Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo bei remdamasi tuo, jog atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2021 m. kovo 26 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-026473 bei 2021 m. spalio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-10/01. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra skolingas 492,83 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos bei 221,77 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienas, skaičiuojant 0,25 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimus pripažįsta, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.

7. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

8. Byloje surinktų rašytinių įrodymų bei rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pradinis kreditorius ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį, o ieškovė ir pradinis kreditorius sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.503 straipsnio 1 dalis). Pagal 2021 m. kovo 26 d. nuomos sutartį Nr. BK-026473 pradinis kreditorius išnuomojo atsakovui mobilųjį telefoną Apple-iPhone 7 32GB. Pagal 2021 m. spalio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-10/01 pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą buvo perleistos ieškovei. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas įsipareigojimų pagal sutartis nevykdė, todėl susidarė 492,83 Eur dydžio skola už negrąžintą nuomos mokestį.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

10. Ieškovei perleidus reikalavimo teises pagal nuomos sutartį, atsakovui atsirado pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus naujam kreditoriui – t. y. ieškovei.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas yra sumokėjęs tik dalį pagal sutartį priklausančių sumokėti įmokų ir liko nesumokėjęs 492,83 Eur nuomos įmokų. Atsakovas ieškovei nėra grąžinęs mobilųjį telefoną. Atsakovas atsiliepime pripažino ieškovės nurodytą skolą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 492,83 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo.

12. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

14. Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-026473 bendrųjų sąlygų dalyje, pavadinimu „Šalių atsakomybė“ šalys susitarė, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė ieškinyje iš atsakovo prašo priteisti 0,25 proc. dydžio delspinigius už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienas. Taigi, delspinigių suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, sudaro 221,77 Eur. Atsakovas atsiliepime ieškovės apskaičiuotų delspinigių neginčija, juos pripažįsta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 221,77 Eur dydžio delspinigius tenkinamas.

Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, tenkina ieškovės reikalavimą dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo ir priteisia ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (714,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 21,00 Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

18. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityvumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

19. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovas grindžia tuo, jog turi finansinių sunkumų, daug priteistų skolų. Atsakovas nurodė, jog yra neįgalus, augina du mažamečius vaikus, turi kitų finansinių įsipareigojimų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo teismo išdėstyti sprendimo vykdymą 7 mėnesių laikotarpiui, mokant po 106,00 Eur dydžio mėnesio įmokas. Atsakovas savo turtinei padėčiai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad teismas šią įrodinėjimo pareigą atsakovui išaiškino teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje. Kita vertus, ieškovė pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog ji sutinka, kad susidariusio įsiskolinimo – t. y. 977,15 Eur (714,60 Eur skolos ir 263 Eur bylinėjimosi išlaidos), mokėjimas būtų išdėstytas, mokant kas mėnesį bent po 160 Eur. Kadangi ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad susidaręs įsiskolinimas būtų išdėstytas, tenkina atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą 6 mėnesių laikotarpiui, penkis mėnesius mokant po 160 Eur, 6 mėnesį – 177,15 Eur, kiekvieną įmoką mokant po šio sprendimo įsiteisėjimo iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

20. Teismas netenkina ieškovės prašymo nurodyti sąlygą, kad atsakovui praleidus bent vieną įmoką daugiau nei 10 kalendorinių dienų, ieškovė įgytų teisę prašyti vykdomojo rašto dėl visos likusios skolos apmokėjimo iš karto. Ieškovės nurodytos sąlygos įtvirtinimas neatitiktų sprendimo išdėstymo instituto taikymo esmės.

21. Atsakovui išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti ieškovei priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, todėl jos valstybei priteisiamos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 492,83 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 83 ct) skolos, 221,77 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 77 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą (714,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo A. L. prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendimo įvykdymą dėl iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 977,15 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 15 ct) sumos išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant atsakovą penkis mėnesius mokėti po 160 Eur, šeštą mėnesį – 177,15 Eur, kiekvieną įmoką mokant įsiteisėjus sprendimui iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsiskaitomąją sąskaitą.

Atsakovui išaiškinti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti ieškovei priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 (trylika eurų ir 28 ct) teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.