Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fergus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės ieškinį visiškai.

Atsakovė per įstatymo nustatytą 20 d. terminą, skaičiuojamą nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriais nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka su 5481,12 Eur skola, tačiau prašo atidėti skolos išieškojimą atidėti pusei metų nuo datos kada Lietuvos Respublikos vyriausybė paskelbs karantino pabaigą bei skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotomis 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, sumai 232,08 Eur, kadangi nebuvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis ir 8 procentų palūkanos nebuvo sutartos. Atsakovas prašo teismo atkreipti teismo dėmesį į šių dienų situaciją, kad šalyje paskelbtas karantinas, nuo šių metų kovo 16 d. įmonės veikla vykdoma minimaliai, bendrovėje karantino metu dirba tik vienas darbuotojas. Karantino metu atsakovas dirba nuostolingai, neturint pelo, bandoma išsaugoti darbo vietas kitiems darbuotojams.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsižvelgiant, kad atsakovas su skola sutinka bei vadovaujantis civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Dvaro žuvys“ (pradinis kreditorius) pagal atsakovės užsakymą, tiekė atsakovei prekes, nurodytas PVM sąskaitose – faktūrose. Atsakovė prekes priėmė, pretenzijų dėl kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, tačiau neatsiskaitė ir liko skolinga 5481,12 Eur. 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Dvaro žuvys“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai uždaroji akcinė bendrovė „Dvaro žuvys“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą, palūkanas. Atsakovei buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia šie rašytiniai įrodymai: PVM sąskaitos – faktūros, 2019 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir šių dokumentų išsiuntimą patvirtinantis dokumentas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Jei prievolė neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, liko skolinga 5481,12 Eur, ieškovė perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę išieškoti skolą iš atsakovės. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad sutinka su preliminariu sprendimu priteista skola, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 5481,12 Eur skola.

Dėl palūkanų priteisimo.

Atsakovei nustatytais terminais neatsiskaičius, preliminarius sprendimu ieškovei priteista iš atsakovės 232,08 Eur palūkanos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovė nustatytais terminais neatsiskaitė, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovei vėlavimo palūkanos – 232,08 Eur (CK 6.37 straipsnis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra <...>, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą. (pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2015).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl ikiteisminių išieškojimo išlaidų.

Atsakovė pagal jai pateiktas PVM sąskaitas – faktūras laiku neatsiskaitė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiamos ieškovei 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos.

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašo atidėti skolos mokėjimą pusei metų nuo karantino pabaigos ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Prašymą grindžia tik paaiškinimu, kad šalyje yra paskelbtas karantinas, kad nuo šių metų kovo 16 d. įmonės veikla vykdoma minimaliai, bendrovėje karantino metu dirba tik vienas darbuotojas, karantino metu atsakovas dirba nuostolingai, neturint pelno. Atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų pagrindžiančių įmonės sunkią finansinę padėtį. Teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju atsakovei) (CPK 12, 42, 178 straipsniai). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad skola yra susidariusi prieš karantino laikotarpį, kadangi sąskaitos faktūros yra išrašytos nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., o apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. Pastebėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika ir siekiantys pelno. Ieškovui taip pat svarbu gauti pinigines lėšas, kurias vėl galėtų naudoti savo ūkinėje veikloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nesant pagrįstų duomenų apie sudėtingą atsakovės padėtį, prašymas dėl skolos išdėstymo ir atidėjimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 65,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, iš viso 665,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija nustatytos minimalios priteisiamos 5 eurų sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 430 straipsniu,

nusprendžia:

palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „Fergus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5481,12 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 12 ct) skolą, 232,08 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 8 ct) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5753,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 665 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.