- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-361-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08278-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ir atsakovo G. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-499-776/2014 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui G. G., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Sergel“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo ieškovei priteisimo, kilnojamojo turto ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp J. G. ir G. G., nutraukti dėl atsakovo G. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) pripažinti, kad nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos ieškovei reikalingas išlaikymas ir iš atsakovo priteisti ieškovei išlaikymą, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki invalidumo pabaigos; 4) santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 6) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas yra asmeniškai atsakingas už prievoles UAB „Sergel“ dėl 491,32 Lt skolos ir 872,58 Lt delspinigių ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl 832,32 Lt rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuotos nuo 2007-09-01 iki 2011-12-31; 7) priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu išgyveno (duomenys neskelbtini) metus, sutardavo, vienas kitą užjausdavo, paremdavo. 2012 metų sausio mėnesį ieškovei buvo padaryta operacija ir galvoje pašalintas auglys. 2012-05-30 dukros kvietimu ji su atsakovu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko atsakovas pasakė, kad įsimylėjo kitą moterį ir išėjo iš namų. 2013-06-21 atsakovo draugė išvažiavo į Lietuvą ir atsakovas ją pakvietė gyventi kartu su juo tos moters namuose. Ji sutiko ir gyveno kartu su atsakovu. Mano, kad atsakovas, būdamas neištikimas, pažemino šeimą. Tvirtina, kad skaudžiai išgyveno atsakovo neištikimybę, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją, emocinį skausmą, pablogėjo sveikatos būklė, ir šiuo metu jai nustatytas 50 proc. darbingumas. Visas ieškovės pajamas sudaro 290 Lt nedarbingumo pašalpa. Atkreipė dėmesį į tai, kad mobiliojo ryšio planais naudojosi ji, po to atsakovas, o įsipareigojimas kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui atsirado dar jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą buitį. Kai pradėjo gyventi su atsakovu atskirai, ieškovė nuo 2014 m. balandžio mėnesio pradėjo draugauti ir gyventi su kitu vyru.
Atsakovas G. G. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas: 1) santuoką tarp ieškovės ir jo nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) padalyti santuokoje įgytą 11 752 Lt vertės kilnojamąjį turtą, šį turtą priteisiant ieškovei. Pažymėjo, kad su ieškove gyveno (duomenys neskelbtini), jis daug dirbo, ieškovė buvo nepatenkinta, jog jis daug dirba, ir nenorėdama gyventi kartu išvažiavo į Lietuvą. Kiek jis žino, ieškovė susirado kitą vyrą. Nurodė, jog kitos moters neturėjo. Mano, kad ieškovė pati kalta dėl santuokos iširimo, kadangi paliko jį vieną Anglijoje. Vėliau pradėjo reikalauti skyrybų, nurodydama, kad jis turi kitą moterį. Šiuo metu tiek jis, tiek ieškovė jau gyvena atskirus gyvenimus su kitais partneriais ir ateities kartu nebesieja. Pabrėžia, kad su kita moterimi pradėjo gyventi kažkur nuo 2014 metų pradžios, ieškovė tuo pačiu metu susirado kitą vyrą, su kuriuo netgi buvo nuvykusi į Angliją pas dukrą. Nesutinka mokėti išlaikymo ieškovei, kadangi ši jau gyvena su kitu vyru ir reikalaujama suma yra didėlė. Nurodė, kad siūlė ieškovei išlaikymą suteikti vienkartine išmoka. Neturtinės žalos atlyginimą ieškovei mokėti nesutinka.
Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu, o atsakovas prašė atmesti ieškovės ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės J. G. ir atsakovo G. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Priteisė neterminuotai ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-11-20). Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą asmenines nuosavybes teise priteisė ieškovei. Pripažino solidariomis prievolėmis ieškovės ir atsakovo prievoles kreditoriams UAB „Sergel“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovo 64,80 Lt žyminį mokestį, 1 017,25 Lt išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 20,55 Lt proceso išlaidas valstybei. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas santuokos metu tinkamai nevykdė sutuoktinių pareigų: atsakovas buvo neištikimas, ieškovė šį faktą toleravo, gyveno kartu su atsakovu moters, dėl kurios atsakovas išėjo iš šeimos, būste, nevykdė pagarbos šeimai principo, pati susirado kitą partnerį, su kuriuo dar nenutraukusi santuokos sukūrė šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pajamas ir ieškovės sveikatos būklę, priteisė ieškovei 300 Lt kasmėnesinį išlaikymą. Teismas atmetė šalių reikalavimus dėl automobilių padalijimo, nustatęs, kad šio turto realiai nėra. Sprendė, kad prievolės kreditoriams yra solidarios, nes kreditorių teikiamomis paslaugomis vedant bendrą ūkį naudojosi abu sutuoktiniai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) J. G. prašo teismo sprendimą pakeisti iš dalies: 1) pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo 500 Lt kasmėnesinį išlaikymą; 4) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas asmeniškai atsakingas už prievoles kreditoriams UAB „Sergei“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir jį kitą vyrą susirado praėjus metams po to, kai jos ir atsakovo santykiai nutrūko. Mano, kad atsakovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą, o už įsipareigojimus kreditoriams yra atsakingas tik atsakovas.
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) G. G. prašo teismo sprendimą pakeisti iš dalies: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir atmesti ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir materialinio išlaikymo priteisimo ieškovei, taip pat paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad ieškovė grįžusi į Lietuvą susirado kitą vyrą ir su juo gyvena. Atsakovo nuomone, ieškovė gali pagerinti savo turtinę padėtį. Tvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas G. G. prašo šį skundą atmesti ir jo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsakovo skundo motyvais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (ieškovės) J. G. ir (atsakovo) G. G. apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo klausimas spręstinas taikant proceso teisės normas dėl įrodymų įvertinimo (CPK 185 str.), kadangi teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius, įvertinta jų visuma, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės.
Apeliantų teigimu, priešinga šalis buvo kalta dėl santuokos iširimo, nes pradėjo gyventi su kitu partneriu.
Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra, kai sutuoktinis buvo neištikimas. Kitas atvejis, kai sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, jog santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo neištikimi ir turi kitus partnerius, ir iš esmės nutraukė šeiminius santykius, o po to nesirūpino vienas kitu.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kad šalių santykių nutraukimo iniciatoriai buvo abu sutuoktiniai, sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų nesprendė abipusiu susitarimu, nesirūpino vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie netinkamai atliko sutuoktinių pareigas, nesiėmę visų reikiamų priemonių santuokai išsaugoti.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Byloje nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagrįstai teismo buvo atmestas.
Dėl buvusios sutuoktinės išlaikymo
CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinės teisė reikalauti priteisti jai išlaikymą iš kito sutuoktinio. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi.
Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.).
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, prašiusios išlaikymo šalies (ieškovės) sveikatos būklę ir jos 50 proc. darbingumo lygį.
Pažymėtina, kad apeliantai nesutikdami su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl sutuoktinės išlaikymo, nekvestionavo teismo nustatytų bylos aplinkybių, jų nepaneigė ir nesuformulavo argumentų, paneigiančių teismo išvadas, o tik išdėstė sau palankias nuomones dėl išlaikymo (ne) reikalingumo ir jo dydžio. Nesant išsamiai suformuluotų argumentų dėl minėtos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo ir juos pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo keisti šios sprendimo dalies pagal deklaratyvius šalių teiginius, kuriuos jau vertino teismas.
Pagal CK CK 3.72 straipsnio 11 dalį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.
Taigi tiek ieškovė esant minėtoms įstatyme įtvirtintoms aplinkybėms (pvz., pablogėjus jos sveikatos būklei ir pan.), tiek atsakovas (pagėrėjus ieškovės sveikatos būklei, jai įsidabinus, kitaip pagerinus savo turtinę padėtį, ar pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ir t. t.), gali kreiptis į teismą, prašydami padidinti / sumažinti išlaikymo dydį ar nutraukti išlaikymo mokėjimą.
Dėl prievolių kreditoriams
Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (3 punktas), prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).
Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio.
Iš prieš tai minėto reglamentavimo, akivaizdu, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ar sudarytų šeimos interesais, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad prievolė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl 832,32 Lt rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atsirado vietinės rinkliavos mokėtojams (ieškovei ir atsakovui) nemokant už komunalinių atliekų išvežimą nuo 2007-09-01 iki 2011-12-31, t. y. šalims būnant santuokoje ir deklaravus savo gyvenamąją vietą būste, kuriam kreditorius teikė atliekų tvarkymo paslaugas.
Skola kreditoriui UAB „Sergel“ kildinama iš sutarties dėl skaitmeninio ryšio paslaugų teikimo. Nors sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarė atsakovas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė taip pat naudojosi šiomis paslaugomis, ir ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas nepasisako dėl skolos šiam kreditoriui dydžio, kadangi tai nėra šios bylos skundų dalykas.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.