Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Gelmesta“ atstovui adv. M. B., atsakoves L. V. atstovams H. G. ir adv. A. D.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Gelmesta“ ieškini atsakovei L. V. del isiskolinimo už statybos rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-06-14 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakoves ieškovo naudai priteista 34982,34 Lt skolos, 8741,75 Lt palukanu, iš viso – 43724,09 Lt, 5 procentai metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme (2011-06-08) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 1656 Lt bylinejimosi išlaidu. Byloje esanciu rašytiniu irodymu pagrindu teismas nustate, kad UAB „Gelmesta‘ ir L. V. (buvusi pavarde – G.) 2005-08-12 sudare Statybos rangos sutarti Nr. 39, pagal kuria ieškovas isipareigojo atlikti atsakoves kaimo turizmo sodybos, esancios Vilniaus rajone, Kalniškiu km., statybos rangos darbus, kuriu bendra kaina – 436836 Lt: žemes darbus, pamatu montavima, nulinio ciklo sienos ir pertvaros, lauko vandentiekio, lauko nuotekynes darbus, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o atsakove isipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus ir perdave juos atsakovei, o atsakove darbus prieme, ka patvirtina šaliu pasirašyti atliktu darbu aktai bei pažymos apie atliktu darbu verte: 2005-10-28 šalys pasiraše atliktu darbu akta bei pažyma apie atliktu darbu verte 200084,34 Lt sumai; 2005-11-30 šalys pasiraše atliktu darbu akta bei pažyma apie atliktu darbu verte 24898 Lt sumai. Minetu atliktu darbu aktu pagrindu ieškovas 2005-10-30 išraše PVM saskaita faktura Nr. GST 0000072 (200 084,34 Lt sumai) ir 2005-11-30 PVM saskaita faktura Nr. GST 0000080 (24898 Lt sumai), taciau atsakove už atliktus rangos darbus apmokejo tik iš dalies, sumokedama ieškovui 190000 Lt (2005 m. lapkricio menesi), likdama skolinga 34982,34 Lt, todel šis suma bei 8741,75 Lt palukanos buvo priteistos iš atsakoves ieškovui.

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, kompleksiškai ivertines byloje esancius rašytinius irodymus, o taip pat šaliu atstovu paaiškinimus, liudytojo parodymus, nenustate teisinio pagrindo naikinti ar keisti teismo priimta preliminaru sprendima, kadangi jame buvo pagristai konstatuota, jog atsakove L. V. netinkamai vykde savo, kaip užsakoves, sutartines prievoles, o butent neivykde savo sutartinio isipareigojimo, numatyto LR CK 6.38, 6.63 ir 6.213 str., pilnai neatsiskaite su ieškovu už atliktus, jai perduotus bei priimtus statybos rangos darbus, neapmokejo ieškovui visu pagal aukšciau nurodytas PVM saskaitas-fakturas priklausanciu pinigu sumu, todel isiskolinimo ieškovui suma, sudaranti 34982,34 Lt, o taip pat 8741,75 Lt dydžio palukanos, buvo pagristai priteisti ieškovui.

LR CK 6.644 str., 6.655 str., 6.676 str. itvirtina užsakovo pareiga sumoketi darbu kaina po to, kai rangovas perdave darbu rezultata, jeigu sutartis nenumato ka kita. CK 6.662 str. 1 d. numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiureti ir priimti atlikta darba (jo rezultata). Užsakovas, pastebejes nukrypimus nuo sutarties salygu, bloginancius darbu rezultato kokybe, ar kitus trukumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktu darbu priemimas iforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygu ar su išlygomis patvirtina priemes, o rangovas – perdaves atliktus darbus. Šio straipsnio 2 d. numato, kad užsakovas, priimdamas atlikta darba pastebejes darbu trukumus, gali trukumu faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbu priemimo akte ar kitame dokumente, patvirtinanciame darbu priemima, tie trukumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teise reikalavima del trukumu pašalinimo pareikšti veliau. CK 6.662 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priemes darba jo nepatikrines, netenka teises remtis darbo trukumu faktu, kurie galejo buti nustatyti normaliai priimant darba (akivaizdus trukumai), tuo tarpu pagal 4 d. nustates darbu trukumus ir kitokius nukrypimus nuo sutarties salygu po darbu priemimo, jei tie trukumai ar nukrypimai negalejo buti nustatyti normaliai priimant darba (paslepti) trukumai, taip pat jei jie buvo rangovo tycia paslepti, privalo apie juos pranešti rangovui per protinga termina po ju nustatymo.

Šaliu sudarytos statybos rangos sutarties 4.1.1 p. taip pat numatyta, kad atlikti darbai ir darbu rezultatai rangovo perduodami ir užsakovo priimami šalims pasirašius darbu atlikimo akta, bei yra laikomi perduotais ir priimtais, kai abi šalys ši akta pasirašo; darbai ir darbu rezultatai gali buti užsakovo priimti su išlygomis, kurios nurodomos perdavimo – priemimo akte, kartu nurodant tolesnius šaliu isipareigojimus del šiu išlygu.

Lietuvos teismu praktikoje taip pat yra suformuota, kad atsakovo – užsakovo pareiga priimti atlikta darba nustatyta CK 6.644 str. 1 d. bei CK 6.62 str., kurios 2 d. nustatyta, kad užsakovas gali darbu trukumo faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbu priemimo akte ar kitame dokumente, patvirtinanciame darbu priemima, trukumai buvo aptarti (LAT 2004-10-26 nutartis c.b. UAB „Ampolis“ v UAB „Senove“, Nr. 3K-3-505/2004). Užsakovas netenka teises remtis atliktu darbu trukumu faktu tuo atveju, jeigu darbu perdavimas ir priemimas buvo tinkamas, t.y. atitinka visas sutarties ar istatymu nustatytas darbu priemimo salygas (LAT 2005-04-27 nutartis c.b. BUAB „Atnava“ v Vilniaus miesto savivaldybe, Nr. 3K-3-235/2005).

Kaip matyti iš byloje esanciu rašytiniu irodymu, ieškovo UAB „Gelmesta“ pagal 2005-08-12 statybos rangos sutarti Nr. 39 atlikti statybos darbai, detalizuoti 2005 m. spalio ir lapkricio menesio atliktu darbu aktuose, buvo užsakovei, t.y. atsakovei L. V. perduoti ir jos priimti be jokiu išlygu, abiems sutarties šalims pasirašius tiek minetu atliktu darbu aktus (b.l. 9-11, 14), tiek pažymas apie atliktu darbu verte (b.l. 12, 15), tiek ju pagrindu ieškovo 2011-10-30 ir 2011-11-30 išrašytas PVM saskaitas – fakturas (b.l. 13, 16). Jokiu išlygu, užsakovo pastebetu darbu trukumu ar kitu duomenu apie tai, kad rangovo perduodami darbai turetu vienokiu ar kitokiu trukumu, butu atlikti su nukrypimais nuo rangos sutarties salygu šiuose dokumentuose nera aptarta ir nurodyta. Šios aplinkybes, atsižvelgiant i aukšciau nurodytas teises normas bei teismu praktika, atima iš atsakoves L. V. teise remtis statybos darbu trukumu faktu, kaip atsisakymo atsiskaityti už priimtus statybos darbus pagrindu, juo labiau, kad atsakoves atstovai, nors ir nepateike savo nurodomas aplinkybes pagrindžianciu irodymu, teige, jog ieškovo atliktu darbu trukumai buvo grubus, aiškus, lengvai ir iš karto pastebimi, t.y. akivaizdus, o ne paslepti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsakovo darbu trukumai butu neakivaizdus, paslepti ir negalejo buti nustatyti normaliai priimant darba ar buvo tycia rangovo paslepti, atsakove privalejo apie juos per protinga termina nuo nustatymo pranešti rangovui, taciau pagristu irodymu apie tai, kad atsakove butu ta padariusi, byloje nera. Atsakoves teismui pateiktas 2006-05-03 raštas, adresuotas UAB „Gelmesta“, negali buti laikomas tinkamu užsakovo pranešimu rangovui, kadangi šiame rašte tik nurodoma, kad pagal 2005 m. statybos aktus nustatyti statybos defektai, taciau nedetalizuojama, kokie butent nukrypimai nuo sutarties salygu ar statybos darbu trukumai ir kada buvo pastebeti (b.l. 59). Be to, ieškovui neigiant tokio rašto gavimo fakta, o atsakovei nepateikus šio rašto siuntimo ar iteikimo ieškovui irodymu, jo buvimas kelia pagristu abejoniu.

Pažymetina, kad atsakove L. V. apskritai nepateike teismui irodymu, išskyrus pacios atsakoves atstoves H. G. paaiškinimus, kurie leistu nustatyti, kokie butent statybos darbu, numatytu 2011 m. spalio ir lapkricio atliktu darbu aktuose, trukumai buvo nustatyti, kada tokie trukumai buvo nustatyti, ir kurie leistu teismui ivertinti trukumu pobudi (akivaizdus – paslepti), netinkamai atliktu darbu verte, protinga termina, per kuri galejo buti rangovui pareikštos pretenzijos ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vien atsakoves atstoves H. G. paaiškinimai apie tai, kad: statybos objekto teritorija nebuvo sutvarkyta nuo šiukšliu; pamatai nebuvo pilnai apšiltinti, neatlikta hidroizoliacija, dalis pamatu neapmušta ir nepritvirtina polisteroliu; siules plokštese nesutvarkytos, vanduo tekejo per plokštes; vidaus apdailos darbai taip pat netinkamai atlikti; pastato viduje paliktos šiukšles, neišvežtas gruntas; darbai neužkonservuoti žiemai ir t.t., nesant objektyviu šias aplinkybes galinciu patvirtinti irodymu, neleidžia teismui daryti pakankamo tiketinumo išvados del tokiu trukumu buvimo, o taip pat del atsakoves reikalavimo tuos trukumus ištaisyti pareiškimo ieškovui.

Teismui pateiktas 2006-05-10 apžiuros defektinis aktas (b.l. 58), kuriuo atsakove grindžia aplinkybe del netinkamo statybos darbu atlikimo bei darbu trukumu, taip pat vertintinas kritiškai. Kaip teisingai pastebejo ieškovo atstovas, šis aktas surašytas vien užsakoves pakviestu asmenu, galimai asmeninio, ekonominio ar kitokio pobudžio santykiais susijusiu su pacia atsakove: jos atstovai paaiškino, kad akte pasiraše atsakoves kaimo turizmo sodyba projektavusi architekte Z. P., atsakoves igaliotas asmuo – kaimynas E. S., atsakoves pakviestas statybes imones atstovas V. K., nedalyvaujant jokiems ieškovo UAB „Gelmesta“ atstovams. CK 6.662 str. 5 d. numato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla gincas del darbo trukumu, kiekviena šali turi teise reikalauti skirti ekspertize. Duomenu apie tai, kad statybos darbu trukumams nustatyti buti pakviestas nepriklausomas ir su abiem ginco šalimis nesusijes ekspertas, kad atsakove butu reikalavusi skirti ekspertize ir pan., byloje nepateikta. Pažymetina ir tai, kad teismo proceso metu atsakove taip pat nekele klausimo del teismo ekspertizes paskyrimo ir pan. Atsakoves defektinis aktas vertintinas kritiškai ir del to, kad teismo posedyje apklaustas liudytojas V. K., t.y. vienintelis iš akte pasirašiusiu asmenu, turinciu atitinkama išsilavinima statybos darbu srityje ir statybos darbu vadovo atestata, parode, jog nežinojo, kokiu fiziniu asmenu ar imoniu atlikto darbo rezultata buvo pakviestas atsakoves vertinti, tik iš atsakoves žodžiu sužinojo apie tai, kad kaimo turizmo sodyboje statybos darbus atliko butent UAB „Gelmesta“, taciau nežinojo, kokius butent darbus, kokiomis salygomis ir tvarka buvo isipareigojes ieškovas atlikti, kokie darbai buvo šaliu perduoti ir priimti. Šia aplinkybe iš esmes posedyje patvirtino ir atsakoves atstove H. G.. Kaip teisingai pastebejo ieškovo atstovas, apžiuros defektiniame akte figuruojancios vertinamojo pobudžio savokos „atmestinai“, „netinkamai“, nesant byloje jokiu kitu duomenu ir irodymu apie darbu trukumu buvima, apimti, masta, pobudi ir pan., neleidžia tiksliai ir objektyviai to nustatyti. Pati atsakoves atstove H. G. paaiškino, kad šiame akte yra nurodyti ne visi, o tik jos nuomone, pagrindiniai pažeidimai. Minetame akte atsakovei buvo pasiulyta kreiptis i UAB „Gelmesta“ del nustatytu trukumu ištaisymo ir teritorijos sutvarkymo, taciau duomenu apie tai, kad po akto surašymo atsakove butu kreipusis i ieškova del nustatytu darbu trukumu pašalinimo byloje nera ir teismui nepateikta. Teismui taip pat nepateikta ta atsakoves atstovu akcentuojama aplinkybe, jog ieškovas visa laika sutiko su atsakoves nurodytais trukumais ir žadejo juos ištaisyti 2006 m. pavasari, patvirtinanciu irodymu.

Pagaliau, net ir pasitvirtinus 2006-05-10 apžiuros defektiniame akte nurodytoms aplinkybems ir jame surašytiems ieškovo darbu trukumams, kaip jau buvo mineta ankšciau, atsakove negali remtis darbu trukumu faktu, kadangi šiuos darbus prieme priemimo – perdavimo aktais, juos pasirašiusi be jokiu išlygu, o pastebejusi minetus darbu trukumus ir nukrypimus nuo sutarties salygu, apie tai nedelsiant rangovo neinformavo, jokiu pretenziju jam nepareiške, didžiaja dalimi atsiskaite už priimtus darbus. Nagrinejamu atveju tiek atsakoves atstoves H. G. teismo posedyje išvardinti, tiek 2006-05-10 apžiuros defektiniame akte nurodyti statybos darbu trukumai, jeigu tokie iš tikruju ir buvo - nesutvarkyta teritorija, neišvežtos statybines šiukšles ir gruntas, neužstatytos siules tarp pamatu bloku, netinkama sienu išorine hidroizoliacija, neužbetonuoti tarpai tarp plokšciu, atšokusios ir po teritorija vejo vaikomos putu polistirolo plokštes, tinkamai neapšiltinti pamatai, kreivai išmurytos rusio pertvaros, nevienodame aukštyje sudetos saramos ir t.t. - vertintini, kaip akivaizdus, t.y. galejo ir turejo buti nesunkiai pastebeti jau darbu rezultato priemimo metu. Aplinkybe, kad tokio pobudžio trukumai, kokie užfiksuoti 2006-05-10 defektiniame akte, buvo akivaizdus, galejo buti nesunkiai identifikuojami ir iš karto pastebimi net ir specialaus techninio-statybinio išsilavinimo neturincio, vidutinio išsilavinimo asmens teismo posedyje patvirtino ir statybos darbu vadovo atestata turintis liudytojas V. K.. Pagaliau, duodama paaiškinimus atsakoves atstove H. G. nurode, kad jos išvadinti statybos darbu trukumai matesi jau pasirašant darbu priemimo – perdavimo aktus, neakivaizdus buvo tik tie darbu trukumai, kurie buvo paslepti žemeje.

Ta aplinkybe, kad atsakove L. V. 2007-08-21 ir 2007-08-22, t.y. praejus beveik dviems metams po ieškovo UAB ‚Gelmesta“ statybos darbu priemimo, sudare statybos darbu sutartis su R. K. ir M. Š. del jose nurodytu statybos darbu atlikimo (b.l. 60-61), išeina už ieškinio pagrindo ir dalyko ribu ir galetu sudaryti atsakoves savarankiško reikalavimo ieškovui del patirtos žalos/nuostoliu atlyginimo pagrinda, jeigu atsakove toki reikalavima ieškovui reikštu ir butu nustatytos visos ieškovo civilinei atsakomybei kilti butinos salygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos teismu praktika, atliktu darbu akte yra nurodomos aplinkybes apie faktinius darbu kiekius, ju apimtis, verte, atliktu darbu trukumai, tai yra istatyme itvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobudžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes, tuo paciu irodymu šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutarti nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar ju atlikimas atitinka sutarties salygas. Aplinkybes, kurios pagal istatymus turi buti patvirtintos tam tikromis irodinejimo priemonemis, negali buti patvirtintos jokiomis kitomis rodinejimosi priemonemis (CPK 177 str. 4 d.). Kadangi rangos santykiuose atliktu darbu priemimas ir perdavimas nustatytas iforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybes turi buti irodinejamos šia leistina irodinejimo priemone (LAT 2007-10-01 nutartis c.b. UAB „Autokaustos statyba“ v UAB ‚Aviacijos paslaugu centras“, Nr. 3K-3-361/2007).

Atsakovu atstovai negalejo nurodyti, kodel atsakovei priimant darba ir pastebejus darbu trukumus, nei darbu priemimo – perdavimo aktuose, nei kituose dokumentuose nebuvo apie tai pažymeta. Ta atsakoves atstovu akcentuota aplinkybe, kad darbu priemimo – perdavimo aktai buvo pasirašyti ne statybos objekte, o ieškovo buveineje, neatleidžia atsakoves, kaip užsakoves, nuo pareigos patikrinti priimama darbu rezultata ir pastebejus trukumus, apie tai atitinkamai pažymeti. CK 6.689 str. 1 d., 2 d. numato, kad užsakovas turi teise kontroliuoti ir prižiureti atliekamu statybos darbu eiga ir kokybe, statybos darbu grafiko laikymasi, rangovo tiekiamu medžiagu kokybe, užsakovo perduodamu medžiagu naudojima, o nustates nukrypimus nuo sutarties salygu, kurie gali pabloginti statybos darbu kokybe, ar kitus trukumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, tuo tarpu nepranešes apie pastebetus trukumus, netenka teises jais remtis ateityje. Tokie teise itvirtinta iš šaliu rangos sutarties 3.4. p. Lietuvos teismu praktikoje taip pat suformuota, kad nepranešes apie pastebetus trukumus, užsakovas netenka teises jais remtis ateityje, t.y. nepasinaudojimas šia teise užsakovui sukelia tam tikras pareigas (LAT 2007-11-27 nutartis c.b. BUAB „Glijas“ v UAB „Serneta“, Nr. 3K-3-484/2007). Tai susije su šaliu bendradarbiavimo pareigos rangos teisniuose santykiuose svarba: atsižvelgdamas i statybos rangos sutarties specifika, istatymu leidejas specialiai aptare tokios sutarties šaliu pareiga bendradarbiauti (CK 6.691 str.), kurios tinkamas igyvendinimas yra priemone, igalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutarti galimu nuostoliu, gincu del darbu atlikimo, atsiskaitymo, sutarties nutraukimo.

Pažymetina, kad pasirašiusi atliktu darbu aktus, o taip pat ir PVM saskaitas – fakturas, atsakove didžiaja dalimi atsiskaite su ieškovu už atliktus ir priimtus statybos darbus, 2005 m. lapkricio – 2006 m. balandžio menesiais sumokedama ieškovui 190000 Lt (b.l. 33-37), t.y. apmokedama beveik 85 procentus priimtu darbu vertes, todel juo labiau nera suprantama, kodel atsakove, teigdama, jog iš esmes visi darbai buvo atlikti akivaizdžiai netinkamai, su grubiais pažeidimais ir nukrypimais nuo sutarties salygu, vis delto, didžiaja dalimi už juos su ieškovu atsiskaite.

Teismas pažymi ir tai, kad statybos darbu perdavimo – priemimo aktu iforminami du tarpusavyje susije veiksmai: darbu rezultato pridavimas ir darbu rezultato priemimas, ir šis abieju sutarties šaliu pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todel turi didele reikšme vykdant statybos rangos sutarti: jame fiksuojami nustatyti darbu trukumai, o ju nenurodymas akte reiškia trukumu nekonstatavima, todel trukumu faktu veliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbu perdavimo akto apsirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbu rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbu priemimo faktu susijes apmokejimas rangovui už atliktus darbus – užsakovui priemus atliktus darbus, perduotus priemimo aktu, atsiranda prievole už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis salygomis ir tvarka (LAT 2009-01-22 nutartis c.b. BUAB „Alrosta“ v UAN „Immobilitas“, Nr. 3K-3-19/2009). Net ir nutraukus rangos sutarti del rangovo kaltes, užsakovas turi pareiga sumoketi už faktiškai atliktus darbus (LAT 2007-11-27 nutartis c.b. BUAB „Glijas“ v UAB „Serneta“, Nr. 3K-3-484/2007). Atsižvelgiant i šias nuostatas, darytina išvada, kad atsakovei priemus iš ieškovo statybos rangos darbus, darbu priemimo – perdavimo aktuose neužfiksavus jokiu darbu trukumu, jai kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbu sutartyje nustatytomis salygomis ir tvarka, o kadangi nagrinejamu atveju ieškove šios pareigos pilnai neivykde, ieškovas turi teise reikalauti prievoles atsiskaityti ivykdymo natura, t.y. priteisti iš atsakoves nesumoketa atlyginima už atliktus darbus.

Teismas atmeta atsakoves atstovu argumenta, jog ieškovas yra praleides 3 metu ieškinio senaties termina savo reikalavimams pareikšti, del ko ieškinys turi buti atmestas. Teismas pažymi, kad CK 1.125 str. 8 d. itvirtintas sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams del padarytos žalos atlyginimo, tarp ju ir reikalavimams atlyginti žala, atsiradusia del netinkamos kokybes produkcijos, taciau nagrinejamu atveju ieškovas reiškia reikalavimus ne del žalos, t.y. nuostoliu ar netesybu (baudos, delspinigiu), atsiradusiu del sutarties neivykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.245 str. 2 d., 6.249 str.), o del sutartines pareigos ivykdymo natura, t.y. atsakoves ipareigojimo ivykdyti sutartyje nustatyta pareiga sumoketi rangovui už atlikta darba (CK 6.644 str.). Kitaip tariant, ieškovas šiuo atveju reiškia reikalavima del iš statybos rangos sutarties kylancios tiesiogines užsakovo pareigos priverstinio ivykdymo, o ne del naujos, savarankiškos turtines prievoles, atsiradusios sutartiniu santykiu metu, todel šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris nera praleistas.

Atsižvelgiant i visus aukšciau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog atsakoves pateikti prieštaravimai del preliminaraus teismo sprendimo yra nepagristi ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti 2011-06-14 preliminaru teismo sprendima, todel jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. , 430 str. straipsniais, teismas

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. preliminaru sprendima palikti nepakeista.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus rajono apylinkes teisma.