Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

Faktinės bylos aplinkybės

12. V. M. yra E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Vaiko tėvystė nenustatyta. V. M. šeima Skyriui yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai ji dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. (duomenys neskelbtini), panaikinus socialinės rizikos šeimų apskaitą, V. M. šeimai pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, taip pat pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Kaip pagrindinės V. M. šeimos problemos įvardijamos: (duomenys neskelbtini); socialinių bei tėvystės įgūdžių stoka; negebėjimas tenkinti būtinųjų vaiko poreikių.

13. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Skyriuje gauta net 20 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa.

14. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

15. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

16. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

17. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad mažametis (duomenys neskelbtini).

18. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

19. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

20. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

21. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pateiktas motyvuotas siūlymas. Jame nurodoma, kad nuo socialinio darbo su šeima pradžios V. M. neparodė didesnių pastangų dėl rūpinimosi sūnumi, jo saugios ir tinkamos augti aplinkos užtikrinimo. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra tinkamai užtikrinamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui. Nėra sudaromos sąlygos E. M. poilsiui, (duomenys neskelbtini). Bute, kuriame gyvena V. M. su sūnumi E. M., (duomenys neskelbtini). Atvykus į šeimos namus, kuriose tuo metu buvo ir mažametis sūnus E. M., tvyrojo nemalonus ir stiprus chemikalų kvapas. Moteris buvo raginama pradaryti visus langus ir vėdinti patalpas, paaiškinta, kad tai kenkia sveikatai ir gyvybei. Lankantis šeimos namuose, dėl retai vėdinamų patalpų, dažnai jaučiamas nemalonus kvapas. Darbo su šeima metu pastebima dažna netvarka ir nešvara namuose: nešvarios grindys, išmėtyti maisto likučiai, pilna kriauklė sukrauta nešvarių indų, besimėtančios šiukšlės ar daiktai. Kartu su V. M. ir jos sūnumi E. M. ugdyti tvarkos ir švaros įgūdžiai, buvo motyvuojami namuose palaikyti tvarką ir švarą. Vieno iš apsilankymo šeimoje metu (duomenys neskelbtini). Socialinis darbuotojas ir individualiosios priežiūros darbuotojas stengėsi nuraminti vaiką, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Moteris buvo nukreipta siekti užtikrinti nepilnamečiui E. M. saugią aplinką namuose, (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad moteris nuolat linkusi kaltinti aplinką ar kitus asmenis dėl susidariusios situacijos, neprisiimdama savo atsakomybės.

22. Skyrius (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, atliko vaiko situacijos vertinimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nustatęs rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.2. (vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos), 26.6. (vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.), sužalotas ir negydomas ar turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti arba gydo vaikui kenkiančiomis priemonėmis), 26.10. (kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai) punktuose, nustatė vaiko apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Nuo (duomenys neskelbtini).

23. Skyriuje (duomenys neskelbtini) gauti du (duomenys neskelbtini) aktai, kuriuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

24. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

25. Skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas (duomenys neskelbtini) kuriame nurodoma, (duomenys neskelbtini).

26. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) raštas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, (duomenys neskelbtini). Taip pat rašte nurodoma, kad V. M. neužtikrina arba yra nepajėgi užtikrinti sklandaus vaiko ugdymo proceso, vaiko sveikatos priežiūros, pozityvaus vaiko auklėjimo ir tinkamos vaiko priežiūros.

27. Skyrius įvertino vaiko situaciją (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.2. (vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos), 26.6. (vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.), sužalotas ir negydomas ar turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti arba gydo vaikui kenkiančiomis priemonėmis), ir 26.10. (kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai) punktuose, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, o atsižvelgus į nesikeičiančią šeimos situaciją bei į tai, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, buvo priimtas sprendimas nutraukti vaiko laikinosios priežiūros priemonę (reg. (duomenys neskelbtini)) ir kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti mažametį E. M. iš jo motinos V. M..

28. Skyriaus vyr. specialistams (duomenys neskelbtini) nuvykus į (duomenys neskelbtini) tikslu supažindinti V. M. su vaiko situacijos vertinimo anketa bei priimtais sprendimais, V. M. nesutiko pasirašyti ant vaiko situacijos vertinimo anketos, jog buvo supažindinta su priimtais sprendimais, (duomenys neskelbtini).

29. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

30. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leido paimti E. M. iš jo motinos V. M..

31. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) Pagalbos plane reg. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas V. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad (duomenys neskelbtini).

32. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl E. M. laikinosios globos nustatymo" Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. laikinuoju globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Berniukas apgyvendintas (duomenys neskelbtini).

33. (duomenys neskelbtini) .

34. (duomenys neskelbtini) suorganizuota neeilinė E. M. vaiko globos peržiūra ( vaiko globos peržiūros aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje dalyvavo (duomenys neskelbtini). Įvertinus vaiko ir motinos situaciją, nutarta tęsti E. M. laikinąją globą (duomenys neskelbtini).

35. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas užpildė E. M. globojamo vaiko aplankymo aktą ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Specialistui berniukas paaiškino, kad kambaryje gyvena dviese su kitu berniuku, kad maistas patinka, tvarko savo kambarį, jaučiasi saugus, visada gali kreiptis pagalbos, patinka, kai dirba (duomenys neskelbtini), visada laukia mamos, nori, kad ji dažniau aplankytų. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namų socialinės darbuotojos, dirbančios bute, teigimu, E. neįpratęs laikytis taisyklių, neišlavinti higienos, savitvardos įgūdžiai, negeba savarankiškai užsiimti jokia veikla, visada nori būti šalia darbuotojo, nemoka dalintis, konfliktus sprendžia naudodamas fizinę jėgą. Berniukui sudarytos sąlygos bendrauti su mama, su seneliais vaikas kalbasi telefonu.

36. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) Pagalbos plane reg. Nr. (duomenys neskelbtini) p. užfiksuotas V. M. paaiškinimas, (duomenys neskelbtini).

37. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas užpildė E. M. globojamo vaiko aplankymo aktą ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

38. (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) pateiktame V. M. medicininių dokumentų išraše ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, (duomenys neskelbtini).

39. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku, ar nėra poreikio riboti tėvų valdžią. Šios aplinkybės lemia, kuri iš tėvų valdžios ribojimo rūšių taikytina byloje, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Teismas, spręsdamas dėl poreikio riboti tėvų valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų, taip pat turi galimybę išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgti (CK 3.183 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024). Todėl apeliacinės instancijos teismas įpareigojo ieškovą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrių išklausyti ir pateikti nepilnamečio vaiko E. M. išklausytą nuomonę dėl atskyrimo nuo mamos bei gyvenimo sąlygų, gyvenant su mama ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

40. Į bylą pateikta E. M. išklausyta nuomonė, kurią išklausė globos namų psichologė A. K., kartu su tiesiogiai su vaiku dirbančia socialinė darbuotoja. (duomenys neskelbtini).

41. Po pateiktos vaiko nuomonės, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centras V. M. šeimai teikia socialines paslaugas nuo (duomenys neskelbtini). Centras, įvertinęs V. M. gebėjimus pasirūpinti (duomenys neskelbtini), jai paskyrė ne tik socialines paslaugas, tačiau ir individualios priežiūros darbuotojo pagalbą. Socialiniai darbuotojai nustatė pagrindines problemas V. M. šeimoje: (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad V. M. nevykdo įpareigojimo (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

42. Apeliantė teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad apeliantė daro ypatingą žalą savo sūnaus E. vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas rėmėsi tik ieškovo išdėstyta pozicija ieškinyje ir teisme, visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantės sūnui (duomenys neskelbtini), tačiau tai negali būti vertinama kaip vaiko nepriežiūra. Teigia, kad, net (duomenys neskelbtini) nutarties pagrindu sūnų paėmus iš apeliantės ir apgyvendinus vaikų globos namų bute, jo elgesys iš esmės nepasikeitė - (duomenys neskelbtini). Padėtis nepagerėjo ir vėliau, o sūnus, bendraudamas su apeliante verkia, skundžiasi, nori gyventi su apeliante. Mano, kad byloje nurodytas (duomenys neskelbtini) negali būti vertintinas kaip priežastis tinkamai identifikuoti savo vaiko poreikius ir juos užtikrinti, nes nėra jokių medicininių išvadų, jog apeliantės sveikatos būklė kenkia sūnaus auginimui.

43. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

44. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

45. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

46. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tai pati tėvystė išlieka, taip pat tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

47. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

48. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 32 punktą).

49. Taigi, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku, ar nėra poreikio riboti tėvų valdžią. Šios aplinkybės lemia, kuri iš tėvų valdžios ribojimo rūšių taikytina byloje, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Teismas, spręsdamas dėl poreikio riboti tėvų valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų, taip pat turi galimybę išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgti (CK 3.183 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024).

50. Apeliantė nurodo, kad ją su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, šilti ir draugiški santykiai, jis labai nori gyventi su mama, tačiau jis net nebuvo išklausytas. Sutiktina su apeliante, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą dėl sūnaus nuomonės išklausymo. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pareikalavo išklausyti E. M. nuomonę. Iš pateiktos E. M. nuomonės matyti, kad vaikas ilgis mamos ir nori gyventi su ja. Tačiau yra patenkintas ir gyvenimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namuose. Taigi, vaikas išreiškė norą gyventi su mama.

51. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. EŽTT yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21).

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. M. (duomenys neskelbtini).

53. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas, kad teikta pagalba V. M. šeimai nepadėjo ir motinos elgesys nepasikeitė. Taip pat pateikti duomenys, (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės parodo, kad atsakovei sunku pasirūpinti (duomenys neskelbtini), todėl taip pat būtų sunku rūpintis sūnumi, kuris (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti tai, kad sūnus (duomenys neskelbtini). Todėl, siekiant geriausių vaiko interesų, apsaugoti vaiko sveikatą, yra pagrindas atskirti E. M. nuo motinos V. M..

54. Apeliantė teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad apeliantė daro ypatingą žalą savo sūnaus E. vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad nėra nustatyta, jog ji daro ypatingą žalą savo sūnui ar visiškai juo nesirūpina, tačiau pažymi, kad vaikai atskiriami nuo tėvų nesant jų kaltės, ir šiuo atveju apeliantės kaltė neįrodinėjama, atskyrimas būtinas siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, o šiuo metu apeliantė dėl objektyvių priežasčių nesugeba užtikrinti sūnaus geriausių interesų.

55. Apeliantė teigia, kad byloje nurodytas (duomenys neskelbtini) negali būti vertintinas kaip priežastis tinkamai identifikuoti savo vaiko poreikius ir juos užtikrinti, nes nėra jokių medicininių išvadų, jog apeliantės sveikatos būklė kenkia sūnaus auginimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog ne vien dėl (duomenys neskelbtini) nutarta atskirti sūnų nuo mamos. Įvertinta bylos įrodymų visuma ir iš jos padaryta išvada, kad apeliantė šiuo metu nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti sūnumi (pvz., (duomenys neskelbtini)).

56. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad vaiko ir jos atskyrimas yra laikina priemonė, šiose bylose priimti teismo sprendimai gali būti peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Bylos dėl vaiko ir tėvų atskyrimo panaikinimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, todėl apeliantė, manydama, kad išnyko objektyvios aplinkybės, sudariusios pagrindą ją ir vaiką atskirti, gali kreiptis į teismą dėl šios motinos valdžios ribojimo priemonės panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.