Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „Sergel“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui G. G., tretieji asmenys UAB „Sergel“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo ieškovei priteisimo, kilnojamojo turto ir kreditorinių reikalavimų padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog ieškovė santuokoje su atsakovu išgyveno 28 metus, sutardavo, vienas kitą užjausdavo, paremdavo. 2012 metų sausio mėnesį ieškovei buvo padaryta operacija ir galvoje pašalintas auglys. 2012-05-30 dukros kvietimu ji su atsakovu nuvyko į Angliją. Anglijoje atsakovas gavo vairuotojo darbą. Darbe 2012 m. gruodžio mėn. atsakovui buvo kalėdinis vakarėlis, kuriame jis dalyvavo vienas ir po to atsakovui į telefoną pradėjo eiti SMS žinutės. 2013-01-26 ji viena buvo grįžusi į Lietuvą, pabuvo ir 2013-05-06 grįžo į Angliją. Atsakovas ją gražiai sutiko ir jie gyveno toliau kartu. Palaipsniui atsakovas pradėjo dirbti be išeiginių, sakė kad pradėjo „chaltūrinti“. Po kurio laiko atsakovas pasakė, kad įsimylėjo kitą moterį, tada ieškovė surinko jo daiktus, sudėjo į tašę ir atsakovas išėjo iš namų. 2013-06-21 atsakovo draugė išvažiavo į Lietuvą, tai atsakovas ją pakvietė gyventi kartu su juo tos moters namuose. Ji sutiko ir gyveno kartu su atsakovu, kol atsipeikėjo ką daranti ir 2013-06-28 grįžo į Lietuvą. 2013 m. liepos mėnesį į Lietuvą grįžo ir atsakovas, 2013-08-03 jie kartu ėjo į vestuves. Per tą laiką atsakovas bendravo su ta kita moterimi telefonu, per „Skype“, o vėliau atsakovas grįžo į Angliją. Atsakovas buvo neištikimas, taip pažemino šeimą. Ieškovė skaudžiai išgyveno atsakovo neištikimybę, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją, emocinį skausmą ir dėl to prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos. Jau santuokos metu ieškovė turėjo sveikatos problemų, vėliau atsakovo elgesio pasekmėje tos sveikatos problemos paaštrėjo, atsirado naujų ligų ir dabar ieškovė turi tik 50 procentų darbingumą, kuris jai nustatytas iki 2015-02-25, dėl tokio darbingumo ji negali dirbti. Visos ieškovės pajamos tai tik 290 Lt nedarbingumo pašalpa, todėl ji prašo priteisti jai iš atsakovo 500 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki invalidumo pabaigos, nes ši suma yra pragyvenimo minimumas. Įsipareigojimas kreditoriui UAB „Sergel“ yra perleistas iš pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“, mobilaus ryšio planais naudojosi ji, o po to atsakovas. Jie nebeturėjo už ką mokėti, todėl sutartis buvo nutraukta, bet liko įsiskolinimas. Prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole, kadangi šis daugiau kalbėjo. Įsipareigojimas kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsirado dar jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą buitį. Už šiukšlių išvežimą nebuvo mokama, todėl atsirado skola. Šią skolą teismas yra priteisęs iš atsakovo, todėl ieškovė prašo tai pripažinti asmenine atsakovo prievole. Automobilių įgytų santuokoje realiai nebėra, jie parduoti, liko tik jų registracija. Dėl kito kilnojamojo turto priteisimo jos nuosavybei ieškovė neprieštarauja, bet tie daiktai jai nereikalingi ir dėl jų ji gali pasakyti, kad: miegamojo komplekto kaip tokio nėra, sekcijos nėra, virtuvinis komplektas yra, tačiau jis naujas buvo pirktas už 600 Lt, šaldytuvas yra, bet pirktas senas už 200 Lt, skalbimo mašina yra, tačiau padovanota sesers, jos vertė 50 Lt, kompiuteris yra, pirktas naujas už 1200 Lt, dabar nebeveikia ir vertas 50 Lt, kompiuterio stalas yra, pirktas už 250 Lt, dabar jo vertė 100 Lt, šildymo, šalto ir karšto vandens sistemos yra, tačiau susidėvėjusios ir jų įrengimas net nekainavo 9000 Lt, dabartinė jų vertė gal 1000 Lt, lauko terasa yra, verta 200 Lt, įrankiai (galąstuvai yra, maišyklė yra, bet neveikia, trimerio, gręžtuvų, oblių nebėra) yra, gal 200 Lt vertės. Kai pradėjo gyventi su atsakovu atskirai, ieškovė gal nuo 2014 m. balandžio mėnesio pradėjo draugauti ir gyventi su kitu vyru, nes jai irgi reikia tenkinti fiziologinius poreikius bei kito žmogaus paramos.

Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė, o ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog jie su ieškove gyveno Anglijoje, jis daug dirbo, ieškovė buvo nepatenkinta, kad jis daug dirba ir nenorėdama gyventi kartu išvažiavo į Lietuvą, kur kiek jis žino susirado kitą vyrą. Atsakovas nurodė, jog kitos moters neturėjo, o naktimis jei nebūdavo namuose, tai dėl darbo reikalų. Ieškovė pati kalta dėl santuokos iširimo, kadangi atsakovą paliko vieną Anglijoje. Ieškovė pradėjo reikalauti skyrybų, nurodydama, kad atsakovas turi kitą moterį, tačiau tai yra tik priežastis, kad nutraukti santuoką ir reikalauti prisiteisti sau išlaikymą. Šiuo metu tiek jis, tiek ieškovė jau gyvena atskirus gyvenimus su kitais partneriais ir ateities kartu nebesieja. Atsakovas su kita moterimi pradėjo gyventi kažkur nuo 2014 metų pradžios, ieškovė taipogi tuo pačiu metu susirado kitą vyrą, su kuriuo netgi buvo nuvykusi į Angliją pas dukrą. Ieškovei 2010-2011 buvo daroma operacija galvoje ir pašalintas auglys, nuo to ieškovei prasidėjo sveikatos problemos. Jis nesutinka mokėti išlaikymo ieškovei, kadangi ši jau gyvena su kitu vyru, o be to reikalauja didelės sumos. Atsakovas siūlė išlaikymą suteikti vienkartine išmoka, tačiau ieškovė to atsisakė. Neturtinės žalos ieškovei mokėti atsakovas nesutinka, kadangi nėra už ką, ieškovė pati kalta dėl santuokos iširimo. Santuokoje įgytų automobilių realiai nebėra, jie išardyti ir parduoti į metalo laužą. Kiti priešieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai buvo, atsakovui išvykus Angliją jie liko, kur jie yra dabar, jis nežino. Įsipareigojimai kreditoriams susidarė taip, kaip paaiškino ieškovė, tačiau šie įsipareigojimai turi būti pripažinti solidariomis jų prievolėmis, kadangi atsirado ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu. Atsakovas savo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė J. G. ir atsakovas G. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Santuokos metu gimę bendri vaikai yra pilnamečiai, šalys nekilnojamojo turto neįgijo, turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Sergel“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atsakovo G. G. vardu yra įregistruoti automobiliai (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini).

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime ir neturtinės žalos atlyginimo

LR CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas LR CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (LR CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitu šeimos nariu, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje byloje darytina išvada, kad šalių ginče įrodinėjama viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t.y. atsakovo neištikimybė.

Liudytoja D. G. teismo posėdyje iš esmės palaikė ieškovės poziciją ginče, nurodydama aplinkybes apie savo tėvo (atsakovo) išėjimo iš šeimos priežastį – kitą moterį, apie ką jai pasakė pats atsakovas, tačiau taipogi liudytoja paaiškino, jog vieno kalto dėl šeimos iširimo nebūna. Tėvas bandė nutraukti santuoką geruoju, tačiau nepavyko. Mama išėjus tėčiui labai pergyveno, tačiau dabar susirado kitą vyrą ir su juo gyvena, kad užsimirštų. Abu tėvai jai vienodai brangūs, ji šneka tiesą, nors pirmiau liudyti nenorėjo, tačiau dabar nusprendė tai padaryti ir niekas jai jokio spaudimo dėl to nedarė. Ieškovė savo argumentams dėl atsakovo kaltės santuokos iširime pagrįsti į bylą pateikė savo paaiškinimą, taipogi pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas atsakovas su kita moterimi (b.l. 186) bei, ieškovės teigimu, lapą su atsakovo pokalbiu per „Skype“ programą su moterimi, dėl kurios atsakovas paliko šeimą (b.l. 184) Atsakovas dėl to paaiškino, jog su ta kita moterimi jį sieja darbiniai santykiai, tos padarytos nuotraukos tėra pokštas, o tokio pokalbio per „Skype“ nebuvo, lape atspausdinti žodžiai yra sugalvoti. Atsakovas nepaneigė teiginio, jog su ta kita moterimi jis dabar gyvena, moters, kuri užfiksuota fotonuotraukose liudytoja į teismą, kad būtų paneigta atsakovo neištikimybė žmonai, nekvietė. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis LR CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimų nuostatų pagrindu, teismas sutinka su ieškovės išsakytais motyvais apie atsakovo neištikimybės įrodymų buvimą.

Tų pačių LR CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimų nuostatų pagrindu teismas, remdamasis atsakovo argumentais dėl santuokos iširimo priežasčių, byloje teiktu atsakovo paaiškinimu, pačios ieškovės teiktu paaiškinimu, liudytojos D. G. parodymais, atsakovo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 192-196) konstatuoja, jog ieškovė santuokos metu taip pat tinkamai nevykdė sutuoktinės pareigų (gerbti šeimą, būti lojaliai), nes žinodama apie atsakovo neištikimybę šeimoje, ieškovė šį faktą toleravo, gyveno kartu su atsakovu moters, dėl kurios atsakovas išėjo iš šeimos būste, iki galo nevykdydama pagarbos šeimai principo, susirado kitą partnerį, su kuriuo dar nenutraukusi santuokos kuria faktinę šeimą.

Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti nebuvo lojalūs ir nerodė pagarbos vienas kitam, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (atsakovo neištikimybė) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė, negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės teikto reikalavimo dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, todėl jį atmeta (LR CK 3.70 str. 2 d.).

Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesant ginčo dėl pavardžių, jiems paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieškovei – G., atsakovui – G. (LR CK 3.69 str.).

Dėl išlaikymo sutuoktinei (ieškovei) priteisimo

Pagal LR CK 3.72 str. 1 d. santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Pagal LR CK 3.72 str. 4 d. sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai. Tokia išvada darytina iš LR CK 3.61 str. 3 d., 3.72 str. 4 d. analizės, be to, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai savo praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-639-357/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-419/2004).

Vadovaujantis LR CK 3.72 str. 1 d. nuostata, sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos ir yra būtina kito sutuoktinio parama ir kitas sutuoktinis pagal savo turtinę padėtį gali tokį išlaikymą teikti, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (LR CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 3.72 str. 5 d. teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Kaip paaiškino ieškovė, su kuo sutiko ir atsakovas, jai dar santuokos metu 2012 m. buvo trepanuojama kaukolė ir pašalintas auglys, dėl ko jai atsirado didelės sveikatos problemos. Teismui pateikti dokumentai iš medicinos įstaigų, kuriose gydėsi ieškovė, patvirtina jos sveikatos būklę ir darbingumą: ieškovei yra diagnozuotos ligos: dešinio klausos nervo neurenoma, dešinio veidinio nervo paralyžius, išreikšta ataksija, kurtumas dešine ausimi, vidine hidrocefalija, stuburo osteochondrozė, radikulopatija, vertikulopatija, daugiamazginė striuma, kepenų nepakankamumas, kairiojo inksto angiolipoma, lėtinis pielonifritas, inkstų nepakankamumas, trumparegystė, hipertenzinė kardiopatija, ekstrasistolija, širdies nepakankamumas (VšĮ Šiaulių rajono Gruzdžių ambulatorijos 2013-10-31, 2014-08-29 medicininiai pažymėjimai (b.l. 21, 178). Nuo 2013-02-26 iki 2015-02-25 ieškovei pakartotinai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 11-12).

Į bylą ieškovė taipogi pateikė paaiškinimą ir pažymas, jog jokio kito turto ar pajamų, išskyrus 290,18 Lt netekto nedarbingumo pensija, ji neturi ir negauna (b.l. 14-15, 17-19). Teismas konstatuoja, jog pagal pateiktus duomenis ieškovė įrodė jos išlaikymo prezumpciją dėl nedarbingumo, atsiradusio dėl sveikatos būklės. Atsakovas nurodydamas savo turtinę padėtį paaiškino, jog gauna ne mažesnes nei 600 svarų mėnesines pajamas, dirba, jokių išlaikytinių daugiau neturi, duomenų apie sveikatos problemas atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei.

Vadovaudamasis LR CK 3.72 str. 5 d. nuostatomis, įvertinęs santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių kalčių laipsnius dėl jos nutrūkimo, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, nustatytą ieškovės darbingumo lygį ir sveikatos būklę, ieškovės įsidarbinimo galimybes, atsakovo kitų išlaikytinių neturėjimą bei kitas svarbias aplinkybes, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas išlaikymą ieškovei J. G. iš atsakovo G. G. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014-11-20 neterminuotai (Panevėžio apygardos teismo 2011-08-25 nutartis civilinėje byloje 2A-518-280/2011).

Šalims išaiškintina, jog pasikeitus LR CK 3.72 str. 5 d. numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto ir prievolių kreditoriams padalinimo

LR CK 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Tačiau iš sisteminės LR CK 3.118 str., 3.119 str. analizės darytina išvada, jog padalinti galima tik realiai egzistuojantį ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą.

Kaip jau minėta sutuoktiniai tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašo padalinti automobilius (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), juos priskiriant asmeninei arba ieškovės, arba atsakovo nuosavybei. Tačiau šalys duodamos paaiškinimus teismui vieningai nurodė, jog minėtas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nebeegzistuoja, todėl tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai dėl šių automobilių padalinimo atmestini ir minėtas turtas nedalintinas.

Atsakovas priešieškiniu prašė padalinti ir kitą kilnojamąjį neregistruotiną turtą (baldus, namų ūkio daiktus ir kt.), tačiau įrodymų apie šių daiktų egzistavimą ir jų vertę santuokos nutraukimo momentu į bylą nepateikė. Ieškovė tokiam atsakovo reikalavimui neprieštaravo, tik nurodė, jog dalies turto iš viso nebuvo arba jo jau nebėra, o likęs esantis turtas yra mažesnės vertės. Esant tokioms aplinkybėms, dalintinas tik toks turtas, dėl kurio egzistavimo šalys sutaria, turto vertę nustatant pagal ieškovės, kaip faktinės turto valdytojos pateiktą paaiškinimą, turtą priteisiant ieškovės asmeninei nuosavybei. Atsakovui kompensacija už ieškovei atitenkančius daiktus nepriteistina, jam to neprašant. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad dalį kilnojamųjų daiktų (centrinio šildymo, šalto ir karšto vandens teikimo sistemas) sujungus su nekilnojamuoju daiktu, jie praranda individualius požymius ir tampa namo ar buto dalimi, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl tokios įrangos padalinimo netenkintinas.

Pagal LR CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, todėl teismas atmeta ieškovės argumentus pripažinti, kad skolos, susidariusios kreditoriams UAB „Sergel“ dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl šiukšlių surinkimo ir išvežimo, turi būti vertinamos kaip asmeninė atsakovo G. G. prievolė. Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiomis paslaugomis vienodai naudojosi abu sutuoktiniai, kurie tuo metu vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą buitį, todėl įsipareigojimai kreditoriams UAB „Sergel“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pripažintini solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių reikalavimus lygiomis dalimis, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Be to teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovui atsisakius reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, šios bylos proceso metu valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo pagal LR CPK 96 str. numatytą proporcingumą, t.y. priteisiant valstybei iš atsakovo G. G.: 64,80 Lt žyminio mokesčio, 1 017,25 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 8-9, 197-198, 208), 20,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 268- 270, 385 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovei – G., atsakovui – G..

Priteisti ieškovei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014-11-20 neterminuotai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

J. G. ir G. G. įgytą santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą padalinti sekančiai: ieškovei J. G. asmenines nuosavybes teise priteisti virtuvinį komplektą 600 Lt vertės, šaldytuvą 200 Lt vertės, skalbimo mašiną 50 Lt vertės, kompiuterį 50 Lt vertės, kompiuterio stalą 100 Lt vertės, lauko terasą 200 Lt vertės, įrankius (galąstuvus, maišyklę) 200 Lt vertės.

Pripažinti solidariomis prievolėmis J. G. ir G. G. prievoles kreditoriams UAB „Sergel“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Kitose reikalavimų dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 64,80 Lt (šešiasdešimt keturis litus 80 ct) žyminio mokesčio, 1 017,25 Lt (vieną tūkstantį septyniolika litų 25 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 20,55 Lt (dvidešimt litų 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto CMS santuokos nutraukimui įregistruoti.