Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir VĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Kėdainių rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, VĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu ir jų perdavimo Kėdainių rajono savivaldybei, suinteresuoti asmenys - M. R., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. R. patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamojo namo pamatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje indeksas 2I1m, su dviem daržinėmis, plane pažymėtomis indeksais 1i1ž ir 2i1ž, tvarto pamatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daržinės, plane pažymėtos 1i1ž, pamatais, šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad 1994 m. gruodžio mėnesį Tiskūnų žemės ūkio bendrovė suteikė pareiškėjui ir jo šeimai gyventi statinius, esančius Š(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 1994 m. pabaigos apsigyveno ten, juos prižiūrėjo, tvarkė kaip savo turtą (statiniai statyti 1930 m., todėl buvo reikalinga priežiūra), 2009 m. pastatė pavėsinę. Pagal kadastrinius matavimas, pastatai pastatyti 1930 m. Šiuo metu pareiškėjas daugiau negu 10 metų nepertraukiamai naudoja ir valdo minėtus statinius. Turtas buvo sukurtas iš privačių lėšų.

3. Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašo atmesti pareiškėjo pareiškimą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie asmenų bandymus privatizuoti turtą. Tame pačiame name gyveno ir kita šeima, todėl negalima pripažinti pareiškėjo patikslinto pareiškimo visa apimtimi. Prašo pripažinti bešeimininkiu ginčo turtą.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo netenkinti pareiškimo pagal šiuo metu pateiktus duomenis. Nurodo, kad pareiškėjo pareiškimas gali būti patenkintas, jei teismas nustatytų visas įstatymo nustatytas sąlygas. Taip pat svarbu nustatyti, ar turtas nėra valstybės nuosavybė.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Ginčo pastatai valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype.

6. Pareiškėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pareiškimu (t. 1, b. l. 1-2) prašo teismo pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn 5 pastatus: buvusią mokyklą / mokslo paskirtis (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą / pagalbinio ūkio paskirtis (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą / pagalbinio ūkio paskirtis (duomenys neskelbtini); stoginę / pagalbinio ūkio paskirtis (duomenys neskelbtini); pavėsinę / pagalbinio ūkio paskirtis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 1. Prašymas grindžiamas tuo, kad nurodyti Statiniai neturi savininkų (savininkai nežinomi).

7. M. R. atsiliepime į Administracijos pareiškimą (t. 2, b. l. 96-97) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, jame išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, o Administracijos reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviems įrodymams. Teigia, kad M. R. tinkamai įgyvendino teisę pareikšti turtines pretenzijas, kadangi jo ieškinys teismui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo išsiųstas Administracijai iki jos nurodyto termino pabaigos.

8. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į Administracijos pareiškimą (t. 2, b. l. 97A-97B) nurodė, kad neprieštarauja, kad Statiniai būti pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.

9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į Administracijos pareiškimą (t. 2, b. l. 106-108), kuriame pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Teigė, kad byloje nėra duomenų, kad Kėdainių rajono savivaldybė, apskaitydama jos pareiškime nurodytus daiktus, pažeistų kokių nors fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises ir teisės aktų reikalavimus.

10. Teismo posėdyje pareiškėjas M. R. ir jo atstovė pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo palaikė jame išdėstytais argumentais, Kėdainių rajono savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu prašė atmesti kaip nepagrįstą. Viešai valdė pastatus, ūkinius pastatus (ūkio knygos, kadastrų byla). Šie pastatai nepriklausė valstybei. Pastatai pastatyti 1930 metais, nebuvo pastatyti iš valstybės lėšų. Žemės sklypas nėra suformuotas. Stoginė ir pavėsinė sukurti iš pareiškėjo lėšų. Kiti asmenys neprisidėjo prie jokių darbų. Kita moteris gyveno iki gaisro, o vėliau mirė. Ginčo turtas valstybei niekada nepriklausė.

11. Teismo posėdyje pareiškėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovas pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu palaikė jame išdėstytais argumentais, pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl nuosavybės fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymo prašė atmesti. Nurodė, kad valdymas kelia abejonių, neįrodė, jog įgijo nuosavybės teise. Gyveno ir kita šeima. Nepateikti duomenys dėl statybos leidimų ar kitų duomenų. 2009 m. pareiškėjas prašė pastatus inventorizuoti, tačiau Registrų centras atmetė prašymą. Savivaldybė turtą apskaitė 2019 m. (gauta informacija iš bendruomenės). Pareiškėja neįrodė visų aplinkybių dėl prašomo fakto nustatymo. Nėra duomenų, kad turtas priklausytų valstybei.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. V. nurodė, kad jis pradėjo dirbti apie 1980-1981 m., buvo paskirtas pirmininku, o vėliau ir (duomenys neskelbtini). Dirbo su tėvais nuo pirmos dienos. Pareiškėjas daug metų gyveno minėtame name. Pareiškėjui buvo leista apsigyventi (apie 1993-1994 m.). Anksčiau buvo apleista prieš įsikeliant pareiškėjui. Pareiškėjas vėliau liko vienas gyventi. Prieš tai gyveno ir seni žmonės, tačiau jie mirė ir liko pareiškėjas gyventi. Jokių sutarčių nebuvo sudaryta. Pareiškėjas pagerino turtą, taisydavo, kad būtų galima gyventi, kitu atveju pastatai būtų nugriuvę. Mokesčius mokėjo pats, kolūkis jų nemokėjo. Pareiškėjas savo lėšomis tvarkė. Pareiškėjas visada gyveno iki gaisro. Po gaisro pradėjo statyti savo namą. Tačiau ir toliau prižiūrėjo aplinką, pastatus. Pastatai anksčiau priklausė M. Šis asmuo buvo atvažiavęs po Lietuvos nepriklausomybės, neišreiškė nuomonės dėl nuosavybės perėmimo, pareiškėjas ten gyveno. M. norėjo atvykti kaip svečias, pastatų nuosavybės teisės nenorėjo. Turtas niekada nebuvo be šeimininko, nes gyvenantis asmuo jautėsi šeimininku – tvarkydavo pastatus, aplinką, ten gyveno. Turtas nebuvo nacionalizuotas. Nuosavybė buvo kolūkio žmonių.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. R. nurodė, kad minėtame objekte gyveno, tvarkė namus, remontavo grindis, stogą. Laikė gyvulius, todėl tvarkė ir ūkinius. Gavę leidimą gyventi, jautėsi savininkai, nuomos mokesčio niekas neprašė. Buvo ir kitų žmonių, tačiau jie jau mirę. Po kaimynų mirties iki dabar tvarkosi, prižiūri turtą.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), ten lankydavosi dažnai dėl medžioklės. Medžiotojai buvo prisidėję prie pavėsinės statymo, prisidėjo prie tvarkymo. Pareiškėjas tvarkėsi kaip šeimininkas. Tvarkosi, prižiūri viską ir dabar. Kiti žmonės išsikraustė po gaisro.

15. Teismo posėdžio metu liudytojas Z. Ž. nurodė, kad yra tvarkęs pareiškėjo kiemą (kolūkio laikotarpiu). Pareiškėjas prižiūrėjo turtą, taisė jį. Ankščiau gyveno vyresni žmonės (asocialūs). Pareiškėjas viską pats darė. Kiti asmenys išsikraustė, mirė. Po gaisro pareiškėjas prašė padėti sutvarkyti. Kitų asmenų nebuvo.

16. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose prašė bylą nagrinėjant atstovui nedalyvaujant.

17. Suinteresuoto asmensVĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose prašė bylą nagrinėjant atstovui nedalyvaujant.

18. Suinteresuoto asmensVĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėjant atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

19. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Statiniai yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (t. 2, b. l. 74). Kadastro duomenys ir daiktinės teisės į Statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (t. 2, b. l. 78-79). M. R. užsakymu (t. 2, b. l. 12) 2009 metais buvo atlikti Statinių kadastriniai matavimai (t. 2, b. l. 13-28). M. R. kreipėsi su prašymu dėl Statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. 2, b. l. 78-79), VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 9290 atsisakyti tenkinti M. R. prašymą dėl Statinių įregistravimo (t. 2, b. l. 7). Namų ūkio narių sąraše įrašyti M. R. ir Ž. R. (t. 3, b. l. 65).

20. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę: kieno – valstybės (savivaldybės) ar žemės ūkio bendrovės – nuosavybės teise valdomą pastatą pradėjo 1994 m. gruodžio mėn. valdyti (įsikėlė gyventi) pareiškėjas. Tuo tarpu dėl šios teisiškai reikšmingos aplinkybės byloje duomenų nėra. Bylos duomenys neteikia pagrindo nei išvadai, kad namas buvo privatizuotas (bendrovės nuosavybė), nei kad nebuvo privatizuotas (ir tapo valstybės nuosavybė).

21. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

23. Byloje nustatyta, kad pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – pastatai), kitas turtas, į kuriuos pareiškėjas M. R. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Kadastro duomenys ir daiktinės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjo užsakymu 2009 metais buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 9290 atsisakyti tenkinti M. R. prašymą dėl statinių įregistravimo.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojų parodymų paaiškėjo šios svarbios aplinkybės – pareiškėjas apsigyveno ginčo objekte apie 1993-1994 m.; visą laiką ten gyveno, prižiūrėjo turtą, jį tvarkė, remontavo, išlaikė. Kiti gyvenę asmenys ten nebegyvena (nurodė, jog asmenys mirę), pretenzijų iš kitų fizinių asmenų dėl šio turto nėra gauta. Taip pat buvo nurodyta, kad turtas pastatytas žmonių lėšomis (iš dalies - kolūkio ūkio laikotarpiu), t. y. turtas atsirado iš privačių lėšų, jis valstybei nepriklauso. Liudytojų parodymai tikslūs, nuoseklūs, duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, kad dar 2009 metais, pareiškėjo užsakymu buvo atlikti Statinių kadastriniai matavimai; VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 9290 atsisakyti tenkinti M. R. prašymą dėl Statinių įregistravimo. Visa ši informacija koreliuoja ir su liudytojų parodymais, jog pareiškėjas ilgą laiko tarpą valdo ir prižiūri turtą bei pareiškėjas, išanalizavus jo chronologinius veiksmus, siekė susitvarkyti nuosavybės teisę į minėtą turtą, tačiau nesėkmingai.

25. Taigi, pareiškėjas, naudodamasis įgyjamosios senaties institutu dėl nuosavybės teisinių santykių stabilizavimo, įrodė įgyjamosios senaties sąlygų visumą (nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos). Dėl šios priežasties nustatytina, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo pamatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje indeksas 2I1m, su dviem daržinėmis, plane pažymėtomis indeksais 1i1ž ir 2i1ž, tvarto pamatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daržinės, plane pažymėtos 1i1ž, pamatais, šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

26. Patenkinus pareiškėjo pareiškimą dėl įgyjamosios senaties nustatymo, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiškimas dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 537 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti M. R. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatyti faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo pamatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje indeksas - 2I1m, su dviem daržinėmis, plane pažymėtomis indeksais 1i1ž ir 2i1ž, tvarto pamatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daržinės, plane pažymėtos 1i1ž, pamatais, šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atmesti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.