Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams E. R., R. R., V. R., O. R. dėl priverstinio iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė R. B. S. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra D. V. sesuo, jo rūpintoja ir turto administratorė. D. V. priklauso 3 a. žemės, ten negali sutilpti dvi šeimos. Patalpos yra įrengtos ūkiniame pastate. Pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Sutikimo R. naudotis patalpomis nėra davusi. Pastate šiuo metu gyvena tik V. R. pilnametis sūnus E. R., kitas sūnus, berods, atlieka karinę tarnybą. V. R. ir O. R. seniai ten nebegyvena – nuo 2016 m. V. R. deklaravo išvykimą į Islandiją, o O. R. ji išdeklaravo pati, kaip nebegyvenančią. Tik E. R. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiuo adresu ir naudojasi tuo turtu. D. V. neturi raktų nuo to turto, nei jis, nei ji, patekti į pastatus negali. Ten laikomi tik atsakovų daiktai. Vaikai ten rengia vakarėlius, renkasi įvairūs nepažįstami žmonės, keliamas triukšmas, 3 m iki namo buvo kepti šašlykai, nors tai nėra galima, ji su ieškovu yra išvadinami visokiais žeminančiais žodžiais. Trikdoma D. V., kitų žmonių rimtis ir ramybė. Dėl atsakovo V. R. vaikų veiksmų per du metus buvo 27 kartus kviesta policija dėl triukšmo, kad nuramintų atsakovus. Tiek ji pati, tiek ieškovas buvo nukentėję nuo V. R., dėl ko jis buvo nubaustas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovui D. V. nuosavybės teise priklausančiame turto vienete gyvena atsakovas V. R. su šeima. Jie šiame name apsigyveno be ieškovo žinios – jie neturi jokios panaudos, nuomos ar kitokios sutarties, kuri patvirtintų, kad atsakovai daiktą valdo teisėtai. Būtent atsakovai turėtų pateikti rašytinius įrodymus, kad daiktą valdo teisėtai. Kadangi atsakovai turtą aiškiai valdo neteisėtai, todėl iš neteisės teisė negali atsirasti. Registrų duomenys laikomi teisėtais, kol jie nėra nuginčijami. Paskolų sutarčių atsakovai nepateikė, be to, nėra aišku, kur buvo panaudotos iš paskolų gauti pinigai, o ir šių klausimų sprendimas nėra šios bylos dalykas. Sulaikymo teisė šioje byloje niekaip negali būti taikoma, nes atsakovai nėra sąžiningi daikto įgijėjai.

Atsakovams O. R., E. R., R. R. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta šiems atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad D. V. nuosavybės teise priklauso 190/682 žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 1, Palanga. Taip pat 47/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1m, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, žymimas indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, žymimas indeksu 4I1ž, unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismas 2016-07-01 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-192-824/2016) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-03-18 sutartį, reg. Nr. 911, sudarytą ieškovo D. V. ir atsakovės O. R. dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo, taikė restituciją ir grąžino ieškovui D. V. nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotą turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-08 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-29-513/2017) panaikino sprendimo dalį dėl restitucijos ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Skuodo rajono apylinkės teismas 2017-08-21 sprendimu D. V. ieškinį dėl restitucijos taikymo tenkino visiškai, t. y. taikė vienašalę restituciją ir grąžino ieškovui D. V. nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotą turtą: 190/682 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį iš 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. l/(duomenys neskelbtini) g. 28, Palanga, 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu lAlm iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1Ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurie nebaigtos rekonstrukcijos būdu sujungti į vieną pagalbinio ūkio pastatą, 13/100 dalių inžinierinių statinių - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-19 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-40- 613/2018) iš dalies tenkino V. R. ir O. R. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-08-21 sprendimo ir priteisė iš ieškovo D. V. 55 607,23 eurų atlyginti nekilnojamojo turto būklės pagerinimo išlaidas atsakovams V. R. ir O. R.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-19 nutartį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje nepareiškė priešieškinio dėl ieškovui grąžinamų pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo, o nesant atsakovų priešieškinio, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pastatų būklės pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.

Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartimi D. V. nustatyta rūpyba, jo rūpintoja ir turto administratore paskirta Regina B. Š.. 2019-01-03 registruotu laišku SMS žinute bei per Messenger programą atsakovai raginti išsikelti iš ieškovo statinių iki 2019-03-01.

Dėl ieškovo teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo

Byloje kyla ginčas dėl atsakovų teisės užimti ginčo patalpas ir ieškovo teisės iškeldinti atsakovus su daiktais iš ginčo patalpų, t. y. išsireikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Ieškovas D. V. savo reikalavimą iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovai ieškovui priklausančiu turtu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, gyvendami šiose patalpose be ieškovo leidimo ir sutikimo, pažeidžia ieškovo teises naudotis bei disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra.

Atsakovai su ieškiniu sutinka tik iš dalies – nors sutinka, kad atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame turte, tačiau nesutinka, kad yra teisinis pagrindas atsakovus iškeldinti, nes jie naudojasi sulaikymo teise kol bus išspręstas klausimas dėl kompensacijos už ieškovui priklausančio turto pagerinimą priteisimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme ir jos sumokėjimo.

Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Taigi, šios kategorijos bylose teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Byloje nėra ginčo, kad statiniai - garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), iš kurių ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Tai patvirtina ir byloje pateikti VĮ Registrų centras duomenys. Nors ieškovas su atsakove O. R. 2004-03-18 buvo sudaręs nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 911, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovai nupirko 190/682 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį iš ieškovui priklausančios 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 1/(duomenys neskelbtini) g. 28, Palangoje, 13/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, žymimo lAlm, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą rekonstrukciją namų ūkio pastatų: garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - viralinės, žymimos 5I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimu ši sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjusiu Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-08-21 sprendimu taikyta restitucija ir pagal 2004-03-18 sandorį O. R. parduotas turtas, tarp jų nebaigtą rekonstrukciją namų ūkio pastatų: garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui.

Taip pat atsakovai neginčija, jog nėra su ieškovu sudarę jokių sutarčių dėl ginčo statinių naudojimosi ar valdymo (nuomos, panaudos ar kt.), taip pat, kad ten nuolat gyvena atsakovas E. R., yra šio atsakovo bei atsakovų O. R. ir R. R. deklaruotos gyvenamosios vietos, laikomi atsakovų asmeniniai, buities apyvokos ir kiti daiktai, baldai, kad tik jie vieni disponuoja pastatų raktais, o ieškovas negali patekti į patalpas.

Taigi, byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas yra ieškovo nuosavybė ir jis valdymo teisę prarado be savo valios, taip pat, kad jokių susitarimų dėl naudojimosi statiniais atsakovai su ieškovu šiuo metu nėra sudaręs, tačiau atsakovai fiziškai užvaldė ieškovui priklausantį turtą ir juo naudojasi, nors teismo sprendimu ginčo turtas turi būti grąžintas ieškovui ir jis nuo 2019 m. sausio mėn., ragina atsakovus išsikelti.

Vis tik, atsakovai nesutinka, kad ginčo statiniais naudojasi neteisėtai, motyvuodami tuo, kad tai jiems leidžia sulaikymo teise, kadangi atsakovai yra pareiškę ieškinį Klaipėdos apygardos teisme dėl kompensacijos už ieškovui priklausančio turto pagerinimą.

Vienas iš CK įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – daikto sulaikymo teisė (CK 6.69 str.). Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šios teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta CK 4.229–4.235 straipsniuose, tačiau naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Daikto sulaikymo teisė – tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad daikto sulaikymo teisę turi tik kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Be to, sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4.229 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, atsakovai nėra teisėti ginčo patalpų valdytojai, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo turtas turi būti grąžintas ieškovui, o atsakovai ir ieškovas jokių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis nėra sudarę ir ieškovas tokių ketinimų neturi, priešingai – ieškovas ragina atsakovus išsikelti, be to, atsakovai neturi ir jokių reikalavimų ieškovui, kurių įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nes Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019 2019 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo atsakovui V. R. priteista kompensacija už ieškovui priklausančio turto pagerinimą, nėra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai neturi pagrindo naudotis savigynos priemone – daikto sulaikymo teise.

Atsakovai apie ieškovui D. V. priklausančio turto atlaisvinimą iki 2019 m. kovo 1 d. yra įspėti raštu 2019 m. sausio 3-4 d. pranešimais. Kaip nustatyta byloje, patalpose faktiškai gyvena tik vienas iš atsakovų ­– E. R., kuris, kaip ir kiti atsakovai, yra pilnametis, duomenų apie atsakovų sveikatos problemas, nedarbingumą byloje nepateikta, pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo statiniai nėra gyvenamosios paskirties, be to, nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iki bylos išnagrinėjimo praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, taigi atsakovai turėjo pakankamą intervalą susipažinti, sužinoti savininko valią ir jo reikalavimus atlaisvinti savininko turtą nuo kitų asmenų valdomų daiktų bei pasirūpinti būstu kitur, tuo labiau, kad pastatų savininkas ieškovas D. V. yra privatus fizinis asmuo ir nėra priskiriamas prie subjektų, turinčių pareigą padėti užtikrinti asmens teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimą, todėl atsakovo V. R. argumentai, kad atsakovams turi būti sudarytos sąlygos naudotis pastatais iki jie susiras kitą būstą, yra nepagrįsti.

Kadangi iš bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovai jokių teisių į ginčo turtą neturi, todėl atsakovai gyvena ir naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais be jokio teisinio pagrindo, ir tokiais savavališkais veiksmais pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Dėl šių aplinkybių ieškovo reikalavimai iškeldinti atsakovus yra teisėti ir pagrįsti.

Kiti šalių argumentai ir nurodytos aplinkybės nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nebepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau duomenų apie patirtas teisinės pagalbos ir kitas išlaidas nepateikė. Patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus O. R., V. R., E. R., R. R. su visais jiems priklausančiais daiktais iš D. V. priklausančių statinių - garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), esančių ieškovui priklausančioje 342/682 žemės sklypo dalyje, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, Palangoje.

Priteisti iš atsakovų O. R., V. R., E. R., R. R. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.