Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis V. Č., AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis V. Č. pateikė teismui patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad 2016-03-22 buvo gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0116/12/02881 ir varžytynių 117723 sustabdymo ir antstolis 2016-03-24 raštu Nr. 0116/12/02881 nurodė, kad minėtame prašyme nebuvo nurodyta, ar kreditorius AB „SEB bankas“ buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, be to, taip pat buvo nurodyta, jog išieškojimas yra vykdomas iš bankui įkeisto turto, todėl jam pagal tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje taikomas normas yra suteikiamas ypatingas režimas, todėl prašymas sustabdyti paskelbtas varžytynes Nr. 117723 buvo netenkintas. Antstolis taip pat nurodė, kad LR CPK nuostatos imperatyviai nenumato kokiais būtent klausimais antstolis privalo surašyti patvarkymą, todėl nesant griežto reikalavimo, kai kurie antstolio vykdymo procese nagrinėjami klausimai gali būti sprendžiami vadovaujantis LR Antstolių įstatymo 27 str. nuostatomis, todėl antstolis pareiškėjai pateikdamas raštišką atsakymą jokių įstatymo nuostatų nepažeidė, be to, vadovaujantis LR CPK 510 str. nuostatomis, gali būti skundžiami antstolio veiksmai/neveikimas, pasireiškiantys bet kokia forma, o ne tik priimant patvarkymą, todėl pareiškėja turėjo teisę skųsti antstolio veiksmus jam ir nesurašius patvarkymo ir šia savo teise pareiškėja pasinaudojo. Antstolis nurodė, jog vadovaujantis Reglamento 5 str. nuostatomis, bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, t. y. bankroto bylos iškėlimas neliečia daiktinėmis teisėmis apsaugotų kreditorių teisių ir joms yra taikomas lex rei sitae, t. y. valstybės, kurioje yra daiktas, teisių apsaugos režimas, be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų informavusi išieškotoją AB „SEB bankas“ bei antstolį apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o taip pat nėra nei vienam iš minėtų subjektų pateikusi duomenų apie fizinio asmens bankroto bylą iškėlusio teismo patvirtintą kreditorinių reikalavimų sąrašą, t. y. nėra duomenų, jog išieškotojo AB „SEB bankas“ finansinis reikalavimas aplamai yra įtrauktas į pareiškėjos bankroto bylą. Antstolis V. Č. prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą (b. l. 2-3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje išsamiai pasisakyta dėl imperatyvių reikalavimų antstolių vykdomoms byloms, taip pat nepasisakė dėl skunde nurodytų motyvų, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t.y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą. 2016-03-24 raštas neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio dokumentams;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų informavusi išieškotoją bei antstolį apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Visus skundus, susijusius su bankroto bylos iškėlimu šalys turi reikšti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o ne kitos šalies teismams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. K. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-07 nutartį Nr. 2322V/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. K. hipoteka įkeisto turto išieškotojo AB SEB bankas naudai (vykd. b. l. 6-8,11-12). 2016-02-24 antstolis paskelbė buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytines (vykd. b. l. 342-348). 2016-03-22 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0116/12/02881 ir varžytinių 117723 sustabdymo bei Darmstadt apylinkės teismo 2016-03-07 sprendimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo (vykd. b. l. 358-365). Antstolis V. Č. 2016-03-24 raštu Nr. 0116/12/02881 nurodė, kad minėtame prašyme pareiškėjos nebuvo nurodyta ta aplinkybė, ar kreditorius AB „SEB bankas“ buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, be to, buvo taip pat nurodyta, jog išieškojimas yra vykdomas iš bankui įkeisto turto, todėl jam pagal tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje esančias normas yra taikomas ypatingas režimas ir prašymas sustabdyti paskelbtas varžytynes Nr. 117723 buvo netenkintas (vykd. b. l. 366). Nesutikdamas su antstoliu, pareiškėja E. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio V. Č. 2016-03-24 sprendimą (reg. Nr. S-1974) ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0116/12/02881.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad LR CPK normos imperatyviai nenumato būtent kokiais klausimais antstolis privalo surašyti patvarkymą ir nesant tokio griežto reglamentavimo kai kurie antstolio vykdymo procese nagrinėjami klausimai gali būti sprendžiami vadovaujantis LR Antstolių įstatymo 27 str. nuostatomis. Teismas nustatė, jog išieškojimas AB „SEB bankas“ naudai buvo vykdomas iš hipoteka įkeisto pareiškėjos turto, o duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų informavusi išieškotoją AB „SEB bankas“ bei antstolį V. Č. apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o taip pat duomenų, patvirtinančių tai, kad išieškotojui AB „SEB bankas“ ir antstoliui pareiškėja būtų pateikusi fizinio asmens bankroto bylą iškėlusio teismo patvirtintą kreditorinių reikalavimų sąrašą ir išieškotojo AB „SEB bankas“ finansinis reikalavimas yra įtrauktas į pareiškėjos bankroto bylą, nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje nėra pateikta.

Nesutikdama su minėta teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, jog bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t.y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą. 2016-03-24 raštas neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio dokumentams. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 613 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Apeliantės teigimu, 2016-03-24 raštu išspręsdamas jos prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0116/12/02881 ir varžytinių sustabdymo, antstolis V. Č. pažeidė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, CPK 613 straipsnio 1 dalis įsakmiai nenurodo, jog absoliučiai visais atvejais antstolis, spręsdamas tam tikrus klausimus, kylančius vykdomosiose bylose, turi priimti tik patvarkymus. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Manytina, jog minėta norma galėtų būti taikoma ir šiuo atveju, kadangi CPK nenumato, jog vykdymo procese kylančius klausimus dėl vykdomosios bylos ar varžytynių sustabdymo antstolis gali išspręsti tik priimdamas patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, CPK 625 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma, taikomas tik tais atvejais, kuomet antstolis nusprendžia tenkinti prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau ne apskritai visais atvejais, kai toks prašymas yra pateikiamas.

Kadangi Antstolių įstatymas suteikia antstoliui teisę į kai kuriuos klausimus atsakyti raštu, todėl laikytina, kad antstolis V. Č. į pareiškėjos E. K. prašymą pagrįstai pateikė raštišką atsakymą, nepažeisdamas nei dokumento formos, nei termino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti antstolio atsisakymą sustabdyti vykdomąją bylą ir varžytynes nepriklausomai nuo, kad antstolis surašė ne patvarkymą, o atsakymą į jos prašymą. Vien todėl, kad buvo surašytas atsakymas, o ne patvarkymas, pareiškėjos E. K. teisių nepažeidė. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, nurodytas apeliantės atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų informavusi išieškotoją bei antstolį apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Visus skundus, susijusius su bankroto bylos iškėlimu šalys turi reikšti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o ne kitos šalies teismams. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydama, kad visus prašymus, susijusius su bankroto bylos nagrinėjimu, šalys turi reikšti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apeliantė nei atskirajame skunde, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, jog hipotekos kreditorius AB SEB bankas apskritai žinojo apie jai iškeltą bankroto bylą ir kuriam teismui jis gali teikti prašymus.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kreditorių lygiateisiškumo principas bankroto teisinių santykių kontekste yra fundamentalus teisės principas, atspindintis tarptautinę viešąją tvarką atitinkamoje srityje. Tokia pačia idėja grindžiamas ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas nemokumo teisinis reglamentavimas. Europos Sąjungoje nemokumą, kuris išeina už vienos valstybės ribų, reglamentuoja 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Reglamente įtvirtintas pagrindinės nemokumo bylos institutas, leidžiantis pagrindinę bylą iškelti tik vienoje valstybėje (unitarizmo principo išraiška) ir, nustačius, jog ji apima visą skolininko turtą, bei konstatavus, kad jos pasekmės - universalios (universalumo principas), kartu yra leidžiama iškelti šalutines bylas, kurioms taikomas lex fori concursus principas ir kurių veikimas apsiriboja konkrečios valstybės teritorija (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-69/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Reglamento 5 straipsnyje nustatyta itin reikšminga bendrosios taisyklės išimtis - bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą. Šios išimties esmė yra tame, jog bankroto bylos iškėlimas neliečia daiktinėmis teisėmis apsaugotų kreditorių teisių. Tokių kreditorių teisinis statusas ir galimybė bankroto procese gauti finansinių reikalavimų patenkinimą prioritetine tvarka sudaro sąlygas mažesnei kreditorių rizikai ir atitinkamai kreditavimo kainos mažėjimui. Todėl pagrįsta manyti, jog kreditoriai įkaito turėtojai vienaip vertintų galimybes gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko nemokumo atveju, jei atitinkamos valstybės teisės aktuose būtų numatyta privilegijuota kreditorių įkaito turėtojų teisinė padėtis, ir kitaip vertintų riziką, žinodami, jog jiems gali tekti reikšti finansinius reikalavimus nemokiam skolininkui bankroto procese, vykstančiame užsienio valstybėje, kurios teisės aktai galėtų numatyti kitokią kreditorių įkaito turėtojų teisinę padėtį ir reikalavimų tenkinimo tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje nesant ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo AB SEB bankas yra pareiškėjos E. K. hipotekos kreditorius, kuriam yra įkeistas iš varžytynių parduodamas pareiškėjai priklausantis turtas, manytina, jog bankroto bylos apeliantei iškėlimo kitoje valstybėje faktas neturėtų daryti jo teisėms ir pareigoms. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimo patenkinimo iš įkeisto pareiškėjos turto eiliškumui nei pareiškėjai, nei tretiesiems asmenims iškelta bankroto byla jokios įtakos neturi.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.