Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-518-280/2011

teisėja Virginija Svirplienė Proceso Nr. 2-08-3-07128-2010-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

dalyvaujant ieškovui L. M. , jo atstovui adv. A. V. , atsakovei D. M. , jos atstovui adv. J. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ir atsakovės D. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei D. M. , institucija, teikianti išvadą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovas L. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimo dalį dėl priteistos 10 000 Lt dydžio kompensacijos, 1600 Lt dydžio kompensacijos bei 300 Lt išlaikymo, panaikinti. Pirmosios instancijos teismas kompensaciją atsakovei priteisė už praeityje buvusį turtą (pinigines lėšas), kurio santuokos nutraukimo metu nebėra ir kuris negalėjo būti įtrauktas į sutuoktinių bendro turto balansą. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, pažeidė įstatyme nustatytas turto dalinimo taisykles. Nors ir konstatavus, kad iš atsakovės vardu atidarytos sąskaitos paimti 20 000 Lt buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, kompensacija atsakovei už tai nepriklauso. Prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo ir ieškovas, ir atsakovė bendromis už parduotus du kambarius gautomis piniginėmis lėšomis. Taigi iš bendrų pinigų tenkindami šeimos poreikius ieškovas ir atsakovė nesukūrė jokio turto, kuris šiuo metu galėtų būti dalintinas. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pripažino J. K. davus 1600 Lt virtuviniams baldams įsigyti. Įmoką už virtuvinius baldus 1600 Lt dydžio sumokėjo pats ieškovas. Atsakovės netektas darbingumas yra 55 procentai, todėl jai mokama netekto darbingumo pensija, kuri yra viena iš valstybės socialinės paramos rūšių. Atsakovės gaunama netekto darbingumo pensija yra pakankama jos minimaliems poreikiams patenkinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės gaunamos pajamos yra nepakankamos save išlaikyti. Nurodo, kad pati atsakovė nesistengia ieškoti darbo, savo nenorą dirbti grįsdama sunkia ekonomine padėtimi šalyje ir neįgalumu, todėl siekia išlaikymą prisiteisti iš ieškovo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. M. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Tvirtina, kad pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie atspindi jos pajamas bei turtinę padėtį, todėl jai priteistas išlaikymas yra būtinas, ieškovas siekia praturtėti jos sąskaita, nesutikdamas mokėti kompensacijos ne tik priteistos, bet ir tos dalies, kurios ji prašo apeliaciniu skundu. Nurodo, kad ji yra iš dalies darbinga, yra netekusi 60 procentų darbingumo dėl ligos.

Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl 300 Lt išlaikymo priteisimo, dėl namo ir žemės, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinimo L. M. asmenine nuosavybe, dėl 11600 Lt kompensacijos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pripažinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagerintą santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas ir pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui priteisti šį namą natūra, o jai iš ieškovo priteisti 62 606 Lt kompensaciją už jai priklausančio namo dalį, priteisti 440 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis (renta) kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos, neterminuotą laiką. Nurodo, kad teismo posėdžio metu nurodė visi liudytojai, kad ieškovas nebuvo lojalus, nerėmė jos nei morališkai nei materialiai, todėl ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė parengiamajame teismo posėdyje priimti patikslintą priešieškinį, o jame buvo prašymas nustatyti su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio klausimo neišsprendė. Teigia, kad nekilnojamojo registro dokumentai patvirtina, kad 2002-2003 buvo atliktas esminis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimas, todėl šis namas turi būti pripažintas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, kad teismas priteisė ieškovui šaldytuvą bei skalbimo mašiną, o jai kompensaciją, tačiau nesudarė turto balanso, neįvertino kilnojamųjų daiktų rinkos kainomis, dėl ko netinkamai buvo padalintas sutuoktinių turtas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė jos išlaikymo terminą ir nepagrįstai sumažino jį iki 300 Lt. Nurodo, jog įvertinusi savo išlaidas patikslintu priešieškiniu norėjo prašyti sau išlaikymo priteisti 800 Lt, bet to negalėjo padaryti, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą priešieškinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė dėl šeimos ir santuokos iširimo visą bylos nagrinėjimo laiką kaltino savo ligą ir tuo paremtą neadekvatų savo elgesį, todėl galima teigti, kad pati atsakovė pripažino ir savo veiksmais prisidėjusi prie santuokos iširimo. Be to teismas pagrįstai atmetė ir atsakovės jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius apie ieškovo neištikimybę (ieškovo neištikimybės pati atsakovė neįrodinėjo ir pateiktame apeliaciniame skunde). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pastangas ieškoti sutarimo su ieškovu, bandymus išsaugoti santuoką ir šeimą. Nurodo, kad nė viena iš šalių reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nepareiškė, todėl teismas šios tvarkos nenustatė. Pats nepilnametis Lukas L. M. patvirtino, jog jis gali bendrauti su mama ir ieškovas tam netrukdo, tačiau pats savo valia to nelabai nori dėl atsakovės sveikatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati pripažino ligos paūmėjimo metu besielgianti neadekvačiai, nesugebanti susivaldyti, vaiko nenoras susitikinėti su motina yra suprantamas ir laikytinas pagrįstu. Bandydama nustatyti bendravimo su vaiku tvarką atsakovė galbūt siekia priversti nepilnametį vaiką, nors jis pats to nelabai nori, bendrauti ir susitikti su ja. Gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2003-02-28 dovanojimo sutartį padovanojo tėvai A. M. M. ir G. J. M. . Rekonstrukcija buvo atliekama ir priestatas buvo statomas ieškovo tėvo A. M. M. A. M. M. deklaravo pajamas, už kurias buvo įgytas nebaigtos statybos gyvenamasis namas su priestatu, kurio baigtumas 61 procentas. Būtent tokio baigtumo namą deklaravo ir ieškovo tėvas 2003 metais, prieš perleisdamas jį ieškovui. Po gyvenamojo namo dovanojimo ieškovui, namo būklė iš esmės nebuvo pagerinta, ir jo baigtumo procentas nepasikeitė. Ieškovo ir atsakovės santuokos metu iš sutuoktinių lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcija nebuvo atlikta, todėl gyvenamasis namas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. UAB korporacijos „Matininkai" nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas nekilnojamojo turto rinkos klestėjimo laikotarpiu, kai viso nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo labai didelės. Taigi suprantama, kodėl ir ieškovui priklausantis gyvenamasis namas buvo įvertintas ženkliai didesne suma nei 2003 metais. Pati atsakovė pripažįsta, kad jos nurodomi esminiai gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti 2002-2003 metais, t.y. dar iki to, kai gyvenamasis namas buvo perleistas ieškovui. Prieš penkerius metus ieškovas ir atsakovė negyveno kaip šeima ir bendro ūkio nebevedė. Tai dar kartą patvirtina, kad namo rekonstrukcija nebuvo atlikta iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų. Ieškovas ir atsakovė 2002-07-11 už 39 000 Lt pardavė du kambarius, esančius bute, adresu Kalvarijų g. 200 Nr. 39 ir Nr. 40, Vilniuje. Pinigai už parduotą butą buvo pervesti į atsakovės D. M. vardu atidarytą banko sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2002-09-30 per du kartus iš atsakovės sąskaitos buvo paimta 20000 Lt. Atsakovė nurodo, kad šiuos pinigus skyrė namo rekonstrukcijai. Tačiau paminėtina, jog jokių įrodymų, patvirtinančių apie pinigų panaudojimą namo rekonstrukcijos ir remonto darbams, atsakovė nepateikė. Taip pat atsakovė neįrodė, jog šiam turtui rekonstruoti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tą pripažino ir teismas, o kito turto sutuoktiniai neturi. Teigia, kad minimalus mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 680 Lt, bet jau ne 800 Lt, kaip nurodo atsakovė. Taigi manytina, kad sprendžiant atsakovė išlaikymo klausimą visais atvejais turi būti remiamasi realiai į rankas gaunamu minimalaus darbo užmokesčio dydžiu. Nurodo, kad atsakovės teikiamas 130 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui nėra pakankamas. Likusią nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą teikia ieškovas iš savo gaunamų pajamų. Taip pat ieškovas išlaiko ir dar dvi pilnametes dukras, kurios mokosi, todėl savo pajamų neturi ir yra jo išlaikomos. Prie dukrų išlaikymo atsakovė neprisideda.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo ( CPK 330 str. CK 3.60 str., CK 3.88 str., CK 3.90 str.)

Nustatytos faktinės aplinkybės

Šalių santuoka, 1989-08-18 įregistruota Kauno m. CM skyriuje, faktiškai iširusi, nes šalys nebetvarko bendrai reikalų nuo 2010 m. pabaigos, nebenori taikytis ir atkurti šeiminių santykių. Iki tol gyveno kartu, nors ir turėjo dėl pablogėjusių santykių atskirus biudžetus, bet abu rūpinosi pagal galimybę vaikais, namais. Šiuo metu tarp jų gili konfliktinė situacija, abu kaltina vienas kitą. Kaip matyti iš šalių, liudytojų paaiškinimų, šeimoje santykiai pablogėjo dėl atsakovei D. M. diagnozuotos ligos, po ko ji pripažinta dalinai darbinga. Atsakovė D. M. dėl ligos yra netekusi 60 procentų darbingumo, kas nustatyta pateikta pažyma. Iš esmės ieškovas L. M. ją kaltina nesirūpinimu šeima ir vaikais, bet taip yra tik dėl jos ligos ir negalima atsakovės D. M. pripažinti kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovas L. M. , žinodamas apie sutuoktinės ligą, reikalavo ir reikalauja, kad ji elgtųsi kaip sveikas žmogus, rūpintųsi juo, namais ir vaikais, ką iki ligos atsakovė ir darė. Dėl susirgimo ji gauna tik 213 Lt nedarbingumo dydžio pašalpą, nes iki ligos diagnozės dirbo neilgai, augino tris vaikus, gimusius kas dveji metai, rūpinosi namais, o šiuo metu iš gaunamos pašalpos negali patenkinti net minimalių savo poreikių. Vaikai buvo auginami namie iki 5 m. amžiaus, taigi negalima tvirtinti, kad ieškovė neįgijo teisių kartu su ieškovu augindama vaikus, į jokį turtą, kuriuo naudojasi šeima ir kuris, pagal ieškovo L. M. reikalavimus, turi likti jam su vaikais.

Kaip minėta, sutuoktiniams gimė trys vaikai, jie užaugo šeimoje, du jau pilnamečiai. Kartu su tėvu gyvena sūnus Lukas L. M. , gim. 1995-02-25, ir duktė R. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nes jie mokosi vidurinėje mokykloje, juos išlaiko tėvai, didžia dalimi išlaikymą teikia ieškovas L. M. , nes atsakovė D. M. iš dalies darbinga, nuo 2010 m. pabaigos nuolatinai (duomenys neskelbtini) nebegyvena, ieškovas gera valia jos neišlaiko, jos pajamos pakankamai mažos ( apie 213 Lt).

Šalys iki šeimos iširimo gyveno kartu šeimos įgytuose butuose, o po 2002 m.- ieškovo L. M. vardu registruotame gyvenamajame name su priklausančiu namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini). 2003-02-28 dovanojimo sutartimi (t.1. b.l. 83) ieškovo L. M. tėvai A. M. M. ir G. J. M. padovanojo ieškovui L. M. 2,81 ha namų valdos žemės sklypą su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu viraline, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais bendros 29 000 Lt vertės. Šį turtą ieškovo tėvai pirko 1999-03-03 pirkimo-pardavimo sutartimi. Šalia senojo namo buvo pastatytas priestatas- naujas namas, 97,92 kv. m ploto ( b.l. 141) kurio įteisintas baigtumas 77 procentai, leidimas išduotas ieškovo tėvui ( b.l. 143). Tačiau iš pateiktų įrodymų, tame tarpe pažymos, kad už statybas darbus atlikusiems asmenims mokėjo ieškovas L. M. 2002 metais, kai buvo gauti pinigai už Vilniaus m. parduotą šalių turėtą nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad priestatas buvo statomas ne ieškovo tėvams ir ne jų lėšomis, bet ieškovo L. M. šeimai gyventi ir tai buvo daroma ne tik tėvų teiktų, bet ir iš šeimos bendrų pinigų, nes nustatyta, kad šeima tokių lėšų turėjo už parduotą butą Vilniaus m., lėšos išleistos tuo metu, kai buvo statomas priestatas-namas. Prieš turto įgijimą savo vardu ir dovanojimą ieškovo tėvas sunkiai sirgo, 2003-07-03 mirė, todėl vargiai ar jis galėjo vykdyti statybas, kaip tvirtina ieškovas L. M. . Ieškovas dalį bendro turto buvo registravęs tėvo vardu. Be to, ir pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes, pagal tai, kad 2003 metais L. M. dovanotame name dar 2002 metais apsigyveno L. M. su vaikais ir žmona, kad ir šiuo metu ieškovas neneigia žmonos teisių naudotis namo patalpomis, darytina išvada, kad ieškovo tėvai žinojo, kad turtas priklauso šeimai, turtą dovanojo ne asmeniškai ieškovui L. M. , bet jo šeimai. Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta aiškiai, kad dovanotas turtas ieškovui L. M. priklausys asmeninės nuosavybės teisėmis. Taigi naujai pristatytas priestatas prie gyvenamojo namo Venslaviškių km atsakovės D. M. reikalavimu pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką tarp šalių jis turi būti dalijamas. Korporacija „Matininkai“ 2010-09-17 gyvenamąjį namą kaip vientisą objektą įvertino 142 000 Lt ( b.l. 70). Nors ir ieškovas nurodo, kad namo vertė yra kitokia, nesutinka su atsakovės pateiktu įvertinimu, bet nepateikė įrodymų ir net nenurodė savo vertinimo. Teismas sutinka su atsakovės pateiktu turto įvertinimu.

Atsakovei D. M. reikalinga buvusio sutuoktinio parama, nes ji susirgo ilgą laiką gyvendama santuokoje ir augindama vaikus su ieškovu, šiuo metu jos gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui, ieškovas gera valia sutuoktinės neišlaiko, nepripažįsta jos turtinių teisių į santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu įgytą turtą. Ieškovas materialiai skriaudžia pasiligojusią atsakovę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis didesne dalimi išlaiko nepilnametį sūnų, materialiai remia kitus du pilnamečius vaikus, atsakovės prašomos 440 Lt sumos iš jo priteisti jai bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisiniai argumentai

Pagal LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (LR CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (LR CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nebepasisako ir ieškovo kaltės iš naujo nevertina, išskyrus tiek, kiek tai susiję su atsakovės kaltės nustatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės netinkamas elgesys dėl paūmėjusios jos ligos nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos kaltę ,todėl atitinkamai darytina išvada, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik ieškovas L. M. (LR CK 3.60 str. 1 d.).

Pagal LR CK 3.72 str. 1 d. santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Pagal LR CK 3.72 str. 4 d. sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pagal LR CK 3.72 str. 5 d. teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visus aukščiau minėtus įstatymo nustatytus kriterijus ir padarė teisingą išvadą dėl atsakovės išlaikymo reikalingumo ir ieškovo galimybės teikti jai išlaikymą. Pagal bylos įrodymus atsakovei iki 2013-06-22 nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, ji yra bedarbė, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija – 213,34 Lt. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 3361,59 Lt, tačiau jis išlaiko nepilnametį sūnų bei teikia paramą dar savo dvejoms dukroms. L. M. vardu registruotas turtas įvertintas 450 000 Lt suma. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas gali teikti atsakovei 300 Lt dydžio paramą per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai priteisė 300 Lt dydžio paramą, bet terminas nurodytas netinkamai, todėl tikslinamas ir 300 Lt dydžio parama per mėnesį priteisiama neterminuotai. Pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas.

Atsakovė prašo pripažinti gyvenamojo namo priestatą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir priteisti jai 62 606 Lt kompensaciją, o ieškovui palikti priestatą natūra. Pagal CK 3.88 straipsnį turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal nustatytas faktines aplinkybes bei dovanojimo sutarties turinį akivaizdu, kad naujai pastatytas namas, kuriame gyveno ir gyvena ieškovo L. M. šeima, negali būti laikomas asmenine L. M. nuosavybe ( CK 3.89 str. 2 d.). Be to, ir CK 3.90 str. 1 d. nustato, turtas kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kaip ir nagrinėjamu atveju, santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu( kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nepateikė dalintino nekilnojamojo turto vertinimo, sutinka su atsakovės pateiktu turto įvertinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovo turimą turtą, jo gaunamas pajamas daro išvadą, kad jis yra finansiškai pajėgus sumokėti atsakovei kompensaciją. Pripažinus namą esantį (duomenys neskelbtini) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgus į tai jog ieškovas yra finansiškai pajėgus išmokėti atsakovei kompensaciją, nes pardavinėja asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius kitus jam tėvų dovanotus žemės sklypus, atsakovės prašymas tenkintinas ir namas priteistinas L. M. natūra, o atsakovei priteistina 62 606 Lt piniginė kompensacija, kurią atsakovė sutinka gauti ne iš karto, bet dalimis. Taip pat teismas atsižvelgdamas į tai, jog šalių trys vaikai, tarp jų vienas nepilnametis, lieka gyventi pas ieškovą, šaldytuvą bei skalbimo mašiną palieka ieškovui, nepriteisdamas kompensacijos, kurios ji ir neprašo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad su vaiku bendravimo tvarka nustatoma, jei yra tarp šalių ginčas. Šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė negali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi dėl to, kad nesutaria su vaiko tėvu. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės sūnus L.L. M. , gim. 1995-02-25. Ieškovas taip pat patvirtino, jog atsakovės nėra ribojama teisė atvažiuoti ir matytis su sūnumi. D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad ateityje gali būti daromos kliūtys matytis su sūnumi. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku šalys susitarimo nėra sudarę. Jei susitarimo negalės sudaryti, tai atsakovė turės teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Be to, atsakovė apeliacinės instancijos teisme net nenurodė, kokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi teismas turėtų nustatyti.

Pakeitus skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.) tarp šalių, proporcigai tenkintiems reikalavimams. Pagal pateiktus įrodymus ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 589 Lt žyminio mokesčio (1t. b.l. 4, 2t. b.l. 5), atsakovės – 3250 Lt (300 Lt žyminis mokestis ir 2950 Lt advokato išlaidos) (1t.b.l. 95,150,151). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 48 Lt (1t. b.l. 1, 2 t. b.l. 31) Atsakovė atleista nuo 1865 Lt (2t. b.l. 26), ir nuo 1861 Lt žyminio mokesčio (1t. b.l. 105).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimo dalį, kuria:

Santuoka, sudaryta 1989 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2730, tarp L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir D. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo L. M. kaltės;

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas iš L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymas D. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , nustatant kad priteisiamas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant teikti nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. 2011-01-27 neterminuotai.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 1A1m unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir kitais kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , nuosavybe, kuria priteista iš L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , 11600 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus litų) kompensacija D. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Pripažinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe , jį padalinti, turtą natūra paliekant ieškovui L. M. , o D. M. priteisti 62 606 Lt kompensaciją pinigais.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ją išdėstant taip:

Priteisti iš D. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , 2500 Lt atstovavimo išlaidų D. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir 48 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1878 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, šias sumas valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje Panevėžio m. apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą palikti nepakeistą.