Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ispanijos Karalystėje, Ispanijos Karalystės pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, studentas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. S. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis 2018 m. spalio 21 d., apie 6.18 val., Vokiečių g. ties pastatu Nr.1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio).

J. B. S. C. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą naktį nuvažiavo pas draugą, išgėrė 2 - 3 taureles viskio. Po to išėjo pasivaikščioti, nuėjo į klubą „Salento“. Ten išgėrė 1 bokalą alaus, po ko gerti nustojo. Apie 6 val. ryto nusprendė važiuoti namo. Kadangi seniai nustojo gerti, jis galvojo, kad gali vairuoti. Įsėdo į mašiną, norėjo važiuoti atbulas. Pajuto, kad atsitrenkė į kitą mašiną. Tada nutarė iškviesti policiją. Namo nusprendė grįžti taksi. Atvyko policija. Jis padarė testą dėl alkoholio. Alkoholi vartoti nustojo apie 1.00-2.00 val, Pripažįsta, kad vairavo automobilį. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Kai nutarė pakviesti policiją, netoliese pastebėjo policijos automobilį. Telefonu policijos nekvietė.

Liudytoju apklaustas V. K. teisme parodė, kad žino apie bylą, jog jaunuolis nepaskaičiavo savo galimybių ir sėdo už vairo neblaivus, atsirėmė į kitą mašiną. Apie šį įvykį žino, nes kalbėjo su jaunuoliu prieš savaitę. Labai artimi ryšiai su kaltinamuoju jų nesieja. Tiesiog pasikalbėjus su A. T., policijos kapelionu, jis sužinojo apie įvykį, susitiko su jaunuoliu, advokate ir pasikalbėjo. Jis turi norą padėti šiam žmogui. Be to, yra bendruomenė, bažnyčia ir ne tik jis, bet ir visi padėtų. Kol kas jaunuolis labai bendruomenėje nedalyvavo, bet buvo atėjęs į mišias, kalbėjo su kunigu A. T.. Jaunuolis yra labai pasiryžęs padėti, tiek savanoriaujant, tiek prie pastatų priežiūros. Jis turi kaltinamojo telefono numerį ir žinau, kad šis studijuoja, kur gyvena - adreso nežino. Jis pateikė prašymą dėl laidavimo, prisiimtų atsakomybę tam laikotarpiui, kol jaunuolis bus Lietuvoje. Jaunuolis būdamas su jais, prisidėdamas prie geranoriškos veiklos, turėtų gauti gerą įtaką. Jo manymu, tai yra geriau, nei žmogų nubausti. Galėtų sumokėti užstatą, priklausomai nuo to, kokia suma būtų, bet nenorėtų finansinės naštos, kadangi dar turi šeimą. Jis yra baustas dėl nusižengimų, baudą sumokėjo. Gali būti, kad viena bauda nesumokėta, nes keitėsi jo gyvenamoji vieta, dokumentus gavo pavėluotai.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja I. G. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 21 d. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu R. M. apie 6.15 val. stovint Vokiečių g. ties 1 pastatu, Vilniuje, pamatė kaip automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklauso „Citybee“ įmonei), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atsitrenkė į gretą stovintį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotojo nebuvo). Priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo kaip vėliau paaiškėjo Ispanijos pilietis J. B. S. C., kuris atrodė apsvaigęs, sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nevartojo. Po to jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą alkoholio kiekiu matuokliu „Alkotest 7510 Nr. ARKB -0129“ (patikros sertifikato Nr. 0845647), jis sutiko. Vairuotojui buvo nustatytas 2,12 prom. girtumas. Vairuotojas pateikė Ispanijos valstybės asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toyota“ buvo paliktas įvykio vietoje, apie tai pranešus įmonei „Citybee“ (b. l. 53).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2018 m. spalio 21 d. 6.18 val. J. B. S. C. iškvėptame ore nustatyta 2,12 ‰ (promilių) etilo alkoholio koncentracija (b. l. 13).

Iš specialisto išvados matyti, kad J. B. S. C. kraujyje, paimtame po įvykio, nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės etilo alkoholio (b. l. 61).

Iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „O. F.“, valdytojas UAB „C. S.“ (b. l. 14).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad vidutinė 2018 metų laidos lengvojo automobilio „Toyota C-HR“ kaina Lietuvoje su PVM (pridėtinės vertės mokestis) yra 19700 Eur (b. l. 15).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį protokolo matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis; transporto priemonei „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

J. B. S. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, ką jis įrodė duodamas nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nenustatė visų įstatymo numatytų paagrindo atleisti J. B. S. C. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl lengvinančių aplinkybių taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnį. Teismas kaltininkui nustatė ir pripažino tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje. Dėl to įstatymo privaloma sąlyga dėl bent dviejų tokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo nėra įgyvendinta.

Teisme buvo gautas V. K. prašymas perduoti J. B. S. C. pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumai.

Spręsdamas dėl gauto prašymo ir J. B. S. C. baudžiamosios atsakomybės teismas nustatė, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos veikos. Teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad J. B. S. C. ne tik neteistas, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jis yra studentas, po padarytos veikos stengėsi padaryti reikalingas išvadas ir formuoti būtinus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje taip, kad ateityje nebenusikalsti. Tokios aplinkybės yra teigiamai kaltininką charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti galimybę dėl J. B. S. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas spręsdamas prašymą dėl laidavimo nustatė, kad nusikaltimą padariusio J. B. S. C. laiduotoju siūlosi būti V. K., kuris teismui pripažino, jog artimų ryšių su kaltininku neturi. V. K. ir J. B. S. C. pažįstami labai trumpą laiką, juos sieja tik narystė religinėje bendruomenėje ir bendri visuomeninio aktyvumo pagrindai, tuo tarpu artimai glaudžių asmeninių ryšių teismas nenustatė. Teismas įvertina V. K. norą ir pastangas padėti kaltininkui, tačiau to nepakanka prašymui perduoti tokį asmenį atsakomybei pagal laidavimą pagrįsti. Be to, patikrinus pareiškėjo būti laiduotoju V. K. galimus pažeidimus teismas nustatė, kad jis 6 kartus baustas dėl administracinių nusižengimų, dar 2 kartus užfiksuoti galimi jo administraciniai nusižengimai (2017 m. kovo 7 d. ir 2018 m. liepos 5 d.), dėl kurių galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Reikšminga šiuo atveju tai, kad J. B. S. C. padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo ne tik transporto priemonę būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį. Tuo tarpu visi V. K. padaryti nusižengimai ir nuobaudos jam skirtos būtent dėl įvairių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymo ir nevykdymo. Tokie duomenys verčia teismą pripažinti, kad V. K. nėra tinkamas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką nusikaltimą įvykdžiusiam kaltininkui. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas neturi galimybės tenkinti gauto prašymo dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pažymėtina ir tai, kad J. B. S. C. neblaivus vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ne tik kitą, bet ir paties vairuotą transporto priemonę „Toyota C-HR“ (šiai apgadintas užpakalinis bamperis). Proceso metu teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie tai, kad padaryta žala yra atlyginta arba padarytą žalą kaltininkas įsipareigojo atlyginti. Dėl šios priežasties teismas priverstas abejoti ir dėl vienos iš būtinų sąlygų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tinkamo įgyvendinimo.

Kitų Įstatymo pagrindų, leidžiančių J. B. S. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, J. B. S. C. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko padarytas išvadas.

J. B. S. C. Lietuvos Respublikoje pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko teismas nustatė vieną kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. J. B. S. C. yra jauno amžiaus, užsienio pilietis, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis Lietuvoje, nusikalstama veika truko trumpą laiką. Tokiu būdu įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas mato pagrindą J. B. S. C. skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos.

J. B. S. C. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas, dėl ko tinkamam tokio elgesio pasekmių įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. S. C. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, Lietuvos Respublikoje nebaustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis. Šios poveikio priemonės termino pradžią tikslinga skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-627-870/2017, Nr. 1A-111-891/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. B. S. C. teismas dar kartą įvertina tai, kad J. B. S. C. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam, o kitam (juridiniam) asmeniui (b. l. 14). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šios 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kur numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad vairuojamas automobilis buvo J. B. S. C. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis toks turtas turėtų būti privalomai konfiskuojamas. Kadangi turtas nėra kaltininko nuosavybė, turėtų būti konfiskuojama turto vertė, kuri atitinka 19700 eurų sumą (b. l. 15).

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

J. B. S. C. iki veikos padarymo anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo traukiamas atsakomybėn nei dėl analogiškų veikų, nei apskritai dėl šiurkščių kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Padaryta nusikalstama veika buvo akivaizdžiai atsitiktinė, nebūdingas kaltininko elgesys ir netinkamas praleisto laiko nevartojant alkoholį įvertinimas. Pati nusikalstama veika truko labai trumpą laiką. Sukeltų padarinių pašalinimui galimas draudimo sutarčių taikymas. Iš elgesio po nusikalstamos veikos padarymo matyti, kad J. B. S. C. suvokia padarytos veikos pavojingumą, savo elgesio visiškai neteisina, dėl veikos nuoširdžiai gailisi ir išgyvena gėdos pojūtį. Kaltininkas vairavo transporto priemonę, kurios vertė žymiai viršija jo pragyvenimo lygį. J. B. S. C. šiuo metu nedirba, yra studentas.

Visos minėtos aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai iš dalies jau yra įgyvendinti dėl patirto proceso, poveikio neišvengiamumo ir bus visiškai įgyvendinti J. B. S. C. vykdant skirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę dėl specialios teisės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam teismas nusprendė skirti adekvačią veikos turiniui baudos bausmę, todėl automobilio vertės konfiskavimas iš nuteistojo reikštų papildomą finansinę naštą, kuri viršytų teisingumo ir protingumo ribas. Teismų praktiką įpareigoja šiuo atveju įvertinti ir tai, ar paskirtos poveikio priemonės įgyvendinimas būtų realiai užtikrintas Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, proceso ir padarytos veikos turinį, kaltinamojo J. B. S. C. asmenybę iki ir po nusikaltimo padarymo, jo pragyvenimo lygį ir konfiskuotino turto vertę, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas akivaizdžiai būtų perteklinis, neproporcingas ir neatitiktų tinkamo bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju skirti turto konfiskavimą kaltininkui nebūtų teisinga.

Kaltinamajam J. B. S. C. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

J. B. S. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 50 MGL (2500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2018 spalio 22 d. kaip sumokėtą 4 MGL (200 eurų) dydžio baudą (likusi mokėtina bauda 2300 EUR).

Baudą nustatyti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. B. S. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – jos terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 10 d.

Kardomąsias priemones dokumentų (vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. B. S. C. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.