Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revida“ ir KO atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3384-721/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revida“ ir KO ieškinį atsakovams „Klud“ s.r.o. ir P. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (LR CPK 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, privalo aiškintis, nepažeisdamas teismingumo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikdama teismui ieškinį nurodė, kad ieškinys yra teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui pagal LR CPK 30 straipsnio 9 dalį, kurioje įtvirtinta, jog ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, sprendė, kad ieškinys turėtų būti pateikiamas pagal atsakovų buveinės ar gyvenamąją vietą, kadangi ieškovės pateiktose sutartyse konkreti įvykdymo vieta nebuvo įvardinta. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad sutarties įvykdymo vieta (produkcijos grąžinimo arba pinigų pervedimo į ieškovo banko sąskaitą) yra Lietuvos Respublikoje, todėl ieškinys, priešingai nei nustatė Mažeikių rajono apylinkės teismas, teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2012-10-26 konsignacijos sutarties Nr. 2012/01, sudarytos tarp ieškovės ir Slovakijos Respublikos bendrovės atsakovo „Klud“ s. p. o. turinio matyti, kad „Klud“ s. p. o. įsipareigojo ieškovės pavedimu už atlyginimą sudaryti sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu ieškovės sąskaita. Konsignatorius (atsakovas „Klud“ s. p. o.) pardavęs prekes, pinigus, gautus remiantis pasirašyta sutartimi su trečia šalimi, įsipareigojo grąžinti konsignantui (ieškovei) per 3 dienas nuo jų gavimo arba šalių susitarimu (Konsignacijos sutarties 3.3 punktas). Nutraukus sutartį, konsignatorius privalo pateiktas ir neapmokėtas prekes grąžinti, galutinai atsiskaityti su konsignantu už parduotas prekes bei atlyginti visus nuostolius ir išlaidas, susidariusias dėl sutarties nutraukimo (Konsignacijos sutarties 4.1 punktas). Visi ginčai, kylantys tarp šalių, turi būti sprendžiami geranoriškai, derybų keliu; šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Konsignacijos sutarties 4.2 punktas). Iš Medžiagų pristatymo ir garantinio užstato įnešimo už pristatytas medžiagas sutarties turinio matyti, kad minėta sutartimis UAB „Revida“ ir KO su „Klud“ s. p. o. susitarė, kad pirkėjas (atsakovas „Klud“ s. p. o.) privalo pervesti pinigus už medžiagas paimtas iš sandėlio, po to, kai gaus pinigus už apšiltinimo darbus iš pirkėjo klientų, tačiau ne vėliaus kaip per penkias dienas po medžiagų paėmimo iš sandėlio (Medžiagų pristatymo ir garantinio užstato įnešimo už pristatytas medžiagas sutarties 5 punktas). Už visą tiekėjo (ieškovės) perduotą produkciją pirkėjui, pirkėjas nustato materialinio užstato dydį, kuris susideda iš aparatūros Grako-30 ir transporto priemonės šiai aparatūrai Grako-30 transportuoti, kurio teisėtas savininkas yra pirkėjas, P. D., „Klud“ s. p. o. (Medžiagų pristatymo ir garantinio užstato įnešimo už pristatytas medžiagas sutarties 17 punktas).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad LR CK konsignacijos sutarties sąvokos neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 straipsniai). LR CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė.

Vadovaujantis bendra taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (LR CPK 29 straipsnis). Remiantis LR CPK 30 straipsnio 9 dalimi, ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (LR CPK 32 straipsnio 1 dalis). Minėta taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – galiojančios sutarties norma, apibrėžiančia sutarties įvykdymo vietą, todėl pats ieškinio dalykas ir lemia alternatyvųjį teismingumą. Taigi, ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių – lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad LR CPK 30 straipsnio 9 dalyje nustatytoje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Įstatymas suteikia šalims laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rūšinio teritorinio teismingumo taisykles. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo klausimas, atsižvelgiant į 2012-10-26 konsignacijos sutarties Nr. 2012/01 4.2 punktą, sprendžiamas vadovaujantis LR CPK nuostatomis. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktų Konsignacijos ir Medžiagų pristatymo ir garantinio užstato įnešimo už pristatytas medžiagas sutarčių turinį daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nei vienoje iš minėtų sutarčių šalys nenurodė ir nesusitarė dėl konkrečios sutarties įvykdymo vietos, t.y. rašytinis tarpusavio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos nebuvo sudarytas. Taip pat šalys nesusitarė, kad teismo jurisdikcija bus nustatoma pagal vienos iš šalių buveinės vietą (konkrečiu atveju ieškovės UAB „Revida“ ir KO). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams ir išaiškino ieškovei, kad ieškinį ji turi teisę pareikšti pagal atsakovų gyvenamąją/buveinės vietą. Aplinkybė, kad atsakovo „Klud“ s. p. o. buveinė bei atsakovo P. D. gyvenamoji vieta yra Slovakijoje, sudaro pagrindą spręsti, kad ginčas nagrinėtinas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles – pagal atsakovų buveinės/gyvenamąją vietą (LR CPK 29 straipsni). Ieškovės argumentą, kad sutarties įvykdymo vieta konkrečiu atveju laikytina ieškovės verslo vieta Lietuvoje, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu, kadangi teismo požiūriu, priešingas vertinimas suteiktų pagrindą išvadai, kad šalims sutartyje nesusitarus dėl konkrečios sutarties įvykdymo vietos, ieškinio teismingumas nepriklausomai nuo sutarties sąlygų bet kuriuo atveju būtų nustatinėjamas pagal tos šalies verslo vietą, kuri reiškia iš sutarties kylančius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovas, paduodant ieškinį, turi teismingumo pasirinkimo teisę tuomet, kai sutartyje yra aiškiai nurodyta sutarties įvykdymo vieta, konkrečiu atveju sutarties įvykdymo vieta nebuvo numatyta ir apibrėžta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.