Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Irec Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Goloka“ ieškinį atsakovui UAB „Irec Baltic“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus, nustačius šių darbų defektus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovas remiantis CK 6.662 str., 6.681 str., 6.686 str. turi pareigą sumokėti ieškovui 10 748,48 EUR už ieškovo atliktus bei atsakovo priimtus darbus. Dėl atsakovo nepriimtų darbų, už kuriuos reikalaujama 30 536,81 EUR, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad minėti darbai atlikti su trūkumais, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokius konkrečiai ieškovės UAB „Goloka“ atliktų darbų defektus prekybos centro korpuse „B“ šalino UAB „SPRK“, kokia darbų apimtis susijusi su šiuo objektu ir kokia darbų kaina ir nėra įrodymų, patvirtinančių defektų šalinimo kainos sumokėjimą rangovui, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti pilna apimtimi.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl atsakovui įrodžius, kad ieškovo atlikti darbai buvo su defektais, nepagrįstai privertė atsakovą mokėti už nekokybiškai atliktus darbus, kas pažeidžia atsakovo interesus bei neatitinka CK ir sutarties nuostatų. Kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu.

Dėl skolos už priimtus darbus priteisimo

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo reikalaujamą sumą už atsakovo priimtus darbus, neatsižvelgdamas į atsakovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras išrašytas už ieškovui teiktas medžiagas ir įrankius bei į atsakovo argumentus, jog atsiskaitymai su ieškovu pagal sutartis buvo vykdomi darant tarpusavio ir trišales užskaitas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos argumentus.Pažymėtina, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. balandžio 15 d. ieškovė UAB „Goloka“ ir atsakovė UAB „IREC Baltic“ pasirašė statybos rangos sutartį. Ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo parengtą darbo projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka atlikti prekybos centro korpuso „B“, esančio (duomenys neskelbtini)), rūsio, pirmo aukšto ir antro aukšto įrengimo darbus iš gelžbetonio konstrukcijų, o atsakovas - sumokėti už darbus sutartyje nurodytą kainą. Pagal statybos rangos sutarties 2.6 punkto sąlygas, atitinkama darbų dalis laikoma priimta apmokėjimui šalims pasirašius statybos darbų dalies atlikimo aktą pagal sutarties 7 skirsnyje nustatytą tvarką statybos darbų dalies atlikimo aktą, kuriame nurodomi atlikti darbai, atliktų darbų mato vienetas, kiekis ir kaina. Pasirašius statybos darbų dalies atlikimo aktą, rangovas pateikia užsakovui PVM sąskaitą faktūrą už atliktą darbą, kurią užsakovas įsipareigoja apmokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir pateikti rangovui mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovas reikalauja priteisti 10 748,48 EUR sumą už atliktus stoginių daugiasluoksnių plokščių montavimo, stogo įrengimo (denginių korio), lengvų metalo profilių tvirtinimo prie paviršių, liftų stogo, liftų išorinių ir vidinių sienų įrengimo, monolitinės perdangos, monolitinių ruožų perdangoje įrengimo bei kitus su tuo susijus darbus. Ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą už minėtus darbus pateikė į bylą PVM sąskaitas – faktūras Nr. GOL 404, GOL 408, GOL 393, GOL 415, GOL 416 į bylą atliktų darbus aktus už 2012 m. gegužės mėn., birželio mėn., pažymas apie atliktų darbų vertę už 2012 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. (T.1., b.l. 81-92). Šie dokumentai patvirtina, kad atsakovas minėtus darbus priėmė pasirašydamas juos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose dokumentuose nėra aptariami jokie ieškovo atliktų darbų defektai. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, šioje dalyje savo poziciją iš esmės grindė PVM sąskaitomis – faktūromis IREC 12157 už pateiktas prekes bei IREC 12215 už ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimą. Tačiau šie argumentai prieštarauja šalių sudarytos sutarties nuostatomis iš kurių matyti, jog šalys susitarė, kad rangovas vykdydamas statybos darbus naudoja savo priemones, mechanizmus, įrenginius, komplektuoja statybos darbams reikalingos kvalifikacijos personalą bei visas reikalingas medžiagas savo sąskaita tiekia rangovas (1.5 p.). Sutarties 2.1 p. taip pat numatyta, jog į sutarties kainą yra įtrauktos visos rangovo išlaidos, susijusios su statybos darbais. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių papildomų susitarimų tarp šalių, kurie patvirtintų faktą dėl papildomų rangovo išlaidų, kurios nėra įtrauktos į sutarties kainą. Kolegijos vertinimu, neįrodytais laikytini ir atsakovo argumentai dėl to, kad atsiskaitymai tarp šalių buvo vykdomi tarp jų darant tarpusavio bei trišales užskaitas. Visų pirma pažymėtina, kad sutarties 2.7 p. šalys taip pat susitarė, kad visi mokėjimai rangovui pagal šią sutartį atliekami į rangovo nurodytą sąskaitą banke ar bankuose apie kurias rangovas raštu informuoja užsakovą, jeigu jų duomenys keičiasi lyginant su sutarties 19 skirsnyje pateiktais duomenimis. Tuo tarpu sutarties 19 p. nurodyti šalių atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (T1., b.l. 29). Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas būtų nurodęs kitas banko sąskaitas atsiskaitymams atlikti. Kolegijos vertinimu, atsakovas nepaaiškino, ką konkrečiai įrodinėja pateiktais apyvartos žiniaraščiais ir kokią reikšmę nagrinėjamu atveju turėtų aplinkybė dėl šalių atsiskaitymų formos, kadangi atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų pagal pateiktus apyvartos žiniaraščius, kurie patvirtintų atsiskaitymo su ieškovu faktą pagal bylą PVM sąskaitas – faktūras Nr. GOL 404, GOL 408, GOL 393, GOL 415, GOL 416. Kolegija taip pat kaip neįrodytus atmeta atsakovo argumentus, dėl naudojimosi sutarties 2.9.4 p. numatyta teise sulaikyti mokėjimą už atliktus statybos darbus, jeigu iki sekančio mokėjimo dienos rangovas nėra pašalinęs savo darbo trūkumų tos statybos darbų dalies už kurią atsakovas jau yra sumokėjęs. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas remdamasis šia aplinkybe nenurodė, už kokius konkrečiai ieškovo atliktus darbus, kurie buvo atlikti su defektais ir neištaisyti, atsakovas jau buvo sumokėjęs laikotarpiu 2012 m. gegužės – rugpjūčio mėn., t.y. kai buvo pateiktos ginčo sąskaitos faktūros. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi yra šalies pareiga (CPK 178 str.).Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybes, susijusias su atliktų darbų priėmimu–perdavimu, t. y. kad užsakovas patvirtino priėmimo–perdavimo aktą, jame nenurodyta darbų trūkumų, o atsakovui neįrodžius aplinkybių, kad minėti darbai neatlikti, ir neįrodžius kitų aplinkybių, kuriomis remiasi gindamasis nuo pareikšto ieškinio šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 10 748,48 EUR skolą už ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus darbus.

Dėl skolos už nepriimtus darbus priteisimo

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias norams, tenkino ieškinį dalyje dėl 30 536,81 EUR už nepriimtus darbus priteisimo, kadangi atsakovas įrodė, jog ieškovo atlikti darbai buvo su defektais, kurie buvo ištaisyti ir atsakovui kainavo 43 869,80 EUR. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis UAB „Goloka“ atliktų darbų aktais Nr. G/12 už 2012 m. kovo mėnesį ir Nr.G/13 už 2012 m. gegužės mėnesį bei pažymos apie atliktų darbų vertę prašė priteisti 30536,81 EUR iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas šių aktų nepasirašė, įrodinėjo, kad ieškovas atliko darbus su defektais, todėl buvo pareikalauta juos ištaisyti ir sulaikytas atsiskaitymas iki defektų pašalinimo, tačiau ieškovas defektų nepašalino, todėl atsakovas gindamasis nuo pareikšto ieškinio šioje dalyje įrodinėjo, kad už minėtų defektų šalinimą yra patyręs didesnes išlaidas nei ieškinio suma.Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Pagal teisės normas, kuriomis reglamentuojamos rangos teisiniai santykiai, pateikti užduotį yra užsakovo pareiga, o už rangos sutarties vykdymo metu atliktų darbų rezultato perdavimą užsakovui atsakingas rangovas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad ieškovas atliko darbus su defektais, tačiau ieškinį tenkino, argumentuodamas jog atsakovas neįrodė, jog už ieškovo atliktų darbų defektų šalinimą patyrė 66 612,60 EUR. Kolegijos vertinimu, situacija kuomet užsakovui kyla pareiga mokėti pilną kainą už su defektais atliktus darbus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą ir įrodymų pakankamumo bei tikėtinumo principus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė patirtų išlaidų už ieškovo padarytų defektų šalinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti atmetant ieškinį dalyje dėl 30 536,81 EUR skolos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, įrodinėdamas, kad patyrė ieškovo atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų į bylą pateikė su UAB „SPRK“ pasirašytą 2012 m. spalio 24 d. rangos sutartį dėl rangovo UAB „Goloka“ atliktų darbų - gelžbetoninių konstrukcijų montavimo, fasadinių plokščių montavimo, plytelių klijavimo, eksploatuojamo stogo hidroizoliacijos įrengimo darbų defektų šalinimo objekte „Prekybos paviljonai, „A“ ir „B“ korpusai, adresu (duomenys neskelbtini)). Pateikė Lokalinę sąmatą Nr.1 A korpuso grindų plytelių perklijavimas, kurioje nurodyta darbų kaina - 86 605,54 Lt. Lokalinė sąmata Nr.2 sudaryta dėl „B“ prekybos paviljono defektų taisymo ir nurodyta defektų taisymo kaina 170 611,34 Lt., Lokalinė sąmata Nr. 3 Fasade angų apskardinimo defektų taisymas ir nurodyta defektų taisymo kainą 38686,18 Lt. Lokalinė sąmata Nr. 4, eksploatuojamo stogo remonto darbai – darbų kaina 26870,71 Lt (T. 2., b.l. 100-126). Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovas būtent už ieškovo B korpuse atliktų darbų defektų šalinimą patyrė 66 612,60 EUR bei remiantis šiais įrodymais negalima identifikuoti kiek konkrečiai kainavo kiekvieno iš ieškovo padarytų defektų taisymas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad ieškovas darbus atliko su defektais ir atsakovas juos pašalino savo lėšomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su B paviljono defektų taisymu. Iš pateikto Atliktų darbų priėmimo akto Nr. 2-1 B prekybos paviljonų defektų taisymas (T 2., b.l. 124-126) matyti, kad didelė dalis atsakovo 2012 m. rugsėjo 20 d. pretenzijoje Nr. 12-09-20 (T.1., b.l. 179-180) išvardytų atsakovo padarytų defektų ištaisyta UAB „SPRK“ ir jų šalinimas B paviljone, atsakovui kainavo 43 869,80 EUR. Kolegija taip pat sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl išankstinio atsakovo atsiskaitymo su UAB „SPRK“ neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktos išankstinės sąskaitos – faktūros 66 612,60 EUR sumai bei jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai (T. 2., b.l. 111-122), pagrindžia atsakovo pilną atsiskaitymą už UAB „SPRK“ atliktus ieškovo padarytų defektų šalinimo darbus, tarp jų ir defektų šalinimą B korpuse. Taigi, įvertinus atsakovo pateiktų įrodymų visumą konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovas pašalino ieškovo atliktų darbų defektus ir patyrė išlaidas viršijančias prašomą priteisti sumą už atsakovo nepriimtus ieškovo atliktus darbus.Pažymėtina, jog pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatą, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šalių sudarytos rangos sutarties 2.9 p. numatė atsakovo teisę sulaikyti mokėjimą už atliktus statybos darbus, jei iki sekančio mokėjimo dienos rangovas nepašalino darbų defektų, užsakovas turi teisę pats ar kitų asmenų pagalba atlikti tokius darbus rangovo sąskaitą (8.5 p.). Taigi, tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta sutartis atsakomybę dėl rangos sutarties vykdymo metu netinkamai atliktų darbų nustato būtent rangovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Nurodytoje byloje teisės „sulaikymas“ užtikrino rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu, vykdymą. Tuo atveju, kai rangovas jau nevykdo savo prievolių, užsakovas savo interesams ginti gali taikyti kitą priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą. Šis teisių gynimo būdas reglamentuojamas CK 6.207 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta: „Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.“ Nurodytu teisių gynimo būdu šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas nereiškia priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o tik gina savo teisę nevykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų ieškovui už tuos darbus, kurių atsakovas neatliko arba atliko netinkamai. Esant ginčui dėl darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Bylos medžiaga nustatyta ir ieškovas neginčija, kad darbai atlikti su defektais ir ieškovas jų nepašalino. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad darbai, kurių nepriėmė atsakovas ir už kuriuos prašoma priteisti 105 437,49 Lt buvo realiai atlikti, o atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad buvo šalinami būtent ieškovo padaryti defektai, jog defektai buvo šalinami kelerių metų periode, todėl defektai galėjo atsirasti dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo. Tačiau įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodė ieškovo atliktų darbų defektus bei jų šalinimo išlaidas viršijančias prašomą priteisti 30 536,81 EUR sumą, o ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir šalių veiksmai atitinka CK 6.207 straipsnio nuostatas – viena šalis atsisako vykdyti sutartinę prievolę kitai šaliai dėl to, kad ši neįvykdė savo prievolės, kylančios iš rangos sutarties. Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad užsakovas, nevykdydamas prievolės sumokėti visą rangos sutartyje nustatytą kainą rangovui iš pradžių rėmėsi šalių sutartu teisės „sulaikymo“ pagrindu, o vėliau faktiškai įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į nurodyto straipsnio nuostatas, jis turėjo tokią teisę. Rangovas, reikalaudamas užsakovą visiškai atsiskaityti, neįrodė, kad tinkamai įvykdė iš sutarties kylančią savo prievolę ištaisyti darbų defektus ir užsakovui perduoti tinkamai atliktus darbus, todėl neturi pagrindo reikalauti užsakovą vykdyti savąją prievolę – sumokėti už šiuos darbus. Todėl kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovas darbus atliko, tačiau atsakovui įrodžius, kad atlikti darbai yra su defektais, kurių šalinimo kaštai viršija reikalaujamą priteisti sumą, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl atsakovo nepriimtų darbų, t.y. dėl 30 536,81 EUR sumos atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis CPK 88,93,98 str. pilnai tenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą teismas priteisė 1238,56 EUR žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui, iš dalies tenkinus ieškinį, proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai (73,97 proc.) iš atsakovo valstybei priteistina 322 EUR žyminio mokesčio. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1920,64 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistina 499,94 EUR teisinės pagalbos išlaidų.Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą sumokėjo 836 EUR žyminio mokesčio ir 726 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis CPK 83 str. 8 d., atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, nes ieškovo įmonei iškelta bankroto byla. Dėl nurodyto, atsakovui yra grąžintina jo sumokėtas 836 EUR žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (73,97 proc.) apeliantui iš ieškovo priteistina 537,02 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Irec Baltic“, įmonės kodas 302290723, ieškovės BUAB „Goloka“, įmonės kodas 125718493, naudai 10748,48 EUR skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10748,48 EUR sumą, skaičiuojamas nuo 2014 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Irec Baltic“, įmonės kodas 302290726, valstybei 322 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui „Irec Baltic“, įmonės kodas 302290726 iš ieškovo BUAB „Goloka“, įmonės kodas 125718493 499,94 EUR bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti atsakovui „Irec Baltic“, įmonės kodas 302290726 iš ieškovo BUAB „Goloka“, įmonės kodas 125718493 537,02 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui „Irec Baltic“, įmonės kodas 302290726 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 836 EUR žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą, sumokėto 2015-08-11 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 1134, Nordea Bank AB, Lietuvos skyrius.