Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovei D. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

9. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti Klaipėdos AVPK 2019-05-22 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 31-ANR_P-1461-2019, kuriuo atsakovė pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, t.y. už tai, kad 2019-02-28 apie 11.10 val. prie T. g. Klaipėdoje, atsakovės mišrūnų veislės šuo įkando pro šalį ėjusiai ieškovei į kairę ranką, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovė nurodytų aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės padarytos žalos dydžio.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

12. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

13. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė sugadintų daiktų – striukės, palaidinės, laikrodžio - fotonuotraukas, minėti daiktai buvo apžiūrėti teismo posėdžio metu. Apžiūros metu nustatyta, kad ieškovės striukės bei palaidinės kairiosiose rankovėse padaryti įkandimai, dėl kurių atsirado skylės, apgadinta laikrodžio apyrankė bei likusios kandimo žymės laikrodžio stikliuke. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. J. paaiškino, kad ji yra ieškovės kaimynė. 2019-02-28 ji pamatė ieškovę grįžtančią namo, pasiteiravus, kodėl pastaroji grįžta namo, ieškovė nurodė, kad ją apkandžiojo šuo. Sužinojusi šias aplinkybes G. J. stengėsi padėti ieškovei, apie įvykį pranešė jos tėvams, kartu su ieškove laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos. Liudytoja paaiškino, kad atvykus greitajai medicinos pagalbai jos darbuotojai paprašė ieškovės nusirengti striukę. Ieškovei nusirengiant striukę nuo jos rankos nukrito laikrodis, pabiro kelios jo detalės. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovės nurodyti daiktai buvo apgadinti 2019-02-28 įvykio metu.

15. Iš byloje pateikto susirašinėjimo su APB „Apranga Group“, kuri vykdė ieškinyje nurodytos striukės pardavimą, matyti, jog ieškovės striukė priklausė 2018 m. žiemos sezonui, jos pardavimo kaina – 89,95 Eur. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad minėta striukė yra skirta dėvėti žiemos metu, ieškovė ją įsigijo 2018 m. žiemos sezono metu, todėl iki 2019-02-28 įvykio striukė buvo dėvima tik antrą sezoną, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad dėl striukės sugadinimo ieškovė patyrė 89,95 Eur nuostolių.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodytą laikrodį įsigijo 2016-09-03, jo pardavimo kaina UAB „Norkada“ duomenimis – 204,00 Eur. UAB „Norkada“ 2019-09-22 sąmatos duomenimis šio laikrodžio remonto kaina – 116,00 Eur. Teismas pažymi, jog nors atsakovės atstovas nurodo, kad ši remonto darbų kaina yra pernelyg didelė, todėl galimai nepagrįsta, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių kitas laikrodžio remonto darbų kainas. Be to, nors atsakovės atstovas nurodė, kad nėra aišku, kodėl į remonto darbų kainą įtrauktas laikrodžio mechanizmo taisymas ar keitimas, kadangi nėra aišku, ar šis mechanizmas pažeistas, tačiau pastebėtina, jog šiuo atveju laikrodžio mechanizmo remonto kaina sudaro tik nedidelę dalį visų remonto darbų, t.y. 16,00 Eur. Pagrindę remonto darbų kainą apima metalinės apyrankės (44,00 Eur) ir stiklo (26,00 Eur) keitimas, kurių pažeidimo faktas nustatytas daiktų apžiūros teismo posėdžio metu, bei kaina už pačius remonto darbus (30,00 Eur). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė dėl laikrodžio sugadinimo patyrė 116,00 Eur turtinę žalą.

17. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių sugadintos palaidinės vertę. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2019-02-28 įvykio metu buvo sugadinta ieškovės palaidinė, į tai, kad ieškovės teigimu šio daikto vertė yra 20,00 Eur, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad minėtos palaidinės vertė atitinka rinkoje vyraujančias panašių daiktų pirkimo bei taisymo kainas. Taigi, labiau tikėtina, kad ieškovė dėl palaidinės sugadinimo patyrė 20,00 Eur turtinę žalą.

18. Ieškovė nurodo, kad patyrė 10,56 Eur išlaidų už vaistus. Šios išlaidos pagrįstos bylos duomenimis, atsakovė jų neginčija, todėl šis ieškovės reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas.

19. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė patyrė 75,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą rengiant reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė nurodo, jog šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi patyręs žalą asmuo turi teisę tiesiogiai, be ikiteisminės procedūros, ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog nors šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad teisės aktai nenumato privalomos ikiteisminės procedūros sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, tačiau tai neatima galimybės asmenims spręsti ginčo derybų būtų, nesikreipiant į teismą. Šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys vykdė derybas dėl žalos atlyginimo, t.y. atsakovė savanoriškai atlygino 600,00 Eur žalos, tačiau ieškovei nurodžius didesnį patirtos žalos dydį, atsakovė paprašė šią žalą detalizuoti. Teismas pažymi, jog nors ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovė prašė pateikti teisės aktais pagrįstą žalos apskaičiavimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė nėra teisininkė, manytina, kad ji pagrįstai kreipėsi teisinės pagalbos, siekdama įvertinti savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus dydžio už šias paslaugas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 75,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo vertintinas kaip pagrįstas.

21. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei dėl 2019-02-28 patirtų sužalojimų buvo apribota galimybė dalyvauti paskaitose Klaipėdos universitete. Tokiu būdu atsakovė negalėjo pilnavertiškai dalyvauti numatytame ugdymo procese. Vis dėlto, šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, jog studijų procesas apima ne tik mokymo įstaigos organizuojamas paskaitas, tačiau ir savarankišką darbą – pasiruošimą paskaitoms, individualų paskirtų užduočių atlikimą ir kt., taip pat galimybę naudotis įstaigos teikiama mokymosi medžiaga bei kitomis paslaugomis. Nagrinėjamu atveju ieškovės galimybė dalyvauti paskaitose buvo apribota, tačiau ji ir toliau galėjo naudotis kita studijų proceso dalimi. Taigi, nepaisant patirtų sužalojimų, atsakovė dalį Klaipėdos universiteto teikiamų ugdymo paslaugų gavo, tačiau sumažėjo šių paslaugų kokybė.

22. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog ieškovė patirtą žalą, susijusią su galimybe studijuoti, iš esmės sieja su sunkumais, kuriuos ji vėliau patyrė siekdama išmokti praleistą mokymų medžiagą, t.y. su patirtu stresu, nuovargiu, susierzinimu, prarastu laisvalaikiu. Minėti išgyvenimai yra laikytini neturtine žala. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovės nurodoma prarasta galimybė studijuoti yra laikytina neturtine žala, todėl šios aplinkybės vertintinos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

23. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų ji patyrė 2 000,00 Eur neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-417/2013). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai.

26. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista viena iš svarbiausių ir labiausiai saugomų vertybių – sveikata. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl atsakovės šuns padarytų kastinių žaizdų ji gydėsi mėnesį laiko, buvo apsunkinta jos galimybė pasirūpinti savimi. Taip pat neabejotina, kad šuns užpuolimas ir sužalojimas ieškovei sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, išgąsti, ilgalaikę baimę.

27. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, matydama, jog atsakovė veda vienoje rankoje šunį, o kitoje mažametį vaiką, nebandė jos įspėti, kad artinasi, nori juos aplenkti, nėjo iš paskos, kol pasieks gatvę. Vis dėlto, teismas su šiomis aplinkybėmis nesutinka. Visų pirma, nors įvykio metu atsakovė šunį vedė ne pagrindine gyvenvietės gatve, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ši vieta, nors ir atokesnė, yra gyventojų naudojama, joje pramintas takelis. Taigi, būtent atsakovė, kaip naminio gyvūno savininkė, turėjo būti atidi ir rūpestinga, suprasti, jog įvykio vietoje vedžiodama šunį gali sutikti kitų asmenų, todėl turi imtis visų būtinų priemonių jų saugumui užtikrinti. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja G. J. paaiškino, kad prieš apytiksliai penkerius metus nuo atsakovės šuns yra nukentėjęs jos sūnėnas. Atsakovė šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino. Taigi, atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog jos šuo gali būti priešiškas trečiųjų asmenų atžvilgiu, juos užpulti, tačiau nesiėmė reikiamų veiksmų kitų asmenų saugumui užtikrinti, šunį vedžiojo be antsnukio.

29. Atsakovės atstovas nurodo, jog ieškovė reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo siekia pasipelnyti, kadangi reikalavime dėl žalos atlyginimo įvardijo, kad jos patirta neturtinė žala sudaro 1 000,00 Eur, tačiau ieškiniu prašo priteisti jai 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti didesnę neturtinę žalą nei nurodyta jos 2019-05-08 reikalavime, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė siekia pasipelnyti. 2019-05-08 reikalavimas atsakovei pateiktas iki ieškovės kreipimosi į teismą, kaip matyti iš reikalavimo turinio, ieškovė siekė išspręsti ginčą taikiai, nesikreipiant į teismą, todėl akivaizdu, kad galėjo bandyti pasiekti kompromisą, sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį. Be to, 2019-05-08 reikalavimo pateikimas, šalims neišsprendus ginčo taikiai, neužkerta kelio ieškovei reikšti reikalavimo teisme, prašant priteisti visą, jos manymu patirtą žalą.

30. Vis dėlto, vertindamas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl įvykio, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovės tėvai L. D. ir S. D. patvirtino, kad atsakovė buvo su jais susisiekusi, atsiprašė dėl įvykio. Teismas pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovė jos tiesiogiai neatsiprašė, tačiau liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė siekė atsiprašyti ieškovės, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių – atsakovei lankantis ieškovės namuose, pastarosios namie nebuvo. Atsakovė taip pat iki bylos iškėlimo teisme atlygino ieškovei 600,00 Eur žalą. Taigi, nors atsakovė neatlygino ieškovei visos prašomos priteisti žalos, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų žalai atlyginti.

31. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad ieškovei dėl atsakovės veiksmų buvo apribota galimybė studijuoti, ji patyrė nepatogumus, siekdama išmokti praleistą mokymų medžiagą, teismas vertina, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė 1 500,00 Eur neturtinės žalos.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2019-04-26 sumokėjo ieškovei 600,00 Eur žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo nurodyti, kokia dalis minėtų piniginių lėšų skirta ieškovės turtinei žalai, o kokia – neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė paaiškino, kad pervesdama šias pinigines lėšas tiesiog bendrai siekė atlyginti žalą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė siekė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą lygiomis dalimis, t.y. po 300,00 Eur.

33. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė 311,51 Eur turtinės žalos ir 1 500,00 Eur neturtinės žalos, ieškovei iš atsakovės priteistina 11,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina.

34. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

35. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 27,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 27,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus 63 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 500,00 Eur x 63 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos atsakovei nepriteistinos.

38. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 63 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 6,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus 37 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. R. 11,51 Eur turtinę žalą, 1 200,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 211,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. D..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. D. į valstybės biudžetą 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės D. R. į valstybės biudžetą 27,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.