Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. eB2-1741-538/2016 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Nafta LT“, Moon Group AG ir uždaroji akcinė bendrovė „Expert Group LT“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Oil Company“ dėl bankroto bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Nafta LT“, Moon Group AG ir UAB „Expert Group LT“ kreipėsi į teismą, prašydami atsakovei UAB „Baltic Oil Company“ iškelti bankroto bylą. Pareiškime taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą iki teismo nutarties iškelti / atsisakyti iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, uždrausti vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti turtą tretiesiems asmenims.Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindė aplinkybe, kad vien bendras atsakovės įsiskolinimas jiems sudaro 1 053 019,49 Eur. Įvertinus tiek atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityto turto vertę (1 394 278 Eur), tiek 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytą turto vertę (1 552 754 Eur), matyti, kad ieškovams pradelstas atsakovės įsiskolinimas sudaro daugiau nei pusę į jos balansus įrašyto turto vertės. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės nemokumą, o kartu ir ieškovų pareiškimo prima facie pagrįstumą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių išliktų atsakovės turto perleidimo ir jos kreditorių interesų pažeidimo grėsmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino – areštavo atsakovės lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus iš šio turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, leidžiant atsakovei UAB „Baltic Oil Company“ atsiskaityti su ieškovais, mokėti privalomuosius mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams.Teismas nurodė, jog gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovai tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl, nepasisakydamas apie būsimą teismo procesinį sprendimą, sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti atsakovės kreditorių interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Baltic Oil Company“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Iš kartu su skundų pateiktų banko sąskaitų išrašų ir kitų duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Baltic Oil Company“ visiškai atsiskaitė su kreditoriumi Moon Group AG dar iki 2016 m. vasario 9 d., todėl pastarasis neturi jokios reikalavimo teisės atsakovei.Tarp kreditorių Moon Group AG, UAB „Nafta LT“ ir UAB „Expert Group LT“ 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytos cesijos sutartys yra niekinės ir negaliojančios, nes jų sudarymo momentu pradinis kreditorius – Moon Group AG neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pridedamo Šveicarijos įmonių registro duomenų išrašo matyti, jog Moon Group AG 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo pradėta likvidavimo procedūra – iškelta bankroto byla, todėl nuo nurodytos datos atsakovės kreditoriaus Moon Group AG direktorius M. Ž. apskritai neteko įgaliojimų veikti pastarojo vardu. Taigi niekinėmis ir negaliojančiomis pripažintinų 2016 m. rugsėjo 16 d. cesijos sutarčių pagrindu UAB „Nafta LT“ ir UAB „Expert Group LT“ atsakovei pareikšti reikalavimai taip pat yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini.Iš pareiškime ieškovų pateiktos informacijos matyti, jog kreditorė UAB „Nafta LT“ savo finansinį reikalavimą atsakovei sieja su 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugos sutartimi, kurios pagrindu pastaroji įsipareigojo pristatyti atsakovei į jos terminalą naftos produktus cisternomis, o atsakovė įsipareigojo priimti prekę, ją iškrauti, saugoti ir pakrauti į užsakovo UAB „Nafta LT“ ar jo nurodytų pirkėjų ir (ar) vežėjų pateiktas autocisternas. Pareiškime kreditorė UAB „Nafta LT“ nepagrįstai nurodė, jog paminėtos sutarties priedo Nr. 2 pagrindu pervedė atsakovei 148400 USD užstatą EAD dokumentų išrašymui, kuris turi būti atlaisvinamas (grąžinamas) kai prekių siunta yra užregistruojama EMCS sistemoje, kaip gauta suma. Kreditorės teigimu, atsakovė šio kreditoriaus sumokėto užstato negrąžino ir liko jai skolinga nurodytą sumą. Nesutinkant su šiais pareiškimo motyvais, pažymėtina, kad kreditorė UAB „Nafta LT“ liko neatsiskaičiusi su atsakove už 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugos sutartimi suteiktas naftos produktų sandėliavimo ir krovos paslaugas. Iš kartu su skundu pridedamų rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Nafta LT” yra skolinga atsakovei 149 760,86 EUR sumą. Nagrinėjamu atveju nėra ĮBĮ numatytų pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpinio balanso matyti, jog įmonė šiuo metu turi 1 600 254 Eur vertės turto, o vien ilgalaikio įmonės turto vertė sudaro 326 702 Eur. Atsakovės ilgalaikį turtą sudaro šie svarbiausi objektai: žemės sklypas, esantis Šventosios g. 29, Palangoje; trys specialios paskirties ir itin reti laivai, kurių bendra likvidacinė rinkos vertė - 178 118 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 306 997 Eur; transporto priemonės, kurių likvidacinė vertė 56 919 Eur. Be to, atsakovė yra sudariusi nuolatines atlygintinų naftos produktų krovos ir sandėliavimo paslaugų sutartis su kitais klientais, gauna pastovias ir nuolatines pajamas. Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpinės atsakovės pelno-nuostolių ataskaitos matyti, jog UAB „Baltic Oil Company“ grynasis pelnas 2016 m. rugsėjo 30 d. siekė 126 447 Eur. Atsakovė neturi jokių finansinių sunkumų ir gali atsiskaityti su kreditoriais, yra pelningai dirbanti įmonė, jai daugiau nėra iškelta jokių civilinių bylų, kuriose būtų siekiama išsiieškoti skolas, nėra daug kreditorių, reikalaujančių atsiskaityti, atsakovė vykdo veiklą, turi užsakymų, periodiškai atsiskaitinėja su kreditoriais bei sėkmingai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, todėl nagrinėjamos bylos atveju tikslinga suteikti prioritetą siekiui išsaugoti rinkoje funkcionuojančią įmonę ir neapsunkinti jos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes tai neabejotinai sąlygos įmonės patiriamus nuostolius.

Ieškovai UAB „Nafta LT“, Moon Group AG ir UAB „Expert Group LT“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad atsiskaitė su kreditoriumi Moon Group AG atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes nepateikė įrodymų, kad jos reikalavimai būtų buvę įskaityti į Moon Group AG įsiskolinimus. Atsakovės išrašytos sąskaitos bei pateikta jų suvestinė nėra prilyginami pranešimui apie įskaitymą.Atsakovė su skundu pateikė išrašą iš Šveicarijos konfederacijos įmonių registro, kad Moon Group AG yra likviduojamas, tačiau likvidavimo procedūra visiškai neapriboja kreditoriaus valdymo organų veiksmų, o jos vadovas M. Ž. toliau laikomas įmonės administracijos vadovu ir jo įgaliojimai nėra apriboti, todėl skundo argumentai dėl kreditorių sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimo nepagrįsti.Atsakovė nepagrįstai nepripažįsta įsiskolinimo UAB „Nafta LT“ ir teigia, kad būtent pastaroji yra tariamai skolinga atsakovei. Įsiskolinimą atsakovė kildina iš šalių 2014 m. sausio 6 d. sudarytos terminalo paslaugos sutarties, tačiau atsakovė remiasi ne nurodyta sutartimi, o 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugų sutartimi, kuri buvo sudaryta pasibaigus 2014 m. sausio 6 d. terminalo paslaugų sutarčiai. 2015 m. vasario 23 d. terminalo paslaugų sutartis taip pat yra pasibaigusi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. kreditorės UAB „Nafta LT“ iniciatyva, tuo tarpu priešingai nei teigia atsakovė, ji jokių paslaugų nurodytai kreditorei 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais nesuteikė.Atsakovės pateikti duomenys apie jos finansinę padėtį yra selektyvūs ir galimai pateikti manipuliuojant ir iškreipiant buhalterinės apskaitos duomenis. Atsakovės pateikta 2012 m. gruodžio 6 d. ataskaita apie laivų vertinimą yra ketverių metų senumo, todėl, tikėtina, kad laivų vertė yra gerokai sumažėjusi. Kitų atsakovės nekilnojamojo turto objektų vertei patvirtinti įrodymai nepateikti. Nors atsakovė ir nurodo, kad neturi pradelstų įsipareigojimų, nėra pagrindo sutikti su tokiu jos teiginiu. Atsakovės pradelstų įsipareigojimų ieškovams bendra suma – 930 419,49 Eur, kuri sudaro daugiau kaip pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės.Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą preliminariai vertinama, ar pareikštas reikalavimas apskirtai galėtų būti tenkinamas ir ginčas iš esmės nesprendžiamas.Teismas skundžiama nutartimi leido atsakovei atsiskaityti su ieškovais, mokėti privalomuosius mokesčius ir darbo užmokestį, todėl jos padėtis nebuvo neproporcingai apsunkinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, suinteresuoto asmens prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Skundžiama teismo nutartimi, patenkinus ieškovų prašymą, atsakovei buvo pritaikytas turto ir turtinių teisių areštas, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei sustabdant išieškojimo veiksmus iš šio turto, leidžiant atsakovei mokėti privalomuosius mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti su ieškovais.Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu taikymo, turi būti laikomasi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, visų pirma, įvertinant, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo tokio pobūdžio bylose, atsižvelgtina į tai, ar ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo galimą nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2076/2014; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2115-798/2016). Nagrinėjamu atveju kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovai pateikė dokumentus, kurių pagrindu kildina savo finansinius reikalavimus atsakovei: 2015 m. sausio 1 d. ieškovo Moon Group AG ir atsakovės sudarytą dyzelino pirkimo – pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu atsakovei 2015 m. gegužės – spalio mėnesiais išrašytas sąskaitas, 2015 m. liepos 31 d. skolų suderinimo aktą, 2016 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis ieškovas Moon Group AG atitinkamas savo finansinio reikalavimo atsakovei dalis perdavė ieškovėms UAB „Nafta LT“, UAB „Expert Group LT“. Be šių duomenų teismui taip pat buvo pateikti atsakovės finansinę atskaitomybę apibūdinantys duomenys – 2014-2015 m. balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, nekilnojamojo turto registro išrašas. Iš 2015 m. UAB „Baltic Oil Company“ balanso matyti, kad jame apskaityta 1 394 278 Eur turto, o įsipareigojimų – 732 470 Eur. Nors spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neturėjo duomenų apie pradelstus atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, įvertinęs tai, kad pagal ieškovų į bylą pateiktus įrodymus atsakovė jiems gali būti skolinga bendrą 1 053 019,49 Eur sumą, kad didžiąją atsakovės turto dalį – 1 047 367 Eur - sudaro trumpalaikis turtas, o nekilnojamąjį turtą sudaro tik 55 607 Eur vertės areštuotas žemės sklypas, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir kad UAB „Baltic Oil Company“ gali būti nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsakovės skundo argumentai dėl ieškovų finansinių reikalavimų nepagrįstumo, geros jos finansinės padėties yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės nevertina pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakyti dėl nurodytų skundo argumentų neturi teisinio pagrindo. Nors teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodytas procesinis sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir bus peržiūrimas apeliacine tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalis), todėl nustatyta aplinkybė išvados dėl preliminaraus pareiškimo pagrįstumo nepaneigia. Ieškovams į bylą pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jų pareiškimas prima facie pagrįstas, būtinybę taikyti atsakovės turto areštą sąlygojo ne tik įmonės turto ir lėšų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, bet ir tikimybė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas įmonės kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tam tikriems kreditoriams iš esmės kitų kreditorių sąskaita. Neabejotina, kad disponavimo turtu ir turtinėmis teisėmis apribojimas trikdo įprastą įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Kita vertus, areštavęs atsakovės turtą ir turtines teises, teismas leido jai mokėti privalomuosius mokesčius, vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais, todėl proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo principai, įpareigojantys teismą išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.