Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams.

Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį E. Š. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2021 m. balandžio 24 d. veika), BK 259 straipsnio 1 dalį (2021 m. rugsėjo 16 d. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.5. Skunde nurodyta, jog pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš teisingos bausmės paskyrimo elementų yra paskirtos bausmės neprieštaravimas teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019 asmeniui, nuteistam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už 99,889 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kontrabandą, skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams, nors toje byloje nebuvo jokių ypatingų aplinkybių, nulėmusių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė gerokai griežtesnę bausmę ir toks teismų praktikos nevienodumas sukuria neteisingumo jausmą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jo padarytos veikos buvo kvalifikuotos tinkamai. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų ir esminių BPK pažeidimų. Priešingai nei teigia apeliantas, apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas ne prielaidomis, o byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir E. Š. paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra pernelyg griežta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

7. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).

10. Apeliaciniame skunde E. Š. taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai disponuotomis kanapėmis. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 16 d. atliekant kratą (t. 3, b. l. 175–184), rudos spalvos skardiniame pastate buvo rastas juodos spalvos maišelis, kuriame buvo paketas su augalinės kilmės medžiaga. Specialistui ištyrus jame esančias medžiagas (t. 3, b. l. 189–194), nustatyta, kad pakete buvo 11,1 proc. veikliosios medžiagos Δ 9-tetrahidrokanabinolio turinčių 114,61 g kanapių (antžeminių dalių). Remiantis nuteistojo A. B. (t. 7, b. l. 102–105, 138–139), liudytojo Ž. R. parodymais (t.6, b. l. 124–125), teisme duotais nuteistojo E. Š. parodymais (t. 7, b. l. 136–140), veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolu (t. 3, b. l. 118–123) yra nustatyta, jog nuteistasis E. Š. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), šias medžiagas atvežė 2021 m. rugpjūčio 9 d. Byloje esančiame veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole (t. 3, b. l. 118–123) yra užfiksuotas tarp E. Š., A. B. ir Ž. R. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vykęs pokalbis. Šis pokalbis vyko vos tik E. Š. pristačius narkotines medžiagas į sodybą, todėl neabejotina, kad jo turinys atspindi tikrąsias narkotinių medžiagų pristatymo priežastis. Pokalbio metu nebuvo kalbama apie jokį A. B. užmokestį E. Š., jo metu su narkotinėmis medžiagomis E. Š. elgėsi kaip su savomis (būtent jis siūlė išbandyti medžiagas, nurodė, kad „savo augintos“), siūlė jų slėpimo vietą („į vynuogę“), akcentuodamas, kad ši vieta turi būti lengvai randama jam pačiam („kad aš orientuočiausi kur, jeigu ką“). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. Š., veikdamas kartu su A. B., neteisėtai laikė narkotines medžiagas.

11. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai laikomos ne tik narkotinės medžiagos – kanapės (jų antžeminės dalys), bet ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas. 2021 m. rugsėjo 16 d., policijos pareigūnams atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (t. 3, b. l. 136–145), sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančiame vaismedžio kelme buvo rastas juodos spalvos maišelis „Boss“, kurio viduje buvo 0,5 l talpos plastikinis indas su mėlynos spalvos etikete ir užrašu „Cream Proactive“ su viduje esančia biria šviesios spalvos medžiaga. Buvo paimtas šios medžiagos pavyzdys, kurį ištyrus specialistui (t. 3, b. l. 150–152) nustatyta, jog tai amfetaminas, kurio masė 0,315 g. Vėliau tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d., atliekant kratą (t. 3, b. l. 175–184), minėtas plastikinis indas buvo paimtas su visa jame likusia medžiaga. Specialistui ištyrus paimtą medžiagos likutį, nustatyta, kad tai – amfetaminas, kurio masė 120,058 g (t. 3, b. l. 189–194). Teisme apklaustas specialistas (t. 7, b. l. 15–17) nurodė, jog nustatant tikslų amfetamino kiekį galima 10 ar net daugiau procentų paklaida. Kadangi labai dideliu psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiu yra laikoma 100 g ir daugiau, pirmosios instancijos teismas byloje iškilusią abejonę pagrįstai vertino nuteistojo naudai ir nustatė, kad realus surastos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis gali neviršyti labai didelio šios medžiagos kiekio (100 g). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat išsamiai aptarė, kaip yra nustatomas bendras neteisėtai laikytų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekis, kai nė viena iš šių medžiagų, vertinant atskirai, nesiekia didelio ar labai didelio medžiagos kiekio. Teisėjų kolegija nekartoja šių teismų išdėstytų argumentų ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kylančias abejones ir bendrą laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai laikytų kanapių (jų antžeminių dalių) ir amfetamino kiekį įvertino kaip nesiekiantį labai didelio kiekio.

12. Apeliaciniame skunde E. Š. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (kanapių antžeminėmis dalimis), slėptomis po baseinu, taip pat ir vėliau nustatyta veika – kanapių ir amfetamino laikymu (neneigia paėmęs 20 g amfetamino). Jis nesutinka su A. B. parodymų vertinimu, taip pat neigia turėjęs tikslą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, dėl ko pirmu atveju prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį, o antru – į BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek dėl vienos, tiek dėl kitos veikos nustatymo apeliantas ginčija tuos pačius klausimus, vengdama pasikartojimų, pasisakys bendrai.

Dėl tikslo platinti narkotines ir/ar psichotropines medžiagas

14. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022).

15. Teismų praktikoje platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, Nr. 2K-180/2007, Nr. 2K-225/2008, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-549/2013, Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-95-489/2018, Nr. 2K-131-719/2022).

17. Apie tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas teismas sprendžia iš byloje užfiksuotų E. Š. pokalbių, kurių metu jis domėjosi narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo rinka, galimomis šių medžiagų kainomis. 2021 m. gegužės 5 d. vykusio telefoninio pokalbio metu A. B. klausė, ar E. Š. turėjo naujų „dūmų“, o E. Š. per A. B. ieškojo galimybės susisiekti su nenustatytu asmeniu per „Wickr“ programą (šioje programoje žinučių turinys yra šifruotas, o tai leidžia apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų kontrolės (t. 3, b. l. 78–80)). Vėliau, 2021 m. rugpjūčio 9 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole buvo užfiksuota ne tik tai, jog E. Š. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvežė kanapių, bet taip pat užfiksuotas pokalbis, kuriame dalyvavo E. Š., A. B., Ž. R. (t.3, b. l. 118–123). Šio pokalbio metu E. Š. nurodo, kad atvežta medžiaga yra „sava auginta“, domisi galimybe išplatinti medžiagas (klausia A. B. „o tai reikia kam ar ne, niekas neklausė?“), domisi, už kokią kainą medžiagas pardavinėja kiti, kalba apie galimas jam ir A. B. priklausančių medžiagų kainas (nurodo A. B. „sakyk yra gerų po šešis su puse, po septynis“). Akivaizdu, jog užfiksuotų pokalbių turinys leidžia spręsti, jog E. Š. ir A. B. laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos vėlesniam jų išplatinimui.

18. Spręsdamas dėl tikslo platinti, teismas taip pat įvertina surastų medžiagų kiekį. Nors apeliantas teigia, kad 2021 m. gegužės 21 d. atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės po išleistu baseinu buvo surasta tik 0,214 g kanapių (antžeminių dalių), teismas pažymi, jog atlikdami minėtą proceso veiksmą policijos pareigūnai paėmė tik nedidelę dalį rastame pakete buvusios medžiagos. Iš byloje esančių nuotraukų (pridėtų prie veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolo (t. 3, b. l. 83–90)) matyti, jog realus pakete buvęs šios narkotinės medžiagos kiekis (nors ir nėra galimybės jį tiksliai nustatyti) turėjo būti gerokai didesnis nei apelianto nurodomi 0,214 g (net ir įvertinus pakete galimai buvusias priemaišas). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai laikytų kanapių (antžeminių dalių) ir amfetamino bendras kiekis nepripažintas labai dideliu kiekiu tik įvertinus byloje iškilusias abejones. Sprendžiant dėl tikslo platinti, svarbu ir tai, jog nė vienas nuteistasis nevartoja amfetamino. Nors byloje yra nustatyta, kad nuteistasis A. B. nuolat vartojo kanapes, tačiau visos asmeniniam vartojimui reikalingos kanapės buvo laikomos atskirai nuo tų kanapių, kurios buvo skirtos platinimui (t. 3, b. l. 61–68, 175–184). Dėl rastų kanapių E. Š. teisme nurodė, kad žolė jam buvo reikalinga savo vartojimui (t. 7, b. l. 136–140), tačiau tokia versija teismas nesivadovauja, nes ji prieštarauja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (2021 m. spalio 7 d. apklausos metu (t. 5, b. l. 171–176), kai jis paaiškino nevartojantis narkotinių medžiagų, paskutinį kartą „žolę“ rūkė prieš 15 metų) bei minėtame 2021 m. rugpjūčio 9 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole (t. 3, b. l. 118–123) užfiksuotoms aplinkybėms – atvežęs kanapes į sodybą, E. Š. dėl jų kokybės teiravosi Ž. R. ir A. B. (pastarieji surūkė dalį atvežtų kanapių). Jeigu E. Š. būtų šių medžiagų vartotojas, jų kokybę būtų galėjęs patikrinti pats. A. B. 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. kitą dieną po jo sulaikymo, teikė išsamius paaiškinimus tiek apie kanapes, tiek apie amfetaminą, nurodė, kad pusbrolis (E. Š.) žinojo, kad jis pats amfetamino nevartoja (t. 5, b. l. 45–49). Visi pirmiau paminėti duomenys iš esmės paneigia E. Š. teiginį, kad šioje byloje reikėjo nustatyti tikslų kiekį, kiek buvo amfetamino ir kanapių laikoma tikslu platinti, o kiek pardavimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek kanapių, tiek amfetamino kiekiai, kuriais disponavo nuteistieji, buvo gerokai didesni, tačiau ištyrus tik dalį narkotinių, psichotropinių medžiagų visos abejonės buvo vertintos nuteistųjų naudai. Taigi, įvertinusi šių aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog E. Š. ir A. B. bendrai laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikytos turint tikslą jas platinti, dėl ko tiek A. B., tiek E. Š. buvo pagrįstai nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 bei 2 dalis.

Dėl A. B. parodymų vertinimo

19. Vertinant apelianto skunde nurodomus argumentus dėl bendrakaltinamojo (A. B.) parodymų patikimumo, būtina vadovautis jau suformuota teismų praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (Vladimir Romanov v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tokių asmenų parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-276-976/2015).

20. Nuteistasis A. B. pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai apklaustas 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. sausio 16 d. vykusių teisiamųjų posėdžių metu. Be to, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis E. Š. kartu su savo gynėju dalyvavo minėtuose teisiamuosiuose posėdžiuose. E. Š. gynėjas aktyviai naudojosi teise užduoti klausimus A. B., į kuriuos pastarasis pateikė atsakymus. Taigi, apeliantui ir jo gynėjui pirmosios instancijos teisme buvo sudaryta galimybė ginčyti jam nepalankius A. B. parodymus ir šia galimybe jis naudojosi. Duodamas parodymus, A. B. teigė, jog amfetaminą į jo namus atvežė E. Š., o jis pats maišelį su šia medžiaga tik paslėpė vaismedžio kelme. Tokios pozicijos šis nuteistasis nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Tuo tarpu apeliantas E. Š., priešingai, viso baudžiamojo proceso metu nuolat keitė savo parodymus, jo pozicija proceso metu pasikeitė kardinaliai. E. Š. iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos neigė bet kokias savo sąsajas su rastu amfetaminu, ikiteisminio tyrimo metu pateikus susipažinti su vaizdo ir garso įrašais, padarytais atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, negalėjo pakomentuoti šiuose įrašuose 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. užfiksuotų savo veiksmų. Ir tik po to, kai teisme išklausė kito nuteistojo A. B. parodymus, peržiūrėjo ir išklausė vaizdo ir garso įrašus, pateikė visiškai naują versiją. Teisme E. Š. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio viduryje jis prašė A. B., kad šis duotų ar parduotų amfetamino. Atvykęs į sodybą, kurioje tuo metu nieko nebuvo, amfetamino nerado, todėl nuėjęs į mašiną paskambino A. B. ir šiam nurodžius, susirado indą („bankę“) su amfetaminu, kuri buvo pavėsinėje esančio unitazo bakelyje. Atėjęs į kambarį, svarstyklėmis pasisvėrė 20 g, o likutį padėjo ant šaldytuvo. Šie E. Š. parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Antai, byloje esančiame veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole (t. 3, b. l. 124–129) nustatyta, kad E. Š. 2021 m. rugpjūčio 29 d. iš tiesų buvo atvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Minėtame protokole chronologine tvarka yra aprašyti E. Š. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog E. Š. sugaištas laikas akivaizdžiai nepakankamas paruošti svarstykles svėrimui, atidaryti indą, iš jo paimti dalį miltelių, juos pasverti ir supakuoti. Juolab, kad ant svarstyklių jokių amfetamino žymių nebuvo nustatyta (t. 3, b. l. 189–194), kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog E. Š. minėto apsilankymo metu 20 g amfetamino nepasiėmė. Byloje yra nustatyta, jog amfetamino pavyzdį E. Š. A. B. padavė kito jų susitikimo metu, t. y. 2021 m. rugsėjo 13 d. (tai nustatyta remiantis veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolu (t. 3, b. l. 130–135) ir A. B. parodymais (t. 7, b. l. 102–105)).

21. A. B. savo ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus (t. 5, b. l. 41–48, 54–57) patvirtino parodymų patvirtinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 59–66). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis išsamiai papasakojo ne tik apie įvykius, dėl kurių pripažinti kaltais, bet ir apie 2020 m. E. Š. prašymą paslėpti narkotikus – 200 g pasvėrė ir įmetė į šiukšliadėžę, o apie 300 g tą pačią dieną nuvežė atgal į mišką. Matė kaip „Opel“ markės automobilis sustojo prie stotelės, nuėjo link šiukšliadėžės, po to išvažiavo. Dėl 2021 m. E. (Š.) pasakė, kad po pripučiamu baseinu, kuris buvo išleistas, yra 300–400 g žolės, kurios jis pabandė ir nustatė, kad jos prastos kokybės. 2021 m. rugsėjį, kai E. Š. atvežė į namus apie 400 g, jis tuo metu buvo su Ž. R., tai buvo geros kokybės kanapės, jis pats surūkė kokia 30–40 g. Taip pat grįžus jam iš darbo E. paskambino ir pasakė, kad paliko „bulgarkę“, sakė, kad padėtų kažkur, kad niekas nepaimtų. Prie šaldytuvo, ant žemės pamatė juodą „Boss“ maišelį, kuriame buvo permatoma proteino „bankė“, suprato, kad joje yra amfetaminas. E. sakė, kad ten yra apie 800 g amfetamino. Kai kurias aplinkybes patikslino, paaiškino, kodėl jų nenurodė pirminėje apklausoje (t. 5, b. l. 70–72). A. B. parodymus apie E. Š. atvežtas kanapes patvirtino liudytojas Ž. R., kuris nurodė, jog E. Š. kanapes atnešė iš automobilio, svarstyklės rodė skaičių – 400. E. Š. ir A. B. kanapes svėrė kartu (t. 1, b. l. 98–201, teisiamojo posėdžio protokolas, t. 6, b. l. 124). Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam ir A. Š. už pagalbą statybose E. duodavo parūkyti kanapių. Jis ir A. kitų narkotikų nevartoja (t. 1, b. l. 85–87). Teismo posėdyje, pastarasis liudytojas pakeitė parodymus, teigė, kad jie netikslingi, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo apsvaigęs (t. 6, b. l. 123), tačiau teisme apklausta tyrėja J. A. nurodė, kad liudytojas P. K. buvo adekvatus ir viską puikiai suprato (t. 6, b. l. 142).

22. Teisėjų kolegija atidžiai išanalizavo A. B. parodymus, gretino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatė, kad jie yra patikimi. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis nuteistas remiantis vien nepatikimais A. B. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Jo parodymus patvirtina veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolai (t. 3, b. l. 61–67, 78–82), slapto sekimo metu užfiksuota informacija (t. 2, b. l. 102–106, 123–127, t. 3, b. l. 100–105), informacija, gauta atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (t. 1, b. l. 136–137), specialistų išvados (t. 3, b. l. 189–194, t. 4, b. l. 25–30), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 5, b. l. 59–66), liudytojų Ž. R., P. K. parodymai.

Dėl paskirtos bausmės

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

24. Pirmosios instancijos teismas E. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą - laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų. Parinkdamas konkrečias bausmes, pirmosios instancijos teismas, kaip ir reikalauja baudžiamasis įstatymas, atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumą (padaryti du sunkūs nusikaltimai, neišsiskiriantys rūšiniu pavojingumu), įvertino E. Š. vaidmenį darant nusikaltimus (pagrindinis vaidmuo), E. Š. asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, suėmimą vykdžiusios įstaigos charakterizuotas teigiamai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir net dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą (veikos padarytos bendrininkų grupėje; veikas padarė recidyvistas). Remdamasis tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir nė vienos jų nesureikšmindamas, pirmosios instancijos teismas apeliantui už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmei.

25. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai nulėmė pernelyg griežtos bausmės paskyrimą. Apygardos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl pagrindinio E. Š. vaidmens darant nusikaltimus. E. Š. nurodo, kad jis nedalyvavo įrengiant slėptuves ir slepiant medžiagas, padarytos veikos nebuvo versliškos, trukusios ilgą laiką, narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepateko į apyvartą.

26. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje surinkti įrodymai (jo paties teisme duoti parodymai (t. 7, b. l. 136–140), kito nuteistojo A. B. parodymai (t. 7, b. l. 102–105, 111–115, 138–139), veiksmų neatskleidžiant tapatybės protokolai (t. 3, b. l. 83–90, 100–105, 118–123, 124–129)), kaip tik atskleidžia, kad būtent E. Š. veikė itin aktyviai, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis – A. B. vykdė jo nurodymus, o tuo tarpu E. Š. veikė ir savarankiškai, savo veiksmus ne visada derindamas su A. B. (pvz., be A. B. žinios išvežė narkotines medžiagas, slėptas po baseinu), jo žodis buvo svaresnis nei A. B. (būtent po pokalbio su E. Š., A. B. nesiaiškino detalių dėl narkotinių medžiagų, slėptų po baseinu, išvežimo). Byloje nustatyta, kad tik dalį A. B. ir E. Š. neteisėtai laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyko surasti ir paimti policijos pareigūnams, taip pat nėra nustatyta, jog A. B. ir E. Š. būtų pavykę išplatinti policijos pareigūnų nesurastų ir nepaimtų narkotinių medžiagų dalies neteisėtai laikytos po baseinu. Nusikalstamas veikas E. Š. darė jo atžvilgiu taikant procesines prievartos priemones (slaptą sekimą, elektroninių ryšių perdavimo informacijos kontrolę), tačiau šios aplinkybės nemažina E. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas švelninti E. Š. paskirtas bausmes.

27. Skunde apeliantas nurodo, jog šioje byloje yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Savo poziciją apeliantas grindžia teismų praktikos pavyzdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019). Be to, apelianto teigimu, teismas neįvertino socialinės žalos, kurią jam gali padaryti griežta laisvės atėmimo bausmė (ilgas buvimas laisvės atėmimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais, galimybės dirbti nebuvimas neturėtų jam jokios teigiamos įtakos), jo siekio gyventi laikantis visuomenėje priimtų vertybių.

28. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju daryti tokią išvadą nėra jokio teisinio pagrindo. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021).

29. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. Š. yra paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – artima minimaliai ribai sankcijoje numatyta bausmė. Apelianto pateikti argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės yra deklaratyvūs. Apeliantas yra teisiamas ne pirmą kartą – anksčiau jis teistas tiek Lietuvoje, tiek įvairiose užsienio valstybėse – Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje (t. 5, b. l. 157–179), o nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu apeliantui jau buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Nors apeliaciniame skunde E. Š. deklaruoja norą dirbti, gyventi laikantis visuomenėje priimtų taisyklių, tačiau po paskutinio 2018 m. nuosprendžio priėmimo nedirbo (t. 5, b. l. 183), paskirtos baudos mokėti nepradėjo (t. 7, b. l. 148), padarė naujas šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas.

30. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, būtų nukrypta nuo teismų praktikos. Apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019 buvo pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo asmeniui, pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė. Apelianto minimoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo taikytos įvertinus tai, jog toje byloje nuteistas asmuo verčiasi individualia veikla, yra vedęs ir augina tris mažamečius vaikus (mažiausiajam vaikui tuo metu buvo suėję tik trys metai), rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, dalyvauja socialinės paramos programose, serga chronišku hepatitu C, anksčiau nebuvo teistas, darant nusikaltimus atliko antraeilį vaidmenį. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje analogiškų aplinkybių nenustatyta – apeliantas teistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo aktyvus, pagrindinis, nėra nustatyta lengvinančių jo veiką aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių.

31. Neabejotina, kad ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės įtakos tiek nuteistojo, tiek jo artimųjų socialiniams ryšiams ir sukels kitų nuteistojo skunde minimų išgyvenimų, tačiau šie individualiai patiriami nepatogumai negali būti prioretizuojami prieš kitus BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kuomet net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju individualizuojant asmeniui skirtiną bausmę akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau šiuo atveju tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą E. Š. skirti mažesnę nei baudžiamajame įstatyme už jo įvykdytas nusikalstamas veikas numatyto dydžio bausmę ar kitos rūšies bausmę, kuri nebūtų susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, nėra. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį ir E. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, juolab, kad už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos minimumui.

Dėl proceso išlaidų

32. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. spalio 17 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-14797, kurioje nurodė, jog valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam E. Š. suma sudaro 58,33 Eur.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

34. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Byloje nesant duomenų apie E. Š. gynėją, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi jam buvo paskirta gynėja (t. 8, b. l. 56). Nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal E. Š. skundą, kuris šia nutartimi netenkinamas. E. Š. šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 18 385,00 Eur baudos E. Š. nesumokėjęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam E. Š. Lietuvos apeliaciniame teisme netenkinti.