusios su jo laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. L. ne kartą baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes, tačiau baudų nemokėjo.

17. Nagrinėjamu atveju E. L. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta atsitiktine, nes, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, jam inkriminuotas nusikaltimas buvo nuoseklus antivisuomeninėmis nuostatomis pagrįsto gyvenimo būdo padarinys. Kaip jau buvo minėta, E. L. ne kartą teistas ir administracinė tvarka baustas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, o tai suponuoja išvadą, kad nusikalstamas elgesys iš esmės buvo nuteistojo E. L. pragyvenimo šaltinis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu E. L. parodė, jog paspirtuką pagrobė, nes negyveno namuose, reikėjo maisto, tuo metu reikėjo pinigų (2 t., b. l. 99–100).

18. Kadangi pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla E. L. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

19. Atsižvelgdama į apelianto prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teisėjų kolegija, be kita ko, vertina ir bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. subendrinta bausme ir nuteistajam E. L. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams 24 (dvidešimt keturioms) dienoms. Pirmosios instancijos teismas išsprendė šios ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių klausimą, pagrįstai taikydamas nuteistajam švelnesnį – dalinio sudėjimo – bausmių bendrinimo būdą, tinkamai nustatė pridėtinos bausmės dalį. Pažymėtina, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta mažesnio dydžio nei pusė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskirtos bausmės, t. y. laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta nuteistajam E. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams – laikytina teisinga bei proporcinga, paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu.

20. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Atkeiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo E. L. atžvilgiu, dėl to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu E. L. pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu – už baudžiamąjį nusižengimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu – už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Nors šios aplinkybės atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Net ir nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

22. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).

23. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Kaip jau buvo minėta, nuteistajam E. L. anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir ne kartą skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tinkamai parinkta bausmės rūšis ir nustatytas teisingas bei proporcingas jos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnės bausmės, kurios pagrįstai nagrinėjamu atveju nuteistajam nebuvo skirtos, apeliaciniame tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atskirai svarstyti švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galimybės.

25. Pažymėtina, kad, nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. L. paskirta bausmė paskirta teisėtai, tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, todėl neprieštarauja teisingumo principui. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam E. L. paskirta bausmė turėtų būti švelninama, tai sudaro pagrindą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. L. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.