- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- 1-560-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37326-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022-04-28 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį - 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda, 2022-05-20 bauda sumokėta, teistas ir užsienyje (Nyderlandai, Ispanija),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P., 2025 m. spalio 16 d. apie 00:30 val. viešoje vietoje - naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl menkavertės dingsties, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kairiojo žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu pažandės srityje, 17 danties nežymų nuskilimą, nubrozdinimą dešinio žando gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.
S. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
I. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad bylai reikšmingu laiku jis buvo užėjęs į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur leidus laisvalaikį buvo užsakęs vieną alkoholinį kokteilį. Kaltinamojo teigimu dar prieš nuėjus į barą, namuose jis irgi vartojo alkoholį. Bare įvykus apsižodžiavimui su apsaugos darbuotoju, kuris prašė jo išeiti iš baro, įpykęs bei nesusilaikęs rankos kumščiu sudavė minėtam apsaugos darbuotojui į veidą. Kodėl taip pasielgė nurodyti negali. Sutinka, kad dėl tokio jo netinkamo elgesio buvo sutrikdyta įprastinė baro veikla, baro lankytojai pasijuto nejaukiai esamoje konfliktinėje situacijoje. Apgailestauja dėl savo elgesio, taip pasielgė pirmą kartą. Atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino ligonių kasai dėl A. B. gydymo patirtas išlaidas. Papildomai nurodė, kad šiuo metu nedirba, su byloje pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, jog 1000 Eurų atlygis gali būti satisfakcija dėl patirtos žalos kompensavimo.
Kadangi kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmė yra aiški. Savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Parodymus duoti sutinka. 2025-10-16 po vidurnakčio atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)". Buvo išgėręs. Klube prie baro išgėrė vieną kokteilį. Klube buvo lankytojų. Šalia stovėjo klubo apsaugos darbuotojas, kuris paprašė išeiti. Buvo gerokai įkaušęs, todėl sudavė apsauginiui vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko dabar neatsimena, tačiau apgailestauja dėl tokio savo poelgio. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sutrikdė baro lankytojų ir darbuotojų rimtį ir viešąją tvarka. Prisimena, kad apsaugos darbuotojas po to jam pripurškė dujų. Atsiprašys nukentėjusiojo už savo poelgį, atlygins padarytą žalą, (tomas 1, b. l. 68-69).
Papildomai apklaustas įtariamasis S. P. parodė, kad jis atlygino Ligonių kasai už nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidas, nukentėjusiojo atsiprašė dėl įvykusio, gailisi, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes jo manymu ieškinio suma yra per didelė (tomas 1, b. l. 73-74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, dirba (duomenys neskelbtini), antras jo darbas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), eina (duomenys neskelbtini) pareigas. 2025-09-15 d. apie 22:00 val. pradėjo savo vakarinę pamainą, visas vakaras ėjo ramiai - be jokių incidentų. 2025-09-16 apie 00:30 val. jis buvo lauke prie baro įėjimo, kuomet priėjo baro lankytojai ir pranešė, kad yra asmuo stipriai išgėręs ir reikėtų jį išprašyti iš naktinio baro. Jis po klientų pasakymų nuėjo į naktinio baro vidų, prie aptarnaujančio baro pastebėjo minėtą vyriškį. Vyriškiui pasakė: „Sveiki, Jums reikėtų išeiti, nes esate jau neblaivus ir niekas Jūsų daugiau neaptarnaus“. Minėtas vyriškis galbūt nesuprato ir tuomet jis paaiškino, kad čia dirba, kad baro klientai nepatenkinti, todėl jam reikia išeiti iš baro. Vyriškio striukė buvo padėta ant aptarnaujančio baro, jis paėmė striukę ir įdavė į rankas, jog šis apsirengtų. Vyriškis kaip ir pradėjo rengtis, jis apsisuko jau eiti nuo minėto vyriškio, kaip staiga to mementu jam minėtas vyriškis dešine ranka trenkė vieną kartą į kairę veido pusę. Jis visiškai nesitikėjo gauti jokio smūgio, rankos buvo palto kišenėje ir vyriškis tuo metu kaip ir dėjosi striukę. Po smūgio jis pargriuvo ant grindinio, matė jog vyriškis artėja link jo, staiga atsikėlė ir pradėjo bėgti aplink bare esančius stalus. Apibėgęs ratą, siekiant užtikrinti sau ir aplinkiniams saugią aplinką, jis išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir vieną kartą papurškė į vyriškio pusę. Po dujų balionėlio panaudojimo jis iškart išėjo į lauką, paprašė aplinkinių asmenų, kad padėtų jam išvesti asmenį iš naktinio baro. Tuomet jie nuėjo į baro vidų prie vyriškio siekiant išvesti iš naktinio baro, asmenį išvedė į lauką. Prie vyriškio priėjo nepažįstama moteris, kuri vyriškį pervedė prie kito baro lauke. Iškvietė policijos pareigūnus ir laukė policijos pareigūnus. Po incidento iškart kreipėsi į medikus, į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur buvo nustatytas sumušimas. Turi vaizdo įrašą, kurį pateiks po apklausos, (tomas 1, b. l. 20-22)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatyta kairio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu pažandės srityje, 17 danties nežymus nuskilimas, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, (tomas 1, b. l. 40-41).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusysis A. B. parodė, kad buvo parodytos 4 vyriškos lyties asmenų nuotraukos. Šis parodė, kad yra tikras, jog nuotraukoje Nr. 3 (S. P.) yra vyras, kuris 2025-10-16 apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ vieną kartą dešinę ranka trenkė į kairės veido pusę. Vyriškį atpažįsta iš veido formos, akių formos, nosies formos, iš plaukų šukuosenos. Visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 3 yra pavaizduotas būtent minėtas asmuo, (tomas 1, b. l. 26-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Č. parodė, kad yra baro „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini). 2025-10-16 dirbo bare. Apie 00.30 val. stovėjo už baro, aptarnavo baro lankytojus. Prieš tai prie baro pastebėjo vyriškį, kuris buvo gerokai apsvaigęs ir jau nesinorėjo parduoti jam alkoholinių gėrimų. Dėl to kreipėsi į baro apsaugos darbuotoją A. B., kad tą vyrą palydėtų iš baro. Apsaugos darbuotojas paprašė vyriškio išeiti, padavė netoliese buvusią vyriškio striukę. O vyriškis besirengdamas savo striukę užsimojęs tyčia sudavė vieną kartą rankos kumščiu šalia stovinčiam A. B. į veidą. A. B. apibėgo aplink salę, vyriškis pajudėjo, A. B. papurškė jam dujų. Tas momentas paveikė baro lankytojus, šie pasipiktino, buvo nesaugūs, ėmė išeidinėti iš baro, nes bare jautėsi pipirinės dujos, dėl to sutriko baro veikla, negalėjo tinkamai aptarnauti klientų. Įvyko sąmyšis. Paskambino į pagalbos telefoną. Išsivėdinus patalpas, grįžo prie baro toliau dirbti. Pati neišsigando, nenukentėjo (tomas 1, b. l. 43).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas "a1a385d24aa74eed8c9e177c1f195c8f(4) "- vaizdo įrašas spalvotas, be garso. Data 2025-10-16 ir besikeičiantis laikas matomi ekrano viršutiniame kairiajame kampe. Ekrano dešiniajame apatiniame kampe užrašas „(duomenys neskelbtini)“ Įrašo pradžia 00.29.17 val. , trukmė -00.01.13 val. Matoma baro patalpa su baro stalu, toliau baro salė, kurioje staliukai, kėdės, daug stovinčių, vaikštančių žmonių. Dešiniajame kampe prie baro stalo matomi stovintys du vyrai. Vienas vyras su šviesiais trumparankoviais marškinėliais ( toliau bus įvardinamas kaip Vyras 1) , priešais jį stovi vyras dėvintis juodos spalvos drabužį, su ant galvos kepure ( toliau bus įvardinamas kaip Vyras2), kuris rankoje laiko kažkokį tamsų galimai drabužį. Galima suprasti, kad vyras 2 kažką kalba vyrui1, paduoda jam kažkokį nedidelį daiktą, paduoda laikomą galimai drabužį ( po to matosi, kad tai vyro 1 džemperis ar pan.). Vyras 1 rengiasi paduotą drabužį, tuo metu vyras 2 žengia link baro salės, pasisuka į vyrą 1 besirengiantį džemperį , jis taip pat pasisuka ir dešine ranka trenkia vyrui 2 į kairę veido pusę. Vyras 2 po smūgio susilenkia ir pasilenkęs tarp žmonių bėga (ar trumpam laikui nugriūna nesimato, nes užstoja žmonės) per baro salę, vyras 1 eina jam iš paskos. Paėjęs apsisuka ir grįžta į kampą prie baro stalo (ten kur stovėjo anksčiau). Vyras 2 prieina ir kai vyras 1 pasisuka veidu link jo, vyras 2 papurškia link jo veido galimai dujų ir apsisukęs nueina per baro salę ir galima suprasti, kad išeina per duris. Vyras 1 užsidengia rankom veidą, o to paeina iš paskos vyrui 2, vėl grįžta, pasiremia ranka į baro stalą ir ranka vis paliečia savo veidą bei po to stovi užsidengęs akis (tomas 1, b. l. 53-56).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas užrašas "(duomenys neskelbtini)", prie kurio yra plytelėmis išgrįstas pėsčiųjų takas. Įėjimas į patalpas yra pro tamsios spalvos duris su stiklais. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (tomas 1, b. l. 14-17).
Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrima 2025-10-16 00:47:15 val. vienas vaizdo įrašas ,,export-nqxib.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 3 minutės 42 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti gatvėje. Matoma, kad priekyje pareigūnų eina vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip A. B.) – trumpais, juodais plaukais, vešlia, juoda barzda, dėvintis tamsiai mėlyną paltą, juodas kelnes. Pareigūnai prašo, kad priekyje jų kart su moterimi (šviesiais, ilgais plaukais, dėvinti pilką paltą, mėlynas kelnes, avinti baltus batelius) einantis vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip S. P.) – šviesiai rudais, trumpais plaukais, dėvintis tamsiai mėlyną striukę, tamsiai mėlynas kelnes, avintis juodus batus. S. P. sako, kad jis nesimušė, o mušė jį. Pareigūnai su S. P. eina prie tarnybinio automobilio. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrima 2025-10-16 01:06:24 val. vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-7o4me.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 6 minutės 10 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas 1 išlipa iš tarnybinio automobilio. Matoma, kad prie tarnybinio automobilio pareigūnas 2 bendrauja su S. P. ir minėta moterimi. Prie tarnybinio automobilio matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrima 2025-10-16 01:16:36 val. vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-dvlsr.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 4 minutės 38 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas 1 eina gatve link baro ,,(duomenys neskelbtini)“, fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnas 1 grįžta prie tarnybinio automobilio. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 61-62).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pirmasis garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92427197203, skambučio pradžia_ 2025-10-16 00_36_31).mp3“. Garso įrašo dydis 754 KB, trukmė 00 minučių 24 sekundės. Garso įrašo apžiūrai naudojama programa „Media Player“. Garso įraše girdimas skambučio laukimo signalas, po kurio girdimas pokalbis. Operatorius: „112.“ Pranešėjas: Laukiu (duomenys neskelbtini) gatvėje policijos.“ Operatorius: „(duomenys neskelbtini) kiek?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini).“ Operatorius: „Tai informacija jau yra perduota.“ Pranešėjas: „Greitai važiuoja, negreitai?“ Operatorius: „Vyksta jau pas jus.“ Pranešėjas: „Laukiam, gerai.“ Operatorius: „Viso.“ Garso įrašo pabaiga. Apžiūrimas antrasis garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia _ 2025-10-16 00_39_59).mp3“. Garso įrašo dydis 1 513 KB, trukmė 00 minučių 48 sekundės. Garso įrašo apžiūrai naudojama programa „Media Player“. Garso įraše girdimas skambučio laukimo signalas, po kurio girdimas pokalbis. Operatorė: „112.“ Pranešėja: „Sveiki, į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini), baras „(duomenys neskelbtini)“ galima policiją?“ Operatorė: „Tuoj sekundę. Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini) ?“ Pranešėja: „Jo, kažkoks vyras pripurškė dujų į barą.“ Girdimas pranešėjos kosulys. Operatorė: „O tas vyras yra vietoje?“ Pranešėja: „A, aš vis dar tikiuosi, kad taip. Tuoj pasakysiu. B., dar tas vyras yra? Šitas, yra.“ Operatorė: „Mhm, greitoji reikalinga kam nors?“ Pranešėja: „Ne, nemanau.“ Operatorė: „Supratau.“ Pranešėja: „Ai, išsikvietei? Gerai, jau iškvietė ir policiją žinokit.“ Operatorė: „Ai, jau iškvietė, taip?“ Pranešėja: „Aha.“ Operatorė: „Supratau, gerai.“ Pranešėja: „Ačiū. Viso.“ Girdimas pranešėjos kosulys. Operatorė: „Viso gero.“ Garso įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų (baro lankytojų) akivaizdoje apsaugos darbuotojui A. B. paprašius kaltinamąjį palikti barą dėl S. P. girtumo, pastarasis tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė A. B. į veido sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėms jam dirbant naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, budinčio administratoriaus pareigose, jis paprašė stipriai išgėrusio lankytojo (S. P.) palikti barą, tačiau kaltinamasis be aiškios priežasties kumščiu jam sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio buvo parkritęs ant grindų. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojos V. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuri parodė, kad vienas iš baro lankytojų (S. P.) sudavė smūgį ranka apsaugos darbuotojui A. B.. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: policijos įvykio registro išraše; 2025 m. spalio 21 d. A. B. pareiškime; 2025 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje; 2025 m. spalio 21 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kurio duomenimis nukentėjęs A. B. atpažino kaltinamąjį S. P., kuris ji sumušė bare; BPC garso įrašo apžiūros protokolu; policijos pareigūnų BODY kameros vaizdo įrašo duomenis; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatyta kairio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu pažandės srityje, 17 danties nežymus nuskilimas, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 40-41).
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad S. P. viešoje vietoje – naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ – kitų žmonių akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas triukšmą bei suduodant ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl jo tokio netinkamo elgesio buvo sutrikdyta įprastinė baro veikla.
Remiantis byloje surinktais įrodymais, S. P. 2025 m. spalio 16 d. apie 00:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl menkavertės dingsties, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kairiojo žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu pažandės srityje, 17 danties nežymų nuskilimą, nubrozdinimą dešinio žando gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, S. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį pobūdį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus.
S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žala Valstybinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. P. teisme pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sutiko, kad jam galėjo būti nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. BIRT ataskaitų žiūryklos pranešime nustatyta, kad sulaikytam S. P. nustatytas 2.55 promilių girtumas (tomas 1, b. l. 6). Įvertinus anksčiau aptartą S. P. veiksmų prieš A. B. pobūdį, jokių svarbių priežasčių, kurios leistų naudoti fizinį smurtą, nebuvimą, akivaizdu, kad kaltinamojo neblaivumas buvo esminė priežastis jam nusikalsti. Todėl nustatytina minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (tomas 1, b. l. 82-84), per vienerius metus baustas administracine tvarka (ANK 488 str. 1 d.), turi galiojančią administracinę nuobaudą (tomas 1, b. l. 81). Kaltinamasis nedirba, nevedęs. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
2) iki 2026 m. balandžio 30 d. atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą neturtinę žalą priteistą šiuo nuosprendžiu (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholinius gėrimus.
Pažymėtina, kad teismas terminą, per kurį kaltinamasis S. P. įpareigotinas atlyginti nukentėjusiajam A. B., nustato atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo S. P. nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad jis per kelis kartus išreiškė valią sumokėti nukentėjusiajam padarytą žalą.
BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nagrinėjamu atveju S. P. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti.
Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga S. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 3 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu su aukščiau minėtais įpareigojimais.
II. Civiliniai ieškiniai
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).
Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, (tomas 1, b. l. 46-49), kurį ikiteisminio tyrimo metu 2025-12-16 kaltinamasis savo noru padengė (tomas 1, b. l. 51-52). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą iki nuosprendžio priėmimo, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).
Nukentėjusysis A. B. ieškiniu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą 2 000 Eur sumai, nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio patyrė emocinį stresą ir psichologinę įtampą. Nors įvykio metu jis buvo sužalotas ir turėjo teisę gauti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, šia teise nepasinaudojo, o po įvykio toliau vykdė darbinę veiklą trijose darbovietėse. Nukentėjusysis paaiškino, kad dėl turimų finansinių įsipareigojimų ir turimos paskolos negalėjo sau leisti prarasti dalies pajamų. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės susijusios su galimu turtinės žalos atsiradimu, o ne su neturtinės žalos pobūdžiu ar intensyvumu. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis nebuvo laikinai nedarbingas, nesikreipė dėl gydymo stacionare, nepatyrė ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar darbingumo sumažėjimo, o po įvykio iš esmės nepasikeitė jo gyvenimo būdas ar socialinis aktyvumas. Tai leidžia daryti išvadą, kad patirti nepatogumai ir išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar ilgalaikiai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pats nukentėjusysis, pasirinkdamas nesinaudoti laikinojo nedarbingumo teise ir tęsti darbinę veiklą, sumažino galimas neigiamas įvykio pasekmes, taip pat ir patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į žalos pasekmių pobūdį, trukmę, intensyvumą, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vertinant visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pareikšta 2 000 Eur suma neatitinka realiai patirtų nepatogumų masto. Teisiamajame posėdyje A. B. palaikė savo ieškinį, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių ilgalaikius ar itin intensyvius dvasinius išgyvenimus, reikšmingą gyvenimo kokybės pablogėjimą ar kitokias sunkias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstai didelis ir turėtų būti mažinamas iki teisingo, protingo ir sąžiningo dydžio.
Teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Vis dėl to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Bylose, kur asmenys nuteisiami dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiama 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Nr. 1A-389-908/2024, 1-723-1242/2025). Šie precedentai rodo, kad prašoma nukentėjusiojo neturtinės žalos suma yra artima atvejams, kai nustatomi ne tik grasinimai, bet tam tikri fizinio smurto veiksmai, ilgalaikiai įrodyti padariniai, susiję su konkrečia žala fizinei sveikatai. Šiuo atveju neįrodytos ilgalaikės pasekmės psichinei ar fizinei sveikatos būklei. Teismas, įvertinęs įstatymo reikalaujamus kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. B. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštai sumai neatitinka teisingumo principo, todėl yra mažintinas ir nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį 800 Eur.
III. Kiti klausimai
S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 70-71) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku DVD su garso bei vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
2) iki 2026 m. balandžio 30 d. atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą neturtinę žalą priteistą šiuo nuosprendžiu (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. skirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
2) iki 2026 m. balandžio 30 d. atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą neturtinę žalą priteistą šiuo nuosprendžiu (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, S. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos A. B. naudai.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikto civilinio ieškinio nutraukti.
S. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu DVD disku, kuriame yra vaizdo bei garso įrašai, saugomą prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti S. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).
1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5. vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.