Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, M. G., O. N. dėl pastatų įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto registre, prašo nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad jai, pareiškėjai V. P. ir V. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1 m., 113,06 kv.m. bendro ploto, 1980 m. statybos (su rūsiu R1, 7,86 kv.m. bendro ploto, 1955 m. statybos, priestatu 1a1Ž,13,2 kv.m. bendro ploto, 1955 m. statybos, ir rūsiu R2, 7,24 kv. m. bendro ploto, 1955 m. statybos; su veranda 2alž, 29,11 kv.m. bendro ploto, 1980 m. statybos); ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 118 kv.m. užstatyto ploto, 1955 m. statybos, su priestatu 1ilž; pagalbinio ūkio pastatas – malkinė, pažymėta plane 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv.m. užstatyto ploto, 1988 m. statybos; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos, esantys 0,46 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), juos valdant įgyjamąja senatimi.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos ir V. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Varėnos CMS. Pareiškėjai bei jos sutuoktiniui V. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygą, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, šuliniu. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ir 0,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytoje sodyboje pareiškėjos šeima gyveno nuo 1972 m., kai ją nusipirko iš B. V. ir ji buvo perregistruota jos vardu. Nuo to laiko ji ir gyvena šioje sodyboje bei deklaruoja gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktiniui, sodybą ir toliau naudoja ir valdo savo nuožiūra kaip savininkė. Po sutuoktinio mirties ji priėmė jo palikimą.

Pareiškėja nurodo, kad jau nuo 1972 m. vasario mėn. valdė aukščiau nurodytą turtą. Pažymėjo, kad ji, o iki mirties ir jos sutuoktinis V. P., nurodytais pastatais rūpinosi ir naudojosi nuo pat jų įgijimo iki šiol. Nuo pastatų įgijimo juos prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo su turto išlaikymo susijusius mokesčius, gyveno name, naudojosi nuolat ir ūkio pastatais. Per visą pastatų naudojimo ir valdymo laikotarpį niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl šio turto, visi žino, kad pastatai priklauso pareiškėjai ir V. P., šie pastatai įgyti gyvenant kartu santuokoje. Šiuo metu, pastatams jau parengta kadastrinių matavimų byla, tačiau teisinei registracijai viešajame registre reikalinga nustatyti juridinį faktą, dėl pastatų – gyvenamojo namo ir ūkio pastatų įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Pastatai išsidėstę jos vardu nuosavybės teise įregistruotame 0,46 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo pat 1972 m. pareiškėja ir jos sutuoktinis V. P. (iki mirties), kaip teisėti pastatų įgijėjai, juos nepertraukiamai ir niekieno netrukdomi valdė, naudojo ir disponavo daugiau nei dešimt metų ir valdo iki šiol. Jų valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo.

Pareiškėja nurodo, kad siekdama įregistruoti jos ir sutuoktinio V. P. turėtą nuosavybę valstybiniame registre, kreipiasi į teismą dėl įgyjamosios senaties, valdymo ir įgijimo fakto nustatymo.

Suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepimuose į pareiškimą neprieštaravo pareiškimo tenkinimui bei prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys M. G. ir O. N. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. P. kelia klausimą, kad jai ir jos sutuoktiniui V. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1 m., 113,06 kv. m. bendro ploto, 1980 m. statybos (su rūsiu R1, 7,86 kv. m. bendro ploto, 1955 m. statybos, priestatu 1a1Ž, 13,2 kv. m. bendro ploto, 1955 m. statybos, ir rūsiu R2, 7,24 kv. m. bendro ploto, 1955 m. statybos, su veranda 2alž, 29,11 kv. m. bendro ploto, 1980 m statybos); ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 118 kv. m. užstatyto ploto, 1955 m. statybos, su priestatu 1ilž; pagalbinio ūkio pastatas malkinė, pažymėta plane 2I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m. užstatyto ploto, 1988 m. statybos; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos, esantys 0,46 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). bei šiuos pastatus valdo įgyjamosios senaties pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai V. P. bei jos sutuoktiniui V. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygą, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, šuliniu. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ir 0,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, esantis (duomenys neskelbtini) V. P. ir V. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Varėnos civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu (iki jo mirties) nurodytoje sodyboje gyveno nuo 1972 m., kai ją nusipirko iš B. V. ir ji buvo perregistruota pareiškėjos vardu. Nuo sodybos įsigijimo, ji gyvena šioje sodyboje bei deklaruoja gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktiniui, sodybą ir toliau naudoja ir valdo savo nuožiūra kaip savininkė. V. P. nuo pastatų įgijimo juos prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo su turto išlaikymo susijusius mokesčius, gyveno name, nuolat naudojosi ir ūkio pastatais. Per visą pastatų naudojimo ir valdymo laikotarpį niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl šio turto, visi žino, kad pastatai priklauso pareiškėjai bei šie pastatai įgyti gyvenant kartu santuokoje su V. P.. Šiuo metu, pastatams jau parengta kadastrinių matavimų byla, tačiau teisinei registracijai viešajame registre reikalinga nustatyti juridinį faktą, dėl pastatų – gyvenamojo namo ir ūkio pastatų įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir kaip savą valdęs nekilnojamą daiktą ne mažiau kaip 10 metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Iš aukščiau išdėstyta matyti, kad nuo pat 1972 metų pareiškėja V. P. ir V. P., kaip teisėti pastatų įgijėjai, juos nepertraukiamai ir niekieno netrukdomi valdė, jais naudojosi ir disponavo daugiau nei dešimt metų (V. P., miręs (duomenys neskelbtini)), pareiškėja valdo iki šiol. Pastatų valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, todėl darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, įgyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, įgyjamąja senatimi.

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjos ir jos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), valdomą turtą, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad pareiškėja pastatus būtų užvaldžiusi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei inžinerinių įrenginių valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai, nors jis ir negalioja. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėją nesąžininga, siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.70 straipsnis). Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1 m., 113,06 kv.m. bendro ploto, 1980 m. statybos (su rūsiu R1, 7,86 kv.m. bendro ploto, 1955 m. statybos, priestatu 1a1Ž, 13,2 kv.m. bendro ploto, 1955 m. statybos, ir rūsiu R2, 7,24 kv.m. bendro ploto, 1955 m. statybos, su veranda 2alž, 29,11 kv.m. bendro ploto, 1980 m. statybos); ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 118 kv.m. užstatyto ploto, 1955 m. statybos, su priestatu 1ilž; pagalbinio ūkio pastatas – malkinė, pažymėta plane 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv.m. užstatyto ploto, 1988 m. statybos; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos, esantys 0,46 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijus juos valdant įgyjamąja senatimi.

Faktas nustatytas, siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.