- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- 2YT-1686-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00100-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti (b. l. 1 – 2).
2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėja V. K.-A. ir J. A. susituokė A. Gyvenant santuokoje A. gimė dukra J. A.-P.. Sutuoktinis J. A. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja po sutuoktinio J. A. mirties pas notarą laiku nesikreipė, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinis iki buvo gyvas gyveno kartu su ja ir mirė (duomenys neskelbtini). Atvykti laiku pas notarą neturėjo galimybių, nes dėl Covid-19 ligos plitimo visame pasaulyje, buvo įvesti dideli ribojimai, nebuvo skrydžių, nebuvo paskiepyta. Paveldėjimo neužvesta. Sutuoktinis turėjo paveldėjęs 1/3 dalį 5,8600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Pareiškėja rūpinosi sutuoktiniu iki jo mirties, jį prižiūrėjo, nes jam buvo amputuota kojos dalis. Po mirties palaidojo. Iš karto po jo mirties sutvarkė visus jo asmeninius daiktus: drabužius, knygas, jo nuotraukų albumą, kai kuriuos daiktus sudėjo į dėžes. Iki šiol naudojasi jo baldais, patalyne, kompiuteriu, visais jo turėtais įrankiais: plaktuku, atsuktuvu, replėmis, viskuo kas reikalinga namuose. Mano, kad perėmusi palikėjo daiktus, tapo tikra jo daiktų savininkė ir valdytoja. Buvus jam gyvam ir po jo mirties, pastoviai siuntė ir siunčia pinigus jo turtui išlaikyti (esančiam Lietuvoje), mokesčiams sumokėti. Kaip palikėjo sutuoktinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią, įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti sutuoktinio daiktus kaip savo turtą.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. A. atstovė advokatė L. L. palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytas faktines aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu gyveno (duomenys neskelbtini) apie penkiolika metu, šalia jų namų gyvena ir dukra, pareiškėjos sutuoktinis palaidos (duomenys neskelbtini), ten jų visas turtas, Lietuvoje pareiškėjos sutuoktinis turėjo sodybą kartu su savo broliais, ja rūpinosi, po jo mirties ja rūpinosi pareiškėja, mokėjo mokesčius.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo J. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame sutiko su pareiškėjos reikalavimu ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui (b. l. 25 – 28).
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui (b. l. 33 – 35).
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 40 – 41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 I. T. nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. A. yra J. A. sutuoktinė, jų santuoka įregistruota A. (b. l. 6). Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė dukters J. P., gim. A. (b. l. 23, 7 – 8). (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis 5,8600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 15). (duomenys neskelbtini) mirė J. A. (b. l. 30). Pareiškėjas mirė Šiaurės Airijoje (teismo posėdžio metu gautų dokumentų aprašas). Po pareiškėjos V. A. sutuoktinio J. A. mirties liko jam priklausanti nekilnojamojo turto 1/3 dalis. Po J. A. mirties notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į jo palikimą (b. l. 11). Pareiškėja V. A. faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui J. A. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes, pateikia rašytinius įrodymus: Prienų rajono savivaldybei mokėtinos rinkliavos už atliekas (teismo posėdžio metu gautų dokumentų aprašas).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po J. A. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra J. A. sutuoktinė. J. A. su pareiškėja susilaukė dukters J. P., gim. A., kuri yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Ji per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjos pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu, pareiškėja iš karto priėmė sutuoktinio palikimą, iki šiol pati gyvena toje pačio gyvenamojoje vietoje, kurioje iki mirties gyveno su sutuoktiniu, prižiūri Lietuvoje esantį ir sutuoktiniui priklausantį nekilnojamą turtą, t. y. save laiko sutuoktiniui priklausiusios turto dalies paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojasi kaip savo. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, priešingų duomenų byloje nėra.
13. Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams, t. y. dukrai neprieštaraujant) laikoma, kad V. A. po sutuoktinio J. A. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turto paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė jo sutuoktinė V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.